Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-806/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-07
Bylos Nr.
1A-46-806/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23543-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
D. B.
Nukentėjusysis
B. B.
Kaltinamasis
D. B.
Advokatai
Ugnis Pėdnyčia, Audrius Juozapavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-806/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23543-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Editai Bekerytei, Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,nuteistajai D. B. ir jos gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui,nukentėjusiosios B. B. atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, D. B. įpareigota bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, D. B. bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja B. B. ar ieškoti su ja ryšių.

Nukentėjusiosios B. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamosios D. B. 300 Eur B. B. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios D. B. nukentėjusiosios B. B. naudai priteista 1500 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: ji, 2020 m. birželio 16 d., apie 13.24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai B. B. į dešinę akį, tuo padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1596/2020(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

2.1. Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė skunde nurodytų reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui ir nuosprendžiui: neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, savo išvadas grindė prieštaringais, nepatikimais įrodymais ir prielaidomis, nepašalintas abejones vertino ne kaltinamosios, o nukentėjusiosios naudai, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principą.

2.2. Apeliantės teigimu, šioje byloje vienintelis tiesioginis įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas, yra nukentėjusiosios B. B. parodymai, kurie yra nepatikimi, nes jie yra iš esmės nenuoseklūs, prieštaringi, melagingi. Apeliantės teigimu, B. B. kiekvieną kartą duodama parodymus (paaiškinimus) apie įvykusį įvykį, nurodo iš esmės skirtingas aplinkybes dėl įvykio eigos, fizinio smurto panaudojimo ir sužalojimų padarymo momento, vietos, būdo ir masto ir tokiais parodymais dėl esminių šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, be to, B. B. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, todėl jos parodymais negalėjo būti remiamasi nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes, jie negalėjo pagrįsti kaltinimo ar, juo labiau, nuteisimo.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal B. B. pirminius parodymus, duotus iškart po įvykio, įvykio eiga buvo tokia: į kambarį, kuriame miegojo B. B., įėjo D. B., kuri pasakė žodžius ir spintose pradėjo ieškoti daiktų; B. B. paėmė savo telefoną ir pradėjo filmuoti D. B.; tai pamačiusi D. B. pradėjo atiminėti B. B. telefoną, nes, kaip suprato B. B., D. B. nepatiko, kad ją filmuoja; B. B. nenorėjo atiduoti telefono, tam priešinosi, ir atiminėdama B. B. priklausantį telefoną D. B. apdraskė jai dešinės rankos pirštą; B. B. toliau neatiduodant telefono tarp jos ir D. B. įvyko susistumdymas, kurio metu D. B. kairės rankos kumščiu sudavė apie tris kartus B. B. į veidą; po to B. B. toliau filmavo D. B. ir po 5 min. atvyko policijos pareigūnai bei R. B.

2.4. Pasak apeliantės, visiškai kitokią įvykio eigą B. B. nurodė akistatos metu, kuri vyko praėjus daugiau negu trims mėnesiams po įvykio. Pagal B. B. parodymus, duotus akistatos metu, įvykio eiga buvo tokia: į kambarį, kuriame miegojo B. B., įėjo D. B. ir pradėjo filmuoti B. B. (o ne B. B. pradėjo filmuoti D. B., kaip nurodyta pirminėje apklausoje); D. B. paėmė vieną iš B. B. telefonų, B. B. paprašė jį grąžinti, įvyko grumtynės (apsistumdymas) dėl telefono, telefonas iš dėklo nukrito po lova, ko B. B. nepastebėjo (priešingai, negu nurodyta pirmoje apklausoje, jokio fizinio kontakto - piršo apdraskymo ir (ar) smūgių sudavimo „apsistumdymo“ dėl telefono metu ar iškart po jo – nebuvo); apsistumdymas dėl telefono liovėsi ir toliau buvo vaikščiojama po buto skirtingas erdves (kambarius) - „B. B. sau“ ir „D. B. sau“; B. B. ir D. B. iš skirtingų kambarių atėjo į koridorių, D. B. pasidarė agresyvi ir sudavė tris smūgius į galvos sritį (skirtingai negu pirmoje apklausoje, kai D. B. sudavė smūgius į galvos sritį susistumdymo dėl telefono metu); D. B. smūgiavo abiejų rankų kumščiais, kairės rankos kumščiu pataikė į galvą, o dešine kliudė nosį (tuo tarpu pirmosios apklausos metu nurodė, kad visi smūgiai buvo tik kaire ranka ir apie smūgiavimą į nosį neparodė); iškart po smūgių į galvą B. B. pradėjo filmuoti D. B.; baigus filmuoti skambino į policiją; greičiausiai skambučio policijai metu D. B. apdraskė (įbrėžė) B. B. pirštą (tuo tarpu pirminės apklausos metu nurodė, kad iš karto po smūgių į galvą skambino R. B., po to policijai ir tik tada pradėjo filmuoti D. B.; o pirštą D. B. apdraskė pačioje pradžioje, kai atiminėjo telefoną, kuriuo B. B. filmavo D. B.).

2.5. Apeliantė nurodo, kad dar kitokias aplinkybes B. B. nurodė duodama parodymus teismo posėdyje, kuriame parodė, kad jai išlipus iš lovos D. B. paėmė vieną iš B. B. telefonų (tačiau jokių grumtynių dėl telefono (apsistumdymo ar susistumdymo), kurio metu telefonas būtų iškritęs iš dėklo po lova (akistatos parodymai) ar juo labiau būtų apdraskytas pirštas ar suduoti smūgiai į galvą (pirminės apklausos parodymai) jau neparodė). Iš pradžių teisme B. B. parodė, kad jai einant iš miegamojo, o D. B. einant iš kito kambario, D. B. sukilo agresija ir D. B. pradėjo smūgiuoti; tačiau vėliau, atsakydama į prokurorės klausimus, B. B. jau parodė, kad fizinis kontaktas įvyko ne po kažkokių konkrečių žodžių, jos tiesiog pykosi, aiškinosi, kažką kalbėjosi ir tuo metu D. B. kilo agresija (taigi pagal šiuos parodymus D. B. „agresija kilo“ ne tiesiog „einant iš kito kambario“, tarsi, staiga, kaip nurodė akistatos metu, o pykimosi, aiškinimosi, kalbėjimo metu. Parodydama apie mėginimą atimti telefoną skambinant 112, B. B. nurodė, kad tuo metu ji, (D. B.) jai subraižė ranką, išnarino sąnarį, ir paaiškino, kad negalėjo normaliai vykdyti darbinės veiklos, jai tik dabar pradeda „pirštas praeiti“, dėl kaltinamosios veiksmų buvo išnarintas dešinės rankos sąnarys (gi akistatos metu nurodė, kad pirštas buvo tik įbrėžtas; pirminės apklausos metu apie sąnario išnarinimą taip pat neparodė ir, apskritai, minėta, nurodė kitokias piršto apdraskymo aplinkybes).

2.6. Pasak apeliantės, dar kitokią smurto naudojimo (įvykio) vietą ir laiką nukentėjusioji nurodė atvykusiems policijos pareigūnams. Vaizdo įrašo (,2020_0616__134422_002), 1:10 min., užfiksuota, kad į pareigūno klausimą, kur viskas vyko, ji atsakė: „Čia prie durų viskas lygtai vyko“ ir rodo į lauko-išėjimo duris (taigi ne išėjus vienai iš vieno kambario, kitai iš kito, kaip nurodoma akistatoje, o prie lauko durų). Tuo tarpu smurtas, anot B. B., vyko po skambučio policijai: „Aš 112 skambinau, tai jau tampytis mes pradėjom, jinai kėlė balsą ir taip toliau, agresyvi darėsi“ (1:30 min.) (tuo tarpu apklausų metu nurodė, kad smurtą D. B. panaudojo dar prieš skambinimą policijai – būtent dėl to, neva, buvo skambinama policijai).

2.7. Apeliantės nuomone, byloje nėra jokių duomenų, rodančių neįprastą B. B. nuovargį ar stresą, kuris būtų neleidęs adekvačiai vertinti situacijos ir prisiminti aplinkybių. Priešingai, iš D. B. į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad skambindama R. B., B. B. yra rami ir visiškai nepanaši i asmenį, kuris būtų patyręs daugkartinius smūgius i veido sritį. Todėl nėra pagrindo B. B. parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą vertinti jos naudai kaip „streso ir nuovargio“ rezultatą.

2.8. Pasak apeliantės, nepagrįstas teismo vertinimas, kad skiriasi tik B. B. pirminiai parodymai (pirma apklausa ikiteisminio tyrimo metu) ir vėlesni parodymai (akistata, parodymai teisme), nes B. B. kiekvieną kartą duoda skirtingus parodymus. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjant bylą teisme, ypač paskutinio posėdžio, kuris buvo 2021 m. rugpjūčio 17 d., metu, B. B., atsakinėdama į gynėjo klausimus, neatsiminė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su įvykiu (negalėjo atsakyti į gynėjo klausimus, nurodydama, kad neprisimena). Apeliantės vertinimu, tai paneigia aplinkybę, kad B. B. atmintis geriau veikia vėliau, t. y. praėjus kuriam laikui po įvykio.

2.9. Apeliantės teigimu, bylos duomenys rodo akivaizdų B. B. parodymų melagingumą. B. B. parodė, kad D. B. jai subraižė ranką, išnarino sąnarį. Tačiau specialisto išvadoje, kuri buvo surašyta kitos dienos ryte, konstatuota, kad B. B. rankose nėra jokių išorinių sužalojimų, tai reiškia nėra jokių nudrėskimų, įbrėžimų, paraudimų, patinimų ir pan.

2.10. Skunde nurodoma, kad D. B. ir R. B. rimtai konfliktuoja. 2020 m. kovo mėn. tarp D. B. ir R. B. kilo fizinis konfliktas, kurio metu D. B. patyrė daugybinius viso kūno sužalojimus (šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-157-834/2021, kurioje R. B. kaltinamas nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu). Po šio konflikto R. B. visaip kaip stengiasi kenkti D. B. (atribojo ją nuo įmonės veiklos, namuose atjungė internetą ir t. t.). Gi B. B. ir R. B., t. y. D. B. sutuoktinį, sieja artimi (kaip moters ir vyro) santykiai. To iš esmės neneigia nei B. B., nei R. B. Nors teisminio proceso metu šie asmenys mėgino paneigti artimus santykius būtent įvykio metu, teigdami, kad jų tarpusavio artimi santykiai susiklostė po įvykio, tačiau tokiais parodymais, pasak apeliantės, tikėti nėra pagrindo. Aplinkybė, kad bute, kuriame įvyko įvykis ((duomenys neskelbtini)), faktiškai gyveno R. B. abejonių nekelia (tai patvirtino pats R. B. tiek teisme, tiek siųsdamas D. B. 2020 m. gegužės 25 d. pranešimą apie savo gyvenamąją vietą). Gi iš pačios nukentėjusiosios pateikto ir policijos pareigūnų vaizdo įrašų (išsikrautų ir į spintas sudėtų daiktų, sudėtų batų, išskalbtų ir padžiautų drabužių ir t. t.) matyti, kad ji ne iš ryto atvažiavo į butą ir iškart ėjo miegoti (kaip teigė teisme), o jau kuris laikas šiame bute gyveno. Artimus B. B. ir R. B. santykius jau įvykio metu patvirtina ir daugelis kitų aplinkybių: 1) kalbėdama su D. B., B. B. neneigė tokių santykių ir netiesiogiai juos patvirtino („man jūsų turtiniai santykiai nerūpi“, „patys spręskitės savo problemas“ ir pan.); 2) įvykio metu ji pirmiausia skambino R. B. ir tik po to policijai ir t. t. Taigi, apeliantės nuomone, B. B. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes ji turi interesą padėti D. B. sutuoktiniui R. B. bei pakenkti D. B.

2.11. Apeliantės teigimu, visame šiame kontekste, ypač dėl vykstančios baudžiamosios bylos dėl D. B. sumušimo ir būsimo turto dalybų civilinėje byloje dėl skyrybų, R. B. yra suinteresuotas parodyti D. B. kaip neadekvačiai reaguojančią, smurtaujančią ir pan., taigi yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Ir yra pagrindo manyti, kad kreiptis į policiją bei duoti parodymus apie D. B. neva fizinį smurtavimą, nurodė būtent R. B. Tai patvirtina tiek faktas, kad B. B. po D. B. neva panaudoto smurto skambino R. B., iš kurio gavo nurodymą kreiptis į policiją; tiek bendrų veiksmų derinimas - antai, iš policijos pareigūno vaizdo įrašo matyti, kad, pareigūnui paklausus dėl važiavimo į komisariatą rašyti pareiškimo, B. B. atsisuka į R. B., linktelėdama galvą klausia patarimo ir gauna R. B. sutikimą (įrašo 2020_0616_134422_002 0:40 min.). Iš D. B. i bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad skambindama R. B. B. B. yra rami ir visiškai nepanaši i asmenį, kuris būtų patyręs daugkartinius smūgius i veido sritį. Tuo tarpu skambutis R. B. įvyko apie 1-2 min. iki skambinimo policijai pranešti apie neva panaudotą smurtą (žr. D. B. pateikto vaizdo įrašo momentinę ekrano nuotrauką - laikas 13:24 val., ir „BIRT ataskaitą“ - laikas 13:26 val.). Apeliantė akcentuoja, jog pirminiuose parodymuose R. B. apie jokį smurtą B. B. atžvilgiu neparodė.

2.12. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji dėl šios priežasties jau pirminio skambučio į policiją metu būtų sukūrusi planą melagingai apkaltinti D. B. smurtu. Skunde pabrėžiama, kad šiuo atveju B. B. suinteresuota bylos baigtimi ne tik dėl to, kad yra nukentėjusioji, bet ir dėl glaudžių asmeninių santykių su R. B., kuris turi savų tikslų ir aiškiai daro įtaką B. B.

2.13. Apeliantė nurodo, kad B. B. nepatikimų parodymų apie tai, kad D. B. prieš ją fiziškai smurtavo, konkrečiai ranka (kumščiu) smūgiavo B. B. į galvą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Anot apeliantės, šioje byloje esanti specialisto išvada ne tik nepatvirtina jokių D. B. veiksmų ar kaltės, bet ir duoda pagrindą manyti, kad specialisto apžiūrėta kraujosruva galėjo būti padaryta bet kokiu kietu buku daiktu, įskaitant ir smūgių sudavimą delnu ar kumščiu sau ar trenkiantis į kietą buką daiktą, t. y. savęs susižalojimą. Pažymi, kad D. B. būnant bute, jokių sužalojimų ant B. B. veido nebuvo. Tai patvirtina tiek B. B. bei D. B. daryti vaizdo įrašai, tiek faktas, kad D. B. dar esant bute, B. B. niekaip nefiksavo - nei kamera, nei nuotrauka - jokių savo sužalojimų. Tuo tarpu tarp D. B. išvykimo iš buto ir policijos pareigūnų atvykimo praėjo kelios (keliolika) minučių, todėl būtent šiuo laikotarpiu ar kažkada vėliau, kai D. B. jau nebuvo bute, buvo pa(si)daryta kaltinime nurodyta akies voko kraujosruva B. B. Pasak apeliantės, D. B. veiksmų ir kaltės nepagrindžia ir B. B. vėliau „išryškėjusi kraujosrūva“. Nuosprendis negali būti grindžiamas abstraktaus pobūdžio išvedžiojimais (pagal teisme apklausos ekspertės paaiškinimą, bet kokį sužalojimą galima „paslėpti“ iki 1,5 paros) ir prielaidomis. Tiek B. B., tiek D. B. pateiktuose vaizdo įrašuose, įskaitant 2021 m. rugpjūčio 17 d. teisiamojo posėdžio metu gynėjo pateiktą vaizdo įrašą, kuris padarytas 13:24 val., t. y. 1-2 minutės iki B. B. skambinimo policijai, jokių sužalojimų B. B. veido (akies) srityje nėra. Iš B. B. daryto įrašo matyti, kad ji ramiai vaikšto po kambarius, koridorių, eina į vonią, kur visur yra veidrodžiai, persirenginėja ir t. t., tačiau net nepasižiūri nė vieną veidrodį. Anot D. B., smūgiavimas į veidą (akies sritį) neabejotinai būtų sukėlęs B. B. skausmą toje srityje, todėl toks B. B. elgesys yra gyvenimiškai visiškai neįtikimas.

2.14. Apeliantė nurodo, kad D. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nedavė parodymų, kad ji girdėjo, kaip B. B. skambučio policijai metu teigė apie smurtą jos atžvilgiu. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad D. B. susijaudinusi vaikščiojo po kambarius, filmavo, ir negirdėjo visko, ką tiksliai B. B. sakė policijai. Todėl, anot apeliantės, nėra pagrindo teigti, kad ji žinojo apie tai, jog B. B. ją melagingai įskundė dar skambučio policijai metu. Kita vertus, pažymi, kad B. B. apie „trenkimą į veidą“ pasako filmuodama D. B. (žr. byloje esantį B. B. vaizdo įrašą), tačiau D. B. tai aiškiai ir vienareikšmiškai paneigia (0:50 min.; 2:25 min.). Taigi jos, D. B., elgesys šiuo atveju nėra kažkuo neįprastas ir bet kuriuo atveju nepatvirtina jokio smurto B. B. atžvilgiu, o, priešingai, jį paneigia.

2.15. Skunde pažymima, kad D. B. parodymai viso proceso metu buvo aiškūs ir nuoseklūs. D. B. parodė, kad jai užėjus į butą ir radus jame B. B. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau jokio fizinio smurto B. B. atžvilgiu nenaudojo. Priešingai, vienu momentu B. B. pati inicijavo fizinį kontaktą D. B. atžvilgiu. Pasak D. B. ji buvo pasikabinusi raktus ant spintos kabliuko, išeidama ėmė tuos raktus ir ji (B. B.) griebė tuos raktus, kad atimti juos, bet neatėmė, nurodė, kad ten visi raktai taip pat ir jos namų, D. B. jai nieko nepadarė. Šiuos D. B. parodymus patvirtina ir B. B. darytas vaizdo įrašas (0:10 min.).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji B. B. ir jos atstovas advokatas U. Pėdnyčia su skundu nesutinka. Nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jos atžvilgiu atliktų veiksmų esminės aplinkybės, jos parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą. Bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką.

3.1. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios parodymai nėra vienintelis ir absoliutus nuteistosios kaltės įrodymas. Nukentėjusioji neneigė, kad detaliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, įskaitant ir įvykių chronologinės sekos, tačiau ji nuo pat įvykio (2020 m. birželio 16 d.) nuosekliai nurodė pareigūnams ir teismui jos patirto fizinio smurto faktą. Tai patvirtina ir teisiamajame posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga: 1) jau skambučio BPC metu nukentėjusioji nurodė, kad nuteistoji smurtauja jos atžvilgiu – mušasi, daužo per veidą (t. 1, b. l. 70-71); 2) iš policijos vaizdo ir garso įrašų akivaizdžiai matosi nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva; tai patvirtina ir šiame vaizdo įraše užfiksuotas įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno patvirtinimas: „matosi“; šis patvirtinimas – policijos pareigūno reakcija, atsakymas į B. B. jam rodomą sumušimo vietą veido srityje; taigi, policijos pareigūnų vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad nukentėjusioji savo parodymų dėl patirtos smurtinės veikos nekeitė ir atvykus pareigūnams nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 75 – 77); 3) aplinkybę, kad patyrė smurtą, ji nurodė 2020 m. birželio 16 d. protokole – pareiškime (t. 1, b. l. 8), 2020 m. birželio 16 d. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 21), 2020 m. rugsėjo 22 d. akistatos metu (t. 1, b. l. 46 – 48); bei apklausta teisiamajame posėdyje.

3.2. Nors nuteistoji akcentuoja nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių neatitikimą, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje – jie nepaneigia vienas kito. Atsiliepime akcentuojama, kad nukentėjusiosios dėmesys smurto jos atžvilgiu atveju pirmiausia yra nukreiptas į gynybą nuo smurtautojo, kuri pasireiškė ir telefono skambučiais policijai, buto, į kurį nuteistoji neteisėtai įsibrovė dar nukentėjusiajai miegant, savininkui. Dėl to nukentėjusioji galėjo tiksliai neįsidėmėti smūgių sudavimo detalių, tačiau tai nerodo nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo. Teismas teisingai sprendė, kad esminę svarbą turi aplinkybė, jog kaltinamoji prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą, rankomis suduodama jai į veidą, o šią aplinkybę nukentėjusioji nuosekliai nurodė viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai vertino nukentėjusiosios parodymus.

3.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad vien netikėtas įsiveržimas į butą ir smurto faktas nukentėjusiajai sukėlė stresą, kuris paprastai nesibaigia tiesiog po įvykio, bet gali tęstis ne tik pirmosios apklausos metu, bet ir vėliau. Nukentėjusioji į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė aplinkybes, paaiškino, kad dėl streso nelabai atsimena detales (vaizdo ir garso įrašo pav. 2020 0616 134422 002: 56 sek. - 1 min. 16 sek.). Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimu, kad tam tikri pirmosios apklausos parodymų netikslumai su vėlesniais galėjo būti sąlygoti jos stresinės būsenos, nuovargio.

3.4. Atsiliepime nesutinkama su skundo teiginiu, jog skundžiamame nuosprendyje nėra išsamios nukentėjusiosios parodymų analizės. Pažymima, kad teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius nusikaltimo padarymą patvirtinančius įrodymus, įskaitant ir parodymus. Vien tai, kad nuosprendyje nurodyta įrodymų analizė neatitinka nuteistosios įsivaizduojamos analizės galimybės, jos formos, nėra pagrindu vertinti, kad analizės apskritai nėra.

3.5. Atsiliepime pažymima, kad teismo nagrinėtu atveju smurtauta aplinkoje, kurioje buvo tik nuteistoji ir nukentėjusioji; asmenų, tiesiogiai mačiusių smurtą, nebuvo. Dėl to svarbią reikšmę įgyja ne tik įvykio dalyvių parodymai, tačiau ir kiti įrodymai, pvz.: vaizdo ir garso įrašai, teismo medicinos specialisto išvada, parodymai asmenų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie smurtą ir kt. Apeliaciniame skunde apsiribojama siekiu sukritikuoti nukentėjusiosios parodymų patikimumą, iš esmės ignoruojant kitus byloje esančius nukentėjusiosios parodymus, iš esmės patvirtinančius įrodymus, t. y. skambučio Bendrosios pagalbos centrui garso įrašą, pareigūnų vaizdo ir garso įrašus, liudytojo parodymus ir specialisto išvadą. Nuteistosios pernelyg didelio dėmesio suteikimas nukentėjusios iš esmės nereikšmingai parodymų daliai, laikytinas tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

3.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nukentėjusioji suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi, tačiau tik tuo pagrindu, kad jos atžvilgiu smurtavęs asmuo būtų nubaustas už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau vien procesinis asmens statusas nėra pagrindu nukentėjusios parodymus vertinti nepatikimais. Nukentėjusioji neslėpė, kad įvykio dieną pažinojo nuteistosios sutuoktinį, tačiau įvykio metu jų artimi santykiai nesiejo. Kita vertus, netgi artimi santykiai nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad nukentėjusioji meluoja apie smurto faktą.

3.7. Pabrėžiama, kad nuteistoji, apklausta įtariamąja, nurodė, kad yra UAB „N.“ vadybininkė ir administruoja aktualaus buto, kuriame įvyko incidentas, nuomos procesą; į šį butą atvyko, nes nenustatytos valytojos buvo informuota apie bute esančią netvarką ir manė, kad bute niekas negyvena bei teigė, kad nukentėjusioji jai buvo nežinoma (t. 1., b. l. 99). Taigi, nuteistoji iš pradžių teigė, kad į butą atvyko atsitiktinai, vedama darbinių tikslų. Teisiamajame posėdyje nuteistoji jau parodė priešingai, t. y. nukentėjusiąją pažinojo, nes ji (nukentėjusioji) prieš 2 mėnesius jau gyveno. Atsiliepime pastebima, kad apeliaciniame skunde pati nuteistoji nurodo, kad 2020 m. kovą, t. y. iki smurto fakto dienos (2020 m. birželio 16 d.) tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, nuteistoji buvo atribota nuo darbinės veiklos UAB „N.“, kurioje dirbo vadybininke ir rūpinosi nekilnojamojo turto nuoma. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nėra abejonių, jog bute, kuriame įvyko įvykis ((duomenys neskelbtini)), gyveno nuteistosios sutuoktinis. Taigi, nuteistoji pripažįsta, kad ji darbinių funkcijų įvykio dieną negalėjo vykdyti, nes nuo jų buvo atribota, taip pat patvirtina, kad jai nebuvo abejonių, jog bute, kuriame įvyko įvykis, gyveno jos sutuoktinis su, kaip nurodo nuteistoji, meiluže - nukentėjusiąja. Tai iš esmės paneigia nuteistosios versiją, kad ji į butą, kuriame smurtavo, atvyko atsitiktinai.

3.8. Pažymima, kad nuteistosios elgesys prieštarauja elementariai logikai, kuria vadovautųsi nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo nepadaręs asmuo, būdamas savo bute ar kitoje jam priklausančioje nuosavybėje. Viena vertus, aptikus nepažįstamą asmenį savo bute, teigiantį, jog tavo butą jis nuomoja, o savininkui su tuo nesutinkant, savininkui būtu logiška aiškintis aplinkybes, o prireikus - kviesti policiją ir jos laukti (jei ji iškviesta net ne buto savininko iniciatyva), o ne tavo bute esančio nepažįstamo asmens atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, savintis jo turtą ir net trukdyti minėtam asmeniui pačiam kviesti policijos pareigūnus. Kita vertus, net preziumuojant nuteistosios deklaruojamas aplinkybes apie jos deklaruojamą suvokimą (įsivaizdavimą) apie nukentėjusiosios buvimo bute tikslą, jos moralines savybes, nuteistosios smurtinė veika nukentėjusiosios atžvilgiu nėra pateisinama.

3.9. Be to, nurodoma, jog po įvykio nukentėjusiajai telefonu iškvietus pareigūnus dėl nuteistosios įsiveržimo į butą ir smurtavimo, nuteistoji iš įvykio vietos skubiai pasišalino, nors apie kviečiamą policiją ir kvietimo pagrindą (nuteistosios kaltinimą smurtu) jai buvo žinoma, tai patvirtina ir BPC garso įrašas, kuriame be nukentėjusiosios girdima ir nuteistoji. Šios objektyvios aplinkybės iš esmės paneigia nuteistosios keliamas abejones, kad apie nukentėjusiosios skambučio policijai turinį jai nebuvo žinoma. Nuteistoji nelaukė policijos pareigūnų – nesiekė jos atžvilgiu nukentėjusios pareikštų kaltinimų paneigti. Daroma išvada, kad pati nuteistoji jautėsi kalta, priešingu atveju arba būtų sulaukusi nukentėjusiosios kviestų policijos pareigūnų, arba būtų juos kvietusi pati. Nuteistosios pasirinktas priešingas veikimo būdas (pabėgimas iš įvykio vietos), nesant objektyvaus šio pasišalinimo poreikio, vertintinas siekiu išvengti atsakomybės.

3.10. Be to, nuteistoji 2021 m. rugpjūčio 17 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vaizdo ir garso įrašas (pateiktas su nuteistosios 2021 m. sausio 8 d. prašymu), darytas apie 18-19 val. vakare, kai jie (nukentėjusioji ir nuteistosios sutuoktinis) išvažiavo į policiją. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistosios grįžimas į įvykio vietą, kai joje nebebuvo nei policijos pareigūnų, nei nukentėjusiosios, tikslu užfiksuoti tam tikras aplinkybes, iš esmės patvirtina, kad nuteistoji į butą atvyko turėdama tikslą užfiksuoti nukentėjusios ir R. B. nuteistosios numanomų santykių įrodymus, o ne sutvarkyti buto. Kita vertus, manytina, kad minėtas nuteistosios grįžimas į butą patvirtina, kad nuteistajai buvo gerai žinoma, jog iš įvykio vietos nukentėjusioji ir policijos pareigūnai yra išvykę, tai reiškia, kad nuteistoji net stebėjo policijos atvykimą ir išvykimą su nukentėjusiąja, kas rodo nuteistosios sąmoningą veikimą – pabėgimą iš įvykio vietos, esant jai nepalankioms aplinkybėms, siekiant išvengti policijos ir atsakomybės ir sąmoningą grįžimą, siekiant asmeninės naudos.

3.11. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. teisiamajame posėdyje nuteistoji parodė, kad pamačiusi koridoriuje savo vyro ir meilužės batus, tai buvo po to, kai vyras ją sumušė, ji pasidarė abdukciją, suprato, kad jis mušė ją dėl tos moters. Pasak nukentėjusiosios, tai rodo, kad nuteistoji nukentėjusiąją laikė jos ir sutuoktinio konfliktinių santykių priežastimi ir iš esmės patvirtina jos padarytos nusikalstamos veikos motyvą.

3.12. Pažymima, kad nors nuteistoji teigia, jog R. B. sukurstė nukentėjusiąją dėl patirto smurto kreiptis į policiją, tačiau policijos pareigūnų vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad R. B. į įvykio vietą atvyko jau esant policijos pareigūnams. Nukentėjusioji, dar į įvykio vietą neatvykus R. B., tik ką atvykusiems pareigūnams pareiškė, kad rašys pareiškimą dėl patirto smurto, vėliau dar kartą tai patvirtino, pareigūnui pakartotinai pasiteiravus dėl pareiškimo rašymo. Taigi, nuteistosios vertinimas, kad nukentėjusioji buvo sukurstyta R. B. meluoti dėl patirto smurto, yra spekuliatyvus.

3.13. Pastebima, kad liudytojas pirmosios apklausos metu galėjo nenurodyti matytos nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos, nes akivaizdu, kad jis žinojo, jog šis faktas fiksuotas policijos pareigūnų mobiliąja filmavimo kamera, kai jie buvo atvykę į įvykio vietą.

3.14. Nors nuteistoji teigia, kad kaltinime nurodyta nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke padaryta nuo nuteistosios pasišalinimo iš įvykio vietos iki policijos atvykimo ar vėliau, tačiau nukentėjusioji pažymi, kad jau vaizdo įraše (pav. „2020_0616_134422_002“: 17-19 sek.) akivaizdžiai matosi nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva, kurios buvimo faktą patvirtinto ir policijos pareigūnas. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad pranešimas apie smurtą nukentėjusios atžvilgiu užregistruotas 2020 m. birželio 16 d. 13 val. 26 min., pareigūnų atvykimo į įvykį laikas - 13 val. 37 min. (iš esmės atitinka ir policijos pareigūnų vaizdo ir garso medžiagoje nurodytą). Taigi, pareigūnai į įvykio vietą atvyko per 10-11 min. Policija buvo kviečiama dar nuteistajai esant bute, todėl laikas nuo nuteistosios pasišalinimo iš buto iki policijos atvykimo buvo trumpesnis nei 10 minučių. Atsiliepime teigiama, kad nuteistosios versija apie nukentėjusios savęs sužalojimą yra mažų mažiausiai gynybinė taktika.

3.15. Teisiamajame 2021 m. sausio 11 d. posėdyje teismo medicinos ekspertė teismui nurodė, kad būna atvejų, jog po įvykio nesimato net jokio paraudimo, t. y. jis gali matytis, gali silpnai matytis arba net tuo metu dar nesimatyti, todėl nuteistoji, sudavusi nukentėjusiajai, tuo metu galimai dar nematė sumušimo žymių, kaip jų, iki atvykstant policijos pareigūnams, galėjo nepastebėti ir pati nukentėjusioji, nes po fizinio smurto nuteistoji nedelsiant pabėgo iš įvykio vietos. Kita vertus, nepastebėti nukentėjusiosios besiformuojančios poodinės kraujosruvos nuteistoji galėjo ir dėl savo psichinės būklės, bėgimo nuo atvykstančių policijos pareigūnų. Nepaisant minėtų priežasčių, jos nepaneigia fizinio smurto fakto ir jo padarinio - poodinės kraujosruvos, fizinio skausmo. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, o tokiu yra nuteistosios rankos kumštis.

3.16. Atsiliepime pastebima, kad net po šios bylos 2021 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio, vykusio Vilniaus miesto apylinkės teisme, nuteistoji vėl smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą minėto teismo patalpose ir nedelsiant pabėgo iš teismo pastato, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (priedas Nr. l), kas rodo D. B. iš esmės tendencingą nusikalstamą veikimą prieš nukentėjusiąją, kuriam būdingas veikimo modelis, pasireiškęs ir šioje byloje nagrinėtu atveju (smurtavimas ir staigus pabėgimas iš įvykio vietos).

3.17. Atsiliepime, vadovaujantis BPK 109 straipsnio 2 dalimi, prašoma nukentėjusiosios patirtas išlaidas pripažinti procesinėmis išlaidomis ir priteisti iš nuteistosios, teigiama, kad patirtos išlaidos yra protingo dydžio, realiai patirtos.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji D. B. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąją išteisinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl D. B. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl to, jog D. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai ištirtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus (nuteistosios D. B., nukentėjusiosios B. B., liudytojo R. B. bei ekspertės Rasos Gaidienės parodymus, byloje esančius vaizdo įrašus bei kitą bylos medžiagą), įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė pakankamai detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

7. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų matyti, kad D. B. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdama, jog skundžiamame nuosprendyje jos kaltė iš esmės grindžiama vien nukentėjusiosios B. B. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, melagingi, minėtų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, o pati nukentėjusioji dėl jos artimų santykių su D. B. vyru R. B. yra suinteresuota bylos baigtimi ir, neatmestina, paveikta R. B. pati pasidarė byloje nustatytus sužalojimus.

8. Teisėjų kolegija, pritardama nuteistosios D. B. daromai išvadai dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo, pažymi, kad vien asmens parodymų nenuoseklumas, nesant kitų juos akivaizdžiai paneigiančių aplinkybių, neduoda pagrindo išvadai, kad parodymai yra melagingi ir jais negali būti grindžiama asmens kaltė. Pastebėtina, kad D. B. nuteista dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavus nukentėjusiajai B. B. į dešinę akį. Šiuo atveju esminę reikšmę turi parodymų dalis dėl aplinkybių, susijusių su nuteistosios panaudotu smurtu, rankomis suduodant nukentėjusiajai į veidą, nuoseklumas bei šias aplinkybes patvirtinantys kiti įrodymai.

9. Byloje nustatyta, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams B. B. nurodė, kad nuteistoji prieš ją smurtavo, davė porą – trejetą kartų į veidą, stumdėsi, apdraskė (1 t. b. l. 75-77). Iš karto po įvykio pateiktame protokole pareiškime B. B. nurodė, kad į jos nuomojamą butą įsiveržė buto bendrasavininkė D. B., kuri pradėjo jai reikšti pretenzijas, išvadino necenzūriniais žodžiais, po to pradėjo atiminėti telefoną, dėl to apdraskė jai dešinės rankos pirštą, po to įvyko susistumdymas, ko pasekoje D. B. sudavė jai kaire ranka tris kartus į veido sritį (1 t. b. l. 8). Apklausta iš karto po įvykio B. B. nurodė, kad jai gulint lovoje, į kambarį užėjo agresyviai nusiteikusi D. B., kuri pasakė „guli prisigėrusi“, pradėjo atidarinėti spintas, nukentėjusioji pradėjo filmuoti, nuteistoji bandė atimti telefoną ir apdraskė pirštą. Po to įvyko susistumdymas ir D. B. kairės rankos kumščiu sudavė apie tris kartus į veidą (1 t. b. l. 21). Pastebėtina, kad nukentėjusioji B. B. nedetalizuoja, ar susistumdymas tarp jos ir nuteistosios įvyko kambaryje, kuriame ji miegojo ir į kurį įėjo D. B., ar jau kitoje buto patalpoje, tačiau remiantis šiais parodymais teigti, kad susistumdymas įvyko būtent kambaryje, negalima. Akistatos metu B. B. nurodė, kad D. B. užėjo į miegamajį, pradėjo bartis, ją filmuoti, tada ji atsikėlė iš lovos. D. B. lakstė po butą, rinko daiktus, paėmė vieną iš jos telefonų, ji paprašė grąžinti, ši nenorėjo ir jos apsistumdė, telefonas iškrito po lova, o dėklas liko pas D. B., tada abi vaikščiojo po butą „kas sau“, ji ėjo iš vieno miegamojo, D. B. iš kito ir ši pasidarė agresyvi, pradėjo smūgiuoti, sudavė tris smūgius į galvos sritį, vienas iš smūgių buvo stiprus, po smūgių jos dar konfliktavo, kai ji pradėjo skambinti 112, D. B. bandė atimti iš jos telefoną. Akistatos metu atsakinėdama į D. B. gynėjo klausimus B. B. nurodė, kad buvo smūgių lavina, 3-4 smūgiai, ji bandė išsisukti, vieną smūgį pataikė stipriai, kitą nestipriai, taip pat paaiškino, kad nuteistoji smūgiavo abiejų rankų kumščiais, pataikė į galvą kumščiu, kaire ranka pataikė į galvą, o dešine į nosį (1 t. b. l. 46 – 51). Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu B. B. nurodė, kad D. B. jai sudavė ne daugiau 4 smūgių, negalinti tiksliai pasakyti kiek, atsimena du smūgius, vienas stipresnis, kitas silpnesnis, vieną kartą D. B. sudavė kairės rankos kumščiu į galvos sritį, į dešinės akies voką, o kitas smūgis buvo dešinės rankos kumščiu į nosį (1 t. b. l. 29). Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. B. parodė, kad miegojo, kai išgirdo rakinamas duris, manė, kad ten R. B., bet ten buvo D. B., kuri filmavo, keikėsi, tada ji išlipo iš lovos, D. B. paėmė vieną iš jos telefonų, ji bandė atsiimti telefoną. Jai einant iš miegamojo, o D. B. iš kito kambario, D. B. sukilo agresija ir ji sudavė ne daugiau 4 smūgių laviną (1 t. b. l. 165 – 166). Paskelbus akistatos metu duotus parodymus, B. B. parodė, kad D. B. mosikavosi ir pataikė 2 smūgius. Tvirtino, kad smūgiai tikrai buvo ne viena ranka. Ji žino, kad buvo pataikyti 2 smūgiai, jei dar kažkur pataikė, tai jai nesukėlė skausmo. Aptarti nukentėjusiosios parodymai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad viso proceso metu nukentėjusioji B. B. pakankamai nuosekliai teigė, jog D. B. įėjus į kambarį ir jame radus B. B., tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu nuteistoji sudavė jai smūgius ranka į veidą. Tiek akistatos metu, tiek papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu bei teisme duoti parodymai dėl to, jog D. B. smūgiavo (mosikavosi) abiem rankomis apie 3-4 kartus, iš kurių 2 smūgiai pataikė į B. B., o vienas iš jų pataikė į dešinės akies voką iš esmės sutampa, todėl teigti, kad kiekvieną kartą nukentėjusioji davė kardinaliai skirtingus parodymus, kad ji apkalba D. B., nėra jokio pagrindo. Nors nukentėjusioji nurodė skirtingą suduotų smūgių skaičių, tačiau neatmestina, kad nukentėjusiosios gebėjimui tiksliai įsiminti įvykio aplinkybes didelę įtaką turėjo pati nusikaltimo situacija. Šiuo atveju B. B. gynėsi nuo D. B. smurtinių veiksmų, kaip nurodo pati nukentėjusioji, D. B. mosikavo rankomis, buvo smūgių lavina, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji galėjo tiksliai neįsidėmėti į ją nukreiptų smūgių skaičiaus ir šis netikslumas nerodo nukentėjusiosios B. B. parodymų nepatikimumo. Be to, kaip teisingai akcentuota ir skundžiamame teismo nuosprendyje, ekspertė R. Gaidienė patvirtino, jog specialisto išvadoje konstatuotam sužalojimui pakanka net ir vieno trauminio poveikio, todėl smūgių skaičius šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, patvirtinanti ar paneigianti nuteistosios kaltę, o nukentėjusiosios parodymų pakanka kaltinime D. B. inkriminuotiems veiksmams pagrįsti.

10. Nukentėjusiosios B. B. nurodytas aplinkybes dėl D. B. jai suduoto smūgio į veidą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 1) 2020 m. rugpjūčio 19 d. vaizdo įrašo, kurį pateikė B. B., apžiūros protokolas bei pats vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog B. B. ir D. B. konfliktuoja, nukentėjusioji prašo grąžinti jos telefoną, aiškina, kad D. B. neturi teisės jai trankyti per veidą, vėliau nuteistajai nurodžius, kad R. B. yra psichopatas, nukentėjusioji atsako, kad nežinanti, jis, skirtingai nei D. B., jai per veidą netranko (1 t. b. l. 61-63); 2) B. B. skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC, duomenys, jog paskambinusi nukentėjusioji nurodo, kad atėjusi buto šeimininkė mušasi, daužo per veidą (1 t. b. l. 70-71); 3) vaizdo įraše Nr.2020_0616__134422_002, 0:19 min, kuris darytas praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, užfiksuoti duomenys, kai B. B. paklausus pareigūno, ar pas ją matosi kraujosrūva, šis patvirtina, jog matosi; 4) liudytojo R. B. teisme duoti parodymai, kad jam užėjus į butą B. B. sakė, jog gavo į akį, jis matė kraujosruvą ant jos dešinės akies viršutinio voko, kuri buvo pradėjusi ryškėti (2 t. b. l. 25-28).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 9 punkte aptarti duomenys patvirtina ir nukentėjusiosios B. B. parodymų nuoseklumą dėl konkrečios vietos, kurioje buvo smurtauta (abiems moterims išėjus iš skirtingų kambarių). Skundo argumentas, kad B. B. atvykusiam pareigūnui nurodė kitą smurtavimo vietą (lauko išėjimo duris), nepagrįstas. Remiantis byloje esančiu vaizdo įrašu Nr. 2020_0616__134422_002 1.00 min -1.10 min, į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui paklausus, kur viskas vyko, B. B. rodo į erdvę, esančią buto koridoriuje, teigia, kad prie durų. Iš byloje esančių vaizdo įrašų (pateiktų tiek pareigūnų, tiek nuteistosios ir nukentėjusiosios) matyti, kad visos kambarių durys veda į nedidelį buto koridorių, pastebėtina, jog tiek kambarių, tiek išėjimo iš buto durys yra gana arti vieni kitų, be to, nukentėjusioji iš karto pareigūnui nurodė, kad dėl patirto streso įvykio vietos tiksliai neprisimenanti. Atsižvelgus į tai, pagrindo teigti, kad pareigūnui nurodyta smurto panaudojimo vieta yra kita, nei nurodyta nukentėjusiosios B. B. parodymuose, nėra jokio pagrindo.

12. Nors pirminės apklausos metu nukentėjusioji B. B. dėl tikslios įvykio vietos davė kiek kitokius parodymus, tačiau, kaip teisme nurodė pati nukentėjusioji, pirminius parodymus ji davė veikiama streso. Apeliantė šią aplinkybę ginčija, teigdama, kad iš D. B. pateikto įrašo matyti, kad nukentėjusioji skambindama R. B. yra visiškai rami. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, jog dėl įvykusio konflikto B. B., net ir išėjus nuteistajai, stresavo, patvirtina byloje esančių duomenų visuma. Byloje nustatytas nusikaltimo padarymo laikas – 2020 m. birželio 16 d., apie 13.24 val. Remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis įvykis, registruotas 13.26 val. Vaizdo įrašuose Nr. 2020_0616__134422_002 ir Nr. 2020_0616_133922_001 (vaizdo įrašų darymo laikas 13.39 min – 13.48 min), kuriuose užfiksuotas pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, pokalbis, matyti, kad B. B. yra susijaudinusi, kalba greitai, pareigūnui paklausus, ar prieš ją smurtavo, jo įdėmiai neklauso, toliau skubėdama pasakoja įvykio aplinkybes (telefoną numetė, pasiėmė...), nurodo, kad iš jos paėmė telefoną, pareigūnui paklausus, ar atidavė, ji toliau pasakoja aplinkybes, tuomet pareigūnas dar kartą klausia „bet atidavė?“, tačiau ji toliau dėsto su telefono paėmimu susijusias aplinkybes, ir į klausimą atsako tik šį vėliau dar kartą pakartojus R. B. Kaip minėta, rodydama buto vietą, kur buvo smurtaujama, B. B. teigia dėl įvykio patyrusi didelį stresą, todėl gerai neatsimenanti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimą B. B. parašė įvykio dieną 14.51 – 15.00 val., ji apklausta – 15.07 – 15.36 val. (1 t. b. l. 8; 21). Aptarti duomenys patvirtina, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki B. B. apklausos buvo praėję tik keletas valandų, atvykus pareigūnams nukentėjusioji iš tiesų buvo susijaudinusi, todėl priešingai, nei nurodo apeliantė, konstatuoti, jog nukentėjusiosios pirmosios apklausos metu duotiems parodymams stresas jokios įtakos neturėjo, negalima.

13. Nors apeliantė teigia maniusi, kad B. B. policiją kviečia dėl to, kad ši varanti ją lauk iš buto, ir negirdėjusi nukentėjusiosios išsakytų teiginių dėl smurto naudojimo, nes vaikščiojo po kambarius, tačiau tai paneigia įrodymų visuma. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. B. parodė girdėjusi, kaip B. B. paskambino policijos pareigūnams ir pasakė nežinanti, kas čia darosi, ją varo iš buto, prisistatė, kad yra B. B. Apklausta teisme D. B. taip pat teigė, jog policiją B. B. kvietė, norėdama pranešti, kad ji (D. B.) nelegaliai įsiveržė į butą. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas B. B. skambučio BPC įrašas bei išklausius patį byloje esantį garso įrašą (1 t. b. l. 70-71), girdėti, kad paskambinusi B. B. prašo nuteistosios grąžinti telefoną, operatoriui atsiliepus, nurodo, kad atėjo buto šeimininkė ir mušasi, nesupranta, kas čia vyksta, daužo per veidą, vėliau girdėti, kad ji vėl prašo nuteistosios grąžinti telefoną, pasako adresą ir prisistato B. B. Vadovaujantis minėtais duomenimis, nukentėjusioji B. B. nurodo, kad D. B. mušasi ir daužo per veidą, viso pokalbio metu ne tik kalba su operatoriumi, tačiau ir su D. B., pati D. B. nurodo girdėjusi ir nukentėjusiosios prisistatymą operatoriui, kuris, pastebėtina, buvo pačioje skambučio pabaigoje. Papildomai akcentuotina, jog garso įrašas ir jo apžiūros protokolas patvirtina, kad D. B. nurodomų aplinkybių – jog yra varoma iš buto bei D. B. nelegaliai įsiveržė į butą, nukentėjusioji B. B. apskritai BPC operatoriui nesakė. Taigi nuteistosios D. B. parodymai prieštarauja objektyviems bylos įrodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys leidžia spręsti, kad D. B. girdėjo pokalbį, žinojo, kad B. B. kviečia policiją būtent dėl patirto smurto. Be to, iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo, kuriame užfiksuoti B. B. pateikto vaizdo įrašo apžiūros duomenys, matyti, kad B. B. nurodžius, kad D. B. neturi teisės trankyti jai per veidą, D. B. nurodo netrenkusi; taip pat, kad B. B. sakanti, jog tuoj atvažiuosianti policija ir viskas bus aišku, į ką nuteistoji atsako, kad viskas bus aišku, ji laukianti. D. B. nurodžius, kad B. B. gyvenanti su psichopatu, ši atsako, kad nežinanti, jis jai per veidą, skirtingai nei nuteistoji, netranko. Taigi, tiek iš skambučio BPC, tiek iš tiesiogiai išsakomų kaltinimų smurtu D. B. buvo puikiai žinoma, kad B. B. ją kaltina smurtu. Iš pačios D. B. pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota dalis konflikto, matyti, kad ji kategoriškai nesutinka su B. B. buvimu bute, pakeltu tonu sako B. B. „varai iš mano namų, varai“, tačiau vėliau iš buto pasišalina pati. Duodama parodymus D. B. teigė, kad išėjo iš buto, nes negalėjo būti vienoje patalpoje su B. B., visgi laukti policijos pareigūnų ir taip išsiaiškinti situaciją ji galėjo tiek šalia esančiame jai priklausančiame bute, tiek kitoje vietoje (laiptinėje, lauke). Teisėjų kolegijos vertinimu, D. B. veiksmai – bandymas išvaryti B. B. iš buto, o vėliau pasišalinimas iš buto, žinant, jog tuoj atvyks policija, ją, D. B., apkaltinus smurtu, kelia pagrįstų abejonių ir nuteistosios D. B. parodymų patikimumu.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios D. B. parodymų patikimumu leidžia abejoti ir skirtinga D. B. pozicija dėl jos atvykimo į butą priežasčių. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. B. parodė, kad užsiima trumpalaike nuoma, į šį butą atvyko, nes nenustatytos valytojos buvo informuota apie bute esančią netvarką ir manė, kad bute tuo metu nieko nėra (t. 1, b. l. 99; t. 1, b. l. 163 – 165). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020 m. kovą, t. y. iki smurto fakto dienos (2020 m. birželio 16 d.) tarp jos ir sutuoktinio įvykus konfliktui ji, D. B., buvo atribota nuo darbinės veiklos UAB „N.“, kurioje dirbo vadybininke ir rūpinosi nekilnojamojo turto nuoma. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nėra abejonių, jog bute, kuriame įvyko įvykis ((duomenys neskelbtini)), gyveno nuteistosios sutuoktinis, o tai patvirtina ir 2020 m. gegužės 25 d. D. B. siųstas pranešimas. Taigi, šiuo atveju pati D. B. pripažįsta, kad įvykio dieną ji buvo atribota nuo darbinių funkcijų, taip pat patvirtina, kad prieš įvykį ji buvo informuota, jog bute gyvena R. B. Taigi pati nuteistoji D. B. skunde paneigia ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytą atvykimo tikslą – sutvarkyti nuomojamą butą. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme peržiūrint D. B. pateiktą vaizdo įrašą, kuris, pasak D. B., filmuotas tos pačios dienos vakare, ir kuriame matoma, kad ji fiksuoja bute esančius daiktus, ji nurodė, kad šį įrašą darė, siekdama įrodyti, jog nukentėjusioji ir jos vyras kartu gyvena. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme D. B. nurodė neteisingas aplinkybes dėl atvykimo į butą tikslo.

15. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistosios D. B. teiginiu, jog nukentėjusioji į policiją kreipėsi paskatinta R. B., nes tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Vaizdo įrašas Nr. 2020_0616_133922_001 patvirtina, kad R. B. į įvykio vietą atvyko jau esant policijos pareigūnams, o nukentėjusioji, R. B. laukiant laiptinėje, iš karto atvykusiems pareigūnams pareiškė, kad rašys pareiškimą dėl patirto smurto. Pareigūnui dar kartą perklausus, ar ji tikrai norinti ikiteisminio tyrimo, ji pasipiktinusi nurodo, kad ją pakėlė iš lovos ir ji tikrai rašysianti pareiškimą. Skundo argumentas, jog R. B. ir B. B. koordinuotus veiksmus patvirtina aplinkybė, kad pareigūnui paklausus dėl važiavimo į komisariatą rašyti pareiškimo, B. B. atsisuka į R. B., linktelėdama galvą klausia patarimo ir gauna R. B. sutikimą (įrašo 2020_0616_134422_002 0:40 min.) yra išimta iš konteksto. Vaizdo įraše 2020_0616_134422_002 matyti, kad B. B. rodo pareigūnui kraujosrūvą, klausia, ar matosi, šis atsako, jog matosi bei klausia B. B. ar filmavo, tuomet ji prašo viską fiksuoti, pareigūnas atsako, kad ji važiuosianti į abdukciją, ji atsako, jog reikia apsirengti, šis paaiškina, kad ne dabar, jie duosiantys siuntimą, nukentėjusioji galimai sako rašysianti pareiškimą (past. – tiksliai įraše nesigirdi), po ko pareigūnas pasiūlo važiuoti į komisariatą, teigdamas, kad taip paprasčiau, tuomet ji iš tiesų atsisuka į R. B., tačiau ne pritarimo ar rašyti pareiškimą, o ar šis sutinkantis dabar su ja važiuoti į komisariatą. Anot apeliantės, R. B. įtaką B. B. patvirtina ir ta aplinkybė, jog B. B. dėl įvykio iš pradžių skambino R. B. ir tik vėliau į policiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusioji B. B. buvo sukurstyta R. B. meluoti dėl patirto smurto.

16. Nukentėjusiajai B. B. padarytus sužalojimus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1596/2020 (01) (t. 1, b. l. 27), kurioje nurodyta, kad B. B. padaryta poodinė kraujosrūva dešinės akies viršutiniame voke, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, 1-2 parų laikotarpiu iki apžiūros. Teisme apklausta išvadą surašiusi specialistė R. Gaidienė nurodė, kad gali būti, jog padaryto sužalojimo iš karto nesimatė, būna, kad išryškėja po pusantros paros arba apskritai neišryškėja. Taip pat nurodė, kad sužalojimą padariusio daikto ji konkretizuoti negali, tačiau kumščio atmesti taip pat negali.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad remiantis byloje esančiais nuteistosios ir nukentėjusiosios darytais vaizdo įrašais, D. B. esant bute, jokių sužalojimų ant B. B. veido nesimato, tačiau atsižvelgus į specialistės paaškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad padarytos kraujosrūvos tuo metu dar galėjo nesimatyti. Pastebėtina, kad tai paaiškina ir aplinkybę, kodėl nukentėjusioji iš karto po įvykio niekaip nefiksavo patirtų sužalojimų. Kita vertus, policijos pareigūnų vaizdo įrašai patvirtina, jog nukentėjusioji B. B. manė, kad visus sužalojimus fiksuos būtent pareigūnai (kaip minėta, iš policijos pareigūno filmuoto vaizdo įrašo matyti, kad ji atvykusiam pareigūnui rodo kraujosrūvą, prašo viską užfiksuoti). Teisėjų kolegija pažymi, kad ištirtų įrodymų visuma neleidžia spręsti, kad B. B. sužalojimas buvo pa(si)darytas laikotarpiu nuo D. B. išvykimo iš buto iki pareigūnų atvykimo, tai tik niekuo nepagrįsta prielaida, prieštaraujanti byloje surinktų įrodymų visumai.

18. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusiajai B. B. specialisto išvadoje užfiksuotas sužalojimas, kuris įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytas būtent nuteistosios D. B. nusikalstamais veiksmais, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios D. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jį tenkinti ir naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį teisinio pagrindo nėra.

Dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų teisinei pagalbai išieškojimo

19. Atsiliepime nukentėjusioji B. B. ir jos atstovas advokatas U. Pėdnyčia prašo priteisti iš nuteistosios D. B. 1476,20 Eur nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti bei prie atsiliepimo pateikia PVM sąskaitą - faktūrą, iš kurios matyti, kad minėtas išlaidas B. B. patyrė sumokėjusi už jos atstovo advokato U. Pėdnyčios teisinių paslaugų teikimą šios bylos apeliaciniame procese.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šiuo atveju, byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl nukentėjusioji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia situacija susiklostė ir šioje byloje.

22. Remiantis byloje esančiu 2021 m. spalio 6 d. SODROS išrašu, nuteistoji D. B. niekur nedirbo, indvidualios veiklos taip pat nevykdė, duomenų, kad šios aplinkybės šiuo metu pasikeitusios, byloje nėra, todėl negalima spręsti, kad jos turtinė padėtis yra gera (t. 2, b. l. 146). Byla nėra sudėtinga, nuteistosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, bylos apimtis nėra didelė – ją sudaro 3 tomai (trečiasis tomas pradėtas tik pradėjus bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme), tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji buvo atstovaujama to paties advokato, todėl rašant atsiliepimą į apeliacinį skundą šiam nereikėjo iš esmės iš naujo susipažinti su bylos medžiaga ir jos analizuoti. Byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta per 2 posėdžius, kurių bendra trukmė sudaro apie dvi valandas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, B. B. priteisiant 400 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. B. priteisti iš nuteistosios D. B. 400 (keturių šimtų) Eur turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Teisėjos Aušra BielskėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė