Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nuteistajai Ž. Z., jos gynėjai, advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam J. Z., jo gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui, nuteistojo D. L. gynėjui, advokatui Rimantui Bučmai,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. Z. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo, nuteistųjų Ž. Z. ir D. L. apeliaciniais skundais dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. balandžio 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti subendrintą galutinę 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką D. L. įskaityti laikino sulaikymo laiką.

Ž. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 5 d. 14.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d.

Kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje ir:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį paskirti jam 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis artimas minimaliam dydžiui ir paskirti subendrintą 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. liepos 20 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas J. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Šis nuosprendis priimtas ir dėl kitų asmenų, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. Z. ir bendrai siekdami gauti neteisėtas pajamas iš J. Z. vykdomos prekybos narkotinėmis medžiagomis, D. L. ne vėliau, kaip 2018-04-18, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai perdavė ne mažiau, kaip 43,098 g. miltelių, supakuotų į vieną plastikinį maišelį ir turinčių savo sudėtyje didelį kiekį 6,711 g. narkotinės medžiagos heroino J. Z., kuris tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą privalėjo šį didelį kiekį narkotinių medžiagų supakuoti į nedidelius kiekius - dozes ir vėliau nedideliais kiekiais išplatinti narkotines medžiagas jas vartojantiems asmenis, taip bendrai gaunant neteisėtas pajamas. J. Z. siekiant išvengti didelio kiekio narkotinių medžiagų aptikimo jo namuose ir narkotines medžiagas paslėpus, D. L. po 2018-04-18 įvykusio J. Z. sulaikymo reikalavo iš J. Z. sutuoktinės Ž. Z. (buvusi mergautinė pavardė Svobūnaitė) grąžinti platinimui atiduotą narkotinę medžiagą. Ž. Z. nurodžius, kad po pasimatymo su sutuoktiniu J. Z. sužinos apie tikslią slaptavietės įrengimo vietą, D. L. 2018-05-05, po įvykusio Ž. Z. pasimatymo su sutuoktiniu J. Z., apie 13.30 val. veikdamas bendrai su Ž. Z. taksi automobiliu VW "Passat v. n. (duomenys neskelbtini) nuvyko į sodybą (duomenys neskelbtini) , kur Ž. Z. iš slaptavietės paėmė 43,098g miltelių, supakuotų į vieną plastikinį maišelį ir turinčių savo sudėtyje didelį kiekį 6,711 g narkotinės medžiagos heroino atsinešė į automobilį ir bendrais veiksmais kartu su Ž. Z. tęsdami bendrą nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą toliau platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas neteisėtai gabeno taksi automobiliu VW "Passat v. n. (duomenys neskelbtini), iki Jonavos miesto, kur 2018-05-05 apie 14.10 val. policijos pareigūnai narkotinę medžiagą surado ir išėmė. Tokiu būdu D. L., veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo, išplatino, gabeno ir laikė didelį kiekį - 6,711 g narkotinės medžiagos - heroino.

2. Ž. Z. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu J. Z. ir D. L., žinodama, kad iki 2018-04-18 įvykusio sutuoktinio J. Z. sulaikymo, pastarasis iš D. L. įgijo platinimui skirtą didelį kiekį narkotinės medžiagos, o nuo J. Z. sulaikymo dienos D. L. iš jos (Ž. Z.) reikalauja grąžinti platinimui perduotas narkotines medžiagas, siekdama surasti J. Z. paslėptas narkotines medžiagas susitarė, dėl pasimatymo su J. Z., bei apie tai informavo G. L.. 2018-05-05 laikotarpiu nuo 09.45 val. iki 11.33 val. Kauno tardymo izoliatoriuje įvykusio pasimatymo su J. Z. metu iš pastarojo sužinojo slaptavietės, esančios sodyboje (duomenys neskelbtini), tikslią vietą ir susitarė su J. Z., dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir platinimo, t. y. kad paims J. Z. paslėptas narkotines medžiagas ir jas perduos D. L.. Tęsdama nusikalstamą sumanymą 2018-05-05 apie 13.30 val. veikdama bendrai su D. L., taksi automobiliu VW "Passat v. n. (duomenys neskelbtini) nuvyko į sodybą Priešiogalėlės kaime, Jonavos r., kur Ž. Z. iš slaptavietės paėmė 43,098g. miltelių, supakuotų į vieną plastikinį maišelį ir turinčių savo sudėtyje didelį kiekį 6,711 g. narkotinės medžiagos heroino. Paketą su narkotinėmis medžiagomis atsinešė į taksi į automobilį, kur kartu su D. L. tęsdama bendrą nusikalstamą veiką, turėdama tikslą platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų, bendrais veiksmais neteisėtai gabeno taksi automobiliu VW "Passat v. n. (duomenys neskelbtini) didelį kiekį narkotinės medžiagos iki Jonavos miesto, kur 2018-05-05 apie 14.10 val. policijos pareigūnai narkotinę medžiagą surado ir išėmė. Tokiu būdu Ž. Z. veikdama bendrininkų grupėje, turėdama tikslą platinti neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį - 6,711 g narkotinės medžiagos - heroino.

3. J. Z. nuteistas už tai, kad siekdamas gauti neteisėtas pajamas iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau, kaip 2018-02-20, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,063 g. narkotinės medžiagos heroino, šią medžiagą neteisėtai atgabeno į savo namus, esančius Panerių g. 29-62, Jonavoje, kur neteisėtai laikė iki 2018-02-20, kai apie 10.30 val. už 28 eurų sumą, šią narkotinę medžiagą supakuotą į keturis lankstinukus- dozes, neteisėtai pardavė R. C..

Be to, J. Z. nuteistas už tai, kad siekdamas gauti neteisėtas pajamas iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau, kaip 2018-04-18 neteisėtai įgijo 0,036 g. narkotinės medžiagos heroino, šią medžiagą neteisėtai laikė su savimi ir atgabeno iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur 2018-04-18 apie 17.00val. už 28 eurų sumą, dalį narkotinės medžiagos - 0,28 g. heroino, supakuoto į keturis lankstinukus - dozes, neteisėtai pardavė A. M., likusią dalį narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai laikė su savimi ir atgabeno prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai laikoma ir gabenama narkotinė medžiaga buvo aptikta ir išimta.

Be to, J. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. L. ir bendrai siekdami gauti neteisėtas pajamas iš J. Z. vykdomos prekybos narkotinėmis medžiagomis, ne vėliau, kaip 2018-04-18, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis iš D. L., neteisėtai įgijo ne mažiau, kaip 43,098 g. miltelių, supakuotų į vieną plastikinį maišelį ir turinčių savo sudėtyje didelį kiekį 6,711 g. narkotinės medžiagos heroino, turėdamas tikslą šį didelį kiekį narkotinių medžiagų supakuoti į nedidelius kiekius - dozes ir tokiu būdu nedideliais kiekiais išplatinti narkotines medžiagas, jas vartojantiems asmenis, taip bendrai su D. L. gaunant neteisėtas pajamas. Siekdamas išvengti didelio kiekio narkotinių medžiagų aptikimo jo namuose ir taip maskuoti vykdomos neteisėtos veiklos mąstą, šį didelį narkotinių medžiagų kiekį, įgytą iš D. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau, kaip 2018-04-18 neteisėtai atgabeno į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur įrengtoje slėptuvėje didelį kiekį narkotinės medžiagos paslėpė ir ten toliau neteisėtai laikė. 2018-04-18 būdamas sulaikytas ir žinodamas, kad D. L. iš jo sutuoktinės Ž. Z. (buvusi mergautinė pavardė S.) reikalauja grąžinti šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2018-05-05 laikotarpiu nuo 09.45 val. iki 11.33 val. vykusio pasimatymo su sutuoktine Ž. Z. (buvusi mergautinė pavardė S.) nurodė, kur paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų ir toliau veikdamas bendrai su sutuoktine Ž. Z., turėdamas tikslą didelį kiekį narkotinės medžiagos perduoti D. L. susitarė su Ž. Z., kad pastaroji paslėptas narkotines medžiagas paims ir jas perduos D. L. ir taip organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą. Tokiu būdu J. Z., veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir platino didelį kiekį- 6,711 g narkotinės medžiagos - heroino.

5.5. Teismas rėmėsi dar vienu svarbiu įrodymu, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kad 2018-05-05 dieną 19:37 val. G. Š. iš Ž. Z. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio skambino jos motina A. S.. Pokalbio metu A. S. sakė: „Klausyk, G., Ž. nuvažiavo į pasimatymą pas Ž. ir Ž. pasakė, kur yra likutis kur viskas, žinai“. „Ir Ž. nuvažiavo į kaimą, ir viskas, mentai parišo su 40 gramų“ (2 1., b 1.44-46). Nuteistieji ir jų gynėjai pateikė prašymą apklausti liudytoja A. S. apie minėto pokalbio aplinkybes, tačiau šis prašymas nepagrįstai buvo atmestas.

9. Nuteistųjų Ž. Z., D. L. ir J. Z. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliaciniai skundai atmestini.

10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Visuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl J. Z., Ž. Z. ir D. L. pripažinimo kaltais padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi jie nepatvirtina nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, skundai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, todėl apeliacinis teismas dėl visų apeliacinių skundų pasisako kartu. Apeliacinės instancijos kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei apeliacinių skundų motyvais, siekdama išsamiai išsiaiškinti visas apeliaciniuose skunduose išdėstytas ginčijamas aplinkybes ir pašalinti bet kokias iškilusias abejones, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu liudytoja apklausė nuteistosios Ž. Z. mamą A. S..

11. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

12. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat atlikus įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuota teisingai, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Visuose apeliaciniuose skunduose detaliai analizuojamos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, atskiri bylos įrodymai, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje ir buvo padaryta. Skundžiamas nuosprendis iš esmės surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosprendyje ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., E. Ž. T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbtini); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013, Nr. 2K-296-788/2017). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniai skundai yra grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kurie buvo išdėstyti kaip gynybos versija pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas dėl visų gynybos argumentų iš esmės pasisakė ir juos argumentuotai atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ne dėl kiekvieno skunde dėstomo samprotavimo, o tik dėl esminių skundo klausimų.

13.Visuose apeliaciniuose skunduose prašoma dėl J. Z. ir D. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo priimti išteisinantį nuosprendį. Skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurias, pasak apeliantų, nulėmė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų nesurinkimas bei netinkamas surinktų įrodymų vertinimas. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. J. Z. ir D. L. dėl šio kaltinimo kaltais neprisipažino, Ž. Z. kalta prisipažino, tačiau tvirtino, kad nusikalstamą veiką padarė viena, J. Z. ir D. L. su ja bendrai neveikė. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, juose visuose iš esmės vadovaujamasi pačių nuteistųjų pateiktomis versijomis ir remiamasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais, kurie aiškinami išimtinai nuteistųjų naudai, ir patys nuteistieji pripažįsta tik akivaizdžius, byloje surinktais objektyvais įrodymais pagrįstus faktus.

14. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kiekvienas iš nuteistųjų laikėsi iš esmės nuoseklios pozicijos ir savo parodymuose dėstė analogiškas aplinkybes.

14.1. D. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018-04-20, sutiko Ž. Z. Ji paklausė, gal reikia grandinėlės, pasakė, kad nereikia ir išsiskyrė. 2018-05-05 važiuodamas pro J. Z. namą, pamatė jo mamą, paklausė, kaip sekasi J.ui. Jo mama pakvietė užeiti. Bute buvo atitraukta dujinė, Ž. ir J. motina ieškojo grandinėlės. Ž. pasakė, kad jai reikia nuvažiuoti į sodybą, pasiūlė važiuoti ir jis sutiko. Į sodybą nuvažiavo su taksi, jis nebuvo užėjęs į namą, nematė ką Ž. veikė name. Name ji užtruko neilgai, gal apie 5 min. ir išvažiavo. Ž. nesakė, kodėl užėjo į namą, name nieko nebuvo. Paskui Ž. įlipo į mašiną, padavė jam maišelį su baltais milteliais, pasakė, kad čia gliukozė. Jis matė, kaip ji po sėdyne pakišo svarstykles, Išvažiavo į Jonavą, prie Jonavos sustabdė policija, nuvežė į skyrių. Jam tiesiog Ž. pasiūlė nuvažiuoti į sodybą, o ko jai ten reikėjo, nežino, ji jam nesakė. J. Z. jam buvo skolingas 200 Eur. Ž. Z. nesiūlė jam narkotikų už skolą. Ž. Z. paprašė palaikyti maišiuką su gliukozė, bet kam jai jos reikia, nesakė. Nežino, kodėl to maišiuko negrąžino Ž. Z., viskas labai greitai vyko ir juos sulaikė policija.

14.2. Ž. Z. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018-05-05 buvo pasimatyme Kauno tardymo izoliatoriuje pas vyrą J. Z.. Pasimatyme J. Z. jai pasakė, kur yra grandinėlė, grįžusi jos ieškojo, bet nerado. Grįžusi nuvyko pas jo mamą, kur buvo ir jos mama A. S.. Į svečius atėjo D. L. pasiklausti kaip pasimatymas. Ji pasiūlė D. L. nuvažiuoti iki kaimo, jis sutiko. Ž. Z. pasakė jam, kad nori pavartoti narkotikų, nes susinervino po pasimatymo, pasiėmė svarstykles. Narkotines medžiagas ji buvo paslėpusi sodyboje, esančioje Preišiogalėlės kaime, Jonavos r. prie medžių, užkasusi duobutėje. Nuvažiavus taksi automobiliu į kaimą norėjo parūkyti, tačiau neturėjo folijos, dėl to ten nerūkė ir vežėsi viską atgal. Prieš einant į taksi automobilį D. L. pasiūlė narkotinių medžiagų į skolą, kadangi ji ir J. jam buvo skolingi pinigų. Jis sakė, pažiūrėsim, paimsim. Važiuojant sustabdė policija. Su D. L., prieš tą įvykį, ji bendravo telefonu ne vieną kartą, bet apie narkotines medžiagas nebendravo. Su D. L. pažįstama apie 6-7 metus. Su juo dabar artimiau bendrauja, nes jis yra J. pažįstamas nuo seniau ir jie kartu dirbo. Šias narkotines medžiagas pirko po J. uždarymo tardymo izoliatoriuje, praėjus gal savaitei, Kaune, prie stoties iš vaikino, kurį žino kaip narkomaną. Nusipirko 40 gr. heroino už 300 eurų sau ir realizuoti, nes reikėjo pinigų, kadangi tiek ji, tiek J. turėjo apie 2 000 Eur skolos. Iš gramo galėjo būti gal 9-10 dozių. Viena dozė kainuoja 10 Eur. Tuo metu ji pati vartojo heroiną. Namuose nelaikė, nes po J. sulaikymo, buvo krata ir rado narkotikus. Heroiną nuvežė į negyvenamą sodybą ir užkasė. Kažkiek tai laiko į kaimą nevažiavo. Po pasimatymo su J. Z. kartu su D. L. nuvažiavo taksi automobiliu į sodybą ir nuėjo pasiimti heroino. Neprisipažįsta, kad su D. L. norėjo verslą daryti, jam tik pasiūlė narkotikų už skolą. Nepripažįsta, kad J. Z. pasimatymo metu jai pasakė, kur yra paslėpti narkotikai, nes juos įsigijo jau po jo sulaikymo. Auksinė grandinėle buvo 50 gr., už ją tikėjosi apie 700-800 Eur gauti ir dengti bent po truputį skolas.

14.3. J. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Ž. Z. įsigijo narkotines medžiagas ir apie tai jam papasakojo. 2018-04-18 jį sulaikė policijos pareigūnai, patalpino į Kauno tardymo izoliatorių ir nieko apie tuos narkotikus nežino. Su D. L., prieš sulaikymą, dėl narkotinių medžiagų neteko bendrauti. Yra buvęs tame kaime. Vienkiemyje rasti lankstinukai nuo jau suvartotų narkotinių medžiagų. Rastos svarstyklės vienos jo, o kitos ne jo. Buvo skolingas L. 200 Eur. Pas jį rasti pinigai buvo gauti iš elektros tinklų, nes buvo permokėję už elektrą. L. skolos iš tų pinigų neatidavė, nes turėjo ir kitų skolų.

15. Kolegija pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo, kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai, turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Nors nuteistieji J. Z. ir D. L. neigia disponavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jam platinti, o Ž. Z. tvirtina šiuos neteisėtus veiksmus atlikusi viena, nebendrininkaudama su J. Z. ir D. L., teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti tuo, kad kaltinime numatytą nusikalstamą veiką nuteistieji padarė kartu, veikdami bendrininkų grupėje, o jų pateiktos versijos laikytos gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį arba apskritai išvengti atsakomybės.

16. Nuteistojo J. Z. ir nuteistojo D. L. advokato skunduose pabrėžiama, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl šių nuteistųjų kaltės buvo grindžiamos ne neginčijamais įrodymais, o spėlionėmis ir prielaidomis, tą patvirtina nuosprendyje naudojami teiginiai „tikėtina“, „galimai“. Taip pat šį skundo teiginį apeliantai grindžia tuo, kad teismas kaip nepagrįstą atmetė nuteistosios Ž. Z. versiją, kad pokalbiai susiję su grandinėlės paieška, nors nei viename iš pokalbių nėra užsiminta ir apie narkotines medžiagas, ką teismas laikė įrodyta. Teisėjų kolegija negali nesutikti su teiginiu, kad pokalbių išklotinėse esanti informacija nelaikytina tiesioginiu nuteistųjų kaltės įrodymu, kadangi juose nėra tiesiogiai užfiksuota informacija, kad kaltinamieji disponavo narkotinėmis medžiagomis. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, kuriais įrodinėjama ne konkreti į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, tačiau reikšmingi tarpiniai faktai, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis ir leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų, todėl netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

17. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

18. J. Z. skunde teigiama, kad nepaneigta versija, jog jis per pasimatymą Ž. Z. bandė pasakyti, kur pas jo mamą T. S. yra paslėpta auksinė grandinėlė, šią versiją patvirtino ir D. L. nuo pat pirmųjų parodymų teigęs, kad Ž. Z. siūlė jam pirkti grandinėlę, apie tai galėjo patvirtinti ir liudytoja T. S., kurios namuose ji buvo paslėpta, tačiau ji apie tai nebuvo apklausta, taip pat nebuvo apklaustas liudytoju E. L., kuriam jau būdamas laisvėje J. Z. grandinėlę pardavė. Teisėjų kolegijos nuomone, šie skundo teiginiai J. Z. kaltės nepaneigia.

19.Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad Ž. Z. mobiliuoju telefonu kontaktavo su D. L., kviečia jį atvykti pas T., t. y J. Z., motiną. Ž. Z. minėto pokalbio metu pasako D. L. „Nu ką darau? Tai, ką ir išėjau daryt. Nu.“,: „va tvarkau viską, einu va čia, tvarkau“, mini frazes: „Nu ką darau, ką darau „...“ Eina „...“, išprotėti baigiu“, „O aš einu, va tvarkau namus kiekvieną kampą“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad telefoninių pokalbių išklotinės pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuotos visų bylos įrodymų kontekste ir padarytos pagrįsto bei logiškos išvados, jog tokiu būdu, Ž. Z., laikydamasi konspiracijos ir atsargumo, nors ir neįvardindama, tačiau leido D. L. suprasti, jog ji ieško būtent narkotinių medžiagų, kurios galimai paslėptos pas J. Z. motiną. Taigi, nepaisant to, kad pokalbiuose nėra konkrečių duomenų, jog kalbama apie narkotines medžiagas, tačiau būtent tai, kad pokalbis buvo nerišlus, neaiškus ir konspiruotas, su nutylėjimais, leido teismui daryti išvadas, kad kalbama apie neteisėtus dalykus, už kurių turėjimą, platinimą ar kitą disponavimą, yra baudžiama. Jei tikėti nuteistųjų versiją, kad jie kalbėjo apie auksinę grandinėlę, kurios turėjimas nesukeltų jokios atsakomybės, lieka neaišku, kodėl kalbant apie šio daikto paiešką, reikėtų ką nors nutylėti, kalbėti užuominomis ir pan. Pažymėtina, kad ir pats J. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis Ž. Z. bandė pasakyti, kur pas jo mamą T. S. yra paslėpta auksinė grandinėlė, taigi, ir pats pripažino, jog pasimatymo metu nebuvo aišku, apie ką jis su sutuoktine kalbasi.

20. Kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, nei viename iš Ž. Z. pokalbių tiek telefonu su D. L., tiek susitikimo su J. Z. Kauno tardymo izoliatoriuje pokalbio metu apie auksinę grandinėlę nėra užsiminta. Versija apie auksinės grandinėlės paieškas atsirado tik bylos tyrimo metu ir šią versiją palaikė visi nuteistieji, taip pat J. Z. motina T. S. ir Ž. Z. motina A. S.. D. L. savo parodymuose yra nurodęs, jog Ž. Z. dar prieš įvykį, klausė, ar jam nereikia grandinėlės, o įvykio dieną užėjęs pas J. Z. motiną į namus matė, kad Ž. Z. ir J. Z. motina ieškojo grandinėlės. J. Z. motina T. S. teisme buvo apklausta liudytoja ir parodė, kad jos marti Ž. Z. 2018-05-05 buvo nuvažiavusi į pasimatymą su J. Z. ir grįžusi namuose ieškojo kažkokio aukso, kad atiduotų skolą, tačiau ši liudytoja nepatvirtino, kad auksinė grandinėlė buvo rasta. Apklausta liudytoja apeliacinės instancijos teisme A. S. taip pat patvirtino, kad pas J. Z. motinos bute jie visi ieškojo auksinės grandinėlės, tačiau taip pat nurodė, jog grandinėlės nerado. Taigi, be šių liudytojų parodymų paties fakto, kad buvo kalbama apie auksinę grandinėlę ir kad J. Z. bute buvo ieškota auksinės grandinėlės, nepatvirtino jokie objektyvūs įrodymai, nes ta grandinėlė taip ir nebuvo rasta. Vertinant aptartą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši versija vertintina kritiškai, kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės ar padėti jos išvengti savo artimiesiems.

21. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tikėti Ž. Z., jog ji pati vartojo narkotikus, kad sodyboje juos buvo paslėpusi pati ir tą dieną važiavo jų pasiimti, kad apie tai nei J. Z. nei D. L. nežinojo, o D. L. su ja važiavo iš draugiškumo. Išvadą, kad pasimatymo metu Ž. Z. ir J. Z. kalbėjo apie narkotines medžiagas ir kad D. L. neatsitiktinai po Ž. Z. susitikimo su J. Z., važiavo kartu su Ž. Z. į sodybą, kurioje buvo paslėptos narkotinės medžiagos, apylinkės teismui leido daryti byloje surinkti įrodymai, kurie buvo išsamiai išanalizuoti kiekvienas atskirai ir visumos kontekste ir susieti į loginę grandinę. Byloje nustatyta, kad būtent tą pačią dieną, 2018 m. gegužės 5 d., kai Ž. Z. buvo pas vyrą J. Z. pasimatyme tardymo izoliatoriuje, ji kartu su D. L. važiavo į sodybą, esančią Preišiogalėlės kaime, Jonavos rajone, ir grįžtant policijos pareigūnų buvo sulaikyti, pas juos rasta narkotinių medžiagų, svarstyklės. Iš Ž. Z. ir J. Z. pokalbio, vykusio pasimatymo Kauno tardymo izoliatoriuje metu, matyti, kad J. Z. ne kartą paminėjo frazę „antrame aukšte“. Ž. Z. teigė, kad J. Z. apie sodyboje paslėptus narkotikus nieko nežinojo, nurodė, jog narkotines medžiagas ji buvo užkasusi prie medžių, tačiau D. L. nurodė, jog atvykus taksi automobiliu į sodybą, Ž. Z. nuėjo ne prie medžių, o į namą, ką ji ten veikė nematė. Jai išėjus iš namo, iš karto iš sodybos abu išvažiavo. Taigi, D. L. nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pokalbio metu J. Z. su Ž. Z. nurodė, kad narkotinės medžiagos yra paslėptos būtent sodyboje esančiame name, galimai antrame jo aukšte.

22. Nežiūrint to, kad Ž. Z. versiją paneigia bylos medžiaga, ji kelia abejonių ir dėl to, jog yra paremta sutapimais. Ž. Z. tvirtina, kad ji yra vartojanti narkotines medžiagas asmuo, kad įsigijo jų sau ir dar pardavimui, nuvežė jas paslėpti į sodybą, tačiau vertinant šias aplinkybes, visiškai nesuprantama, kodėl anksčiau narkotinių medžiagų nevažiavo pasiimti ir nevartojo, nors jos jau kurį laiką buvo paslėptos, o pavartoti narkotikų sugalvojo būtent tą dieną, kai važiavo į pasimatymą su vyru J. Z.. Taip pat, vertinant aplinkybių visumą kaip sutapimą nėra pagrindo vertinti ir Ž. Z. bei D. L. versiją, kad pastarasis būtent tą dieną atsitiktinai ėjo pro J. Z. motinos namus, užėjo pas ją, kur buvo Ž. Z., ir šiai pasiūlius važiuoti kartu su ja į sodybą, D. L. su ja važiavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog tokiais sutapimais nėra jokio pagrindo tikėti.

23. Aplinkybes, jog kaltinamoji Ž. Z. vyko pas savo sulaikytą sutuoktinį J. Z. tikslu sužinoti, kur yra paslėptos narkotinės medžiagos patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2018-05-05 dieną 19:37 val., G. Š., iš Ž. Z. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio skambino jos motina A. S.. Pokalbio metu A. S. sakė: „Klausyk, G., Ž. nuvažiavo į pasimatymą, jo pas Ž. Nu ir Ž. pasakė, kur yra likutis kur viskas, žinai“. „Ir Ž. nuvažiavo į kaimą, nuvažiavo į kaimą ir viskas, mentai parišo su 40 gramų“ (2 t., b. l. 44-46). Pirmosios instancijos teisme buvo gauti A. S. rašytiniai paaiškinimai, neva ji tai pasakė suklaidinta policijos pareigūnų, tačiau tokius rašytinius jos paaiškinimus teismas vertino kritiškai kaip neatitinkančius kitų byloje surinktų įrodymų turinio, be to A. S. yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi yra kaltinamosios Ž. Z. motina (6 t., b. l. 148). Šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepaneigia ir apeliacinės instancijos teisme liudytojos A. S. duoti parodymai, nes ji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, taigi, jos parodymai negali būti įrodymas. Priešingai, tai, kad ji žinojo apie savo dukros Ž. Z. ir kitų asmenų, tame tarpe ir D. L., bendravimą ir pokalbius, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, patvirtina 2018-08-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys.

24. Įraše Nr. 4256, kuris pradėtas 2018-04-20 21:42:05 val., užfiksuota, kad Ž. Z. skambina savo motinai A. S. ir kalba apie tai, kad buvo „reikalų tvarkyti“ sako: „Aš nežinau, kada aš gausiu tą pasimatymą, tikiuosi rytoj, sakau, jei ne, sakau, aš kitais kaip nors rasiu ten, sakau, kaip prieiti, sakau sužinoti. Sakau, atsičiuchinsit, pamirškit, sakau, kad yra toksai žmogus, kuris gali jums padėti kažką“. Tęsiant pokalbį A. S. paklausia Ž. Z. „Nu tai kiek laiko davė, kad surastum...?“. Ž. Z. atsako, kad nedavė konkretaus laiko ir iš jos pasakytų žodžių tikėtinai ji pažadėjo atrasti galimai narkotines medžiagas. A. S. įpusėjus pokalbiui teigia: „Tai reikia pabaigt ieškot jos tą lentyną“,. Ž. Z. atsako savo motinai: „Mamyt, nu nekalbėk per telefoną“,. Tęsiant pokalbį Ž. Z. patikina savo motiną, sakydama: „Ne, tai aš surasiu, mama, čia po liubomu, žinai. Jeigu aš nesurasiu, aš su Ž. susisieksiu, viskas bus normaliai, supranti“.: „aš gausiu tą pasimatymą, teisingai? Ir čia viskas išsispręs.“ Įraše Nr. 4269 , kuris pradėtas 2018-04-21 07:15:08 val., užfiksuota, kad Ž. Z. skambina savo motinai A. S. ir pokalbio pradžioje sako:“ Taigi, nuo keturių ryto man skambina į telefoną, žinai. Nekeliu ragelio, miegu tipo. Žinutė, nekeliu, nu neatrašau, žinai. Skambutis į duris, žinai, pabeldžia į duris, skambutis. Atidarau duris, vienas iš ten jų, žinai, nu iš tu kur vakar, žinai“, A. S. paklausia savo dukros: „Ž., o ...(neaiški frazė) nereik ieškot?“. Ž. Z. atsako:“ Reikia, nu bet mes galvojam, kad palauksim pasimatymo. Nu reikia, bet... lauksim pasimatymo, žinai“, Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, tarp Ž. Z. ir A. S. vykęs telefoninis pokalbis buvo detaliai išanalizuotas, kas teisėjų kolegijos vertinimu leido teismui padaryti pagrįstas išvadas apie tai, kad nors Ž. Z. su motina nenorėjo atvirai kalbėti apie narkotines medžiagas, tačiau A. S. pokalbio turinį aiškiai suprato ir žinojo, jog dukrai yra grasinama, kad J. Z. sulaikytas, todėl dabar Ž. Z. privalo sužinoti, kur narkotinės medžiagos yra, jas surasti ir išspręsti šį klausimą.

25. Nepagrįstas J. Z. skundo argumentas, kad jo kaltės neįrodo ir įvykio vietoje rasta vyriška kojinė, kurioje rastos narkotinės medžiagos ir ant kurios rasta biologinių pėdsakų, kurių DNR genotipas sutapo su J. Z.. Pažymima, kad 2018-12-19 rašte Nr. 140-S-9524 (8.31 E) nurodyta informacija apie tai, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant kojinės, genotipas DNR duomenų registre sutapo su J. Z. genotipu teismo buvo vertinamas ne kaip atskiras jo kaltę patvirtinantis įrodymas, tačiau visų bylos duomenų kontekste. Ž. Z. prisipažino įsigijusi ir paslėpusi narkotines medžiagas, ji yra J. Z. sutuoktinė, kartu su juo gyveno, todėl teoriškai Ž. Z. galėjo narkotinių medžiagų slėpimui paimti ir J. Z. dėvėtą kojinę, tačiau aukščiau aptartų įrodymų visumai patvirtinus, jog narkotines medžiagas buvo įgijęs ir paslėpęs J. Z., ir aptariamas įrodymas kitų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintas kaip patvirtinantis J. Z. kaltę.

26. Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų, kad teismas išvadas padarė išsamiai neištyręs visų nustatytų aplinkybių. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino to, kad būtent G. Š. iš D. L. telefono rašė Ž. Z. žinutę ir G. Š., o ne jis buvo atėjęs pas Ž. Z. atsiprašyti. Tai užfiksuota ir pokalbyje tarp J. Z. ir Ž. Z., kur kalbama apie G. Š., o ne apie D. L.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu D. L. siekia išvengti atsakomybės, tačiau jo kaltę patvirtina netiesioginių įrodymų visuma, susieta į sistemingą ir loginę grandinę, kuri leido pirmosios instancijos teismui daryti neabejotiną išvadą, jog D. L. tiesiogiai susijęs su rastų narkotinių medžiagų disponavimu, kad jis jomis disponavo veikdamas bendrai kartu su J. Z. ir Ž. Z..

27. Kaip patvirtina 2018-08-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo medžiaga, Ž. Z. mobiliuoju telefonu ne vieną kartą kontaktavo su D. L., kurio naudojamas mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir visuose pokalbiuose Ž. Z. kalbėjo apie tai, kad kažko ieško ir neranda. Telefoninių pokalbių įraše, kuris buvo darytas 2018 m. balandžio 20 d. 18:12:51 val., užfiksuota, kad Ž. Z. kviečia D. L. atvykti pas T., t. y J. Z., gim. (duomenes neskelbtini) motiną. Ž. Z. pasako „Nu ką darau? Tai, ką ir išėjau daryt. Nu.“, D. L. akivaizdžiai vengia kalbėti mobiliuoju telefonu ir kviečia Ž. Z. susitikti. Kitame pokalbyje, 2018-04-20 18:39:15 val., Ž. Z. ir vėl nekalba aiškiai, sklandžiai, tik pasako: „va tvarkau viską, einu va čia, tvarkau“. D. L. ir vėl nekalba, pokalbio nepalaiko ir kviečia Ž. Z. susitikti. 2018-04-20 20:28:14 val., Ž. Z. vykusio pokalbio metu su D. L. ir vėl sako tas pačias frazes: „Nu ką darau, ką darau „...“ Eina „...“, išprotėti baigiu“, „O aš einu, va tvarkau namus kiekvieną kampą“, „Jeigu ką, parašysiu“, „Aha gerai tada, jeigu ką, rytoj“. Įraše, kuris pradėtas 2018-04-20 20:46:13 val., užfiksuota, kad Ž. Z. sako D. L.: „Nebe išneša ta durna galva „..“. Jau nežinau net į kurią pusę pasiduot“. Pokalbio pabaigoje D. L. pasiūlo Ž. Z. susitikti. Įraše, kuris pradėtas 2018-04-20 21:35:17 val., užfiksuota, kad Ž. Z. susitaria su D. L. susitikti pas jį namuose. Nors šiuose pokalbiuose nėra jokių tiesioginių ir aiškių frazių, kurios vienareikšmiškai leistų teigti, jog pokalbis vyko apie narkotinių medžiagų ieškojimą, tačiau atsižvelgiant į patį pokalbių pobūdį, t. y., kad juose nėra aiškiai pasakoma, ko ieškoma, bei vertinant byloje nustatytų duomenų visumos kontekstą, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo padaryta teisinga išvada, jog Ž. Z. laikydamasi atsargumo ir konspiracijos, tokiu būdu bando pasakyti D. L., jog ji ieškojo narkotinių medžiagų.

28. D. L. kaltės nepaneigia ir liudytojo G. Š. parodymai apie tai, kad jis naktį nusprendė nueiti atsiprašyti Ž. Z. ir jis paskambino Ž. Z. iš D. L. telefono, nes jie paneigti kitais, objektyviais įrodymais. Kaip minėta, Ž. Z. 2019 m. balandžio 20 d. sistemingai telefonu kalbėjo su D. L., paskui susitarė susitikti pas jį. Nėra ginčo, kad tos dienos vakare ji nuėjo pas D. L. 2018-08-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole fiksuota, kad 2018-04-21 04:01:15 Ž. Z. gavo trumpąją SMS žinutę iš D. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) su tekstu „Miegi?“. Įraše Nr. 4269 , kuris pradėtas 2018-04-21 07:15:08 val., t. y., jau kitos dienos ryte, po to, kai Ž. Z. buvo susitikusi su D. L., užfiksuota, kad Ž. Z. skambina A. S. ir pokalbio pradžioje sako:“ Taigi nuo keturių ryto man skambina į telefoną, žinai. Nekeliu ragelio, miegu tipo. Žinutė, nekeliu, nu neatrašau, žinai. Skambutis į duris, žinai, pabeldžia į duris, skambutis. Atidarau duris, vienas iš ten jų, žinai, nu iš tu kur vakar, žinai“. Tęsiant pokalbį Ž. Z. teigia, kad pas ją atėjęs vyras jos atsiprašė. A. S. paklausia savo dukros: „Ž., o ...(neaiški frazė) nereik ieškot?“. Ž. Z. motina atsako:“ Reikia, nu bet mes galvojam, kad palauksim pasimatymo. Nu reikia, bet... lauksim pasimatymo, žinai“.

29. Visų Ž. Z. su D. L. ir motina A. S. vykusių telefoninių pokalbių analizė leidžia manyti, kad pas ją 2019 m. balandžio 21 d. naktį atėjo vienas iš tų žmonių, su kuriais ji iš vakaro buvo susitikus ir kalbėjo galimai apie neatrastas narkotines medžiagas, o kaip patvirtina šių pokalbių įrašai, apie tai Ž. Z. iš vakaro daug kartų kabėjo su D. L.. Visa ši surinkta informacija nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai leido manyti, kad įraše Nr. 4269 Ž. Z. minimas žmogus, kuris pas ją ketvirtą valandą ryte atėjo ir atsiprašė bei jiedu galimai sutarė, jog lauks pasimatymo su J. Z. yra D. L. (2 t., b. l. 56-65). Liudytojo G. Š. parodymai kelia abejonių ir dėl to, kad jis yra D. L. pažįstamas, todėl tikėtina, kad parodymus šis liudytojas davė norėdamas padėti draugui, be to, G. Š. negalėjo paaiškinti savo versijos, kodėl žinutę Ž. Z. jis rašė ne iš savo, o iš D. L. telefono.

30. D. L. dalyvavimą jam inkriminuojamame nusikaltime patvirtina ir kita slapto sekimo priemonėmis užfiksuota įvykių seka. 2019-06-15 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, pokalbių suvestinės : 20-IL-25567, 20-IL-14178, 20-IL-18892, užfiksuota, kad 2018-05-05 12:19:14 val., D. L. iš savo naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino į naudojamą mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) , ir pokalbio pabaigoje vyriškos lyties asmuo pasako D. L.: „Ž. išvažiavo į tą „..“... pas Ž“. D. L., norėdamas pasitikslinti, paklausia: „Pasimatymą?“. Vyriškos lyties asmuo patvirtindamas pasako „Jo“, o D. L. atsako: „Tai žinau, sakė, kad važiuos. Nu gerai, tai ką, davai“. Šio pokalbio duomenys patvirtina, kad D. L. žinojo, kada Ž. Z. važiuos į pasimatymą pas J. Z.. 2018-06-13 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad Kauno tardymo izoliatoriuje tarp J. Z. ir Ž. Z. vykusio pokalbio pradžioje Ž. Z. pasakė: „A panika žinai. Ketvirtą ryto miegu, mama, beldžia kažkas į duris. Plaukai atsistoję, be kojinių, be nieko, sako labai atsiprašau, su dviračiu atvarė“. „mažai trūko, kad sudaužytų mane taigi“. Šio pokalbio kontekste pažymėtina, kad D. L. duodamas parodymus, nurodė, jog 2018-05-05 G. Š. paryčiais, apie 4 val. iš jo išėjo, o jis, jau vėliau, išvažiavo su dviračiu pasivažinėti ir važiuodamas pro J. Z. namą, pamatė jo mamą, kuri jį pakvietė užeiti. Taigi, nors D. L. ir siekia išvengti atsakomybės, nurodydamas įvairias klaidinančias aplinkybes, tačiau kai kurios nuteistųjų nurodytų detalių sutapimas, kaip šiuo atveju, kad pas J. Z. motiną jis atvažiavo su dviračiu, patvirtina, kad naktį pas Ž. Z. buvo atėjęs ne kas kitas, o D. L.

31. Tęsiant Ž. Z. sekimą, nustatyta, kad išėjusi iš Kauno tardymo izoliatoriaus, ji grįžo į Jonavą, adresu (duomenys neskelbtini) , kur gyvena J. Z. motina ir po kurio laiko Ž. Z. išėjo su D. L. ir kartu įsėdo į privažiavusį taksi automobilį „VW Passat“, kuriuo važiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą. Po kurio laiko D. L. ir Ž. Z. tuo pačiu taksi automobiliu iš minėtos sodybos išvažiavo ir prie (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikyti policijos pareigūnų. D. L. ir Ž. Z. versija, kad D. L. nieko nežinojo apie narkotikus, o važiavo su ja tik šiaip sau, nes buvo atsitiktinai užėjęs pas pažįstamo J. Z. motiną, paneigta. Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kai J. Z. buvo sulaikytas, D. L. buvo aktualu, kad narkotikai būtų surasti, todėl jis kontroliavo Ž. Z. ir jai grasino, jis nuolat palaikė ryšį su Ž. Z., kalbėjo telefonu, ji informavo D. L., kad ieško narkotinių medžiagų J. Z. motinos bute, bet neranda, jis buvo informuotas, kada Ž. Z. važiuos pas J. Z. į pasimatymą. K. Ž. Z. grįžo po pasimatymo, D. L. jau laukė Ž. Z. pas J. Z. motiną, ir jie abu važiavo į sodybą, kurioje J. Z. buvo paslėpęs narkotikus, ir kuriuos Ž. Z. paėmė iš namo, kur buvo nurodęs J. Z., ir Ž. Z. kartu su D. L. vežė šiuos narkotikus taksi automobiliu, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

32. Specialisto išvada patvirtina, kad miltelių, rastų ir paimtų atlikus įvykio vietos apžiūrą iš automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 6,711 g. (1 t., b. l. 134-135). Taksi automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu nustatyta, kad jame buvo rasta: elektroninės svarstyklės ir plastikinis maišelis, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, heroino didelis kiekis yra daugiau kaip 2 g, o labai didelis kiekis yra daugiau kaip 10 g. Rastų pas narkotinių medžiagų – heroino kiekis pagal minėtas rekomendacijas yra mažesnis nei 10 g (6,711 g).

33.Visų šių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. L., Ž. Z. ir J. Z., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją neteisėtai gabeno tikslu parduoti ar kitaip išplatinti, Kaltinamieji, atlikdami visus šiuos veiksmus, suvokė, jog tai daro neteisėtai ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kas neginčijamai patvirtina, kad jų veiksmuose yra visi būtinieji BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

35. Apeliaciniame skunde Ž. Z. prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę, nes ji nuo pat pradžių prisipažino padariusi BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama trijų asmenų atžvilgiu, dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, taigi, dėl kaltinimo pobūdžio ši byla negalėjo būti nagrinėjama pagal tas proceso normas, kai yra teisinis pagrindas taikyti BK 64-1 str. nuostatas. Be to, Ž. Z. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jos nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės prieštarauja byloje nustatytų duomenų visumai, kas neleidžia daryti išdavos dėl kaltės prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi.

37. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo J. Z. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo, nuteistųjų Ž. Z. ir D. L. apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. Z. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo, nuteistųjų Ž. Z. ir D. L. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.