- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2-813-377/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00165-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui J. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Bendras finansavimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. A. 1429,47 Eur negrąžintos paskolos, 304,15 Eur palūkanų, 108,63 Eur administravimo mokesčio, 17,32 Eur mokėjimo palūkanų, 18,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
A. J. A buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai asmeniškai įteikti tinkamai, pačiam asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis 1 dalis). Per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2016 m. spalio 25 d. ieškovės administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje SAVY www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo su portale registruotu skolintoju. Atsakovui buvo suteikta 2500 Eur dydžio paskola refinansavimui 36 mėnesių terminui už 25 procentų metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo grąžinti dalimis Vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė, įgijusi skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2018 m. spalio 25 d. informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo pranešimo dienos. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo Vartojimo kredito bendrosios ir specialiosios sąlygos-paraiška (oferta), mokėjimų grafikas, įsiskolinimų sudarančių sumų paskaičiavimo lentelė, palūkanų ir mokesčių lentelė ir pranešimas apie sutarties nutraukimą.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1429,47 Eur dydžio negrąžinta paskola (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.886 straipsnis).
Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Atsakovui nustatytu terminu su ieškove neatsiskaičius, iš atsakovo ieškovei priteistinos 304,15 Eur palūkanos.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 108,63 Eur administravimo mokesčio. Sudarydamas vartojimo kredito paraišką (ofertą), atsakovas įsipareigojo sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį tol, kol visiškai grąžins kreditą (sutarties 2.6-2.8 punktai, 2.10 punktas). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 108,63 Eur siekiantį tarpininkavimo mokestį taip pat pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 17,32 Eur mokėjimo (kompensacinių) palūkanų bei 18,37 Eur delspinigių. Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo kreditoriaus patirtus nuostolius, todėl abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014.). Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius.
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti delspinigiai yra didesni už kompensuojamąsias palūkanas, todėl ieškovės paskaičiuotos mokėjimo palūkanos yra įskaitomos į delspinigių dydį. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių likusių nuostolių dydį, iš atsakovo priteistini 18,37 Eur delspinigiai, o reikalavimas dėl 17,32 Eur mokėjimo (kompensuojamųjų) palūkanų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė savo atstovui advokatui V. Z. sumokėjo 486 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškinio ir jo priedų parengimas, žyminis mokestis, būtinosios vykdymo išlaidos ir kt.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 42 Eur žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad patenkinti apytiksliai 99 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 41,58 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. A., asmens (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“, įmonės kodas 303259527, 1429,47 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 47 ct) negrąžintos paskolos, 304,15 Eur (tris šimtus keturis eurus 15 ct) palūkanų, 108,63 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 63 ct) administravimo mokesčio, 18,37 Eur (aštuoniolika eurų 37 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1860,62 Eur )nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. sausio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 485,58 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.