Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2023 m. birželio 11 d.) ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2023 m. birželio 14 d.) ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. B. paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu ir BK 66 straipsniu M. B. į galutinės laisvės atėmimo bausmės trukmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laikas.

Iš M. B. valstybei priteista 78,33 eurų (septyniasdešimt aštuoni eurai ir 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus, 2023 m. birželio 11 d. naktį, apie 2 val. 49 min., viešoje vietoje – gatvėje, prie parduotuvės „(duommenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) , panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės V. E. atžvilgiu, tai yra ne mažiau kaip vieną kartą ranka smūgiavo į veidą, dėl ko ji nukrito ant šaligatvio, po ko ne mažiau kaip vieną kartą koja smūgiavo į veidą, tokiu būdu dėl lūpos gleivinės nubrozdinimo ir odos nubrozdinimo šlaunyje padarė nukentėjusiajai šeimos narei V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Taip pat M. B. nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus, 2023 m. birželio 14 d. apie 14.20 val. privataus gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės V. E. atžvilgiu, tai yra ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu smūgiavo per veidą ir galvą, per rankas ir kojas, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų galvoje, abejose rankose, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarė nukentėjusiajai šeimos narei V. E. nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Bausmė M. B. paskirta įvertinus padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusioji ir nuteistojo advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios V. E. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliantės manymu, byla turi būti grąžinta ir išnagrinėta iš naujo pirmosios instancijos teisme, o ji turi būti apklausta teisme, nes ji teismo šaukimą gavo tik teismo posėdžio dieną, todėl jame nedalyvavo, nežinojo, jog byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, teisme būtų dalyvavusi blaivi ir norėjo duoti teisingus parodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso taisyklių, todėl nėra pagrindo ją nagrinėti iš naujo. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras, vadovaudamasis BPK 426, 427 straipsnių nuostatomis, į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Teismas nustatęs, kad kaltinamasis M. B. yra gavęs prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kad jis supranta kuo kaltinamas, kaltu prisipažįsta ir sutinka, kad byla būtų nagrinėjama tą pačią dieną, vadovaudamasis BPK 428 straipsniu, nagrinėjo bylą pagreitinto proceso tvarka tą pačią dieną. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo šaukimą nukentėjusioji gavo ne 2023 m. birželio 22 d., kaip teigiama nukentėjusiosios skunde, t. y. teismo posėdžio dieną, bet 2023 m. birželio 21 d. 11.28 val. (t. 2, b. l. 115), kas patvirtina, jog V. E. apie teismo posėdį buvo informuota laiku ir turėjo galimybę atvykti į teismą ir realizuoti savo procesines teises pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, duoti parodymus teisme, o negalėdama atvykti, pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

9. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti galimybe bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, nes dėl abiejų M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų nekilo jokių neaiškumų bei abejonių. Kaip matyti iš paties nuteistojo M. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nors jis ir teigė smulkiai neprisimenantis visų įvykio aplinkybių dėl girtumo, tačiau savo kalę pilnai pripažino ir nurodė esmines įvykių aplinkybes. Dėl 2023 m. birželio 11 d. jis teigė, kad jo sugyventinė jį provokavo, stumdė, jis neturėjo ką daryti, dėl ko ją pastūmė ir trenkė, visų aplinkybių gerai neprisimena, nes jam tuo metu dėl alkoholio suvartojimo buvo šiek tiek negerai su psichika, dėl to ir trenkė sugyventinei. Jis nesivaldo, kai žmogus ant jo šaukia ir rėkia, nes tada jis nebemąsto ką daro ir praranda savitvardą. Jam būna pykčio protrūkiai, bet stengiasi valdytis. Dėl 2023 m. birželio 14 d. M. B. teigė atsimenantis, kad išgėrinėjant pradėjo pyktis su sugyventine. Prisimena, kad galėjo jai suduoti smūgį į galvą ar kitas kūno vietas, tačiau kiek smūgių sudavė ir kur neprisimena, nes jam buvo užtemęs protas.

10. Nukentėjusioji V. E. skunde nurodo, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais remtis negalima, nes dėl ilgai vartoto alkoholio susikaupė pykčio ir todėl ji prikalbėjo nesąmonių, nebūtų dalykų, tyrėja ją apklausė neblaivią, be to, tyrėja jai neišaiškino teisės atsisakyti duoti parodymus. Šie apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu jos, kaip liudytojos, apklausų protokolų duomenys patvirtina, kad V. E., apklausta tiek dėl 2023 m. birželio 11 d., tiek ir dėl birželio 14 d. įvykių, kuomet ji buvo sužalota sutuoktinio M. B., patvirtino žinanti galimybę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sugyventinį, tačiau parodymus duoti sutiko. Nukentėjusioji abiejų apklausų metu nurodė, kad pretenzijų dėl jos atžvilgiu atliktų veiksmų sugyventiniui M. B. ji neturi ir ieškinio nereiškia, tačiau nori, kad už jos atžvilgu pavartotą smurtą M. B. būtų nubaustas (t. 1, b. l. 46-49, 116-119). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V. E. žinojo apie teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sugyventinį, tačiau šia teise nepasinaudojo ir parodymus prieš jį davė.

11. Apeliantės parodymų laikyti nepatikimais neduoda pagrindo ir jai nustatytas neblaivumas. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų dėl galimo murto artimoje aplinkoje, 2023 m. birželio 11 d., po įvykio, V. E. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,24 promilių girtumas, o 2023 m. birželio 14 d. – jai nustatytas 2,79 promilių girtumas, tačiau pažymėtina, kad iš karto po įvykių ji ir nebuvo apklausta. Šiuose tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, jog smurtą patyrusio asmens dėl psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti (t. 1, b. l. 34-39, 99-102). Dėl abiejų įvykių V. E. buvo apklausta 2023 m. birželio 15 d., t. y. praėjus savaitei po pirmojo įvykio ir praėjus dienai po antrojo, kas paneigia nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl apklausos jai esant neblaiviai. Iš jos parodymų šių apklausų metu matyti, kad įvykių aplinkybes nukentėjusioji išdėstė nuosekliai ir sklandžiai, nurodė įvykių seką, konkrečiai įvardino, kur ir kiek smūgių jai sudavė M. B.. Įvertinus nukentėjusiosios parodymus, akivaizdu, jog ji nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes apie smurto prieš ją panaudojimo faktą, kaip ir pats kaltinamasis M. B., kas duoda pagrindo jos parodymus laikyti teisingais ir jais tikėti. Be to, iš 2023 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuoti perklausyti 2023 m. birželio 11 d. bendrojo pagalbos centro fiksuotų garso skambučiai, matyti, kad nukentėjusioji aiškiai atsakinėjo į bendrosios pagalbos centro operatorės klausimus, nurodė, kad prieš ją smurtavo ne kas kitas, o sugyventinis, M. B., kad jis trenkė jai į veidą, kad ji laukiasi ir jai reikės greitosios medicinos pagalbos, nurodė, kur ji yra ir pasakė savo vardą bei pavardę (t. 1, b. l. 73-76). Šie duomenys, įrodymų visumos kontekste patvirtina, jog nukentėjusioji, nors ir būdama neblaivi, pilnai suvokė, kad M. B. prieš ją smurtavo, t. y. jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė skausmą ir sužalojimus.

12. Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad ir liudytoja L. Z. davė melagingus parodymus, kad jos ieškojo peilių ir kad nuteistasis ją smaugė, nes to nebuvo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šios liudytojos parodymus, konstatuoja, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina tiek nukentėjusiosios V. E. tiek ir paties M. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, taip pat kitą bylos medžiagą, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Iš tiesų, nors liudytoja L. Z. nurodė tiesiogiai kaltinamojo apeliantei suduotų smūgių nemačiusi, tačiau ji girdėjo šių sugyventinių ginčą, girdėjo, kad V. rėkė ,,gelbėkit, padėkit“, po to ji bendravo su nukentėjusiąja V. E. ir matė ant jos veido esančius sužalojimus, be to, ir pati V. E. patvirtino, kad ją mušė M. B.. Nėra pagrindo netikėti šios liudytojos nurodyta aplinkybe ir apie jos per verandos langą girdėtą M. B. ir V. E. pokalbį apie peilius, nes šią aplinkybę patvirtina V. E. parodymai, kad įvykis buvo netoli L. Z. namų ir ši galėjo girdėti jos ir M. B. pokalbį, nuteistojo parodymai, jog atvykę pareigūnai pas jį kelnių kišenėje rado peilį, mano, kad konflikto metu peilį galėjo atimti iš V. E., taip pat 2023 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys, kad pas M. B. 2023 m. birželio 14 d. kratos metu rasti du peiliai.

13. Nėra pagrindo tikėti apeliantės skundo teiginiais, jog M. B. 2023 m. birželio 11 d. jai neįspyrė į galvą, nes nepataikė. Šią aplinkybę be pačios V. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų nuoseklių parodymų, jog M. B. jai gulinčiai spyrė į galvą, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog adresu (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 11 d. maždaug 02:49:10 val. vyras moteriai užsimojęs kaire ranka suduoda vieną smūgį plaštaka į galvą, dėl jo ji pargriūna, o pastarasis 02:49:12 val. smūgiuoja jai vieną smūgį dešine koja į veidą (t. 1, b. l. 68-71). Tai, kad vaizdo įraše yra užfiksuota būtent nukentėjusioji V. E. ir kaltinamasis M. B., patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad <...konfliktas kilo prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini) “, prie kurios M. B. iš pradžių jai smūgiavo ranka per veidą, po ko ji nukrito ant šaligatvio, nes smūgis buvo stiprus ir jai nukritus spyrė koja jai į galvą...>. Aplinkybę, kad 2023 m. birželio 11 d. nukentėjusiajai buvo suduota į galvos sritį, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1189/2023 (02), kurioje V. E. konstatuota lūpos gleivinės nubrozdinimas ir odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 142-145).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir šioje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. B. aukščiau aptartomis aplinkybėmis bei laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo sugyventinę V. E., 2023 m. birželio 11 d. suduodamas jai smūgį ranka bei koja ir į veidą, o 2023 m. birželio 14 d. suduodamas jai ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu per veidą ir galvą, per rankas ir kojas, numatė, kad nukentėjusiajai kils sveikatos sutrikdymai ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia. M. B. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusiosios V. E. apeliaciniame skunde nėra pateikiama įtikinamų, neginčijamų ir M. B. nekaltumą patvirtinančių argumentų, kurių pagrindų byloje surinktus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nei juos įvertino apylinkės teismas, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl M. B. paskirtos bausmės

15. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašymo dėl bausmės nesuformulavo, tačiau nurodė, kad paskirta bausmė M. B. pasikeisti nepadės. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis prašo neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, todėl skundą nagrinėjantis teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu.

16. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

17. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės parinkimo M. B. klausimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas nurodė, kad M. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, atsižvelgė į tai, kad savo kaltę jis pripažino ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsižvelgė į tai, kad praeityje jis teistas 17 kartų, ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau po jos atlikimo ir vėl buvo teisiamas, paskutiniu nuosprendžiu jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau ir po to jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, todėl iš jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijose numatytų kelių alternatyvių bausmių rūšių pagrįstai skyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

18. Teisėjų kolegijai neduoda pagrindo švelninti apeliantui bausmę ir keisti skundžiamą nuosprendį ir ta aplinkybė, kad pati nukentėjusioji prašo neskirti M. B. su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kad ji laukiasi nuo nuteistojo vaiko. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę, įvertino tai, kad M. B. veiksmai nukentėjusiosios V. E. atžvilgiu buvo neatsitiktinio pobūdžio, pasikartojantys, sąlygoti pačio kaltinamojo M. B. neatsakingų veiksmų, tai yra alkoholio vartojimo, žinant, jog alkoholis neigiamai veikia kaltinamojo veiksmus, fizinio smurto panaudojimas buvo nukreiptas prieš sugyventinę, kuri veikos padarymo metu buvo nėščia. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog paminėtos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali sušvelninti ar pagriežtinti tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam M. B. bausmės rūšį ir jos dydį, nebūtų įsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl laikyti, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmė, nėra objektyvaus pagrindo.

20. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios V. E. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.