Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Danutei Dokšienei, Ingai Janušauskienei, Laimai Gedminaitei,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramintai Paulauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei R. B. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės R. B. priešieškinį ieškovui M. Ž. dėl bendravimo tvarkos ir vaiko išlaikymo pakeitimo,

institucijai teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. Ž., atstovaujamas advokato padėjėjos Sandros Ivanauskaitės, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2665-1054/2021 nustatytą nepilnametės dukros M. Ž., bendravimo su tėvu tvarką, nustatant bendrąją ir išimtinę bendravimo su dukra tvarką, priteisti iš atsakovės R. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. B., atstovaujama advokato padėjėjo Mariaus Cechanavičiaus, pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2665-1054/2021 dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai nustatymo ir priteisti iš ieškovo dukrai M. Ž. 354,00 Eur materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į motinos R. B. atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB. Pakeisti minėtu sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, nustatytą 6 ir 7 punktuose.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Išvadą teikianti institucija), pateikė išvadą dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų. Išvadoje dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų ieškinio reikalavimų nurodė, kad, skyriaus vertinimu, ieškovo ieškiniu prašoma nustatyti (pakeisti) bendravimo su vaiku tvarka iš esmės neprieštarauja vaiko interesams ir, tėvams jos geranoriškai laikantis, galėtų užtikrinti vaiko teisę nuolat, betarpiškai ir maksimaliai bendrauti su tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.

Ieškovas M. Ž. ir jo atstovė advokato padėjėja Sandra Ivanauskaitė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tik susitikus su atsakove kyla problemos, ji nesudaro galimybės bendrauti su dukra, kviečia policijos pareigūnus, būna pradedami ikiteisminiai tyrimai. Dukters nematė jau apie pusmetį, stipraus ryšio su ja nėra užmezgęs, tačiau nori atkurti ryšį. Su dukra nori matytis kas antrą savaitgalį, bendrauti su dukra, nori ją parsivežti į savo namus, nori, kad mergaitė galėtų pasimatyti su močiute, seneliu, giminaičiais. Pripažįsta, kad po skyrybų rašė netinkamas žinutes atsakovei, tačiau tai buvo seniai. Gyvena vienas, dviejų kambarių bute, šiuo metu vaiko kambarys nėra įrengtas, bet būtinai pasirūpins vaikui būtinais daiktais. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovo atstovė nurodė, jog atsakovė nepagrindė padidėjusių vaiko poreikių, todėl šio reikalavimo prašė netenkinti.

Atsakovė R. B. ir jos atstovas advokatas Marius Cechanavičius prašė netenkinti ieškinio, tačiau patenkinti pateiktą priešieškinį. Nurodė, kad ieškovas nėra sukūręs nuoširdaus ryšio su dukra, todėl atsakovė mano, kad dukrai ieškovo aplinkoje gali būti nesaugu. Ieškovas prieš ją naudodavo psichologinį bei fizinį smurtą, rašė netinkamo pobūdžio žinutes. Dėl grasinimų ir persekiojimų ieškovą maždaug prieš dvejus metus užblokavo, telefonu jis negali susisiekti, tik el. paštu. Ji kvietė policijos pareigūnus, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nes teisėsauga neobjektyviai vertina situaciją. Mano, kad dukrai su ieškovu būtų nesaugu, nes ieškovui yra atimta teisė turėti ginklą. Neprieštarauja, kad ieškovas su dukra bendrautų kas antrą savaitgalį, dalyvaujant vaiko teisių ar kt. specialistams, kurie stebėtų, kaip ieškovas deda pastangas atkurti ryšį su dukra, būtinai nustatant pereinamąjį laikotarpį. Nesutinka, kad dukra būtų išvežama iš (duomenys neskelbtini) miesto, kad iki šešerių metų dukra pasiliktų pas ieškovą su nakvyne. Neprieštarauja, kad sukakus penkeriems metams ieškovas dukrai nupirktų laikrodį „Gudrutis“, Dukra lanko ugdymo įstaigą kiek daugiau nei dvejus metus, atsikėlus gyventi į(duomenys neskelbtini), mergaitė puikiai adaptavosi darželyje, svetimų žmonių nebijo. Ieškovo elgesys, jos motinos mirtis sukėlė tokią situaciją, kad liepos mėnesį teko kreiptis į psichologą, nors anksčiau problemų neturėjo. Gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, apie metus laiko turi draugą, kuris pas ją atvyksta savaitgaliais. Ieškovas teikia dukrai 265,00 Eur išlaikymą, tačiau tokia išlaikymo suma nėra pakankama. Dukters išlaikymui ji išleidžia apie 700-800 Eur, taigi, pusę pinigų turi mokėti ieškovas, todėl prašo priteisti 354,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Raminta Paulauskienė palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, kad ieškovo bendravimo su dukra tvarka turi būti pakeista, nes ji riboja tėvo teisę bendrauti su vaiku, pritarė atsakovės siūlomo pereinamojo laikotarpio nustatymui, pasiūlydamas 2 (dviejų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Nurodė, kad bendravo su šalių dukra, išklausė jos nuomonę. Mergaitė pradžioje elgėsi nedrąsiai, tačiau po kurio laiko išdrąsėjo, nuėjo su atstove apžiūrėti Kalėdinės eglutės, leidosi pakeliama. Grįžusi į kabinetą, ji vėl paprašė dar kartą apžiūrėti eglutę, paklausus, ar nori eiti kartu su mama, atsakė, kad ne, nori eiti viena. Pokalbio metu paklausus, kas yra jos tėtis, nurodė, kad V., o paklausus, kas yra M., atsakė, kad tai tik žaidimas. Atsakovė jai paaiškino, kad V. yra dabartinis jos draugas.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2665-1054/2021, buvo nustatyta šalių dukters M. Ž. gyvenamoji vieta su jos motina ieškove R. B. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; iš ieškovo M. Ž. priteistas išlaikymas dukrai M. Ž. po 265,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; M. Ž. skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta atsakovė R. B.; nustatyta ieškovo M. Ž. bendravimo su dukra M. Ž. tvarka.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Abu tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su abiem tėvais, bet su vienu iš tėvų, sprendžiant ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Vertindamas bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, išvadas, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2665-1054/2021, nustatytą ieškovo bendravimo su mažamete dukra tvarką. Minėto sprendimo priėmimo metu šalių dukra buvo kūdikis, vos 11 mėnesių amžiaus, o 2025 m. sausio 10 d. jai sukako 4 (ketveri) metai, todėl nekyla abejonių, jog jos bendravimo galimybės su aplinka bei gebėjimai, tame tarpe ir su atskirtai gyvenančiu tėvu, ženkliai pasikeitė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp mažamečio vaiko tėvų kyla konfliktai, nesutarimai, tiek ieškovas, tiek atsakovė neranda bendro sutarimo ieškovo bendravimo su dukra klausimais. Ieškovas jau kurį laiką negali įgyvendinti savo bendravimo su mažamete dukra teisės, tarp vaiko tėvų kyla dideli nesutarimai, šalys rašė skundus įvairioms institucijoms, atsakovės iniciatyva ieškovo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau nenustačius nusikalstamų veikų požymių, jie buvo nutraukti.

Išvadą teikianti institucija išvadoje dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų ieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovo ieškiniu prašoma nustatyti (pakeisti) bendravimo su vaiku tvarka iš esmės neprieštarauja vaiko interesams ir, tėvams jos geranoriškai laikantis, galėtų užtikrinti vaiko teisę nuolat, betarpiškai ir maksimaliai bendrauti su tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. 2024 m. liepos 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 9VSV-1256 užfiksuota, jog M. Ž. atrodė drąsi ir žingeidi, kalbinama šypsojosi, nekalbėjo, į klausimus, ar lanko darželį, ar turi draugų, ar patinka leisti laiką su mama ir tėčiu, teigiamai linkčiojo galva. Atsižvelgus į mažą vaiko amžių, tai, kad vaiko situacija buvo vertinta neseniai, siekiant išvengti intervencijos į šeimą, vaiko nuomonė papildomai nebuvo išklausyta. 2024 m. rugpjūčio 12 d. M. Ž. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 6ŠTA-174 specialistas, apsilankęs ieškovo gyvenamojoje vietoje, ištyrė ieškovo šeimos aplinkos sąlygas. Nustatyta, jog ieškovas gyvena vienas jam nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, kuris naujai suremontuotas, šviesus, švarus, higienos ir sanitarinės sąlygos puikios. Jame nėra vaikui pasiekiamų negalimų, aštrių ar pavojingų daiktų. Yra pakankamai vietos vaikui augti, leisti laisvalaikį, ilsėtis. Vaikui atskiros lovos nėra, tačiau ieškovas teigė, kad esant palankiam teismo sprendimui, pasirūpins vaikui reikalingais daiktais (lova, rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, žaislais, lavinimo ir kt. priemonėmis). Išvadą teikianti institucija pateikė nuomonę, kad nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka per šventes yra nekonkreti ir siaura, o ieškovo bendravimas su vaiku, dalyvaujant atsakovei, yra pernelyg apribojanti ieškovo teisę dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.

Nepaneigtina, jog ieškiniu ir priešieškiniu šalių siūloma ieškovo bendravimo su dukra tvarkos yra labai skirtingos, bylos nagrinėjimo metu šalys kompromiso nerado, todėl teismas, siekdamas užtikrinti prioritetines nepilnametės M. Ž. teises ir interesus, užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, o taip pat užtikrinti ieškovo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, pripažįsta, jog ieškovo bendravimo du dukra tvarka, nustatyta Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu, keistina. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju minimalus tėvo bendravimas su dukra gali būti nustatomas tik labai trumpą laiką. Atsižvelgdamas į Išvadą teikiančios institucijos išvadą, rekomendacijas, atstovės Ramintos Paulauskienės paaiškinimus, jog mergaitė, kuri bendravimo pradžioje jautėsi nedrąsiai, greitai rado ryšį su ja, nebijojo ir norėjo viena eiti su nepažįstama specialiste, atsakovės paaiškinimus, jog dukra nebijo svetimų žmonių, greitai ir puikiai adaptavosi naujoje gyvenamojoje vietoje ir naujoje ugdymo įstaigoje, daro išvadą, jog nepilnametės M. Ž. interesai bus užtikrinti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovui ir jo dukrai bus sudaryta galimybė atkurti kurį laiką nepalaikomus santykius, bendravimą. Kaip nurodė Išvadą teikiančios institucijos atstovė, ką patvirtino ir pati atsakovė, šalių dukra savo tėvu įvardijo savaitgaliais pas ieškovę atvykstantį dabartinį jos draugą V., o į klausimą, kas yra M., mergaitė atsakė, jog tai tik žaidimas. Tokia situacija pažeidžia nepilnametės interesus, jos teisę žinoti, kas yra jos tėvas, bendrauti su juo, o taip pat pažeidžia maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus, eliminuoja ieškovo teisę dalyvauti dukters gyvenime, ją ugdyti, auklėti, rūpintis ja.

Dėl ieškovo reikalavimo atsakovei dukrai M. Ž. sukakus 5 (penkeriems) metams, atsakovei perduoti dukrai ieškovo nupirktą išmanųjį telefoną-laikrodį „Gudrutis“ su visais jo priklausiniais, ginčo nekilo, atsakovė tokiam ieškovo reikalavimui neprieštaravo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, nustatytas aplinkybes, ieškovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina teismo nuožiūra (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Pasinaudodamas įstatymų suteikta diskrecijos teise tokio pobūdžio bylose, siekdamas užtikrinti prioritetinius vaiko interesus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 3, 4 dalimis, atsižvelgdamas į tai, kad šalys neranda kompromiso ir nesiūlo abiem priimtinos, dukters interesus užtikrinančios ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, teismas sprendžia, kad šalių prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka negali tinkamai užtikrinti nepilnametės interesų, todėl teismo nustatytina tokia ieškovo bendravimo su dukra tvarka:

1. Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas M. Ž. su nepilnamete dukra M. Ž. bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime tokia tvarka:

1.1. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo porinėmis savaitės darbo dienomis ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. bet kuriomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (telefono skambučiais, telefono ar kompiuterio vaizdo skambučiais ar kt.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o atsakovė R. B. užtikrina jo susisiekimą su vaiku jos žinioje esančiomis tokio ryšio priemonėmis. Apie būsimą naudojamą bendravimo priemonę atsakovas ir ieškovė susitaria el. paštu ne vėliau, kaip likus 48 val. iki numatomo pirmojo bendravimo pradžios.

1.2. Pirmąjį savaitgalį po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bei toliau einantį trečiąjį savaitgalį ir likusius nustatyto 2 (dviejų) mėnesių pereinamojo laikotarpio neporinius savaitgalius (skaičiuojant nuo pirmojo savaitgalio), ieškovas M. Ž. pasiima dukrą M. Ž. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val., o taip pat sekmadienį 10.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.;

1.3. Pereinamuoju 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiu ieškovas M. Ž. negali išsivežti dukters M. Ž. iš(duomenys neskelbtini) rajono.

2. Pasibaigus 2 (dviejų) mėnesių pereinamajam laikotarpiui ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. tokia tvarka:

2.1. Savaitės darbo dienomis ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. bet kuriomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (telefono skambučiais, telefono ar kompiuterio vaizdo skambučiais ar kt.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o atsakovė R. B. užtikrina vaiko tėvo susisiekimą su dukra anksčiau susitartomis mobiliojo ryšio priemonėmis;

2.2. Pirmąjį savaitgalį po pereinamojo laikotarpio pasibaigimo, o toliau kas antrą savaitgalį, ieškovas M. Ž. pasiima dukrą M. Ž. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val., o laikotarpiu nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

3. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 23–25 d.), pasiimdamas dukrą Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 18.00 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 18.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.

4. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. per Šv. Velykas, neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse (Didįjį penktadienį) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmąją dieną 19.00 val.; poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą antrąją Šv. Velykų dieną į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.

5. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 15.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.

6. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. per jos gimtadienius (sausio 10 d.) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai ne darbo diena, arba 17.00 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą kitą dieną po gimtadienio į jos gyvenamąją vietą 18.00 val., jeigu kita diena yra ne darbo diena, arba 19.00 val. tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą, jei ateinanti diena yra darbo diena.

7. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį šalių dukra M. Ž. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

7.1. Jeigu motinos gimtadienio diena sutampa su tėvo bendravimo su dukra savaitgaliu, tėvas su dukra bendrauja, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos kitą dieną po motinos gimtadienio, t. y. lapkričio 8 d. 10.00 val., ir grąžindamas sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.;

7.2. Jeigu tėvo gimtadienis sutampa su savaitgaliu, kurio metu tėvas nebendrauja su dukra, ieškovas M. Ž. pasiima dukrą M. Ž. savo gimtadienio dieną, t. y. birželio 16 d. 10 val., iš jos gyvenamosios vietos, grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.

8. Motinos dieną ir Tėvo dieną su dukra bendrauja kiekvienas iš tėvų, kurio yra šventinė diena.

8.1. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 19.00 val., jei Tėvo diena nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo savaitgaliu.

8.2. Atsakovė R. B. bendrauja su dukra kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį). Jei Motinos diena sutampa su ieškovo M. Ž. bendravimo su dukra savaitgalio laiku, tėvas privalo dukrą parvežti į jos gyvenamąją vietą to savaitgalio šeštadienį 19.00 val.

9.1. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais ieškovas M. Ž. atostogauja su dukra M. Ž. pirmąją liepos mėnesio pusę – nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., pasiimdamas dukrą liepos 1 d. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą liepos 15 d. 19.00 val.;

9.2. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais ieškovas M. Ž. atostogauja su dukra pirmąją rugpjūčio mėnesio pusę nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., pasiimdamas dukrą rugpjūčio 1 d. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. 19.00 val.;

9.3. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais ieškovas M. Ž. atostogauja su dukra antrąją birželio mėnesio pusę – nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., pasiimdamas dukrą birželio 15 d. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą birželio 30 d. 19.00 val.;

9.4. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais ieškovas M. Ž. atostogauja su dukra antrąją liepos mėnesio pusę – nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d., pasiimdamas dukrą liepos 15 d. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą liepos 31 d. 19.00 val.;

9.5. Vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų, esantis skyriumi nuo dukters, su vaiku bendrauja telekomunikacijų priemonėmis antradieniais ir šeštadieniais nuo 17.00 iki 18.00 val. Tas iš tėvų, su kuriuo būna dukra, užtikrina, kad telefonas būtų įkrautas, įjungtas, vaikui pasiekiamas, skambinant atsiliepta. Jei dėl objektyvių priežasčių su dukra nepavyksta susisiekti, tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja dukra, iki kitos dienos 18.00 val. užtikrina, kad dukra perskambintų, apie tai informuodamas kitą iš tėvų trumpąja SMS žinute ar el. paštu ne vėliau nei prieš 2 val. iki skambučio.

10. Apie negalėjimą pasiimti dukrą nustatytu laiku ieškovas M. Ž. privalo pranešti atsakovei R. B. ne vėliau kaip prieš 36 val. SMS žinute atsakovės R. B. nurodytu mobiliojo telefono numeriu arba el. paštu.

11. Kai šalių dukrai M. Ž. sukaks 5 (penkeri) metai, vaiko motina R. B. perduoda dukrai jos tėvo M. Ž. nupirktą išmanųjį telefoną-laikrodį „Gudrutis“ su visais jo priklausiniais, įskaitant, bet neapsiribojant pakrovėju. Atsakovė R. B. (esant būtinumui) parengia išmanųjį telefoną-laikrodį „Gudrutis“ naudojimui ir užtikrina dukters bendravimą su tėvu, naudojant minėtą išmanųjį telefoną-laikrodį. Ieškovas minėtu įrenginiu gali bendrauti su vaiku nuo 18.00 val. iki 19.00 val. tomis dienomis, kai nevyksta tėvo susitikimai su dukra. Ieškovas M. Ž. užtikrina reikiamo ryšio teikimo paslaugas (SIM kortelė) bei atsiskaitymą už jas.

12. Jei šalių dukra suserga, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki susirgimo dienos 19.00 val. apie tai informuodamos SMS žinute ar el. paštu.

13. Laikas, kai ieškovas turėtų susitikti ir bendrauti su dukra, tačiau dėl vaiko ar ieškovo ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių (pvz., vaikui atsisakius važiuoti ar pan.) susitikimas atšaukiamas, privalo būti kompensuojamas analogiškos trukmės papildomai organizuojamais susitikimais išnykus priežastims, dėl kurių susitikimas buvo atšauktas; susitikimo ir bendravimo laikas perkeliamas į ieškovo pasirinktą dieną ir laiką apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prie 48 val. pranešus atsakovei.

14. Atsakovė R. B. įpareigojama nedelsdama pranešti ir pateikti ieškovui M. Ž. pasikeitusius vaiko gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 924,00 Eur arba 708,00 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 1038,00 Eur, o atskaičius mokesčius – 777,00 Eur.

Atsakovė prašo padidinti priteisto dukrai išlaikymo dydį iki 354,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį ji skiria apie 700-800 Eur.

Kaip byloje nustatyta, nepilnametė šalių dukra gyvena su atsakove, taigi akivaizdu, kad ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, laiko skyrimas vaiko auklėjimui, ugdymui, lavinimui, sveikatos priežiūrai ir kt. Kita vertus, dalį šių pareigų yra pasiryžęs prisiimti ir ieškovas, kuris nori dalyvauti dukters gyvenime bent jau kas antrą savaitgalį. Šalims tinkamai vykdant teismo nustatytą ieškovo bendravimo tvarką dalis šių pareigų pereis ieškovui, tame tarpe ir dukters išlaikymo, jos poreikių užtikrinimo pareiga.

Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2665-1054/2021, iš ieškovo buvo priteistas 265,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Per kiek daugiau nei trejus metus šalių dukra paaugo, taigi, pasikeitė ir jos poreikiai. Be to, padidėjo Valstybės mokama išmoka vaikui, kuri nuo 2022 metų mokamos 80,50 Eur sumos pakilo iki 2025 m. mokamos 122,50 Eur sumos. Įvertinus padidėjusius vaiko poreikius, kainų kilimą, o taip pat ir išmokų kilimą, pripažintina, kad 320,00 Eur išlaikymo suma ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pakankama užtikrinti šalių dukters interesus, patenkinti jos poreikius. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad bendra šalių dukters išlaikymui skiriamų pinigų suma per mėnesį sudarys apie 762,00 Eur (320,00 Eur kiekvieno iš tėvų skiriama suma + 122,50 Eur Valstybės išmoka vaikui). Kaip minėta, šalims tinkamai vykdant teismo nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, kas antrą savaitgalį, o taip pat kiek daugiau nei mėnesį per metus mergaitė bus išlaikoma tėvo (šventinės dienos, gimtadieniai, vasaros atostogų laikas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Byloje pateiktų duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas patyrė 1310,00 Eur išlaidas, o atsakovė patyrė 2090,00 Eur išlaidas advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti.

Įvertinus tai, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti tik iš dalies, ieškovo bendravimo su dukra tvarka nustatyta teismo nuožiūra ir yra artimesnė ieškovo pasiūlytai bendravimo tvarkai, o atsakovės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo patenkintas iš dalies, šalių turėtos advokatų padėjėjų pagalbos išlaidos nepaskirstytinos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Iš ieškovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistini 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį į Valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265 ir 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2665-1054/2021, nustatytą ieškovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią ieškovo M. Ž. bendravimo su nepilnamete dukra M. Ž. bendravimo tvarką:

1. Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas M. Ž. su nepilnamete dukra M. Ž. bendrauja ir dalyvauja jos auklėjime tokia tvarka:

1.1. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo porinėmis savaitės darbo dienomis ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. bet kuriomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (telefono skambučiais, telefono ar kompiuterio vaizdo skambučiais ar kt.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o atsakovė R. B. užtikrina jo susisiekimą su vaiku jos žinioje esančiomis tokio ryšio priemonėmis. Apie būsimą naudojamą bendravimo priemonę atsakovas ir ieškovė susitaria el. paštu ne vėliau, kaip likus 48 val. iki numatomo pirmojo bendravimo pradžios.

1.2. Pirmąjį savaitgalį po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bei toliau einantį trečiąjį savaitgalį ir likusius nustatyto 2 (dviejų) mėnesių pereinamojo laikotarpio neporinius savaitgalius (skaičiuojant nuo pirmojo savaitgalio), ieškovas M. Ž. pasiima dukrą M. Ž. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val., o taip pat sekmadienį 10.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17.00 val.;

1.3. Pereinamuoju 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiu ieškovas M. Ž. negali išsivežti dukters M. Ž. iš (duomenys neskelbtini) rajono.

2. Pasibaigus 2 (dviejų) mėnesių pereinamajam laikotarpiui ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. tokia tvarka:

2.1. Savaitės darbo dienomis ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. bet kuriomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (telefono skambučiais, telefono ar kompiuterio vaizdo skambučiais ar kt.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o atsakovė R. B. užtikrina vaiko tėvo susisiekimą su dukra anksčiau susitartomis mobiliojo ryšio priemonėmis;

2.2. Pirmąjį savaitgalį po pereinamojo laikotarpio pasibaigimo, o toliau kas antrą savaitgalį, ieškovas M. Ž. pasiima dukrą M. Ž. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val., o laikotarpiu nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

3. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 23–25 d.), pasiimdamas dukrą Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 18.00 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 18.00 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.

4. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. per Šv. Velykas, neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse (Didįjį penktadienį) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmąją dieną 19.00 val.; poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą antrąją Šv. Velykų dieną į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.;

5. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 15.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.

6. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. per jos gimtadienius (sausio 10 d.) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai ne darbo diena, arba 17.00 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą kitą dieną po gimtadienio į jos gyvenamąją vietą 18.00 val., jeigu kita diena yra ne darbo diena, arba 19.00 val. tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą, jei ateinanti diena yra darbo diena.

7. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį šalių dukra M. Ž. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

7.1. Jeigu motinos gimtadienio diena sutampa su tėvo bendravimo su dukra savaitgaliu, tėvas su dukra bendrauja, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos kitą dieną po motinos gimtadienio, t. y. lapkričio 8 d. 10.00 val., ir grąžindamas sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.

7.2. Jeigu tėvo gimtadienis sutampa su savaitgaliu, kurio metu tėvas nebendrauja su dukra, ieškovas M. Ž. pasiima dukrą M. Ž. savo gimtadienio dieną, t. y. birželio 16 d. 10 val., iš jos gyvenamosios vietos, grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.

8. Motinos dieną ir Tėvo dieną su dukra bendrauja kiekvienas iš tėvų, kurio yra šventinė diena.

8.1. Ieškovas M. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 19.00 val., jei Tėvo diena nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo savaitgaliu.

8.2. Atsakovė R. B. bendrauja su dukra kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį). Jei Motinos diena sutampa su ieškovo M. Ž. bendravimo su dukra savaitgalio laiku, tėvas privalo dukrą parvežti į jos gyvenamąją vietą to savaitgalio šeštadienį 19.00 val.

9.1. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais ieškovas M. Ž. atostogauja su dukra M. Ž. pirmąją liepos mėnesio pusę – nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., pasiimdamas dukrą liepos 1 d. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą liepos 15 d. 19.00 val.;

9.2. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais ieškovas M. Ž. atostogauja su dukra pirmąją rugpjūčio mėnesio pusę nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., pasiimdamas dukrą rugpjūčio 1 d. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. 19.00 val.;

9.3. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais ieškovas M. Ž. atostogauja su dukra antrąją birželio mėnesio pusę – nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., pasiimdamas dukrą birželio 15 d. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą birželio 30 d. 19.00 val.

9.4. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais ieškovas M. Ž. atostogauja su dukra antrąją liepos mėnesio pusę – nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d., pasiimdamas dukrą liepos 15 d. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą liepos 31 d. 19.00 val.;

9.5. Vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų, esantis skyriumi nuo dukters, su vaiku bendrauja telekomunikacijų priemonėmis antradieniais ir šeštadieniais nuo 17.00 iki 18.00 val. Tas iš tėvų, su kuriuo būna dukra, užtikrina, kad telefonas būtų įkrautas, įjungtas, vaikui pasiekiamas, skambinant atsiliepta. Jei dėl objektyvių priežasčių su dukra nepavyksta susisiekti, tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja dukra, iki kitos dienos 18.00 val. užtikrina, kad dukra perskambintų, apie tai informuodamas kitą iš tėvų trumpąja SMS žinute ar el. paštu ne vėliau nei prieš 2 val. iki skambučio.

10. Apie negalėjimą pasiimti dukrą nustatytu laiku ieškovas M. Ž. privalo pranešti atsakovei R. B. ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute atsakovės R. B. nurodytu mobiliojo telefono numeriu arba el. paštu.

11. Kai šalių dukrai M. Ž. sukaks 5 (penkeri) metai, vaiko motina R. B. perduoda dukrai jos tėvo M. Ž. nupirktą išmanųjį telefoną-laikrodį „Gudrutis“ su visais jo priklausiniais, įskaitant, bet neapsiribojant pakrovėju. Atsakovė R. B. (esant būtinumui) parengia išmanųjį telefoną-laikrodį „Gudrutis“ naudojimui ir užtikrina dukters bendravimą su tėvu, naudojant minėtą išmanųjį telefoną-laikrodį. Ieškovas minėtu įrenginiu gali bendrauti su vaiku nuo 18.00 val. iki 19.00 val. tomis dienomis, kai nevyksta tėvo susitikimai su dukra. Ieškovas M. Ž. užtikrina reikiamo ryšio teikimo paslaugas (SIM kortelė) bei atsiskaitymą už jas.

12. Jei šalių dukra suserga, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki susirgimo dienos 19.00 val. apie tai informuodamos SMS žinute ar el. paštu.

13. Laikas, kai ieškovas turėtų susitikti ir bendrauti su dukra, tačiau dėl vaiko ar ieškovo ligos, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių (pvz., vaikui atsisakius važiuoti ar pan.) susitikimas atšaukiamas, privalo būti kompensuojamas analogiškos trukmės papildomai organizuojamais susitikimais išnykus priežastims, dėl kurių susitikimas buvo atšauktas; susitikimo ir bendravimo laikas perkeliamas į ieškovo pasirinktą dieną ir laiką apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prie 48 val. pranešus atsakovei.

14. Atsakovė R. B. įpareigojama nedelsdama pranešti ir pateikti ieškovui M. Ž. pasikeitusius vaiko gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2665-1054/2021, priteistą išlaikymo dydį ir iš ieškovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 320,00 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės R. B. atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančia banke „Swedbank“, AB, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

Priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iš ieškovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį į Valstybės biudžetą.

Išaiškinti ieškovui, jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.