- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- A6.-118-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00035-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- M. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai – 13999,09 Eur, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2018-05-30 iki 2018-05-31 pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, o bendrovės pinigines lėšas panaudojo paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės vadovui M. P. bendroje 2681,94 Eur sumoje suteikimui, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
VMI pareiškime nurodyta, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimą ir įvertinus vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumą nustatyta, kad bendrovė minėtu laikotarpiu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos, nes bendrovės vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, bet ne VMI. Tikrinamuoju laikotarpiu nustatyta, kad bendrovė, nuo 2018-05-30 iki 2018-05-31 turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui 13999,09 Eur, suteikė paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės vadovui M. P., bendra suteiktų paskolų suma sudaro 2681,94 Eur. Remiantis tuo institucija prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. P. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos minimumą – 1400 eurų dydžio baudą (b.l. 2-24).
Šalies argumentai
Pareiškėjo – VMI – atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir reikalavimą, prašė M. P. nubausti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant baudą minėto straipsnio sankcijos ribose.
M. P. teismo posėdžio metu teigė kaltę pripažįstantis ir parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam yra žinoma šios įmonės finansinė padėtis, įmonė niekuomet nevengė mokėti mokesčius. Bendrovė turėjo bėdų su klientų vėlavimais, kitų problemų neturėjo. 2018-05-30, 2018-05-31 jam apie skolą buvo ir žinoma, ir nežinoma. 2018 m. balandžio mėn. bendrovė išrašė klientui didelę sąskaitą, o 2018-05-25 suėjo terminas sumokėti PVM. Taip būdavo, kad jie išrašo sąskaitą, klientai sumoka ją kartu su PVM, tačiau kai klientas nesumoka už paslaugas, jie vis tiek turi sumokėti PVM. 2018-05-25 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo kilusi pareiga sumokėti 14000 eurų PVM, bet jis nemano, kad įmonė buvo pajėgi sumokėti 14000 eurų. Todėl jis paskambino VMI, norėjo išdėstyti mokėjimus, jie neleido, bet pasakė, kad jis gali perkelti skolą klientui, kad šis sumokėtų PVM, nes jie taip jau buvo anksčiau darę. 2018-05-25 bendrovė pateikė prašymą VMI, kad sudengti su kita įmone PVM, buvo giliai įsitikinęs, kad mokestis susidengs. Tų veiksmų jis ėmėsi, nes įmonė nebuvo gavusi pinigų iš kliento ir negalėjo sumokėti mokesčių VMI. Nors VMI sprendimo negavo, jis buvo įsitikinęs, kad sumą jie padengė, kurią kita įmonė perėmė. VMI tik 2018-07-02 užskaitė tuos mokesčius, ir užskaitė tik 8600 eurų. Kadangi manė, kad skolos VMI nėra, kad mokesčius sudengė, jis toliau vykdė įmonės veiklą ir 2018-05-30, 2018-05-31 buvo suteiktos paskolos. Jei neįvykdai įsipareigojimų VMI, jie deda inkasinius mokėjimus, tačiau jokių inkasinių nebuvo. Ta 14000 eurų suma turėjo būti sudengta ir jis nesupranta, kodėl visų pinigų nesudengė. Jo paties klaida buvo tame, kad reikėjo sulaukti patvirtinimo. Kadangi VMI ne viską užskaitė, jis taip nebedarytų. Jis neneigia kaltės, bet čia nebuvo piktavališki, tyčiniai veiksmai, jis nesiekė kažką apgauti, tiesiog buvo įsitikinęs, kad skolos nėra. Kadangi buvo perimta ne visa skola, jis VMI parašė prašymą išdėstyti 9000 eurų skolą, bet VMI kreipėsi dėl bankroto bylos tai įmonei, ką teismas atsisakė padaryti. Dabar bendrovė veikia, tik aktyvios veiklos nevykdo, nes stovi inkasiniai ir jis nieko negali daryti. Iki 2018-05-25 bendrovė skolų neturėjo. Prašo į viską atsižvelgti ir skirti mažesnę baudą.
Iš VMI išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą matyti, kad bendrovė 2019-10-17 kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti iki 2020-10-25 mokestinės nepriemokos bendrą sumą – 9447,73 Eur, kuri susidarė, nes su bendrove vėluoja atsiskaityti jos debitoriai (įmonė turi 190106,35 Eur gautinų sumų ir tik 14202,26 Eur mokėtinų sumų). Išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad bendrovės prašoma išdėstyti PVM nepriemoka yra susidariusi nuo 2018-05-25, pelno mokesčio nepriemoka susidariusi nuo 2018-06-15; bendrovės nurodytas debitorinis (pirkėjų) įsiskolinimas sudaro 176,4 tūkst. Eur, debitorinį įsiskolinimą sudaro su bendrove susijusių įmonių įsiskolinimas; bendrovė laikotarpiu nuo 2018-04-23 iki 2018-05-31 suteikė paskolas bendrovės vadovui M. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendra suteiktų paskolų suma sudaro 14281,94 Eur (paskolos negrąžintos), iš jų: 5581,94 Eur bendrovė suteikė paskolas laikotarpiu nuo 2018-05-25 iki 2018-05-31, tai yra laikotarpiu, kai buvo susidariusi mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui. Nustatyta, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, panaudojo pinigines lėšas paskolų suteikimui, tuo pažeisdama CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b.l. 10-13).
Motyvuojamoji dalis
Teismui pateikti duomenys liudija, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pats M. P., kad jo vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo neįvykdytą prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai – 13999,09 Eur PVM (pridėtinės vertės mokesčio). M. P. taipogi parodė, kad įmonė tuo metu nebuvo pajėgi sumokėti minėtos sumos, tai patvirtina ir pats minėtos prievolės VMI savalaikis neįvykdymas – mokesčių nesumokėjimas nei tuo metu, nei lyg šiol. Nepaisant to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini), vadovaujama M. P., šiam žinant apie bendrovės nesumokėtus mokesčius VMI ir negalėjimą bendrovei realiai tai padaryti, 2018-05-30 ir 2018-05-31 suteikė bendrovės vadovui M. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas bendrai 2681,94 Eur sumai. Tai yra bendrovė, užuot sumažindama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, panaudojo pinigines lėšas paskolų suteikimui, kas nepatenka į CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąją ar antrąją privalomo atsiskaitymo eilę.
Pastarųjų nustatytų aplinkybių – paskolų suteikimo turint nemokestinę nepriemoką valstybei – iš esmės neginčija ir pats bendrovės vadovas M. P., tačiau jis, neigdamas tyčios pažeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę buvimą savo veiksmuose, teigė manęs, kad paskolų suteikimo metu bendrovė skolos VMI nebeturėjo. Tokiam jo manymui pagrįsti M. P. teismui pateikė rašytinius dokumentus, liudijančius apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-25 kreipimąsi į VMI dėl sutikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perimti bendrovės „Ermos projektai“ 14000 Eur mokestinę nepriemoką (b.l. 36-41). Tačiau paties M. P. pateiktieji dokumentai patvirtina ir tai, ko neneigia ir jis pats, kad VMI sprendimą dėl minėtojo prašymo priėmė tik 2018-07-02 ir juo buvo leista kitai bendrovei perimti tik dalį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos – tai yra 8607,75 Eur (b.l. 35). Teismas pastebi, kad nors pastarieji duomenys rodo M. P. ėmusis tam tikrų veiksmų dėl bendrovės turimos skolos VMI, bendrovės piniginių lėšų panaudojimas paskolų suteikimui esant skolai VMI ir neturint patvirtinimo apie jos nebeturėjimą, leidžia pagrįstai teigti apie sąmoningai pasirinktą M. P. elgesį nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei taip pažeidžiant VMI, kaip kreditorės, interesus.
Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kurios leistų anksčiau nurodytų nuostatų nepaisyti. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.
M. P. argumentai, kad jo veiksmai nebuvo piktavališki, tyčiniai veiksmai ir jis nesiekė kažką apgauti, neeliminuoja jo pareigos laikytis imperatyvių įstatymų nuostatų ir neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, o jo teiginiai apie bendrovės mokestinės nepriemokos VMI priežastis nėra svarbūs bei svarūs sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Taigi, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog M. P., kaip juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai – 13999,09 Eur, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2018-05-30 iki 2018-05-31 pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, o bendrovės pinigines lėšas panaudojo paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės vadovui M. P. bendroje 2681,94 Eur sumoje suteikimui, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Tokie M. P. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jis baustinas.
Asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas ribas laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Skiriant administracinę nuobaudą privalu atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalis (2019-03-26 įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija) suteikia teismui teisę atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
M. P. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, jo padarymo jis neneigia ir pripažįsta pasielgęs nerūpestingai. M. P. neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), dirba, vedęs ir, jo teigimu, augina du nepilnamečius vaikus. M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad M. P. anksčiau būtų baustas už analogišką nusižengimą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina ir į tai, jog skola VMI susidarė per trumpą laikotarpį, be to, M. P. dėjo pastangas dėl atsiskaitymo su VMI, jo veiksmai nebuvo piktavališki.
ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos net ir minimali riba yra itin griežta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. P. paskirta net ir minimalaus dydžio bauda būtų per griežta ir neteisinga. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti M. P. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (2019-03-26 įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija) nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas jos minimalus dydis. Pastebėtina, kad toks sprendimas neprieštarauja ir teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-870/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-174/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-36-497/2020 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,
nutaria:
M. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies (2019-03-26 įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija) nuostatas, paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti M. P., jog paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, ar kt.), mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Išaiškinti pažeidėjui, kad nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.