Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena iš šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas ir UAB „Creditstar Lithuania“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 000,00 LT (289,62 Eur) vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, kredito grąžinimo terminas (paskutinė kredito termino diena) – 2015 m. balandžio 20 d., grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kredito palūkanas – 103,10 Eur) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis nutraukta 2019 m. kovo 2 d. Pagal 2018 m. gruodžio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutartį ieškovė įsigijo iš pradinio kreditoriaus UAB „Creditstar Lithuania“ reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš Sutarties. Po reikalavimo perleidimo, ieškovė pratęsė palūkanų ir delspinigių skaičiavimą. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas yra skaičiuojamos 113,00 proc. metinės palūkanos, delspinigių dydis – 0,05 proc. per dieną. Ieškovė papildomai paskaičiavo kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo už 815 dienų (2018 m. gruodžio 29 d. – 2021 m. kovo 22 d.) – 226,05 Eur; delspinigius už 815 dienų (2018 m. gruodžio 29 d. – 2021 m. kovo 22 d.) – 36,51 Eur. Kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai skaičiuojami nuo 89,59 Eur negrąžinto paskolos likučio.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. vasario 12 d. rašytiniu pranešimu. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

8. Nei viena iš bylos šalių neginčija aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) tarp pradinio kreditoriaus UAB „Creditstar Lithuania“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 000,00 LT (289,62 Eur) vartojimo kreditą iki 2015 m. balandžio 20 d. Pagal 2018 m. gruodžio 28 d. Reikalavimų perleidimo sutartį ieškovė įsigijo iš pradinio kreditoriaus UAB „Creditstar Lithuania“ reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš Sutarties. Atsakovas nurodo, kad paskola yra sumokėta. Iš išrašo iš priedo Nr. 1 prie 2018 m. gruodžio 28 d. sutarties dėl Paskolų portfelio pardavimo bei skolos apskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovas dalį skolos, t. y. 200,03 Eur kredito ir 31,33 Eur palūkanų yra sumokėjęs. Byloje nustatyta, kad pradinei kreditorei atsakovas liko skolingas - 89,59 Eur vartojimo kredito, 71,77 Eur palūkanų, 124,64 Eur delspinigių. Atsakovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių savo argumentus apie įvykdytą prievolę, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie susidariusią skolą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. vasario 12 d. pranešimu apie reikalavimo perleidimą buvo įspėtas, kad iki pranešime nurodyto termino neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta. Pranešimas atsakovui buvo siųstas registruota pašto siunta atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad ieškovė išsiųsdama pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tinkamai informavo atsakovą apie prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

9. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 89,59 Eur negrąžinto kredito sumos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.870 straipsniai, 6.874 straipsnio 2 dalis).

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 71,77 Eur nesumokėtų palūkanų pagal grafiką.

11. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

12. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal minėtos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2015 m. balandžio 20 d. (kredito grąžinimo termino pabaigos). Atsakovas nesumokėjo 71,77 Eur pagal grafiką mokėtinų palūkanų. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 226,05 Eur palūkanas po reikalavimo perleidimo, t. y. kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas už 815 dienų laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. kovo 22 d. Pagal pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytą sutartį kredito ir bendros kredito kainos sumokėjimo terminas buvo 2015 m. balandžio 20 d., sutartis buvo nutraukta 2019 m. kovo 2 d.

14. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

15. Teismas daro išvadą, kad vartojimo kredito sutartyje nustatytas 113,00 procento dydžio kompensuojamųjų palūkanų dydis yra nesąžiningas, nes jis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (18 procentų metinių palūkanų normą, už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį). Kadangi pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali viršyti 18 procentų dydžio metinių palūkanų normos, o pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje sutartyje yra nustatytas nesąžiningas 113,00 procento dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų dydis, teismas daro išvadą, kad sutartyje nustatyta neproporcingai didelė atsakovo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 226,05 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

16. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 161,15 Eur delspinigius, kuriuos sudaro 124,64 Eur delspinigiai, apskaičiuoti pradinio kreditoriaus, ir 36,51 Eur delspinigiai už 815 dienas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. kovo 22 d., apskaičiuoti ieškovės.

17. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Ieškovė delspinigius paskaičiavo nuo reikalavimo perleidimo dienos (2018 m. gruodžio 29 d.) už nepadengtą kredito sumą (89,59 Eur) taikydama 0,05 proc. dydį už 815 dienų – 36,51 Eur, neatsižvelgdama į pradinio kreditoriaus paskaičiuotus delspinigius.

18. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu atsakovo prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažinami iki 8,06 Eur (89,59 Eur kreditas x 0,05 proc. delspinigiai x 180 dienų = 8,06 Eur). Toks delspinigių dydis, teismo vertinimu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 275 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 30,88 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų – 89,55 Eur (15 Eur žyminis mokestis ir 275 Eur už teisines paslaugas (290 Eur x 30,88 proc. = 89,55 Eur) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

21. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,59 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 59 ct) negrąžintą kreditą, 71,77 Eur (septyniasdešimt vieno euro 77 ct) pelno palūkanas, 8,06 Eur (aštuonis eurus 6 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89,55 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.