Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo;

4) Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), paskirta subendrinta bausmė – 2 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo;

8) Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo;

9) Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

14) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendis, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirta terminuoto laisvės atėmimo 2 metams 4 mėnesiams bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu jam paskirta galutine terminuoto laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausme, tai yra prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams;

16) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė 1 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie 2020 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi subendrintos ir neatliktos 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinė bausmė paskirta 4 metai ir 1 mėnesis terminuoto laisvės atėmimo;

17) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 8 MGL, t. y. 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) naktį, apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – gatvėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės V. E. atžvilgiu, tai yra ne mažiau kaip vieną kartą ranka smūgiavo į veidą, dėl ko ji nukrito ant šaligatvio, po ko ne mažiau kaip vieną kartą koja smūgiavo į veidą, tokiu būdu dėl lūpos gleivinės nubrozdinimo ir odos nubrozdinimo šlaunyje padarė nukentėjusiajai šeimos narei V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. B. būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. privataus gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės V. E. atžvilgiu, tai yra ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu smūgiavo per veidą ir galvą, per rankas ir kojas, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų galvoje, abejose rankose, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarė nukentėjusiajai šeimos narei V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. M. B. teisiamojo posėdžio metu dėl epizodo vykusio (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo išgėręs. Kiek tiksliai buvo išgėręs pasakyti negali gal pora bambalių alaus ir pora ,,čierkų“ degtinės. Jo sugyventinė jį provokavo, stumdė, jis neturėjo ką daryti, dėl ko ją pastūmė ir trenkė, visų aplinkybių gerai neprisimena, nes jam tuo metu dėl alkoholio suvartojimo buvo šiek tiek negerai su psichika, dėl to ir trenkė sugyventinei. Jis nesivaldo, kai žmogus ant jo šaukia ir rėkia, nes tada jis nebemąsto ką daro ir praranda savitvardą. Jam būna pykčio protrūkiai, bet stengiasi valdytis. Įvykis galėjo vykti apie 2 – 3 valandą nakties. Buvo su sugyventine tuo metu pas draugus, kur išgėrinėjo ir ėjo jau namo. Šiaip alkoholinių gėrimų nevartoja, vartoja tik, kai būna kompanija. Dėl ko tarp jo ir V. E. kilo konfliktas neprisimena, tik prisimena, kad konfliktas įvyko prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“. Su V. E. jis gyvena apie metus laiko, įvykio metu, suduodamas smūgius nežinojo, kad ji laukiasi, jam pasakė tyrėja, o vėliau su juo susisiekė pati V. ir jam pasakė. Jis jos atsiprašė maldavo atleisti, dabar jie susitaikę. Atvykę policijos pareigūnai jį suėmė ir jis buvo laikinai sulaikytas. Po specialisto išvados pagarsinimo supranta kokie sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti. Labai blogai savo tokius veiksmus vertina ir ateityje nežada daugiau taip elgtis. Ankščiau nėra teistas už veikas kaip smurto naudojimas, teistas už vagystes.

Tęsiant kaltinamojo M. B. apklausą teisiamajame posėdyje, epizode dėl (duomenys neskelbtini), jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) su sugyventine V. E. vėl išgėrinėjo, išgėrinėjo pas V. E. dėdę (duomenys neskelbtini), dėdė turi priklausomybę alkoholiui, skatina vartoti ir kitus. Neprisimena, kas tiksliai įvyko tą diena. Prisimena, kad sugyventinė rėkė ,,peiliai, nesąmonės kažkokios“. Gal galėjo jai trenkti, jei sudavė jai smūgius, tai turėjo jį tampyti. Smūgius galėjo suduoti pas jos dėdę kambaryje, bet kiek prisimena viskas baigėsi lauke. Nuo pirmo įvykio praėjo 2 – 3 dienos ir po to jau buvo sulaikytas. Policijos pareigūnams atvykus pirmą kartą jis susitaikė ir nebuvo sulaikytas. Antra kartą buvo laikinai sulaikytas.

Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio tvarka, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad prisimena, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. pareigūnai atvažiavo į namus ieškoti V., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jos namuose nebuvo. Prieš atvykstant pareigūnams atsimena, kad jie gėrė alkoholinius gėrimus, gali būti, kad baltą. Atsimena, kad išgėrinėjant pradėjo pyktis. Pykosi dėl to, kad ji nebuvo kelias dienas namuose, taip pat dėl jo telefono, nes V. jį buvo pasiėmusi ir išėjusi. Prisimena, kad galėjo jai suduoti smūgį į galvą ar kitas kūno vietas, tačiau kiek smūgių sudavė ir kur neprisimena, nes jam buvo užtemęs protas. Žino, kad pareigūnai atvykę pas jį rado peilį kelnių kišenėje. Mano, kad jis iš V. atėmė tą peilį, kadangi pats nesinešioja peilių kišenėje. Nesupranta, kodėl neprisimena jų konflikto aplinkybių. Konfliktai tarp jų kyla tada, kai jie abu vartoja alkoholinius gėrimus. Kai būna blaivūs - jie nesipyksta. Tačiau V. išgėrusi taip pat tampa konfliktiška ir net stipresnė už jį. Žino, kad V. laukiasi kūdikio, tačiau žino tai tik iš jos kalbų, patvirtintas nėštumas tiksliai nebuvo. Nebuvo įsitikinęs dėl jos nėštumo, kadangi ji pas medikus nesikreipė ir vartojo alkoholį kas dieną. Manė, jeigu iš tikro lauktųsi, būtų nevartojusi ji alkoholinių gėrimų. Ji jo prašė kūdikio, todėl vaikas planuotas. Jeigu V. sako, kad jis ją sužalojo, reiškia, kad gali taip būti. Mano, kad iš pykčio aptemo jam protas ir dėl to jis atsakys už savo veiksmus ir kaltę pripažins. Konflikto metu mano, kad daugiau nieko namuose nebuvo. Jis nuoširdžiai dėl to gailisi, nesuvokė ką darė dėl savo girtumo. Gali būti, kad konfliktas kilo namų kieme, o ne namų koridoriuje, jis tiksliai neprisimena (t. 2, b. l. 36-38).

Pagarsinus kaltinamojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis papildomai parodė, jog jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Iš karto po įvykio V. E. nuėjo pas kaimynę, kur būdama išsikvietė policijos pareigūnus, atvykus pareigūnams jie jau buvo susitaikę telefonu. Tuo metu jis buvo namuose. Jis negali gerti degtinės, nes paskui taip nutinka. Peilius jis paėmė iš namų, nes V. E. yra linkusi save žaloti. Jis nežinojo, kad E. laukiasi, V. prašė jo vaiko ir jai nebuvo mėnesinių apie porą mėnesių dėl ko ji tikėjosi, kad gali būti nėščia. Tokioje aplinkoje būdamas gėrė alkoholinius gėrimus. Neina į gatves ir nedaro nesąmonių, o tarpusavyje susipyksta. Labai gailisi, tačiau dėl alkoholio negali pasakyti, kad daugiau nevartos, nes meluotų, bet jeigu reikės, tai ir nevartos.

Kadangi kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Įrodymai dėl (duomenys neskelbtini) dienos.

N. V. E., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji žino apie galimybę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sugyventinį M. B., tačiau parodymus duos. Nori pasakyti, kad praėjusio savaitgalio naktį, tiksliau dienos ir valandos nepasakys, bet jau buvo tamsus paros metas, jos sugyventinis M. B., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, jai ranka smūgiavo per veidą, vieną kartą, po ko ji nukrito ant šaligatvio, nes smūgis buvo stiprus. Po to jis jai iš kojos smūgiavo į veidą, vieną kartą. Daugiau M. jai nieko nedarė. M. smūgiuojant ji juto fizinį skausmą, o jai padarytus sužalojimus fiksavo į įvykio vietą atvykusi ir ją apžiūrėjusi greitosios medicinos pagalbos medikė. Minimą naktį jie su M. alkoholį vartojo pas kaimynus, kuriuos įvardinti atsisako. Kodėl M. jai smūgiavo, ji nežino ir pasakyti negali. Išgėręs M. elgiasi neadekvačiai ir yra neprognozuojamas. Po minimo įvykio į medikus ji nesikreipė, niekur nesigydė ir pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo. Įvykio metu jie du su M. buvo išgėrę. Įvykis buvo tamsiu paros metu, netoli L. Z. namų. Žino, kad L. girdėjo kaip M. šaukė ant jos ir ją įžeidinėjo, bet ar jie matė kaip jis smurtavo jos atžvilgiu, ji nežino ir negali pasakyti. Gatvėje ji pašalinių žmonių nematė. Dėl minimo įvykio metu jai sukelto fizinio skausmo ir padarytų nežymių sužalojimų, ji M. B. turtinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia ir nereikš, tačiau nori, kad už smurtą jos atžvilgiu M. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 46-49).

Liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu, apklausta L. Z. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) gulėjo lovoje ir išgirdo, kad gatvėje kažkas rėkauja. Atsikėlusi nuėjo į verandą ir pastebėjo, kad M. B. vaikščiodamas gatvėje kalbėjo telefonu ir rėkavo, vartojo įvairus necenzūrinius žodžius ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Po kurio laiko, maždaug už 5 minučių M. B. kartu su V. E. grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę šalia jos namo ir kažko ieškojo pakelėje. Per verandos langą girdėjo, kad M. B. V. E. liepė ieškoti peilio, nes kažkas per balkoną mėtė peilius į jį. Paieškoję nieko nerado ir nuėjo link savo namų (duomenys neskelbtini). Praėjus kelioms minutėms vėl abu grįžo į (duomenys neskelbtini), ir girdėjo, kad M. B. V. sakė ieškoti jo telefono. Tada ji nuėjo į verandą ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini), šalia namo su žaliu stogu, kuris yra netoli jų (tikslaus adreso pasakyti negali, nežino namo numerio), kad M. B. paėmęs už kaklo V. E. smaugė, o ši rėkė ,,nesmauk manęs“ ir verkė. Tada, po kurio laiko, jis ją paleido ir V. vėl ėjo ieškoti telefono, vaikščiojo po pievas, nieko neradę po kurio laiko nuėjo link namų. Už kelių minučių vėl grįžo netoli namo namų (duomenys neskelbtini), ir vėl ieškojo telefono, girdėjo jų pokalbį, kad V. sako ji skambina, tačiau niekas neskamba. Po kurio laiko V. nuėjo namų link, o M. ėjo jai iš paskos rėkdamas, kad jis ją užmuš, pakas. Tada vėl po kelių minučių M. grįžo vienas, šalia jos namų, kalbėjo telefonu ir sakė, kad paskambins policijai ir pasakys kad V. neprižiūri vaikų, ir toliau rėkavo. Paėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir su kažkuo kalbėjo telefonu jau ramesniu balso tonu, su kuo M. kalbėjo ji nežino. Po kurio laiko prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ atėjo V. ir prie jos atėjo M. ir jai pasakė, kad jis paskambino policijai. Tada prie minėtos parduotuvės tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kurio rezultate M. rėkė ant V., kad ją užmuš ir tada pradėjo ją mušti, kaip ją mušė ji nematė, kadangi matomumą užstojo krūmai, tik girdėjo, kad V. rėkė ,,gelbėkit, padėkit“. Tada suprato, kad M. vėl smurtauja prieš V. ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada baigusi pokalbį su bendrosios pagalbos darbuotojais ji išėjo į kiemą, nuėjo į gatvę, apsidairė, kad nebūtų M. ir pastebėjo, kad ant šaligatvio sėdi V. ir verkia. Ji riktelėjo V., ji atsistojo, jos truputį pakalbėjo, pasakė eiti pas ją į namus ir palaukti policijos. Joms einant link namų girdėjo, kad M. būdamas netoliese savo namų rėkė ,,saulyte saulyte grįžk namo“. Tada V. sako ją vėl sudaužys, ji jai dar kartą pasakė, kad einam pas ją ir ten sulauks policijos. V. sutiko, nuėjo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). Būnant namuose pastebėjo, kad V. viena ausis yra stipriai raudona, ant kaktos buvo sumušimas. Tuomet atvyko policija, bendraujant su pareigūnais suprato, kad M. jau buvo sulaikytas, kadangi girdėjo kad jis rėkauja policijos automobilyje. Netrukus atvyko greitosios pagalbos darbuotojai ir V. nuėjo pas juos į automobilį, tuomet ji nieko nelaukė ir nuėjo namo (t. 1, b. l. 57-60).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros matyti, kad apžiūrėta įvykio, vykusio (duomenys neskelbtini), vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis. Jokių objektų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti nepaimta (t. 1, b. l. 38-43).

Iš (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė V. E., kurios nebuvo galimybės apklausti dėl jos fizinės būklės. V. nustatyti kiti sužalojimai veido srityje, didelis susijaudinimas, 1,24 promilių girtumas. Smurtu įtariamas M. B. buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus (1,47 promilių girtumas). Smurtu įtariamas asmuo buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 34-37).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1189/2023 (02) matyti, kad V. E. konstatuota lūpos gleivinės nubrozdinimas ir odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 142-145).

Iš (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo kamerų įrašas, fiksuotas nuo parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Įrašo apžiūros metu nustatyta, kad maždaug (duomenys neskelbtini) val. vyras moteriai užsimojęs kaire ranka suduoda vieną smūgį plaštaka į galvą, dėl jo ji pargriūna, o pastarasis (duomenys neskelbtini) val. smūgiuoja jai vieną smūgį dešine koja į veidą (t. 1, b. l. 68-71)

(duomenys neskelbtini) V. E. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,24 promilių girtumas, M. B. 1,47 promilių girtumas (t. 1, b. l. 82).

Iš (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti (duomenys neskelbtini) bendrojo pagalbos centro fiksuoti garso skambučiai (t. 1, b. l. 73-76).

Dėl (duomenys neskelbtini)įvykio

N. V. E., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino apie galimybę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sugyventinį M. B., tačiau parodymus duos, nes jis jau ne pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu. Nori pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo ryto ji kartu su savo sugyventiniu M. B., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę. Jie su sugyventiniu išgėrė nemažai degtinės. Kiek atsimena, jie gėrė dviese, namo kieme. Pašalinių asmenų nebuvo, todėl tarp jų įvykusio konflikto niekas nematė ir negirdėjo. Begeriant jie su sugyventiniu susibarė ir jis jai kumščiais smūgiavo per veidą ir į galvą. Kiek jis jai smūgių sudavė, ji nepasakys, bet smūgiavo ne vieną kartą. Smūgiuojant M. jai padarė sužalojus veido ir galvos srityse, dėl ko į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Kai M. jai smūgiavo, ji sėdėjo ant fotelio – pavėsinėje, esančioje namo kieme. Neatsimena kaip ji pabėgo nuo M., bet atsimena, kad greitajai ji skambino iš kaimynės Z., pavardės nežino, namo kiemo, kuri ją matė sumuštą. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis jai buvo sužalota dešinė koja, ji neatsimena ir pasakyti negali. Ji yra nėščia 12 savaitę. Jos būsimo vaiko tėvas yra M. B., tačiau ji jo bijo ir nenori, kad jis grįžtų ar lankytųsi jos namuose. Kauno klinikų priėmimo skyriuje jai buvo suteikta pirmoji pagalba, po ko ji buvo išleista gydytis į namus. Turtinių pretenzijų M. B. ji neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia ir nereikš, tačiau nori, kad už smurtą jos atžvilgiu M. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 116-119).

Liudyta Z. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena kaimynė V. E., žino, kad jos dabartinis sugyventinis yra M. B.. M. B. jai matytas daug kartų, dažnai duoda jai cigarečių, atrodo draugiškas. Prisimena, gali būti, kad (duomenys neskelbtini), tiksliai dienos pasakyti negali, dienos metu, valandos pasakyti negali, pas ją į kiemą atbėgo V.. V. buvo apsiverkusi, skundėsi galvos skausmais, sakė, kad turi guzą galvoje. Jos su V. buvo prisėdę jos namų kieme. Būdama prie jos ji skambino greitajai pagalbai, girdėjo, kad kvietėsi pagalbos. Ji suprato, kad ją kažkas užpuolė ir ji pas ją atbėgo. Ji V. nieko neklausinėjo, todėl ir nežino, kas ją užpuolė. Pastebėjo, kad V. buvo apsiverkus, jai atrodo, kad ji buvo su chalatu, todėl tikrai iš namų išsigandus pabėgo, nes visada paprastai vaikšto pasipuošus. Ant jos kūno kažkokių sužalojimų nepamatė, arba neprisimena, nes turi problemų su atmintimi, gali nusišnekėti. Labai greitai atvyko greitoji pagalba ir V. išsivežė. Po to laiko pas ją V. nebuvo (t. 1, b. l. 134-137).

Iš (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio, vykusio (duomenys neskelbtini), vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu jokių objektų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti nepaimta (t. 1, b. l. 108-113).

Iš (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė V. E., kurios nebuvo galimybės apklausti dėl jos fizinės būklės. V. nustatyta kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva ir gumbas, pažymėtos sužalotos vietos veide bei dešinėje kojoje. Smurtu įtariamas M. B. agresyvus, akivaizdžiai neblaivus. Smurtu įtariamas asmuo buvo sulaikytas (b.t. 1, b. l. 99-102).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1189/2023 (02) matyti, kad V. E. konstatuotos poodinės kraujosruvos galvoje, abiejose rankose, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 142-145).

Iš (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pas M. B. (duomenys neskelbtini) kratos metu rasti du peiliai. Apžiūros metu nustatyta, kad šie peiliai nepriskiriami prie D kategorijos ginklų ir nėra uždrausti apyvartoje (t. 1, b. l. 149-154).

(duomenys neskelbtini) V. E. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,79 promilių girtumas (t. 1, b. l. 161).

Iš (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti (duomenys neskelbtini) bendrojo pagalbos centro fiksuoti garso skambučiai (t. 1, b. l. 146-148).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Dėl (duomenys neskelbtini) veikos

Kaltinamajame akte buvo suformuluotas kaltinimas M. B. atžvilgiu, dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) naktį, apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) min., viešoje vietoje – gatvėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sugyventinę V. E., sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl smurtinių veiksmų prieš V. E. (duomenys neskelbtini) naktį, panaudojimo kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) naktį pas draugus kartu su V. E. vartojo alkoholinius gėrimus. Tą pačią naktį, jiems einant iš draugų namo prie parduotuvės ,,P. L.“ jie su V. E. sukonfliktavo, o konflikto rezultate, kadangi buvo išgėręs, trenkė V. E., nes buvo jos išprovokuotas. Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, jog jis patvirtina bei neneigia fizinio smurto prieš nukentėjusiąją V. E., naudojimo fakto, nors visų aplinkybių dėl suvartoto alkoholio kiekio, gerai neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus specialisto išvadą apie nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, jį pripažino, neneigė, jog tai jo veiksmais V. E. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini)V. E. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,24 promilių girtumas, M. B. 1,47 promilių girtumas (t. 1, b. l. 82).

Be paties kaltinamojo M. B. prisipažinimo dėl smurto naudojimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios V. E. atžvilgiu, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių vienas yra pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) naktį tarp jos ir jos sugyventinio, byloje kaltinamojo M. B., kilo konfliktas jiems einant iš draugų, pas kuriuos vartojo alkoholinius gėrimus. Konfliktas kilo prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, prie kurios kaltinamasis M. B. iš pradžių jai smūgiavo ranka per veidą, po ko ji nukrito ant šaligatvio, nes smūgis buvo stiprus ir jai nukritus kaltinamasis M. B. spyrė koja jai į galvą, po to daugiau nieko nedarė. Kodėl M. jai smūgiavo, ji nežino ir pasakyti negali. Išgėręs M. elgiasi neadekvačiai ir yra neprognozuojamas. Įvykis buvo tamsiu paros metu, netoli L. Z. namų, tačiau ar pastaroji matė kaip M. B. prieš ją smurtavo nežino (t. 1, b. l. 46-49). Įvertinus šiuos nukentėjusiosios parodymus, akivaizdu, jog ji nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes apie smurto prieš ją panaudojimo faktą, kuris vyko (duomenys neskelbtini) naktį, kaip ir pats kaltinamasis M. B.. Byloje esantys liudytojos L. Z., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina tiek nukentėjusiosios V. E. ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, tiek ir kaltinamojo M. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. O būtent, liudytoja L. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val., ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini)gulėjo lovoje ir išgirdo, kad gatvėje kažkas rėkauja. Nuėjusi pažiūrėti pamatė M. B. ir V. E. kažko ieškančius, vėliau pamatė, kad M. B. paėmęs už kaklo V. E. smaugė, o ši rėkė ,,nesmauk manęs“ ir verkė. Tada, po kurio laiko, jis ją paleido ir V. vėl ėjo ieškoti telefono, vaikščiojo po pievas, nieko neradę po kurio laiko nuėjo link namų. Po kurio laiko prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ atėjo V. ir prie jos atėjo M. ir jai pasakė, kad jis paskambino policijai. Tada prie minėtos parduotuvės tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kurio rezultate M. rėkė ant V., kad ją užmuš ir tada pradėjo ją mušti, kaip ją mušė ji nematė, kadangi matomumą užstojo krūmai, tik girdėjo, kad V. rėkė ,,gelbėkit, padėkit“. Tada suprato, kad M. vėl smurtauja prieš V. ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada baigusi pokalbį su bendrosios pagalbos darbuotojais ji išėjo į kiemą, nuėjo į gatvę, apsidairė, kad nebūtų M. ir pastebėjo, kad ant šaligatvio sėdi V. ir verkia. Ji riktelėjo V, ji atsistojo, jos truputį pakalbėjo, pasakė eiti pas ją į namus ir palaukti policijos. Joms einant link namų girdėjo, kad M. būdamas netoliese savo namų rėkė ,,saulyte saulyte grįžk namo“. Tada V. sako ją vėl sudaužys, ji jai dar kartą pasakė, kad einam pas ją ir ten sulauks policijos. V. sutiko, nuėjo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini). Būnant namuose pastebėjo, kad V. viena ausis yra stipriai raudona, ant kaktos buvo sumušimas (t. 1, b. l. 57-60). Šie liudytojos L. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog M. B. naudojo fizinį smurtą savo sugyventinės V. E. atžvilgiu, ir nors liudytoja tiesiogiai suduotų smūgių fakto ir nematė, tačiau po to, kai pati iškvietė atitinkamas tarnybas, ji bendravo su nukentėjusiąja V. E. ir matė ant jos veido esančius sužalojimus, kurie, kaip bylos duomenimis nustatyta, atsirado po to, kai kaltinamasis M. B. nukentėjusiajai V. E. tiek ranka, tiek koja sudavė smūgius į galvos sritį. Smūgių sudavimo faktą patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ padarytas vaizdo įrašas, kuriame nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) maždaug (duomenys neskelbtini) val. vyras moteriai užsimojęs kaire ranka suduoda vieną smūgį plaštaka į galvą, dėl jo ji pargriūna, o pastarasis (duomenys neskelbtini) val. smūgiuoja jai vieną smūgį dešine koja į veidą (t. 1, b. l. 68-71). Tai, kad vaizdo įraše yra užfiksuota būtent nukentėjusioji V. E. ir kaltinamasis M. B. patvirtina tiek nukentėjusiosios parodymai, kad būtent (duomenys neskelbtini). naktį prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ tarp jos ir M. B. kilo konfliktas, teik analogiški kaltinamojo parodymai, kuriuose jis parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ naktį tarp (duomenys neskelbtini) nakties kilo konfliktas, be to iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja L. Z., nors ir tiesiogiai nemačiusi fizinio smurto panaudojimo fakto, tačiau (duomenys neskelbtini) naktį jau po (duomenys neskelbtini) valandos nakties prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ mačiusi konfliktuojančius nukentėjusiąją V. E. ir kaltinamąjį M. B. bei girdėjusi nukentėjusiosios pagalbos šauksmus, po ko iškvietė atitinkamas tarnybas, o vėliau ant nukentėjusiosios veido mačiusi sužalojimus, kurių lokalizacija atitinka vaizdo įraše užfiksuotų M. B. suduotų smūgių lokalizaciją. Šių įrodymų visumą leidžia teismui daryti abejonių nekeliančia išvadą, kad kaltinamasis M. B. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis savo sugyventinės V. E. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o būtent ranka sudavė jai į veidą, po ko nukentėjusiajai nukritus vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1189/2023 (02) (t. 1, b. l. 142-145).

Norint veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį reikalinga nustatyti asmenis siejančius ryšius, kurie leistų konstatuoti, jog nukentėjusysis yra arba kaltinamojo šeimos narys arba artimas giminaitis. Šiuo atveju tiek nukentėjusioji V. E., tiek ir kaltinamasis M. B. nurodė, jog yra sugyventiniai ir nors nėra susituokę ar įteisinę partnerystės, tačiau kartu gyvena ir iš esmės juos sieja šeiminiai santykiai. Šią aplinkybę sustiprina ir tai, kad kaip bylos duomenys atskleidžia V. E. šiuo metu laukiasi, o būsimo vaiko tėvas yra būtent M. B., kuris pats duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad V. E. nėštumas buvo planuotas, jiems abiem dėl to susitarus. Tokiu būdu santykių, egzistavusių tarp nukentėjusios ir kaltinamojo veikos padarymo metu, teismas neturi pagrindo nevertinti kaip šeimos santykių, dėl to konstatuotina, kad kaltinamasis M. B., aukščiau aptartomis aplinkybėmis bei laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo sugyventinę ir taip realizavo visus nusikalstamo veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje esančius požymius.

Dėl (duomenys neskelbtini) veikos

Be aukščiau aptarto epizodo M. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. privataus gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės V. E. atžvilgiu, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. K. M. B. dėl šio epizodo duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu bei pagarsinus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, įvykusio apie (duomenys neskelbtini) val., prisipažino pilnai ir parodė, kad minėtąją dieną su nukentėjusiąją V. E., pas jos dėdę adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, dėl buvusio neblaivumo nelabai ką atsimena, tačiau atsimena, kad konfliktavo su V. E. ir jos išprovokuotas sudavė jai smūgius, kiek ir kur neatsimena, tik atsimena, kad konfliktas prasidėjo namo viduje, o baigėsi lauke. Iš karto po įvykio nukentėjusioji nuėjo pas kaimynę, kur būdama išsikvietė policijos pareigūnus (t. 2, b. l. 118-119). Abejoti kaltinamojo prisipažinimu teismas neturi jokio pagrindo, kadangi kaltinamojo M. B. prisipažinimą betarpiškai patvirtina ir nukentėjusiosios V. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir kaltinamasis, nurodydama, kad jai (duomenys neskelbtini) nuo ryto su sugyventiniu M. B. begeriant jie susibarė ir jis jai kumščiais smūgiavo per veidą ir į galvą. Kiek jis jai smūgių sudavė, ji nepasakys, bet smūgiavo ne vieną kartą. Smūgiuojant M. jai padarė sužalojus veido ir galvos srityse, dėl ko į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Kai M. jai smūgiavo, ji sėdėjo ant fotelio – pavėsinėje, esančioje namo kieme. Neatsimena kaip ji pabėgo nuo M., bet atsimena, kad greitajai ji skambino iš kaimynės Z. (t. 1, b. l. 116-119). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. L. parodė, kad dėl sveikatos būklės ne visada viską prisimena, tačiau gali būti, kad (duomenys neskelbtini) pas ją į kiemą atbėgo V., kuri buvo apsiverkusi skundėsi galvos skausmais, sakė, kad turi guzą galvoje. Būdama prie jos V. skambino greitajai pagalbai, girdėjo, kad kvietėsi pagalbos. Ji suprato, kad V. kažkas užpuolė ir ji pas ją atbėgo. Ji V. nieko neklausinėjo, todėl ir nežino, kas ją užpuolė (t. 1, b. l. 134-137). Taigi šie liudytojos Z. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina nukentėjusiosios V. E. nurodytas aplinkybes, kad po konflikto su sugyventiniu M. B. ji nubėgo būtent pas šią kaimynę, o tuo tarpu iš to kaip atrodė V. E. atbėgusi pas kaimyne, pastaroji suprato, kad V. buvo užpulta, dėl ko ir kvietėsi medicininę pagalbą. Ir nors kaimynė nematė įvykusio konflikto tarp V. E. ir M. B., tačiau jos duoti parodymai iš esmės patvirtina faktą, kad M. B. (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtą savo sugyventinės atžvilgiu, kadangi pati liudytoja patvirtino, jog iš to kaip atrodė V. ji suprato, kad V. E. buvo užpulta ir kvietėsi greitąją. Tuo labiau byloje esatis (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kad apie įvykį pranešė V. E., kurios nebuvo galimybės apklausti dėl jos fizinės būklės. V. nustatyta kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva ir gumbas, pažymėtos sužalotos vietos veide bei dešinėje kojoje. Smurtu įtariamas M. B. buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus. Smurtu įtariamas asmuo buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 99-102), tik patvirtina aukščiau aptartas aplinkybes, kad kaltinamasis M. B. (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtą V. E. atžvilgiu, padarydamas jai, tarnybiniame parnešime nurodytus sužalojimus, kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1189/2023 (02) konstatuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas ne mažiau dvylikos trauminių poveikių rezultate (t. 1, b. l. 142-145). Kartu aptartas tarnybinis pranešimas patvirtina, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivūs.

Aukščiau aptartų duomenų visuma, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad M. B. būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. privataus gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės V. E. atžvilgiu, tai yra ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu smūgiavo per veidą ir galvą, per rankas ir kojas, sukeldamas V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybės dėl to, kad V. E. laikytina M. B. šeimos nare buvo aptartos 9 nuosprendžio lape, todėl papildomai nekartojamos ir konstatuojama, kad byloje ištirtais įrodymais pasitvirtino, jog kaltinamasis M. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

K. M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios buvo nukreiptos į valstybės ypač saugomą sritį – šeimą ir šeiminius santykius, kadangi valstybė deda dideles pastangas kovodama su smurtu artimoje aplinkoje, kurį M. B. atlikdamas priešingus teisei veiksmus, aukščiau aptartomis aplinkybėmis, ir realizavo. Nors kaltinamojo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau savo esme, atsižvelgiant į kokį teisinį gėrį jos buvo nukreiptos, padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip itin šiukštus visuomenėje vyraujančių moralių elgesio normų pažeidimas. Juo labiau, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti prieš besilaukiančią moterį, ir nors nuteistasis teigė, kad apie V. E. nėštumą sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, galima spręsti, kad vertinant racionaliai, ši aplinkybė kaltinamajam jau buvo žinoma ir veikų padarymo metu.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl veikų padarymo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų pasireiškimui, kas neabejotinai įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma ir paties kaltinamojo paaiškinimais, jog išgėrus tam tikros rūšies alkoholio – degtinės, kurią ir gėrė įvykių metu, jis nebesivaldo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu teismas įvertina ir tai, kad M. B. praeityje ne kartą yra teistas, kaip matyti iš savo ankstesnio patyrimo nėra linkęs mokytis, nes paskutinę laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs prieš maždaug metus laiko, tačiau per kaltinamojo laikotarpį būnant laisvėje, jis teisiamas jau antrą kartą, o tai atitinkamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat atsižvelgiama į aplinkybę, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 97-104), dėl psichikos ligų negydytas, nekonsultuotas, dėl priklausomybės ligų negydytas (t. 2 b. l. 96). Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realias BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas – laisvės atėmimo bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie griežtesnės bausmės paskirtos už (duomenys neskelbtini) epizodą, pridėti dalį bausmės paskirtos už (duomenys neskelbtini) epizodą.

Šią bausmę sumažinant vienu trečdaliu, nes byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 63¹ straipsnis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas prašė, tuo atveju jei kaltinamajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Vis tik įvertinus bylos aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, tenkinti tokį kaltinamojo gynėjo prašymą nėra teisinio pagrindo. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio taikymas yra teismo diskrecija, tačiau ne pareigas, dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas sprendžia tik įvertinęs visas aplinkybes reikšmingas skirtinos bausmės individualizavimui. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo M. B. veiksmai nukentėjusiosios V. E. atžvilgiu buvo neatsitiktinio pobūdžio, pasikartojantys, sąlygoti pačio kaltinamojo M. B. neatsakingų veiksmų, tai yra alkoholio vartojimo, žinant, jog alkoholis neigiamai veikia kaltinamojo veiksmus, fizinio smurto panaudojimas buvo nukreiptas prieš sugyventinę, kuri veikos padarymo metu buvo nėščia, kas tik padidina realizuotų nusikalstamų veikų pavojingumą ir visos šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)min., įskaitant vieną dieną, ir nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)val., iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. įskaitant dvi dienas.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju gynėjas A. K. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka). Teisme gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 78,33 eurų. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų objektyvios ir leidžiančios spręsti, kad kaltinamojo materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos negalėtų būti iš jo priteisiamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš M. B. valstybei priteistinos 78,33 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kaltinamajam M. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios (t. 2., b. l. 6-8) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą skirtus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 57-60) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir skirti galutinę – 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – įskaitant 3 (tris) dienas (nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)val., iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini) min., ir nuo (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val., iki (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. įskaitant dvi dienas).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš M. B. valstybei priteisti 78,33 eurų (septyniasdešimt aštuonis eurus ir trisdešimt tris centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

M. B. išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.