Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1323-1132/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-18
Bylos Nr.
1-1323-1132/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27294-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
V. O.
Civilinis ieškovas
G. K.
Advokatai
Angelė Fominienė, Jelena Smirnova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1323-1132/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27294-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,kaltinamajam V. O., jo gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. O. 2022 m. liepos 5 d. apie 18.00 val., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savo dešinės rankos kumščiu, vieną kartą, trenkė nukentėjusiajam G. K. į kairės pusės skruostą, dėl ko G. K. patyrė apatinio žandikaulio lūžį, kairiojo kampo srityje, kas specialisto išvadoje konstatuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

rašytiniai ir daiktiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. O. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. liepos 5 d. 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės, kurioje jis dirba, teritorijoje, yra elektros skydinė ir laiptai, pro kuriuos eina vaikai į mokyklą, darželį, o kolegės bijo eiti, nes ten yra pastoviai girtuokliaujama, mėtoma tara ir nuorūkos. Įvykio dieną, jis (V. O.) priėjęs prie minėtoje vietoje tuo metu buvusių asmenų pasakė, kad jie susirinktų tarą bei nuorūkas, o nukentėjusysis G. K. atsakė, kad „mes keturiese, ką tu mums padarysi?“. Tuomet, dėl nukentėjusiojo išsakytų žodžių kilo konfliktas ir jis (V. O.), apimtas pykčio, dešinės rankos kumščiu, smogė jam (G. K.) į veidą, po ko nukentėjusysis atsisėdo. Savo elgesį vertina blogai, priėmė netinkamą sprendimą, jam tiesiog reikėjo iškviesti policiją. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes neturi iš ko atlyginti civilinio ieškinio. Gauna minimalų darbo užmokestį, moka mokesčius, santaupų neturi, gyvena bendrabutyje, transporto priemonės neturi. Sutinka, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, tačiau ją vertina 500 eurų. Tokią sumą siūlė nukentėjusiajam, tačiau jis (G. K.) atsisakė. Mano, kad nukentėjusiojo sūnus daro įtaką ir nori daugiau pinigų. Jeigu teismas priteistų nukentėjusiojo prašomą sumą, ją galėtų atlyginti nebent dalimis, daugiausia 50 eurų per mėnesį (2 t., b. l. 30).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. K., apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad nusikaltimu jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Įvykio metu buvo apsvaigęs, todėl galvojo, kad nieko baisaus, tačiau jam buvo sužalotas žandikaulis. Dėl sužaloto žandikaulio kreipėsi į gydymo įstaigą, tačiau ligoninėje negulėjo, jam įdėjo kabes. Kiek laiko buvo su kabėmis, neprisimena. Kabės jam nebuvo įdėtos, nes jis neturėjo dantų. Pakartotinai pas veido ir žandikaulių chirurgus nesikreipė. Kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuris skyrė nuskausminamųjų. Dėl padarytų sužalojimų negalėjo nei atsigerti, nei kramtyti, maitinosi per vamzdelį. Vartojo nuskausminamuosius. Kažkuriuo metu buvo nuėjęs pas kaltinamąjį V. O., prašė 100 eurų už vaistus, tačiau jis (V. O.) pradėjo jį (G. K.) gąsdinti, fotografuoti, todėl išėjo. Kaltinamasis anksčiau jo neatsiprašė, buvo atėjęs tik tuo metu, kai byla jau buvo teisme, siūlė sumokėti padarytą žalą. Jis (G. K.) iš pradžių norėjo susitaikyti, tačiau šiuo metu kaltinamajam V. O. neatleidžia, yra įsižeidęs, nes sunkiausiu laikotarpiu kaltinamasis jam nesuteikė pagalbos. Civilinį ieškinį palaiko pilna apimtimi (2 t., b. l. 31).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo G. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog 2022 m. liepos 5 d. apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ laiptelių, rūkė ir laukė draugo. Tuo metu prie jo priėjo pažįstamas V. O., dirbantis minėtoje parduotuvėje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo priekaištauti, kad vietoje, kur sėdi, primėtyta nuorūkų, o jis (G. K.) pasakė, kad minėtoje vietoje daug kas sėdi ir rūko. Tuomet V. O., dešinės rankos kumščiu, jam vieną kartą smogė į kairį skruostą ir nuėjo. Kai jam smogė, jis pajuto didelį fizinį skausmą, net svaigo galva. Jis iškarto į medicinos įstaigą dėl sužalojimo nesikreipė, tačiau, kadangi labai skaudėjo kairį žandikaulį ir pradėjo tinti skruostas, 2022 m. liepos 8 d. nuvyko į skubios pagalbos ir traumų priėmimo skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kur gydytojai jam liepė važiuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, jį apžiūrėjo gydytojai ir nustatė, kad yra kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis ir jį stacionarizavo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Veido žandikaulių skyrių, kur jį gydė. 2022 m. liepos 14 d. jis iš ligoninės buvo išleistas gydytis namo. Šiuo metu jokioje medicinos įstaigoje nesigydo (1 t., b. l. 33–36).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo G. K. papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis papildomai parodė, jog atsimena savo ankstesnėje apklausoje duotus parodymus ir juos pavirtina kaip nuoširdžius bei prašo jais vadovautis. Papildomai nori nurodyti, kad dėl įvykusio įvykio, kai V. O. jam rankos kumščiu vieną kartą trenkė į jo žandikaulį, jam buvo sutrikdyta sveikata, tai yra lūžęs žandikaulis. Dėl žandikaulio lūžio jis negalėjo normaliai valgyti kietą maistą, negalėjo kalbėti, kadangi skaudėdavo žandikaulį. Dėl šio fizinio sužalojimo jis patyrė šiuos nepatogumus ir kitus nepatogumus. Taip pat maždaug apie mėnesį laiko buvo priverstas vaikščioti pas gydytojus. Dėl įvykio metu patirto sužalojimo jis patyrė bendrą 500 eurų turtinę ir moralinę žalą. Įvardinti kiek tiksliai turtinės ir neturtinės žalos jis patyrė, šiuo metu negali. Jis sutiktų su įtariamuoju susitaikyti jeigu jis (V. O.) atlygins jo patirtą turtinę ir moralinę žalą (1 t., b. l. 48–49).

G. K. 2022 m. liepos 19 d. pareiškimas, iš kurio nustatyta, kad G. K. paaiškino, jog 2022 m. liepos 5 d. apie 18.00 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) laukė draugo, kai prie jo priėjo parduotuvės darbuotojas, dirbantis (duomenys neskelbtini), V. O. ir paklausė, kodėl jis mėto nuorūkas. Jis pasakė, kad ir be jo yra kas nuorūkas mėto. Tada pardavėjas jam trenkė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Jis buvo truputį apsvaigęs, todėl pasėdėjęs, po kiek laiko išėjo (1 t., b. l. 19–23).

2022 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–30).

2022 m. liepos 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad V. B., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 64–67).

2022 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėjus kompaktinį diską su vaizdo įrašu, užfiksuota, kaip ant laiptelių sėdi trys vyrai. Prie durų sėdi G. K., apsirengęs pilkos spalvos marškiniais, trumpomis rankovėmis, ant galvos užsidėjęs pilkos spalvos kepurę su snapeliu. Priešais minėtą vyriškį matomas stovintis vyriškis V. O., apsirengęs juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais ir juodos spalvos šortais, kuris dešinėje rankoje laiko juodos spalvos rankinę. Šalia, ant laiptų sėdi vyriškiai Nr. 3 ir Nr. 4, ant takelio, taip pat atokiau, matomas stovintis vyriškis Nr. 5. Matoma kaip V. O. vyriškiui Nr. 3 paduoda rankinę ir dešinės rankos kumščiu smogia G. K. į kairę veido pusę, kuris po smūgio atsilošia, po to atsisėda ir pasilenkia pasiimti ant žemės nukritusią kepurę. V. O. kaire ranka jam paima už dešinio peties, o dešine ranka stumia už kaktos. G. K. atsilošia, atsisėda, pasilenkia, pasiima kepurę, V. O. iš vyriškio Nr. 3 pasiima rankine ir kažką sako G. K. (1 t., b. l. 82–84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad G. K. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio kairio kampo srityje, G. K. sveikata sutriks daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu, buku daiktu, galimai kumščiu, ne mažiau vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b. l. 90–91).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo V. O. parodymais ir visišku jo prisipažinimu (2 t., b. l. 30), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 33–36, 48–49), pareiškimu (1 t., b. l. 19–23), įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 24–30), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 64–67), kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 82–84), specialisto išvada (1 t., b. l. 90–91) ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. O. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu. Tiek kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, tiek nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad 2022 m. liepos 5 d. 18.00 val. V. O. priėjęs prie G. K. ir su juo buvusių asmenų, paprašė jiems susirinkti tarą, nuorūkas bei pasišalinti iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos, kurioje V. O. dirba. G. K. atsisakius vykdyti kaltinamojo nurodymus, replikavus, V. O. dešinės rankos kumščiu smogė G. K. į kairįjį skruostą, tokiais veiksmais sulaužydamas G. K. apatinį žandikaulį kairiojo kampo srityje. Šiuos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai bei nuotraukos, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis V. O. dešinės rankos kumščiu smogia G. K. į kairįjį skruostą. Be to, kaltinamojo V. O. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad G. K. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes G. K. sveikata sutriko daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, galimai kumščiu, ne mažiau vienu trauminiu poveikiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, neneigė, jog savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis V. O. smurtinius veiksmus G. K. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai buvo atlikti sąmoningai – tyčia smogiant dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į kairįjį skruostą. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo V. O. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi V. O. 2022 m. liepos 5 d. apie 18.00 val., šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savo dešinės rankos kumščiu, vieną kartą, trenkė nukentėjusiajam G. K. į kairės pusės skruostą, dėl ko G. K. patyrė apatinio žandikaulio lūžį kairiojo kampo srityje, kas specialisto išvadoje konstatuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė teismo kaltinamojo V. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo G. K. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020 ir kt.). Teismas, spręsdamas ar nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, turi įvertinti tai, ar nukentėjusiojo asmens elgesys prieštaravo visuomenėje suformuotoms moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog nukentėjusiojo G. K. elgesys (sėdėjimas ant parduotuvės teritorijoje esančių laiptų ir rūkymas, nereagavimas į kaltinamojo nurodymus susirinkti išmėtytą tarą ir nuorūkas, retorinės replikos „mes keturiese, ką tu mums padarysi“ išsakymas) buvo provokuojantis ar rizikingas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, o vien tai, kad nukentėjusysis sėdėjo ant laitų, aplink galimai buvo išmėtyta tuščia tara ir nuorūkos, paminėtų nuorūkų nukentėjusysis neketino rinkti ir replikavo kaltinamajam, nesudaro pagrindo pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo smurtinis elgesys buvo išprovokuotas būtent nukentėjusiojo veiksmų. Priešingai, iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai iš esmės buvo sąlygoti per tam tikrą laiko tarpą susikaupusio pykčio dėl periodiškai toje pačioje vietoje susirenkančių skirtingų asmenų, kurie kartu rūko, galimai vartoja alkoholinius gėrimus, o išeidami palieka netvarkingą teritoriją.

Skiriant kaltinamajam V. O. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš nepagarbos kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, elementarių moralės normų nesilaikymo, menkavertės dingsties, pykčio protrūkio; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – anksčiau neteistas (1 t., b. l. 113–114), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 115), dirba (1 t., b. l. 132), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (10 t., b. l. 104), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė (1 t., b. l. 105), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamasis V. O. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir būdą, į tai, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jo asmenybė laikytina mažiau pavojinga, kaltinamajam skirtina artima vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo vertinimu, pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmei keliamus tikslus. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, paskirta bausmė ir įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis dirba, dėl įstatyme nustatyto darbo ir poilsio laiko rėžimo jam gali būti sunku išdirbti dar ir nemokamus darbus, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nepadaryta, bus adekvatūs padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. O. skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. O. bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo V. O.. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl V. O. padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą. V. O. smūgis buvo toks stiprus, kad po to pradėjo skaudėti veidą, sutino kairė veido pusė. Per tris dienas veido ir galvos skausmas bei tinimas nepraėjo. Skausmas tapo nebepakenčiamu, todėl 2022 m. liepos 8 d. buvo paguldytas į ligoninę, kurioje gydėsi 6 dienas, o po gydymo vartojo nuskausminamuosius vaistus. Iki šios dienos jam vis paskauda apatinį žandikaulį. Taip pat buvo patirti nepatogumai, nes burnoje neturi dantų, todėl medikai negalėjo įdėti plokštelės, kad tinkamai sutvirtintų žandikaulį. Dėl šios priežasties jis negalėjo valgyti kiek kietesnio maisto, valgė tik skystą maistą, gėrė arbatą, gijimo laikotarpiu neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl neturėjo maisto pasirinkimo, dažnai badavo ir dėl tokio maitinimosi labai nusilpo. Dėl patirtų traumų taip pat patyrė emocinius išgyvenimus, jautėsi V. O. pažemintas ir labai įskaudintas, nes kaltinamasis jį sumušė be jokios priežasties ir yra įsitikinęs, kad smogdamas į veidą siekė jį (G. K.) pažeminti dėl jo gyvenimo būdo ir išlieti susikaupusį pyktį. Kadangi kaltinamasis V. O. jam yra pažįstamas, tai jis bandė su juo susitikti, pasikalbėti, paprašyti, kad būtų bent kažkiek atlyginta padaryta žala, tačiau V. O. atsisakė atlyginti žalą ir net neatsiprašė (1 t., b. l. 177).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; žalą padariusio asmens turtinę padėtį; tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Dėl kaltinamojo V. O. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – jautėsi pažemintas, įžeistas, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta neturtine žala. Nukentėjusiojo teigimu, jis ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes – kartais skauda žandikaulį. Nesunkų sveikatos sutrikdymą šiuo atveju sukėlė apatinio žandikaulio lūžis, kairiojo kampo srityje. Šis sužalojimas nukentėjusiajam padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo patyrė ne tik fizinį skausmą, jo veide buvo matomi aiškūs išoriniai sužalojimo požymiai. Tokie veide akivaizdžiai matomi sužalojimai sumažina asmens bendravimo galimybes ir kelia stresą bei neigiamus išgyvenimus, be to nukentėjusiojo patirti sužalojimai sietini su pakankami jautria ir svarbia sritimi darančia įtaką gebėjimui maitintis. Vis dėlto, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis itin ilgai gydėsi, šiuo metu yra išlikę liekamieji reiškiniai, be to vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajam atlikta chirurginė operacija, atstatytas žandikaulis, stacionare buvo apie savaitę, apie mėnesį negalėjo valgyti jokio kietesnio maisto, dėl sunkios finansinės padėties ir gyvenamosios vietos neturėjimo negalėjo pasirūpinti reikalingu skystesniu maistu, kaip nurodė, nuolat jautė alkį, badavo, sužalojimo liekamuosius reiškinius, t. y. nors nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu kartais paskauda žandikaulį, tačiau objektyvių duomenų apie ilgalaikes sužalojimų pasekmes nepateikė, duomenų, kad dėl patirto streso lankytųsi pas medikus ir jam būtų teikiama kvalifikuota pagalba, nepateikė, taip pat į tai, kad nukentėjusysis neprašė priteisti turtinės žalos, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, yra darbingo amžiaus ir dirbantis, gaunantis pajamas. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį, kad nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra svarbi, tačiau negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Šiuo atveju teismas vertina, kad kaltinamasis yra darbingas, gauna pajamas, turi turto, todėl turi visas galimybes atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusysis dar iki nusikalstamos veikos padarymo neturėjo dantų, taigi atlikus chirurginę operaciją ir atstačius žandikaulį, sutvarkius lūžgalius, jo nebuvo galimybės tinkamai sutvirtinti, nesudaro pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis dėl to patyrė mažesnį skausmą ar nepatogumus.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui G. K. priteistinas 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Byloje buvo gauta 2023 m. spalio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Angelei Fominienei teikiant antrinę teisinę pagalbą G. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 260 eurų (2 t., b. l. 36–41).

Šioje byloje nukentėjusiojo atstovė parengė ir pateikė civilinį ieškinį, jai teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdžiuose, vyko keli teisiamieji posėdžiai, kurių metu byla išnagrinėta iš esmės, tad nurodytos 260 eurų išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl iš kaltinamojo priteistinos 260 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai.

Kiti klausimai

Kaltinamajam V. O. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant V. O. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. O. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant V. O. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. O., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. O. nukentėjusiojo ir civilinio ieško G. K. naudai priteisti 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. O. valstybės naudai 260 (du šimtus šešiasdešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. K..

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė