- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-1631-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10379-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18678-944/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 86,89 Eur negrąžinto kredito, 7,82 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti tikslų atsakovo gyvenamosios vietos adresą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo prašė įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nes ieškovė objektyviai neturi realių galimybių sužinoti atsakovo adresą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinį paliko nenagrinėtą.
5. Teismas nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta. Įstatymas neatleidžia ieškovo nuo pareigos nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu ieškovui nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta, jis turi nurodyti paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnio 2 dalis). Atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos nurodymo ieškinyje svarbumą patvirtina tai, kad pagal šį kriterijų sprendžiamas bylos teismingumo klausimas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama su atsakovu vartojimo kredito sutartį, turėjo visas galimybes išsiaiškinti atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau to nepadarė. Taigi, ieškovei nenurodžius atsakovo gyvenamosios vietos adreso, teismas sprendė, kad per teismo nustatytą terminą ji nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, dėl ko ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Moment Credit“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gyvenamosios vietos konkretaus adreso nenurodymas, kai tas asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (Gyventojų registro duomenimis jo gyvenamoji vieta yra savivaldybėje), nelaikomas ieškinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo tik teisę pasiūlyti ieškovei nurodyti kitą atsakovo G. M. gyvenamąją vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus.
1.2. Atsakovas G. M. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje. Be Gyventojų registro išrašo, kitos informacijos apie atsakovo paskutinę gyvenamąją vietą, ar duomenų, paneigiančių, jog atsakovas faktiškai gyvena ne Kauno miesto savivaldybėje – taip pat nėra.
1.3. Nesant duomenų apie atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, ieškinyje buvo prašoma: nepavykus įteikti procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims, teismo procesinius dokumentus ir teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas apribojo asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, nes atsakovui deklaravus gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje, o ieškovei neturint kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, bendrovė netenka galimybės prisiteisti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai lemia, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 135 straipsnio 1 dalimi, atsakovo gyvenamąją vietą teismui turi nurodyti ieškovas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017 30 punktą).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame teismui ieškinyje nurodė, kad atsakovo G. M. gyvenamosios vietos adresas – Kauno miesto savivaldybė. Ieškovė pažymėjo, kad jai nėra žinomas atsakovo tikslus adresas, todėl prašė procesinius dokumentus įteikti jam viešo paskelbimo būdu. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovė, sudarydama su atsakovu 2010 m. rugpjūčio 12 d. vartojimo kredito sutartį, nepareikalavo, jog kredito gavėjas pateiktų informaciją apie savo gyvenamąją vietą. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad pati ieškovė, suteikdama atsakovui kreditą ir nepareikalavusi visų duomenų apie kredito gavėjo gyvenamąją vietą, prisiėmė atitinkamą riziką, nes, kaip matyti iš Gyventojų registro duomenų bazės, atsakovas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017, 31 punktas).
15. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui (CPK 29 straipsnis). Taigi ieškovė turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis). Taigi, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmeniu sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas žinodamas, jog ieškovė neturi duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus, t. y. išnaudoti visas galimybes tikslu nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, grindžiamais kasacinio teismo suformuotais išaiškinimais, kad esant duomenų, jog atsakovas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, šiuo atveju trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas. Todėl ieškovui nepatikslinus atsakovo gyvenamosios vietos ir paprašius procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.
17. Nagrinėjamu atveju, remiantis jau aptartomis faktinėmis ginčijamo klausimo aplinkybėmis, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiktų pagrindinių proceso tikslų, nes tokiu būdu būtų apribota asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.