Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, V. D. S., A. A. S., K. B. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo brolis K. J. S., (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvoje. Gyvenimo eigoje, gyvenant Australijoje, K. J. S. pasikeitė vardą į K. J. S.. Pareiškėjo brolis iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) K. J. S. mirė privačioje Šiaurės pakrantės ligoninėje St. Leonards, Australijoje. P. K. J. S. turėjo tris vaikus: V. D. S., A. A. S. ir K. B. S.. Visi trys velionio vaikai po K. J. S. mirties atsisakė paveldėti jiems Lietuvos Respublikoje likusį turtą. Palikėjo ir pareiškėjo santykiai buvo ypatingai artimi ir glaudūs. Palikėjas dar 2015 m. spalio 9 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, paliko pareiškėjui. Tuo metu turtą sudarė (duomenys neskelbtini). Vėliau minėtos patalpos abipusiu palikėjo ir pareiškėjo sutarimu buvo parduotos, o gautos lėšos buvo panaudotos Butui/Patalpai-Butui, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), įsigyti. Dėl šių aplinkybių 2015 m. spalio 9 d. testamentas pareiškėjo atžvilgiu neteko prasmės. Nepaisant to, šis testamentas neabejotinai atspindi velionio valią – jog visas jam priklausantis turtas Lietuvos Respublikoje turėtų atitekti pareiškėjui. Be to, palikėjo valia buvo aiškiai žinoma visiems jo šeimos nariams, ypač palikėjo vaikams.

Minėtų aplinkybių pasekoje, nors pareiškėjas A. V. S. nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo po brolio K. J. S. mirties priėmimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau jis palikimą faktiškai priėmė pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Dar iki palikėjo mirties pareiškėjas kartu su savo gyvenimo drauge L. B. gyveno palikėjui priklausančiame turte – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas rūpinosi šiuo butu kaip savo nuosavu turtu – gyveno jame, organizavo ir vykdė kasdienę jo priežiūrą, mokėjo mokesčius ir rūpinosi buto išlaikymu. Tai, kad pareiškėjas faktiškai valdė ir rūpinosi minėtu butu, patvirtina ir teikiamos UAB „Viena sąskaita“ išrašytos sąskaitos, kurios rodo, jog pareiškėjas reguliariai mokėjo komunalinius mokesčius ir prižiūrėjo paveldėtą turtą, kas patvirtina, kad jis realiai priėmė ir valdė palikimą. Iki 2020 m. kovo mėnesio, pareiškėjo prašymu, komunalinių mokesčių sąskaitas apmokėdavo pareiškėjo gyvenimo draugė L. B., o po jos mirties, t. y. 2020 m. balandžio 19 d., pareiškėjas 2023 m. liepos mėnesį susitarė su L. B. sūnumi J. B. dėl tolimesnio komunalinių mokesčių mokėjimo už šį butą. Šis susitarimas buvo grindžiamas aplinkybe, kad J. B. buvo pasiskolinęs iš pareiškėjo 7 000 Eur. Norėdamas grąžinti skolą, J. B. sutiko mokėti komunalinius mokesčius už minėtą butą. Netgi po to, kai 2023 m. spalio 1 d. J. B. visiškai grąžino skolą, pareiškėjas, turėdamas sunkumų naudotis elektronine bankininkyste, paprašė J. B. toliau reguliariai apmokėti komunalinių mokesčių sąskaitas. Svarbu akcentuoti, kad po kiekvieno J. B. atlikto mokėjimo pareiškėjas su juo atsiskaito, todėl faktiškai būtent pareiškėjas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikytojas.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. lapkričio 13 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo brolis K. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po K. J. S. mirties Lietuvoje liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Palikėjo pirmos eilės įpėdiniai suinteresuoti asmenys V. D. S., A. A. S., K. B. S. 2023 m. liepos 27 d. notariškai patvirtintais pareiškimais atsisakė bet kokio Lietuvos Respublikoje likusio turto po jų tėvo K. J. S. mirties. Pareiškėjas nurodo, kad nors jis po savo brolio mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau brolio palikimą priėmė pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti – jis gyveno broliui priklausančiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius už butą, ką patvirtina ir pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai.

Pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Ištyrus pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas A. V. S. priėmė palikimą po savo brolio K. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą Lietuvos Respublikoje po savo brolio K. J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.