Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. B. prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. Ž. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nustatyti ieškovės ieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių mažametė dukra nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri rūpinasi dukros auklėjimu, jai šiuo metu yra tik 10 mėnesių ir labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovės namuose šalių nepilnametei dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir visapusiškai vystytis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnametės M. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, M. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. B. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, jog atsakovo ryšys su vaiku šiuo metu nėra susiformavęs, šalių dukra yra labai mažo amžiaus, todėl ieškovė prašo riboti atsakovo bendravimo su dukra laiką. Teismas pritaria ieškovės prašymui šiuo metu riboti atsakovo bendravimo su dukra laiką, kadangi šalių dukra yra dar labai mažo amžiaus, turi savo dienos režimą, yra visapusiškai prisirišusi prie ieškovės, o ryšys su atsakovu turi būti kuriamas palaipsniui, tiek atsakovui, tiek pačiai ieškovei dedant visas pastangas, kad ryšys tarp dukros ir jos tėvo būtų sukurtas bei bendravimas su vaiku nenutrūktų. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė ar kitokia žala. Atsakovas su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka sutiko, savo pasiūlymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, kuria su ieškovės ieškiniu sutinkama visiškai, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovas pripažįsta, kad jis yra vaiko M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl, šalims geranoriškai nesutarus dėl mokėtino išlaikymo vaikui dydžio, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti vaikui išlaikymo sumos negalėtų mokėti, kadangi šiuo metu niekur nedirba ir pajamų neturi. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu gyvena iš Norvegijoje uždirbtų pajamų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Kaip pats atsakovas pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu, dirbdamas Norvegijoje gavo 4000-5000 Eur pajamas. Ieškovė šiuo metu taip pat nedirba, kadangi augina šalių mažametę dukrą, gauna 767,68 Eur vaiko priežiūros išmoką (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi 3893 Eur vertės nekilnojamojo turto – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas „Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai“, bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu įregistruotas automobilis ir motociklas. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 5640 Eur vertės nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu įregistruota viena transporto priemonė. Šalys kitokių įrodymų teismui dėl turimo turto vertės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju ieškovė augina šalių nepilnametę dukrą, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi M. Ž. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – komunaliniai mokesčiai, perkamas maistas, rūbai, avalynė, kitos asmeninės išlaidos. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nustatyto netekto darbingumo neturi (įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes atsakovas teismui nepateikė), kreditorinių įsipareigojimų neturi, turi tik vieną išlaikomą dukrą. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog šiuo metu yra nedarbingas ir darbo nesiieško dėl to, jog turi sveikatos problemų, šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė teismui 2021 m. spalio 27 d. UAB „Affidea Lietuva“ medicinos dokumentų išrašą, kuriame pateikta diagnozė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nurodyti atsakovo nusiskundimai, jog skundžiasi juosmens skausmu, plintančiu į kairę šlaunį, pablogėjo prieš 3 savaites, kai skausmas išplito į kairę koją, blauzdos išorinį paviršių, užtirpo kairė pėda, dirba vairuotoju, pateiktos rekomendacijos – diagnozės patikslinimui atlikti juosmens Magnetinio rezonanso tyrimą, ekskliuduoti tarpslankstelinio disko išvaržą. Teismo vertinimu, nesant kitų objektyvių duomenų (atliktų kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų, pateiktų gydytojų konsiliumų išvadų) dėl atsakovo pateiktuose medicininių dokumentų išrašuose nurodytos radikulopatijos diagnozės, sudėtinga yra įvertinti asmens sveikatos būklę. Pažymėtina, jog atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad jam teisės aktų nustatyta tvarka nėra nustatytas netektas darbingumas ar neįgalumas, dėl kurių jis apskritai negalėtų dirbti ir gauti pajamų. Pats atsakovas pripažįsta, jog pagal galimybes ieškos darbo ir ketina dirbti. Pažymėtina ir tai, jog pats atsakovas paaiškino, jog 2021 m. rugpjūtį buvo išvažiavęs dirbti į Norvegiją, ten dirbo fizinį darbą maisto sandėlyje, krovė ir tvarkė prekes. Teismo vertinimu, atsakovo sveikatos problemos nėra tokio pobūdžio, kad apskritai atimtų galimybę atsakovui dirbti ir užsidirbti pajamų pragyvenimui bei dukros išlaikymui. Atsakovas turi galimybę ieškotis darbo, kuris nesusijęs su sunkia fizine veikla ir atitiktų jo sveikatos būklę. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovo pateikti medicininiai išrašai nepatvirtina, jog jis yra visiškai nedarbingas dėl turimų sveikatos sutrikimų ir apskritai negali dirbti bei teikti išlaikymą savo dukrai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas nurodė, jog yra įgijęs vairuotojo specialybę, tačiau pagal specialybę nedirba, kadangi jam šiuo metu yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas vertina, kad atsakovas savo veiksmais sukūrė tokią padėtį, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir šiuo metu negali dirbti vairuotojo darbo, dėl to atsakovas pats turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Teismas sprendžia, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo nepilnametei dukrai išlaikyti. Atsakovas nurodė, jog sutiktų mokėti dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, tačiau byloje atsakovas neįrodinėjo, kad tokio dydžio išlaikymas vaikui yra pakankamas ir patenkintų dukros poreikius. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį, o vaikai kasdien auga ir jų poreikiai tik didėja.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovė gauna išmoką vaikui už M. Ž. po 70,00 Eur per mėnesį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu į teismo klausimą dėl išmokos vaikui įvertinimo atsakė, jog ieškovės prašomame priteisti išlaikymo vaikui dydyje iš dalies įvertinta gaunama išmoka vaikui, tačiau nenurodė teismui, kokia konkrečiai suma tai įvertinta. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės teismui pateiktame ieškinyje nėra nurodyta, jog prašoma 300 Eur išlaikymo suma vaikui yra nurodyta atskaičius atitinkamą dalį ieškovės gaunamos išmokos vaikui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas vertina, kad iš atsakovo vaikui priteistino išlaikymo dydis turi būti mažinamas ½ dalimi gaunamos išmokos vaikui sumos, t. y. 35 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalies ekonominę padėtį, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintinas iš dalies ir M. Ž. išlaikymui iš atsakovo priteistinas 300 Eur išlaikymas atskaičius 35 Eur per mėnesį išmoką vaikui, t. y. po 265 Eur, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su šalių dukra gyvenanti jos motina ieškovė R. B.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 81 Eur (300 Eur × 12) × 3 % × 75 % = 81 Eur Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškovės reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, mokamas 85 Eur žyminis mokestis. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo nustatyti gyvenamąją vietą, todėl už jį žyminis mokestis nemokamas. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo valstybei 50 Eur žyminį mokestį, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (tenkinta 96,1 % ieškovės reikalavimų), iš ieškovės turėtų būti valstybei priteista 3,32 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurios mokėjimo ieškovė nebuvo atleista (85 Eur × 3,9 % = 3,32), tačiau ši suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl iš ieškovės valstybei nepriteistina. Iš atsakovo valstybei priteistina 109,51 Eur ((81 × 96, 1% = 77,84) + (85 × 96,1 % = 81,67) – 50 Eur = 109,51 Eur) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis) suma. Ieškovei iš atsakovo priteistina 48,05 Eur (50 Eur × 3,9 % = 48,05) bylinėjimosi išlaidų dėl jos valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovė R. B. pateikė įrodymus dėl jos turėtų 1100,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai. Šios išlaidos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 1057,10 Eur (1100,00 Eur × 96,1 % = 1057,10 Eur) išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, proporcingai tenkintų ieškovės reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina ieškove R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti R. B. M. Ž. skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

1) M. Ž. turi teisę matytis su savo dukra kas antrą savaitgalį dalyvaujant kartu vaiko motinai R. B.. Bendravimo trukmė iki 3 valandų, atsižvelgiant į mažametės emocinę ir fizinę būklę.

2) M. Ž. įsipareigoja iš anksto pranešti vaiko motinai apie ketinimą susitikti su dukra laiko praleidimui, įspėjęs apie tai vaiko motiną (telefono skambučiu ar SMS žinute), ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki matymosi datos. Neįspėjus iki nurodyto termino, vaiko motina, neturint realių galimybių atvykti, turi teisę atsisakyti vežti mažametę pasimatyti su tėvu.

3) M. Ž. į pasimatymą su mažamete dukra atvyksta į vaiko motinos gyvenamosios vietos miestą – Skuodą, iš anksto abiejų šalių sutartą pasimatymo vietą, bei savo lėšomis. Šalių bendru sutarimu, gali būti ir kitos pasimatymo vietos.

4) M. Ž. turi teisę pasimatyti su savo dukra prieš šventes t. y., likus 2-3 dienoms iki švenčių: Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, įspėjęs apie tai vaiko motiną (telefono skambučiu ar SMS žinute), ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki matymosi datos. Neįspėjus iki nurodyto termino, vaiko motina neturint realių galimybių atvykti, turi teisę atsisakyti vežti mažametę pasimatyti su tėvu.

5) M. Ž. turi teisę pasimatyti su savo dukra per kiekvieną Tėvo dienos šventę.

6) Iki vaikui sukaks 4 (ketveri) metukai, visais pasimatymo su dukra atvejais nustatytais šioje bendravimo tvarkoje, matymosi trukmė nustatoma ne daugiau kaip 3 val., atsižvelgiant į mažametės emocinę ir fizinę būklę.

7) Iki vaikui sukaks 4 (ketveri) metukai M. Ž. neturi teisės pasilikti su savimi mažametės dukros nakčiai ar visą parą.

8) R. B., gavusi žinių apie vaiko sveikatos būklę, nedelsdama apie tai informuoja vaiko tėvą M. Ž..

9) Vaiko motina įsipareigoja pranešti ir pateikti vaiko tėvui pasikeitusius vaiko gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus.

10) Nustatoma, kad vaiko tėvai gyvendami skyrium turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su savo dukra ir dalyvauti ją auklėjant. Visus klausimus, susijusius su dukros auklėjimu, sprendžia abu tarpusavio sutarimu. Jeigu nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su savo dukra, dalyvaudami jos auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigoja nenuteikinėti dukros kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingiems vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

11) R. B. ir M. Ž. įsipareigoja laikytis nustatytos šios bendravimo tvarkos, siekti draugiško komunikavimo ir bendradarbiavimo, neveikti priešingai vienas kito interesais, bei siekti geriausių vaiko interesu užtikrinimo šios bendravimo tvarkos atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,05 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų ir penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio bei 1057,10 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt septynių eurų ir dešimties euro centų) išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 109,51 Eur (šimto devynių eurų ir penkiasdešimt vieno euro cento) žyminį mokestį. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Panaikinti nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. liepos 26 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.