Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei įmonei Turto bankas, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Ž. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti jos gyvenamojoje vietoje sutuoktiniui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė R. S., gimusi (duomenys neskelbtini); po R. S. mirties liko nekilnojamasis turtas – 0,2054 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras duomenimis, nuo 2004 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 0,2054 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas I. S., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu. Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymos apie pastatų priklausomybę Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1977 m., kurio bendras plotas – 42,57 m², ir ūkiniai pastatai: vasaros virtuvė, pastatyta 1978 m., tvartas, pastatytas 1977 m., daržinė, pastatyta 1978 m., rūkykla, pastatyta 1978 m., šulinys, įrengtas 1957 m., esantys (duomenys neskelbtini). Duomenų apie įregistravimą VĮ Registrų centras nėra. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su R. S. ((duomenys neskelbtini)), gimusia (duomenys neskelbtini); iš (duomenys neskelbtini) išduoto mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad I. S., mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. liudijimo matyti, kad I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir jo dukra A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (Duomenys neskelbtini) mirus R. S., pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš pareiškimo dėl palikimo atsisakymo matyti, kad 2023 m. liepos 31 d. Ž. K. pateikė pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, kuriuo atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies mirus jos motinai R. S., pareiškimas apie palikimo atsisakymą patvirtintas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Taip pat, kiekvienu atveju reikalinga atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į priėmusio palikimą ir pavėlavusio palikimą priimti įpėdinių interesų pusiausvyrą, į tai, kiek laiko yra praleistas terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 27 punktą).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama R. S.. Pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius po mamos mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, rėmėsi tuo, kad terminą praleido dėl to, jog po mamos mirties neturėjo lėšų, gaudavo mažas pajamas, turėjo išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, neturėdama teisinio išsilavinimo nesuprato kokių veiksmų turi imtis, kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo, tačiau nežinojo ką toliau daryti. Iš 2023 m. rugsėjo 4 d. Telšių apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4347-1140/2023 matyti, kad pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškimas nepašalinus trūkumų, laikytinas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai A. S.. Iš pareiškėjos pateiktos 2023 m. rugpjūčio 10 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos metų laikotarpio gaunamas mėnesinis užmokestis svyruoja nuo 653,87 Eur iki 951,31 Eur, pridėti kvitai ir sąskaitos patvirtina mokėjimus už teiktas elektros ir vandens paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini).

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, pareiškėjos elementari teisinių žinių stoka, sunki turtinė padėtis, kas pagrįstai galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, taip pat turi būti įvertinta, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys - pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą – palikėjos dukra Ž. K. atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies mirus jos motinai R. S., VĮ Turto bankas ir NŽT pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos R. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos mamos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.