- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- AN2-149-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03295-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- A. J. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo A. J. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 1 400 Eur dydžio baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. J. B. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 79 269,86 Eur (2017-09-19, t. y. operatyvaus patikrinimo baigimo dienai) mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais bei mokėjo už suteiktas paslaugas, taip nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Konstatuota, kad šiais veiksmais A. J. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Šalies argumentai
2. Skundu Vilniaus apygardos teismui A. J. B. prašo neskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos, kadangi inicijavo įmonės bankrotą, neteko darbo vietos ir pajamų, šiuo metu yra įsidarbinęs ir gauna minimalią algą. Finansinė padėtis nėra stabili, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, mažiausias gimęs 2018 m. sausio 29 d.
2.1 Nurodo, kad darė viską, siekdamas stabilizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą. Įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, apeliantas dėjo viskas pastangas, kad būtų išsaugota įmonė ir, ateityje prognozuojant restruktūrizavimo procesą, jis, kaip vadovas, stengėsi atsiskaityti su įmonės darbuotojais, išlaikyti darbo vietas. Buvo rengiami restruktūrizacijos metmenys ir pateiktas prašymas teismui. Po šio proceso, eiliškumo tvarka buvo planuojama atsiskaitinėti su visais kreditoriais ir mokėti mokesčius nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų.
2.2 Apeliantas pabrėžia, kad buvo mokama ir iš apelianto asmeninių lėšų – iš jo asmeninės sąskaitos buvo atlikti pavedimai, tame tarpe ir VMI (3 792,41 Eur). Šiuo metu įmonė apeliantui skolinga 5 989,46 Eur, tačiau šių asmeninių lėšų susigrąžinti nepavyks.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į A. J. B. skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1 Nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą apeliantui, tinkamai įvertino ANK 34 straipsnio 2 ir 5 dalyje numatytas aplinkybes. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai paskyrė minimalią aptariamo straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Institucija atkreipia dėmesį, kad Apelianto 2017 m. rugsėjo 15 d. atlikti du mokėjimai VMI (bendrai 3 762,41 Eur sumai) nepaneigia fakto, jog A. J. B. vadovaujama bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais žemesnės eilės kreditoriais. Pažymėjo, kad nurodytų mokėjimų atlikimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė net 75 752,86 Eur. Be to, Apeliantas nepateikė teismui jokių dokumentų, pagrindžiančių jo gaunamą darbo užmokestį ir įrodymų apie šeimos sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas A. J. B. neginčija faktinių byloje nustatytų aplinkybių, nesutinka tik su jam paskirta administracine nuobauda – minimalia ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, prašo administracinės nuobaudos jam neskirti.
4. Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).
5. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Apeliantas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu prašė neskirti jam administracinės nuobaudos, motyvuojant tuo, kad bandė išsaugoti įmonės veiklą ir darbo vietas, taigi būtų sumokėjęs mokesčius. Teismas, skirdamas A. J. B. administracinę nuobaudą, motyvų, dėl kurių tokį Apelianto pateiktą prašymą atmeta, nenurodė, taigi šio prašymo nenagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Apeliantui minimalią aptariamo straipsnio sankcijoje nurodytą baudą. Su tokia pozicija skundą nagrinėjantis teismas nesutinka.
6. Nagrinėjamu atveju, skiriant A. J. B. administracinę nuobaudą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Apeliantas 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl įmonės restruktūrizavimo, nurodydamas, kad iki 2017 m. sėkmingai vykdė ir plėtojo savo veiklą, tačiau 2017 m. susidūrė su sunkumais, vykdant savo finansinius įsipareigojimus, dėl ko susidarė pradelstų finansinių įsipareigojimų tiekėjams ir kredito įstaigoms, įmonės sąskaitos ir turtas buvo areštuoti. Apelianto įsitikinimu, kadangi jo finansiniai sunkumai yra laikini, atsakovo restruktūrizavimas leistų sėkmingai pabaigti vykdomus statybos projektus bei imtis naujų, išlaikyti darbuotojus, panaudoti sukauptą jų patirtį, kvalifikaciją ir taip užtikrinti veiklos tęstinumą. Aplinkybes dėl siekimo restruktūrizuoti įmonę Apeliantas nurodė ir skunde. Dar iki šio pareiškimo teismui, taip pat ir iki įmonėje atlikto operatyvaus patikrinimo, pastarasis, kaip nurodo, iš asmeninių lėšų sumokėjo VMI 3 762,41 Eur, ir pridėjo šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Nors, kaip akcentuoja Institucija pateiktame atsiliepime, šios sumos pervedimas VMI nešalina jo atsakomybės padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tokie pažeidėjo veiksmai visgi rodo iniciatyvą tęsti įmonės veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, nepaisant to, kad pervesta suma nėra didelė, palygintus su nepriemoka. 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismui pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenkintas, 2018 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.
7. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
8. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog pagrindinė skola susidarė per trumpą laikotarpį, Apeliantas nedidelę dalį nepriemokos VMI sumokėjo, dėjo maksimalias pastangas įmonės veiklai išsaugoti, taip siekdamas ateityje su kreditoriais atsiskaityti, jo veiksmai nebuvo piktavališki, taip pat į tai, kad anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą nėra baustas, šeimoje augina tris mažamečius vaikus (iš kurių vienas, Apelianto teigimu, yra vos pusantro mėnesio), akivaizdu, jog dėl vykusių bankroto procedūrų neteko darbo ir lig šiol turėto pragyvenimo šaltinio, todėl net ir minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas, šiuo konkrečiu atveju, nebūtų proporcingas padarytam pažeidimui ir Apelianto asmenybei, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra mažintina iki 500 Eur.
9. Pažymėtina, kad Apeliantas, teigdamas, jog šiuo metu gauna tik minimalias pajamas, jokių tokius teiginius patvirtinančių dokumentų nepateikia, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pastarojo finansinė situacija yra tokia, kad net mažesnės baudos nei numatytoji minimali paskyrimas, būtų per griežta, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, taigi nėra objektyvaus pagrindo visiškai neskirti administracinės nuobaudos Apeliantui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apelianto A. J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarimą ir už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą A. J. B., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 500 (penkių šimtų) Eur dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.