Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-549-856/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-20
Bylos Nr.: e2A-549-856/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01525-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: L. N.
Atsakovas: V. T.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-549-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01525-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.3; 3.2.3.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOSTEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-74-1048/2021 pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui V. T. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo bei atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei L. N. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. N. ieškiniu prašė pakeisti 2016 m. rugsėjo 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022/2016 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties dalį, pagal kurią šalys susitarė dėl atsakovo V. T. bendravimo su nepilnamete dukra G. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos ir bendravimo tvarką nustatyti ieškovės nurodyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo su nepilnamete dukra G. T. bendravimo tvarką:

1.1. Atsakovas V. T., ketindamas pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra G. T., turi pareigą per socialinę paskyrą Facebook per bendravimo programėlę iš anksto informuoti ieškovę L. N. ne vėliau nei prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo momento ir gauti jos pavirtinimą apie pranešimą.

1.2. L. N. , atsiradus pateisinamų priežasčių (pvz. liga, svarbus renginys, suplanuota kelionė ir kt.), kliudančių sudaryti sąlygas bendrauti V. T. su nepilnamete dukra, informuoja apie tai jį kiek įmanoma operatyviau ir esant galimybei pateikia informaciją, kiek laiko nebus sąlygų dukros paėmimui.

1.3. Jeigu dėl L. N. užimtumo nėra užtikrinimas V. T. sutartu laiku bendravimas su nepilnamete dukra, pastarasis turi teisę vieną kartą papildomai pasiimti dukrą šalių sutartu metu šioje tvarkoje nustatytomis sąlygomis.

1.4. V. T. turi teisę bendrauti su dukra pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimant ją iš L. N. gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant ją į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau 18 val., išskyrus atvejus, kada šalys tarpusavyje susitaria kitaip.

1.5. V. T. turi teisę bendrauti su dukra darbo laiku: bendrauti pirmadienį ir penktadienį, pasiimant iš ugdymo įstaigos nuo 17 val. 30 min., arba L. N. gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.

1.6. V. T. įsipareigoja paisyti ir teikti prioritetą vaiko interesams tuo atveju, jeigu numatytu bendravimo laiku dukra turi užimtumą kitose ugdomojo pobūdžio veiklose, taip pat paiso vaiko interesų, jeigu vaikas išreiškia akivaizdžią valią baigti bendravimą anksčiau šalių sutarto termino.

1.7. Tais atvejais, kai V. T. dėl darbo užsienyje ypatumų neturi galimybės įgyvendinti teisę bendrauti su dukra gyvai, jis turi teisę du kartus per savaitę pirmadienį ir penktadienį pabendrauti su dukra iki 20 minučių, nuo 17 val. 30 min., per L. N. socialinę paskyrą Facebook laikantis išankstinio informavimo tvarkos, pranešant apie ketinimą bendrauti nevėliau kaip 12 val. iki numatomo bendravimo momento.

1.8. Kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2020 m., V. T. turi teisę praleisti su dukra sekančias metų šventes: Šv. Kalėdas, Šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. V. T. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val. V. T. turi teisę šeštadienį prieš Šv. Velykų sekmadienį pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią kalendorinę dieną iki 19 val.

1.9. Kiekvienais poriniais metais V. T. turi teisę praleisti su dukra Naujuosius metus tokia tvarka - gruodžio 31 d. V. T. turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.

1.10. V. T. turi teisę kartu su dukra kiekvienais metais nepertraukiamai praleisti ne mažiau nei 10 kalendorinių dienų per vaiko vasaros atostogas. Apie pageidavimą per vaiko vasaros atostogas pasiimti dukrą per Facebook paskyrą informuoja L. N. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydamas terminą, kuriam ketina pasiimti vaiką. Atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinti ją į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. nepažeidžiant sutarto termino. Vaiko tėvas privalo informuoti L. N. apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos, ir užtikrinti jos teisę atostogų metu bendrauti su dukra.

1.11. Visais šioje tėvo bendravimo su vaiku tvarkoje numatytais tėvo bendravimo su vaiku atvejais V. T. neturi teisės su vaiku bendrauti motinos L. N. gyvenamojoje vietoje ir su vaiku bendrauja bet kurioje kitoje savo laisvai pasirinktoje vietoje.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad po teismo nutarties pasikeitė faktinės aplinkybės buvusios bendravimo tvarkos atžvilgiu. Nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka neatitinka nepilnametės dukros interesų, šalys dėl papildomų bendravimo aspektų nesutaria. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką šalys neapibrėžė bendravimo tvarkos atsakovui išvykus į užsienį. Ieškovė pažymėjo, kad esminiai šalių nesutarimai kyla dėl atsakovo galimybių bendrauti su vaiku atsakovui būnant užsienyje. Ieškovė akcentuoja, kad siūloma nuotolinio bendravimo su nepilnamečiu vaiku forma per „facebook“ paskyrą naudojant „messenger“ programėlę aktuali abiem ginčo šalims, kadangi ji fiksuoja šalių skambučius ir siųstas žinutes. Pastaroji aplinkybė aktuali įrodomuoju aspektu pagrindžiant, jog atsakovas savalaikiai ir tinkamai informavo ieškovę apie savo siekį bendrauti su nepilnamete dukra bei kad skambutis buvo atliktas, tokiu būdu tai padės išvengti ginčų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi, nes ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka siekiama, kad atsakovas su dukra bendrautų minimaliai, įvairiais apsunkinimais ribojant tėvo teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą gyvenant Lietuvoje, o ypač atsakovui gyvenant užsienyje.

4. Atsakovas V. T. pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022/2016 patvirtintą bendravimo su nepilnamete dukra G. T. tvarką ir ją nustatyti atsakovo siūloma tvarka, priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo nustatyti tokią atsakovo su nepilnamete dukra G. T. bendravimo tvarką:

4.1. V. T. , nepriklausomai nuo jo gyvenamosios/buvimo vietos Lietuvoje ar užsienyje, su dukra G. T. bendrauja jos turimu telefonu (abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei dukros telefone įdiegtomis elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Messenger Kids“, „Skype“, „Messenger“, „Viber“ ar kt.) neribotai, atsižvelgdamas ir įvertindamas jos formalaus ir neformalaus ugdymo (toliau – ir Ugdymas) užimtumą ir dienos režimą. L. N. nedelsiant informuoja tėvą apie pasikeitusį dukros telefono numerį.

4.2. Tėvo bendravimo su dukra elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis periodiškumas ir trukmė neribojami. Motina tokios formos bendravimui užtikrina technines priemones, tėvo ir dukros nevaržomą, konfidencialų bendravimą, nesikišant į dukros ir tėvo pokalbius. Dukra turi nevaržomą teisę ir galimybę susisiekti su tėvu.

4.3. Tėvas, gyvendamas Lietuvoje, su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimant ją iš motinos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18 val., išskyrus atvejus, kada šalys tarpusavyje susitaria kitaip. Jeigu dėl objektyvių aplinkybių tėvas negali pasiimti ar grąžinti dukros laiku, jis nedelsiant apie tai informuoja motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute.

4.4. Tėvas, gyvendamas Lietuvoje, kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2020 m., su dukra praleidžia Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. tėvas pasiima dukrą išjos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina dukrą įjos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val. Tėvas šeštadienį prieš Šv. Velykų sekmadienį pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią kalendorinę dieną iki 19 val. (praleisdamas su dukra dvi dienas). Jeigu dėl objektyvių aplinkybių tėvas negali pasiimti ar grąžinti dukros laiku, jis nedelsiant apie tai informuoja motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute.

4.5. Tėvas, gyvendamas Lietuvoje, kiekvienais poriniais metais praleidžia su dukra Naujuosius metus tokia tvarka – gruodžio 31 d. tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val. Jeigu dėl objektyvių aplinkybių tėvas negali pasiimti ar grąžinti dukros laiku, jis nedelsiant apie tai informuoja motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute.

4.6. Tėvas, gyvendamas Lietuvoje, o esant jo galimybėms – ir užsienyje, turi teisę kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauti su dukra iki 30 kalendorinių dienų (arba pagal susitarimą) praleidžiant su ja dukros vasaros atostogas. Tėvas su dukra atostogas praleidžia savo nuožiūra, - išvykdamas atostogauti tiek Lietuvos teritorijoje, tiek, esant jo galimybėms, į užsienį. Jei tėvas numato atostogų su dukra metu išvykimą į užsienį, tėvas įsipareigoja apie tai informuoti motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, informuodamas, kuriam laikui ketina pasiimti dukrą bei kur bus praleidžiamos atostogos. Tėvas užtikrina motinos teisę atostogų metu bendrauti su dukra jos telefone įdiegtomis elektroninių ryšių garso ir vaizdo priemonėmis („Messenger Kids“, „Skype“, „Messenger“, „Viber“ ir pan.) netrikdant dukros atostogų režimo. Motina dukros išvykimui atostogauti įsipareigoja perduoti tėvui visus reikiamus dukros dokumentus ir bet kurioje valstybės institucijoje duoti rašytinius sutikimus, jeigu tai yra būtina. Atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Jeigu dėl objektyvių aplinkybių tėvas negali pasiimti ar grąžinti dukros laiku, jis nedelsiant apie tai informuoja motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute. Motina turi teisę su dukra iki 30 kalendorinių dienų laikotarpiui (arba pagal susitarimą) išvykti atostogauti į užsienį dukros vasaros atostogų metu, o jeigu tai netrukdo dukros Ugdymo užimtumui, dukros mokslo metų atostogų metu. Šiuo atveju motina įsipareigoja apie numatomą išvykimą tėvą informuoti elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodant, kur bus praleidžiamos atostogos. Už vaiko saugumą ir kelionės išlaidas kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva dukra keliauja.

4.7. Tėvui, gyvenant Lietuvoje ir turint galimybę, o dukrai išreiškus motinai savo valią ir norą susitikti ir bendrauti su tėvu kitu laiku nei numatyta šioje bendravimo tvarkoje, motina privalo paisyti dukros norą užtikrinant, kad jis būtų įgyvendintas, jeigu toks dukros noras neprieštarauja jos ugdymo užimtumui ir dienos režimui.

4.8. Tėvas, gyvendamas užsienyje, jei jo poilsio grafikas ar atostogų laikas, kurio metu tėvas yra Lietuvoje, sutampa su dukters atostogomis, apie tai informavęs motiną prieš mėnesį laiko elektroniniu paštu arba SMS žinute, turi teisę su dukra praleisti ne mažiau nei savaitę laiko per vieną mėnesį, o mokslo metų eigoje - du savaitgalius iš eilės, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Jeigu dėl objektyvių aplinkybių tėvas negali pasiimti ar grąžinti dukros laiku, jis nedelsiant apie tai informuoja motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute.

4.9. Tėvas ir motina bendru susitarimu gali keisti šią bendravimo su dukra tvarką atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, dukros norą ir poreikius, taip pat savo galimybes, apie tai nedelsiant informuodami vienas kitą elektroniniu paštu ir SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 dieną.

5. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jo bendravimas su dukra yra apsunkintas nuo 2016 metų pradžios, kuomet atsakovas pradėjo gyventi skyrium su ieškove, ir toks yra išlikęs iki šiol. Atsakovas, realizuodamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su dukra, nuolat susidurdavo su ieškovės provokuojančiu elgesiu ir bendravimo apsunkinimais. Pateikti nutarimai administracinėse bylose patvirtina sistemingą ir piktybišką vaiko motinos elgesį, trukdantį atsakovui bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką. Pagal ieškiniu siūlomą bendravimo tvarką ir šiuo metu ieškovė nėra suinteresuota bendravimo su vaiku tvarkos realiu vykdymu. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovui į užsienį teko išvykti skubiai, dėl ko atsakovas neturėjo galimybės prieš išvykstant į užsienį kreiptis dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo. Dėl pandemijos atsakovas neturi galimybės grįžti į Lietuvą, todėl labai svarbi vienintelė galimybė bendravimo su dukra elektroninių ryšių priemonėmis forma. Šiuo metu atsakovas su dukra gali bendrauti tik per dukros turimą abonentą telefonu arba per vaiko motinos socialinės paskyros „Facebook Messenger“ programėlę, kas sunkina bendravimą ir natūralias vaiko emocijas, kurias mergaitė visiškai kitaip reiškia kai mamos šalia nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022/2016 patvirtintos L. N. ir V. T. taikos sutarties 4 punkte numatytą V. T. bendravimo su nepilnamete dukra G. T. tvarką ir bendravimo tvarką išdėstė tokiomis sąlygomis:

1. V. T. , nepriklausomai nuo jo gyvenamosios/buvimo vietos Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, su dukra G. T. bendrauja jos turimu mobilaus ryšio telefonu jame įdiegtomis elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Messenger Kids“, „Skype“, „Viber“ ar kt.) neribotai, jei tai netrukdo dukros formalaus ir neformalaus ugdymo, užimtumo ir dienos režimo.

2. L. N. privalo užtikrinti technines priemones dukrai G. T. bendrauti su tėvu V. T. šios tvarkos 1-ame punkte numatytu būdu, nedelsiant informuoti V. T. apie pasikeitusį dukros naudojamo mobilaus ryšio telefono numerį, nedaryti jokių kliūčių dukros ir tėvo bendravimui, užtikrinti dukros ir tėvo nevaržomą, konfidencialų bendravimą, skatinti dukros norą bendrauti su tėvu.

3. V. T. , gyvendamas Lietuvoje, su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas ją iš ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas dukrą į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18 val., išskyrus atvejus, kai šalys tarpusavyje susitaria kitaip. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, V. T. nedelsdamas apie tai informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute.

4. V. T. , gyvendamas Lietuvoje, nuo 2021 metų kiekvienais neporiniais metais su dukra praleidžia šias metų šventes: Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. V. T. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.; V. T. šeštadienį (prieš Šv. Velykų sekmadienį) pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią po Šv. Velykų kalendorinę dieną iki 19 val. (praleisdamas su dukra dvi dienas). Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, V. T. nedelsdamas apie tai informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute.

5. V. T. , gyvendamas Lietuvoje, kiekvienais poriniais metais praleidžia su dukra Naujuosius metus tokia tvarka: gruodžio 31 d. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 19 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, V. T. nedelsdamas apie tai informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute.

6. V. T. , gyvendamas Lietuvoje, o esant jo galimybėms – ir užsienyje, turi teisę kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų dukros vasaros atostogų metu. Apie atostogų laiką ir trukmę Lietuvoje V. T. iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 10 (dešimt) dienų, informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, V. T. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, informuoja L. N. apie numatomą išvykimą, atostogų laiką, vietą ir trukmę. L. N. privalo perduoti V. T. reikiamus dukros dokumentus ir, jei tai būtina kelionei, rašytinį savo sutikimą. V. T. užtikrina dukros galimybę atostogų metu bendrauti su L. N. elektroninių ryšių priemonėmis. Nepilnametė dukra už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su V. T. Atostogų metu V. T. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, V. T. nedelsdamas apie tai informuoja L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute.

7. V. T. , gyvendamas užsienio valstybėje ir laisvu laiku grįžęs į Lietuvą, arba gyvendamas Lietuvoje ir turėdamas galimybę, o dukrai G. išreiškus norą susitikti ir bendrauti su tėvu, bendrauja su dukra kitu laiku nei numatyta šioje bendravimo tvarkoje, apie tai iš anksto informavęs L. N. elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo momento. V. T. bendravimas neturi trukdyti dukros formalaus ir neformalaus ugdymo, užimtumo ir dienos režimo.

8. V. T. ir L. N. bendru susitarimu gali keisti šią bendravimo su dukra G. tvarką atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, dukros norą ir poreikius, taip pat savo galimybes.

7. Teismas iš Akmenės rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo išklausytos G. T. nuomonės, teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų nustatė, kad nuo 2020 metų gruodžio mėnesio atsakovas su dukra nebebendrauja, ryšys tarp tėvo ir dukros yra atitolęs, šalių dukra neberodo noro bendrauti su tėvu, išreiškė netgi neigiamą požiūrį į tėvą (kad trejus metus tėtis nėra pasiėmęs, ji tėčio nelabai pasiilgsta), pabrėžia, kad mielai laiką leidžia su savo šeima, pasidžiaugė savo broliuku. Nepilnametės teigimu, su tėčiu bendrauti ji turi galimybę, jokios programėlės telefone jai nereikalingos, telefonas jai reikalingas tik skambinti. Taipogi teismas nustatė, jog šalių santykiai yra konfliktiški nuo 2016 metų, tarp šalių kyla nuolatiniai ginčai dėl bendravimo su dukra tvarkos vykdymo, kad atsakovas turi siekį bendrauti su dukra ir dalyvauti jos gyvenime, tačiau ieškovė turi siekį vis dėlto dukrą labiau izoliuoti nuo tėvo nei skatinti ją bendrauti su tėvu. Teismas vertino, kad toks ieškovės elgesys neabejotinai turėjo įtakos šalių nepilnametės dukros požiūriui į tėvą formuotis bei norui bendrauti su tėvu.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės siūlomas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra per ieškovės paskyrą „Facebook“ pažeidžia nepilnametės dukros teisę į susirašinėjimo slaptumą, bendravimo privatumą. Tokia bendravimo tvarka patogi tik pačiai ieškovei, bet ne šalių nepilnametei dukrai. Be to, socialinio tinklo “Facebook“ paslaugų teikimo sąlygose nurodyta, kad jaunesni nei 13 metų amžiaus asmenys negali naudotis „Facebook“ paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra šiuo metu yra 10 metų amžiaus, pagal socialinio tinklo Facebook“ teikimo paslaugas šalių nepilnametė dukra negali naudotis nei savo, nei kitų asmenų sukurtomis paskyromis. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametei dukrai privaloma užtikrinti teisę į bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, teismas pritarė atsakovo siūlomam bendravimui per šalių dukros mobiliajame telefone įdiegtas bendravimo programėles („Messenger kids“, Skype“, „Viber“), kuriomis geba naudotis šalių dukra ir kuriomis leidžiama naudotis pagal amžių. Atkreipė dėmesį, kad „Facebook“ išleista susirašinėjimo programa ir platforma „Messenger Kids“ yra sukurta jaunajai auditorijai kaip saugesnė „Facebook Messenger“ platformos alternatyva. Vartotojai gali registruotis naudodami savo vardus ir pavardes, o ne telefono numerius. „Messenger Kids“ sukurta taip, kad 6–12 metų vaikai galėtų kalbėtis ir keistis pranešimais, vaizdo įrašais bei vaizdais su tėvų patvirtintais draugais ir šeimos nariais.

9. Teismas nurodė, kad konkretaus laiko nustatymas, kada atsakovas gali elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauti su dukra, nepagrįstai apsunkintų ne tik atsakovą, bet ir mažametį vaiką. Šiuo atveju teismas nematė pagrindo riboti atsakovo bendravimo su dukra laiką. Byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad šalių nepilnametės dukters bendravimas su tėvu elektroninių ryšių priemonėmis kenktų dukrai, todėl, teismo nuomone, būtent tenkinus atsakovo siūlomą bendravimo būdą ir neribojant bendravimo laiko, bus galima atkurti tėvo susilpnėjusį ryšį su dukra ir jį palaikyti. Tačiau teismas pažymėjo, jog toks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos rėžimo ir dienotvarkės, o ieškovė privalo užtikrinti technines priemones dukrai bendrauti su tėvu, nedaryti jokių kliūčių dukros ir tėvo bendravimui, užtikrinti dukros ir tėvo nevaržomą, konfidencialų bendravimą, skatinti dukros norą bendrauti su tėvu.

10. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų apie atsakovo neigiamą įtaką dukrai, atsakovo netinkamą elgesį, ketinimus negrąžinti dukros motinai, nėra pagrindo tėvui neleisti atostogų metu išsivežti dukrą į užsienio valstybę. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju ieškovės nesutikimas yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas ir suvaržantis šalių dukros interesus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas leido atsakovui dukros atostogų metu dukrą išsivežti į užsienio valstybę.

11. Teismas pažymėjo, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma pagal esamą situaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2019 metų birželio mėnesio nuolat gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir nėra žinoma, kada atsakovas grįš į Lietuvą ir kur įsidarbins Lietuvoje, kokiu grafiku dirbs ir pan., teismas laikė netikslinga į bendravimo tvarką įtraukti ieškovės bendravimo tvarkoje numatytą 1.5 punktą.

12. Teismas nurodė, kad kitais punktais tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma bendravimo tvarka koreguotina atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros interesus, ieškovės ir atsakovo teismo posėdyje padarytas nuolaidas bei į tai, kad nustatoma būtent atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Teismas padarė išvadą, jog tokia atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka padės atkurti nutolusį ryšį tarp tėvo ir dukros bei padės šį ryšį toliau palaikyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė L. N. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje ir panaikinti nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2 ir 6 punktus arba juos modifikuoti atsižvelgiant į šio apeliacinio skundo argumentus, priteisti iš atsakovo visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo priimto sprendimo pagrindu 1 p. įtvirtinta absoliuti atsakovo galimo piktnaudžiavimo galimybė, kadangi nėra numatyta jokio kontrolės mechanizmo ir įgyvendinimo tvarkos, kaip konkrečiai atsakovas galės bendrauti su dukra. Teismas iš esmės nustatė abstrakčią ir nekonkretizuotą atsakovo teisę bendrauti su dukra jos telefonu, pateikiant pavyzdinį programų sąrašą, nenustačius nei kitos šalies informavimo apie numatomą bendravimą laiką, nei formos, kaip apeliantė galėtų ar turėtų dalyvauti šiame procese, pvz., atsakovui skambinant dukrai į jos telefono kurią nors iš teismo nurodytų programų, o pastarajai į skambutį neatsiliepiant. Šalių nepilnametė dukra nurodė, jog pageidauja bendrauti su atsakovu per apeliantės paskyrą „messenger“ programoje, kadangi toks bendravimas tarp šalių egzistuoja ir šiai dienai ir iš apeliantės pusės ar jų vaiko pusės niekada jokių pretenzijų ar nusiskundimų dėl tokios bendravimo formos nebuvo. Tuo tarpu pagal teismo nustatytą tvarką, net objektyviai apeliantė tokio bendravimo nei užtikrinti, nei kontroliuoti galimybės neturi ir negali turėti. Akivaizdu, kad pastaroji priemonė gali būti numatyta tik kaip alternatyva ar galimybė pačiam atsakovui susiderinus betarpiškai su dukra taip bendrauti, tačiau to nenumatant kaip teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, taikytinos ir apeliantės atžvilgiu elemento, įpareigojant tokią galimybę atsakovui užtikrinti ir garantuoti. Tokia nuostata nereali dėl negalimumo jokia forma pačiai apeliantei tokio bendravimo būdo įtakoti, nei užtikrinant, nei skatinant, kadangi jai negalėtų būti žinoma, kada atsakovas ketina bendrauti su dukra (nėra išankstinio įspėjimo), o dukrai turint telefono įrenginį, susisiekimas galimas ir be apeliantės žinios, o tokia žinia ir nebūtų privaloma. Atsižvelgiant į nurodytą, minėta nuostata naikintina arba privalo būti konkretizuota, t. y. pakeista nustatant konkrečią bendravimo nuotoliniu būdu tvarką, taip kaip pasiūlyta apeliantės per jos paskyrą „Facebook messenger“.

13.2. 2 p. teismas daro intervenciją ne tik į bendravimo tvarką, bet iš esmės nulemia ir privalomus finansinius įpareigojimus ir papildomas išlaidas apeliantei, visiškai neaptariant ir nenumatant atsakovo pareigų, pvz., prievolės nupirkti telefono aparatą vaikui. Teismas numato apeliantės pareigą užtikrinti technines galimybes atsakovui bendrauti su dukra, kas reiškia užtikrinimą interneto ryšio, nesant bevielio ryšio tai reiškia, kad reikia atskirai užsakyti ir pirkti interneto mobilius planus, už tai savo lėšomis mokant apeliantei, pirkti mobilaus ryšio telefoną, nes tokia pareiga atsakovui nenumatyta ir negana to pareiga rūpintis, kad skambinimo metu jos dukra būtų pasiekiama ir bendrautų su tėvu, tačiau kartu reikalaujama konfidencialumo ir net nėra apibrėžtas galimo bendravimo laikas ar bent jo trukmė. Todėl tokia bendravimo tvarka pati savaime yra ydinga, nepagrįstai varžo ir pačios apeliantės teises, kadangi nėra net apibrėžta, kuriomis savaitės dienomis gali atsakovas skambinti, kuriuo laiku, kokios trukmės turėtų būti pokalbiai. Tokia situacija reiškia, kad apeliantė turi būti visomis dienomis pasirengusi ir laukti neplanuotų atsakovo skambučių dukrai, rūpintis, kad jiems esant ji atsilieptų į juos, tikrinti, kad telefono aparatas nuolatos būtų pakrautas ir būti pasirengusi priimti skambučius bet kuriuo paros metu, neatsižvelgiant nei į pačios apeliantės užimtumą, nei į vaiko veiklos procesus, pvz., buvimą ugdymo įstaigoje, poilsio laiką, laisvalaikio režimą ir kt. Be to, tokio reikalavimo nekėlė pats atsakovas savo priešieškiniu, neformulavo ir savo žodiniais pasisakymais, kas reiškia, jog teismas nepagrįstai viršijo ieškinio ir priešieškinio ribas.

13.3. Teismas neatsižvelgė ne tik į specialisto išvadą dėl siūlomos bendravimo tvarkos, bet ir į pačios apeliantės pateiktus duomenis, jog net ginčo laikotarpiu atsakovas nerodo didelės iniciatyvos bendrauti su dukra, jo kontaktai reti, todėl ir pats priešieškinis byloje pateiktas daugiau formaliais pagrindais. Teismas nepaisė fakto, kad tiek ikiteismine tvarka, tiek teisme iniciatyvą keisti buvusią bendravimo tvarką pareiškė apeliantė, atsakovas, nors ir nurodė, kad išvykęs į užsienį yra daugiau nei 3 metus, tačiau per šį periodą nesiėmė veiksmų kokioms nors bendravimo tvarkos korekcijoms atsižvelgiant į jo gyvenimą ir buvimą užsienyje. Tuo tarpu teismui nekonkretizavus net pakeistos tvarkos, palikta tolesnė erdvė ginčams, atsakovo piktnaudžiavimui kaltinant apeliantę trukdymu bendrauti su nepilnamete dukra.

13.4. Nesutinka su 6 p. nuostata, kadangi neišreiškus nepilnametės dukros valios, įpareigojimas ją leisti ilgam vykti į trečiąsias šalis, ypač (duomenys neskelbtini), yra neatsakinga ir nepagrįsta pareiga, tenkanti apeliantei. Be to, šiuo punktu nėra aiškios takoskyros tarp atsakovo bendravimo su dukra Lietuvoje ir galimo bendravimo užsienyje, todėl realiai tokios tvarkos numatymas pažeidžia ir nepilnamečio vaiko interesus, kadangi nėra paisoma jos valios, ar ji norėtų ir pageidautų ilgai trukmei vykti su atsakovu į užsienį, ir net nevertinti atsakovo socialiniai įgūdžiai, ar jis gebėtų tinkamai pasirūpinti dukra užsienyje, kiek žino jos interesus vertinant byloje nustatytą šalių atotrūkį ir socialinio ryšio nebuvimą.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. T. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priimti pridedamus naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis įrodyta apeliantės neigiama įtaka ir manipuliavimas ginčo šalių dukra jau yra paveikęs vaiko elgesį ir vaikas išgyvena tėvo atstūmimo sindromą. Tai patvirtina telefoniniai pokalbiai su vaiku išvykus atsakovui gyventi į užsienį, o taip pat atsakovo paskutinis pokalbis su vaiku 2020 m. gruodžio 23 d., kuomet jam pasveikinus dukrą su Kalėdomis ir pasiteiravus, ar patiko jo atsiųsta kalėdinė dovana - išmanusis mobilus telefonas, dukra, demonstruodama atsainumą, pasakė neturinti laiko su tėvu kalbėti, nes einanti su šeima švęsti.

14.2. Teismas, išsamiai argumentuodamas priimtą sprendimą ir pagrįsdamas jį Vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, teismų praktika, padarė teisingą išvadą, kad šalių nepilnametei dukrai privaloma užtikrinti teisę į bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą ir pritarė atsakovo siūlomam bendravimui per šalių dukros mobiliajame telefone įdiegtas bendravimo programėles, kuriomis geba naudotis šalių dukra, ir kuriomis leidžiama naudotis pagal jos amžių.

14.3. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 2 punktu, itin didelę reikšmę skiria teismo nustatytai pareigai užtikrinti technines priemones dukrai bendrauti su tėvu jos telefone įdiegtomis elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tokios pareigos apeliantei pavedimo atsakovas prašė savo priešieškiniu pateiktos bendravimo su vaiku tvarkos antruoju punktu, kuris iš esmės atitinka teismo nustatytos tvarkos (su nežymiai pakeista formuluote) taip pat antrąjį punktą.

14.4. Atsakovas sąžiningai moka vaikui 200 Eur išlaikymą, remia vaiką finansiškai papildomai, pervesdamas pinigines sumas (2020-2021 m. mokslo metų pradžiai papildomai atsiuntė 300 Eur). 2020 m. gruodžio mėn. švenčių proga padovanojo dukrai išmanųjį mobilųjį telefoną, visada pasveikina vaiką su gimtadieniu atsiųsdamas dovanų. Galiausiai, priešieškinyje atsakovas yra nurodęs, kad, jeigu dėl bendravimo su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis susidarytų papildomos išlaidos, pateikus pagrindžiančius dokumentus atsakovas yra pasirengęs jas atlyginti.

14.5. Išdėstyti apeliantės prieštaravimai neįtikina, kad vaiko interesas praleisti atostogas su skyrium gyvenančiu tėvu, suteikiant galimybę jiems kartu praleisti ilgesnį laiką, taip pat galimybė vaikui pamatyti kitus kraštus, susipažinti su jų gamta ir kultūra, praplėsti vaiko akiratį, apeliantei yra svarbūs ir prioritetiniai.

14.6. Apeliantės keliami hipotetiniai klausimai dėl atsakovo socialinių įgūdžių gebėjimo tinkamai pasirūpinti dukra užsienyje, kaip neturintys faktinio pagrindo, neverti dėmesio ir atsikirtimų. Byloje nustatyta, kad nors apeliantė yra atribojusi vaiko ir tėvo betarpišką bendravimą, tėvas ir toliau domisi vaiko pasiekimais mokykloje ir su tuo susijusiais įvykiais, o atsakovo galimybė daugiau žinoti apie vaiką ir jo interesus, susiklosčiusioje tarp šalių situacijoje, priklauso tik nuo jos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

16. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2021 m. birželio 16-17 d. susirašinėjimą programėle „Messenger” su parduotuve „Gėlių oazė”, 2021 m. birželio 17 d. skambučių iš savo telefono abonento dukrai G. T. sąrašą. Atsakovas nurodė, kad šie po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo gauti įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus. Atsakovo manymu, vėliau gauti įrodymai bylos nagrinėjimo neužvilkins ir turės įtakos sprendžiant šalių ginčą.

17. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovas į bylą teikia įrodymus, kuriais įrodinėja aplinkybes, susijusias su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo teikiami įrodymai atsirado jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir yra susiję su nagrinėjama byla, sprendžia, jog yra pagrindas šiuos įrodymus priimti ir juos įvertinti.

Dėl ginčo esmės

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

20. Šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Taigi, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

22. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, nurodė, jog bendravimo tvarka ne tik turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą, bet nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką turi būti įvertinti vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje.

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priimto sprendimo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktu įtvirtinta absoliuti atsakovo galimo piktnaudžiavimo galimybė, kadangi nėra numatyta jokio kontrolės mechanizmo ir įgyvendinimo tvarkos, kaip konkrečiai atsakovas galės bendrauti su dukra. Teismas iš esmės nustatė abstrakčią ir nekonkretizuotą atsakovo teisę bendrauti su dukra jos telefonu, pateikiant pavyzdinį programų sąrašą, nenustačius nei kitos šalies informavimo apie numatomą bendravimo laiką, nei formos, kaip apeliantė galėtų ar turėtų dalyvauti šiame procese. Apeliantės įsitikinimu, minėta 1 punkte įtvirtinta nuostata turi būti pakeista nustatant konkrečią bendravimo nuotoliniu būdu tvarką taip kaip pasiūlyta apeliantės per jos paskyrą „Facebook messenger“.

26. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šalių nepilnametės dukros amžius (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną šalių dukra buvo 10 metų amžiaus (šios apeliacine tvarka priimtos nutarties metu šalių dukra jau yra 11 metų amžiaus)) yra toks, jog ji neabejotinai moka naudotis komunikacijos priemonėmis ir gali pati pasirūpinti šiomis priemonėmis, be to, neabejotina, kad ji sugebėtų išlaikyti dėmesį bendraudama su tėvu nuotoliniu būdu teismo nustatyta tvarka. Ieškovės argumentas, kad toks bendravimas turi vykti su ieškove suderintu laiku per jos asmeninę paskyrą „Facebook messenger“, atmestinas, nes akivaizdu, kad šalims konfliktuojant, joms bendro abiem tinkamo laiko suderinti nepavyktų. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės siūlomas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra per ieškovės paskyrą „Facebook“ pažeidžia nepilnametės dukros teisę į susirašinėjimo slaptumą, bendravimo privatumą. Kartu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šalių dukra šiuo metu yra 10 metų amžiaus (sprendimo priėmimo metu), o pagal socialinio tinklo „Facebook“ teikimo paslaugas šalių nepilnametė dukra negali naudotis nei savo, nei kitų asmenų sukurtomis paskyromis. Minėtos pirmosios instancijos teismo išvados apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

27. Šiuo atveju teismo sprendimu nustatytas bendravimo tvarkos 1 punktas suteikia pasirinkimo laisvę šalių nepilnametei dukrai, jai pačiai įvertinus savo dienos režimą, savo nuožiūra pasirinkti kurią nors iš teismo nurodytų bendravimo priemonių bei nuspręsti, kiek laiko skirti bendravimui su atsakovu. Tokia bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnametės šalių dukros interesų bei šalių lygiateisiškumo principo.

28. Apeliantė nurodo, kad bendravimo tvarkos 2 punktu teismas numato apeliantės pareigą užtikrinti technines galimybes atsakovui bendrauti su dukra, kas reiškia užtikrinimą interneto ryšio, nesant bevielio ryšio tai reiškia, kad reikia atskirai užsakyti ir pirkti interneto mobilius planus, už tai savo lėšomis mokant apeliantei, pirkti mobilaus ryšio telefoną, negana to pareigą rūpintis, kad skambinimo metu jos dukra būtų pasiekiama ir bendrautų su tėvu, tačiau kartu reikalaujama konfidencialumo ir net nėra apibrėžtas galimo bendravimo laikas ar bent jo trukmė.

29. Bendravimo tvarkos 2 punktu teismas nustatė, kad ieškovė privalo užtikrinti technines priemones dukrai bendrauti su tėvu (atsakovu) šios tvarkos 1-ame punkte numatytu būdu, nedelsiant informuoti atsakovą apie pasikeitusį dukros naudojamo mobilaus ryšio telefono numerį, nedaryti jokių kliūčių dukros ir tėvo bendravimui, užtikrinti dukros ir tėvo nevaržomą, konfidencialų bendravimą, skatinti dukros norą bendrauti su tėvu.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės šis punktas, atsižvelgiant į komplikuotą šalių bendravimą, nustato pareigą ieškovei savo veiksmais nesudaryti kliūčių dukros ir tėvo bendravimui. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo pateikti įrodymai patvirtina po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieškovės aktyvų ar pasyvų veikimą, sudarant kliūtis (technines ir/ar kitokio pobūdžio) priimti dukrai atsakovo jai asmeniškai siųstą gėlių puokštę mokslo metų pabaigos proga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių nepilnametės dukros interesams turi būti suteikiama pirmenybė. Ieškovė, su kuria gyvena dukra, turi dėti pastangas vaiko teisei bendrauti su tėvu užtikrinti, nes tik tokiu būdu bus užtikrinti vaiko geriausi interesai.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametei dukrai atsakovas kas mėnesį teikia 200 Eur išlaikymą, be to, šalių nepilnametei dukrai kas mėnesį valstybės mokami 70 Eur dydžio „vaiko pinigai“, todėl apeliantė turi ne tik finansines galimybes, bet ir pareigą pasirūpinti dukrai reikalingomis interneto ryšio priemonėmis, telefono aparatu ir kitomis reikalingomis priemonėmis. Be to, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priešieškinyje teigė, kad gali padengti ieškovės papildomas išlaidas, patirtas šioms priemonėms įsigyti. Dar daugiau, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nepilnametei dukrai 2020 m. gruodžio mėnesį yra padovanojęs telefono įrenginį, todėl apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių apeliantės teiginių teisingumas. Juolab, kad iš byloje esančio Akmenės rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. kovo 30 d. rašto Nr. S-22 Dėl informacijos apie nepilnametės G. T. bendravimo su tėvu V. T. matyti, kad šalių dukros susitikimo su tarnybos psichologu metu šaliu dukra nurodė, kad turi tėčio dovanotą mobiliojo ryšio telefoną. Kartu pažymėtina, kad tokio amžiaus kaip šalių nepilnametė dukra vaikams, teisėjų kolegijos vertinimu, reikalinga turėti asmeninį telefono įrenginį, kuris būtų skirtas ne tik bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu, bet taip pat kaip vaiko saugumą užtikrinanti priemonė (nutikus nelaimei išsikviesti policiją, greitąją pagalbą ir pan.). Esant šioms aplinkybėms apeliantės argumentai dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto nuostatų atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti.

32. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1-4 dalis, aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą ir specialias laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką, teismas bylose, susijusiose su vaikų teisėmis ir interesais, turi būti aktyvus ir gali viršyti ieškiniu pareikštus reikalavimus.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinio reikalavimuose (atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos 2 punktu) prašė nustatyti, kad motina bendravimui užtikrina technines priemones, tėvo ir dukros nevaržomą, konfidencialų bendravimą, nesikišant į dukros ir tėvo pokalbius. Dukra turi nevaržomą teisę ir galimybę susisiekti su tėvu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas minėtą atsakovo reikalavimą tenkino nežymiai modifikuodamas formuluotę, t. y. teismas nustatė, kad ieškovė privalo užtikrinti technines priemones dukrai bendrauti su tėvu šios tvarkos 1-ame punkte numatytu būdu, nedelsiant informuoti atsakovą apie pasikeitusį dukros naudojamo mobilaus ryšio telefono numerį, nedaryti jokių kliūčių dukros ir tėvo bendravimui, užtikrinti dukros ir tėvo nevaržomą, konfidencialų bendravimą, skatinti dukros norą bendrauti su tėvu. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgusi į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkte nustatytų reikalavimų atsakovas nekėlė pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nepagrįstai viršijo ieškinio ir priešieškinio ribas.

34. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 6 punkto nuostata. Apeliantės įsitikinimu, neišreiškus nepilnametės dukros valios, įpareigojimas ją leisti ilgam vykti į kitas šalis, ypač (duomenys neskelbtini), yra neatsakinga ir nepagrįsta pareiga, tenkanti apeliantei. Be to, šiuo punktu nėra aiškios takoskyros tarp atsakovo bendravimo su dukra Lietuvoje ir galimo bendravimo užsienyje, todėl realiai tokios tvarkos numatymas pažeidžia ir nepilnamečio vaiko interesus, kadangi nėra paisoma jos valios, ar ji norėtų ir pageidautų ilgai trukmei vykti su atsakovu į užsienį, ir net nevertinti atsakovo socialiniai įgūdžiai, ar jis gebėtų tinkamai pasirūpinti dukra užsienyje.

35. Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 6 punktas numato, kad atsakovas, gyvendamas Lietuvoje, o esant jo galimybėms – ir užsienyje, turi teisę kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų dukros vasaros atostogų metu. Apie atostogų laiką ir trukmę Lietuvoje atsakovas iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 10 (dešimt) dienų, informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, atsakovas iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, informuoja ieškovę apie numatomą išvykimą, atostogų laiką, vietą ir trukmę. Ieškovė privalo perduoti atsakovui reikiamus dukros dokumentus ir, jei tai būtina kelionei, rašytinį savo sutikimą. Atsakovas užtikrina dukros galimybę atostogų metu bendrauti su ieškove elektroninių ryšių priemonėmis. Nepilnametė dukra už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su atsakovu. Atostogų metu atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti ar grąžinti dukros laiku, atsakovas nedelsdamas apie tai informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė savo teiginius dėl minėto bendravimo tvarkos punkto nuostatų įrodinėja tik savo pačios paaiškinimais, kurie nelaikytini objektyviais. Byloje nėra duomenų, kad šalių dukra dėl bendravimo su tėčiu patirtų stresą, įtampą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių vaiko tėvo negebėjimą pasirūpinti savo dukra, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai įgyvendintų tėvo pareigas, pažeidinėtų vaiko interesus. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad kelionė į kitą valstybę pažeistų šalių dukros interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui (šiuo metu šalių dukra yra 11 metų amžiaus) nereikia specialios priežiūros būdų, priemonių ar kitokių atitinkamų tėvo įgūdžių, dėl kurių šalių dukros bendravimas su tėvu negalėtų būti nustatytas atostogų metu nepertraukiamai 30 dienų laikotarpiui.

37. Pažymėtina, kad atsakovas turi bendrauti su dukra atsižvelgdamas į jos geriausius interesus, todėl bendravimas neturi būti priverstinis ir atsakovas turi pareigą reaguoti į vaiko būklę ir norus. Taigi, atsakovas, būdamas socialiai atsakingas, matydamas, jog dukra išreiškia nesutikimą vykti į kitą šalį atostogų metu, kelionės galės atsisakyti ir bendrauti su dukra Lietuvoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tik esant abiejų šalių protingam požiūriui bei geranoriškumui, nustatyta bendravimo tvarka sudarys daug mažiau vykdymo nesklandumų. Bet kuriuo atveju, šalių dukra turi bendrauti su tėvu, pažinti pasaulį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje yra siekis riboti vaiko ir tėvo bendravimą atostogų metu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas nenori, negali keliauti į kitą šalį, kad dukra tam būtų nepasiruošusi (tiek emociniu, tiek fiziniu aspektu). Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko tėvo teisės atostogauti su vaiku užsienyje ribojimas nebūtų pateisinamas ir neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo.

38. Įvertinus nurodytą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrins netrukdomą G. T. teisę nuotoliniu būdu bendrauti su atsakovu jam būnant užsienyje bei tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su atsakovu atostogų metu bei atitinkamai atsakovo kaip vaiko tėvo teisę dalyvauti dukros auklėjime. Darytina išvada, kad šia teismo nustatyta bendravimo tvarka bus stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bent minimaliai dalyvauti auklėjant dukrą. Vertinant šalių pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, teismo nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra optimaliausia ir, tikėtina, kad ieškovei dirbtinai nesudarant kliūčių ją bus galima realiai įgyvendinti.

39. Pažymėtina, kad ieškovė neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jai. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų ar pažeistų vaiko interesus, bylos šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 420 Eur advokato pagalbos išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 420 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė