Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. F. D. S. O. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė M. K. ieškiniu prašo: 1) nustatyti dukters S. D. S. O., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2) priteisti iš atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters S. D. S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės, nepilnametės dukters turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. K., priteistą išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo A. F. D. S., nepilnametės dukters S. D. S. O. išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 6 024,33 Eur; 4) nustatyti bendravimo tvarką tarp atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters S. D. S. O., gimusios (duomenys neskelbtini), t. y.: 1. kiekvienais metais atsakovas A. F. D. S. O., gimęs (duomenys neskelbtini), turi teisę praleisti vasaros atostogų metu 30 kalendorinių dienų su nepilnamete dukra S. D. S. O., gimusia (duomenys neskelbtini), pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11.00 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau nei iki 18.00 val. 2. Atsakovas A. F. D. S. O., gimęs (duomenys neskelbtini), ne vėliau nei likus 30 kalendorinių dienų iki planuojamų vasaros atostogų, SMS žinute informuoja ieškovę M. K. apie planuojamas atostogų su nepilnamete dukra datas bei buvimo vietą; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas bendrauti pradėjo nuo 2012 m., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. D. S. O. 2019 m. pradžioje šalių santykiai nutrūko ir ieškovė su dukra grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Nuo pat išsiskyrimo, dukra liko gyventi su ieškove ir gyvena iki šiol. Tuo tarpu atsakovas su dukra bendrauja išimtinai tik ieškovės iniciatyva, t. y. bendravimas nėra pastovus. Ieškovė, mano, kad nepilnametės dukters gyvenamoji aplinka geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinka būtent su ja, todėl prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Išlaidos nepilnametės dukters S. D. S. O. išlaikymui sudaro apie 800 Eur. Abu su atsakovu, yra sveiki, jauni, darbingo amžiaus asmenys, gauna pastovias pajamas. Akivaizdu, jog atsakovas ir ieškovė turi visas galimybes teiksi vaikui išlaikymą. Nežinoma, kur dirba atsakovas ir kokias pajamas gauna. Ieškovės pajamas sudaro apie 800 Eur bei gaunama tikslinė išmoka vaikui, todėl neužtenka gaunamų pajamų visiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, dirbantis, todėl turi visas galimybes teikti dukrai išlaikymą. Kadangi su atsakovu negyvena nuo 2019 m. sausio mėn. ir atsakovas per visą šį laikotarpį išlaikymą mokėjo nereguliariai, t. y. viso nepilnametės dukters išlaikymui buvo pervesta 4 775,67 Eur, o nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki dabar turėjo būti sumokėta 10 800 Eur (36 mėn x 300 Eur), todėl iš atsakovo A. F. D. S. prašoma priteisti 6 024,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai S. D. S. O.. Atsakovo ir dukters ryšiai niekada nebuvo nutrūkę, todėl ieškovė mano, jog jos siūloma bendravimo tvarka atitinka tėvo ir dukters interesus.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Su atsakovu nebuvo susituokę, tačiau vedė bendrą ūkį beveik 7 metus, gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Ilgiausiai kartu gyveno (duomenys neskelbtini) apie 6 metus. Faktiškai gyvenant šeimoje, atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, jis išlaikė šeimą. Išlaikymo įsiskolinimas yra už tris metus, iki pateikto ieškinio. Atsakovas gyvena atskirai nuo 2019 m. sausio 28 d., kuomet ieškovė grįžo į (duomenys neskelbtini). Po 2019 m. atsakovas prisidėjo nereguliariais mokėjimais, po 100 Eur, vėliau po 150 Eur. Pirmus metus pinigus siuntė per savo draugą banko pavedimu, vėliau siųsdavo jo motina banko pavedimais apie 150 Eur, vėliau būdavo ir daugiau apie 180 Eur. Dukrai yra diagnozuotas aktyvumo dėmesio sutrikimas, jai reikia vaistų nuo nerimo, psichologo konsultacijų ir nuolatines psichiatro neurologo priežiūros. Ji lanko bendrą lavinimo mokyklą, tačiau jai yra sudėtingiau funkcionuoti. Su vaiko išlaikymu susijusios išlaidos sudaro – 1 079 Eur (100 Eur maistui namuose, 82 Eur mokykloje pietums ir pavakariams, 135 Eur per mėnesį už psichologo konsultacijas, 35 Eur už judriųjų žaidimų būrelį, 64 Eur tenkanti dalis už komunalines paslaugas, 197 Eur per mėnesį už nuomą tenkanti dalis). Dukra su atsakovu bendrauja, susirašo per „WhatsUp“ programėlę. Apie pareigą išlaikyti vaiką atsakovas nesuvokia. Atsakovas anksčiau turėjo kelis automobilius ir motociklą, ar dirba nežino. Atsakovas visada sakydavo, kad ieškovė geriausiai pasirūpins dukra. Laiko, kad atsakovo motinos daryti pavedimai yra atsakovo teiktas išlaikymas. Sutinka atsakovui su dukra leisti bendrauti vasaros atostogų metu, nemano, kad tai yra pakankamas bendravimas, tačiau prašo nustatyti tokią tvarką, pagal tai koks atsakovas yra žmogus, saugant dukrą. Dukrai 10-11 metų, ji jau pati nebenori vykti pas atsakovą. Gyvų susitikimų per kelerius metus, būdavo ieškovės iniciatyva, keletą kartų. Dabar dukra mokosi, tai reikalauja metodiško darbo. Jei atsakovė ilgiau liktų pas tėvą, netiki, kad jis atlieptų dukros poreikius.

Atsakovas A. F. D. S. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamuosius posėdžius ir į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką atsakovas buvo informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – vaiko gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovė M. K. ir atsakovas A. F. D. S. O. yra nepilnametės dukters S. D. S. O., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei prie jos pridėtais 2023 m. gegužės 26 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo ir Vaiko nuomonės išklausymo aktais nustatoma, kad skyrius pritaria, kad nepilnamečio vaiko S. D. S. O. gyvenamoji vieta būtų nustatoma su ieškove.

Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje pateiktų duomenų nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi dukra, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnametės dukters S. D. S. O. gyvenamosios vietos nustatymas su motina M. K. neprieštarauja vaiko interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnametės dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo tvarkos su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti sekančią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: 1) kiekvienais metais atsakovas A. F. D. S. O., gimęs (duomenys neskelbtini), turi teisę praleisti vasaros atostogų metu 30 kalendorinių dienų su nepilnamete dukra S. D. S. O., gimusia (duomenys neskelbtini), pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11.00 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau nei iki 18.00 val. 2) Atsakovas A. F. D. S. O., gimęs (duomenys neskelbtini), ne vėliau nei likus 30 kalendorinių dienų iki planuojamų vasaros atostogų, SMS žinute informuoja ieškovę M. K. apie planuojamas atostogų su nepilnamete dukra datas bei buvimo vietą.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad pritaria ieškovės nurodytai atsakovo bendravimo tvarkai su vaiku, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Atsakovas prieštaravimų prašomai nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarkai nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, pagrindo spręsti, kad toks bendravimas galėtų pakenkti vaiko interesams, teismas nenustatė, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nustatoma jos prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, jos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas nuo 2019 m. sausio 28 d. neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo.

Ieškovė teismo posėdyje nurodė jog nepilnametės dukters kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro apie 1 079 Eur, šiuos poreikius ieškovė įrodinėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dabar ji viena išlaiko vaiką, atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Jis yra darbingas, todėl turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad dukrai yra diagnozuotas aktyvumo dėmesio sutrikimas, jai reikia vaistų nuo nerimo, psichologo konsultacijų ir nuolatines psichiatro neurologo priežiūros.

Ieškovės ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti 300 Eur per mėnesį dukros išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos realios, prašoma priteisti suma reali, kad būtų tenkinami vaiko būtinieji poreikiai, pagal galimybes sudarytos kuo geresnes lavinimo, gyvenimo, ugdymo sąlygos.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus duomenis apie lėšas šalių nepilnametės dukters išlaikymui, iš pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų sprendžia, jog ieškovė įrodė dukros išlaikymo lėšų pagrįstumą, prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį.

Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruota transporto priemonė.

Atsakovas jokių duomenų apie turimą darbą ar kokią nors savo darbinę veiklą bei jo gaunamas pajamas, turimą turtą nepateikė. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepateikė. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo metu šalių finansinės galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką yra panašios.

Byloje nustačius, jog būtiniems šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti pakankama suma yra 600,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes dirbti, teismas daro išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą atitinka įpareigojimas atsakovą skirti nepilnametei dukrai išlaikyti ieškovės prašomą priteisti sumą – po 300,00 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo nepilnametei dukrai S. D. S. O. priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį, indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko S. D. S. O. motina ieškovė M. K. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra - kiekvieną dieną.

Byloje iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas reguliariai neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai nuo 2019 m. sausio 18 d. iki ieškinio teismui pateikimo. Byloje pateikti duomenys, pagrindžia, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu iš atsakovo buvo gauta 4 775,67 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. D. S. O. dydį, būtiną jos kasdieniams poreikiams tenkinti, valstybės lėšas, kuriomis yra remiami nepilnamečiai vaikai, iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomo priteisti dydžio (po 300,00 Eur per mėnesį) išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. balandžio 18 d., tai yra už 36 mėnesius), atskaičius atsakovo sumokėtą 4 775,67 Eur sumą, kas sudaro priteistiną sumą- 6 024,33 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė tris savarankiškus teisinius reikalavimus: vieną neturtinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei du turtinius dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tenkino pilna apimtimi. Vadinasi, pagal galutinį teisinį rezultatą spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų buvo atleista tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. sausio 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei nagrinėjant bylą, faktinių išlaidų, kurių suma sudaro 877,23 Eur.

CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

Kaip minėta pirmiau, teismas ieškovės teisinius reikalavimus tenkino visiškai, todėl CPK 96 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 877,23 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei išnagrinėtoje byloje, išlaidų.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą taipogi priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista: 81 Eur ((300 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc. / 100 proc.) už reikalavimą teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, 110 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir 136 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš viso – 327 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 20,75 Eur pašto išlaidos ir 46,85 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu į portugalų kalbą, iš viso 67,60 Eur išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės S. D. S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti bendravimo tvarką tarp atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters S. D. S. O., gimusios (duomenys neskelbtini), t. y.: 1) kiekvienais metais atsakovas A. F. D. S. O., gimęs (duomenys neskelbtini), turi teisę praleisti vasaros atostogų metu 30 kalendorinių dienų su nepilnamete dukra S. D. S. O., gimusia (duomenys neskelbtini), pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11.00 val. ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau nei iki 18.00 val. 2) atsakovas A. F. D. S. O., gimęs (duomenys neskelbtini), ne vėliau nei likus 30 kalendorinių dienų iki planuojamų vasaros atostogų, SMS žinute informuoja ieškovę M. K. apie planuojamas atostogų su nepilnamete dukra datas bei buvimo vietą.

Priteisti iš atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. D. S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai S. D. S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 18 d., 6 024,33 Eur (šešis tūkstančius dvidešimt keturis eurus 33 ct) šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 877,23 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 23 ct) išlaidas už ieškovei M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išieškoti iš atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 327 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. F. D. S. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir dokumentų vertimu į portugalų kalbą, valstybei – 67,60 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 60 ct). Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.