Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-762-826/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-07-05
Bylos Nr.: e2S-762-826/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00049-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Atsakovas: D. V., Palangos miesto savivaldybės administracijai, L. O.-N., V. K., V. N., A. M., D. J., S. J., B. Š., D. Š., E. B., D. J. B., J. B., L. R., A. V., I. V., A. N., D. N., K. G., R. G., V. B., R. B., R. V., T. Ž., uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilmira“
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų regiono projektai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Esminis elementas“, valstybės įmonei Registrų centrui

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-762-826/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00049-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės D. V. ir kitų atsakovų atstovės A. K. atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, L. O.-N., V. K., V. N., A. M., D. J., S. J., B. Š., D. Š., E. B., D. J. B., J. B., D. V., L. R., A. V., I. V., A. N., D. N., K. G., R. G., V. B., R. B., R. V., T. Ž., uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilmira“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų regiono projektai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Esminis elementas“ ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 31 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-160531-00035; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birelio 6 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-170606-00944; 3) įpareigoti atsakovus L. O.-N., V. K., V. N., D. N., A. M., D. J., S. J., B. Š., D. Š., E. B., D. J. B., J. B., D. V., L. R., A. V., I. V., A. N., D. N., K. G., R. G., uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Virama“, UAB ,,Vilmira“, V. B., R. B. ir R. V. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pakeisti žemės naudojimo būdą ir pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai); 4) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 3 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus L. O.-N., V. K., V. N., D. N., A. M., D. J., S. J., B. Š., D. Š., E. B., D. J. B., UAB ,,Virama“, UAB ,,Vilmira“, J. B., D. V., L. R., A. V., I. V., A. N., D. N., K. G., R. G., V. B., R. B. ir R. V. per 6 mėn. pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas (namas), ir perstatyti pastatą pagal šį statybą leidžiantį dokumentą ir atnaujinti jo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre; 5) tuo atveju, jeigu šio ieškinio 4 punkte nurodytas reikalavimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, įpareigoti atsakovus L. O.-N., V. K., V. N., D. N., A. M., D. J., S. J., B. Š., D. Š., E. B., D. J. B., J. B., D. V., L. R., A. V., I. V., UAB ,,Virama“, UAB ,,Vilmira“, A. N., D. N., K. G., R. G., V. B., R. B. ir R. V. per 4 mėn. nugriauti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, ir jį išregistruoti Nekilnojamojo turto registre.Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismo motyvai: Nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra susiję su savavališka statyba, todėl byloje yra ir viešasis interesas, lemiantis aktyvesnį teismo vaidmenį. Atsižvelgus į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu, jog ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu išliktų toje pačioje status quo, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovės kreipimosi į teismą metu, – kad ginčo turtas nebūtų perleistas jokiems tretiesiems asmenims, kas galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, kad galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, t. y. nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ginčo turto valdytojams, valdantiems jį nuosavybės teise, išliktų galimybė šį turtą perleisti kitiems asmenims, kas apsunkintų šios bylos procesą dėl poreikio įtraukti ir kitus asmenis į bylos nagrinėjimą.

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė D. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti. Skundo motyvai: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Visų pirma. Teismas, nevertindamas įrodymų dėl ginčo esmės, pripažino, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau turėjo įvertinti ieškinio pagrįstumą, o šiuo atveju ieškinys nepagrįstas. Antra. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog ieškovė nepaneigė jos, kaip sąžiningo asmens, prezumpcijos. Tad nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu ir neatsižvelgė į tai, jog šios laikinosios apsaugos priemonės neturės įtakos būsimam teismo sprendimui. Atsižvelgiant į civilinių bylų nagrinėjimo trukmę, dalyvaujančių asmenų skaičių, apribojimai bus taikomi ilgą laiką, tad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės teisės ir teisėti interesai yra neproporcingai, nepagrįstai suvaržomi, ribojimai yra visiškai neadekvatūs, sukelia neigiamas pasekmes. Jai priklausančios gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. jau yra išnuomotos A. B. (A. B.). Kiti atsakovai – L. O.-N., V. K., V. N., D. N., A. M., D. J., S. J., B. Š., D. Š., E. B., D. J. B., J. B., L. R., A. V., I. V., A. N., D. N., K. G., R. G., V. B., R. B., R. V., UAB „Vilmira“, UAB „Virama“, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai nenustatė, jog ieškovės ieškinys pagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad nagrinėjama civilinė byla, turinti viešąjį interesą, nepaneigia fakto, jog turi būti ginamos sąžiningų įgijėjų (savininkų) teisės. Šiuo atveju gyvenamasis namas priklauso 29 asmenims, tad jo nugriovimas faktiškai neįmanomas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei jie išnuomotų ar įkeistų jiems priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos jomis siekiamiems tikslams, o šiuo atveju paneigta atsakovų teisė gauti pajamas iš nuomos teisinių santykių.Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pateiktus atskiruosius skundus. Nurodė, jog neprieštarauja, kad atskirieji skundai būtų tenkinti.Ieškovė pateikė atsiliepimą į pateiktus atskiruosius skundus, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, nes ieškinyje aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, detaliai išdėstytos faktinės aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiantys įrodymai, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Tad pagrindo konstatuoti, jog ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje nebuvo. Nurodė, kad tenkinus ieškinį, atsakovai būtų įpareigoti pertvarkyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą arba statinį nugriauti. Tokio teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo atsakovų galimybės valdyti turtą ir juo naudotis. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo – atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas. Kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, pagrindžia faktas, jog nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2018 m. sausio 26 d., iki ginčijama nutartimi nustatytų apribojimų įregistravimo, t. y. 2018 m. vasario 9 d., Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nauji ginčo turto sandoriai ir atsirado naujų jo įgijėjų. Atsižvelgus į tai, turės būti tikslinamos proceso šalys. Tad egzistuojanti grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra pagrįsta ir pakankamai reali. Nurodė, kad nepagrįstas atsakovės D. V. atskirojo skundo argumentas, jog nebuvo įrodytas jos nesąžiningumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje Nr. e2-1161-178/2016 nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos prevenciniu tikslu, nes turto perleidimas nebūtinai gali būti išimtinai nesąžiningo elgesio dėl pareikšto ieškinio pasekmė, t. y. atsiranda galimybė itin pelningai parduoti turimą turtą, kurio vėliau nebebus, turtas tampa nereikalingas ir neša vien nuostolius ir pan. Nurodė, kad nuosavybės teisės perleidimo draudimas, uždraudžiant turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kyla iš disponavimo teisės apribojimo turinio. Jos vertinimu, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui, nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principų ir proceso šalių interesų pusiausvyros. Tas faktas, kad atsakovai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo bei nenulemia nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų pažeidimo.Kiti atsakovai pateikė atsiliepimą į atsakovės D. V. atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog su atskirojo skundo argumentais sutinka, ir prašė jį tenkinti. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešajame registre dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių patalpų nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudė šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantai su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko ir nurodė, jog nebuvo įvertintos visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei neatsižvelgta į proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Apeliantė D. V. atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio pagrįstumo, nes nurodė, kad nevertindamas įrodymų dėl ginčo esmės, pripažįsta, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiti atsakovai atskirajame skunde taip pat nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirųjų skundų argumentus kaip nepagrįstus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šis vertinimas neturi prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Taigi galutinai į klausimą, ar ieškovo materialusis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1177-516/2016).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su materialinio ieškinio reikalavimo pagrįstumu, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Be to, teismų praktikoje paminėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galbūt šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1345-196/2015). Darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje apeliantų atskiruosiuose skunduose dėstomos aplinkybės dėl ieškovės nurodyto reikalavimo nepagrįstumo negali būti vertinamos ir šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingos.Atsakovai atskiruosiuose skunduose nurodė, jog nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimui. Paaiškino, kad jie, kaip teisėti nekilnojamojo turto savininkai, turi teisę laisvai disponuoti savo turtu, gauti iš jo pajamų, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra neproporcingos siekiamiems tikslams. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra turto areštas, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks atsakovų teisių apribojimas, apeliacinio teismo vertinimu, pernelyg neapribos jų teisių. Iš byloje pareikšto ieškinio reikalavimo matyti, kad galbūt jį patenkinus, t. y. panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 31 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-160531-00035 ir Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birelio 6 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-170606-00944, atsakovai bus įpareigoti pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus pakeisti žemės naudojimo būdą, pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai, nustatant pastato paskirtį – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai), o šio teismo sprendimo nevykdant – nugriauti pasatą. Vadinasi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus, iš esmės svarbu, jog ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu išliktų toje pačioje status quo, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovės kreipimosi į teismą metu, – kad ginčo turtas nebūtų perleistas jokiems tretiesiems asmenims, kas galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Iš elektroninės civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė 2018 m. gegužės 21 d. pateikė patikslintą ieškinį, nes pasikeitė atsakovai. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas šiuo atveju tiesiogiai priklauso nuo apeliantų galimybės disponuoti turtu. Jeigu apeliantai, laisvai disponuodami turtu, perleistų nuosavybės teises į šį turtą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Vadinasi, šioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas būtent turto išsaugojimas ir nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teises į šį turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Taip pat, nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra neproporcingos siekiamiems tikslams, nes apriboja jų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teisę laisvai disponuoti savo turtu, gauti iš jo pajamų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog vienos iš bylos šalių turto areštas savo esme yra griežta ir varžanti priemonė. Ji gali savininko teises paveikti taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. Laikinas turto areštas gali būti pateisinamas „bendruoju interesu“, jei jis yra skirtas užtikrinti, kad ginčo turtas nebūtų perduotas trečiosioms šalims iki proceso pabaigos, užtikrinant kreditoriaus ieškinio patenkinimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į jų varžantį pobūdį, prevencinių priemonių taikymas turi būti nutrauktas, kai tik išnyksta jų poreikis (žr., 2014 m. vasario 5 d. sprendimą byloje UAB „JGK Statyba“, M. G. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 3330/12). Nagrinėjamu atveju apeliantai nurodė, jog jie nuomodami jiems priklausantį turtą siekia gauti pajamų, tačiau teismui šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė D. V. pateikė jai priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nuomos sutartį. Iš kurios matyti, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. jai priklausantis butas buvo išnuomotos A. B.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsižvelgus į tai, jog nuomos sutartis sudaryta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, VĮ Registrų centras duomenų apie trečiųjų asmenų teises į apeliantams priklausantį turtą nenustatyta, kitų duomenų nepateikta, laikytina, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ginčo objektui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, nedraudžia apeliantams šį turtą valdyti ir juo naudotis. Siekdami ginčo nekilnojamąjį turtą išnuomoti, atsakovai turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, o bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas įvertins ar pagal planuojamą sudaryti nuomos sutartį nekils grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 148 straipsnio 1 dalis).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

atsakovės D. V. ir kitų atsakovų atstovės A. K. atskirųjų skundų netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis