Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-08-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-9123-1004/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-21
Bylos Nr.
2YT-9123-1004/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03912-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Pareiškėjas
S. G.
Suinteresuotas asmuo
N. A.
Civilinė byla Nr. 2YT-9123-1004/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03912-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. A. ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu (b.l. 1-3), kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

(duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjos mamai A. R. pareiškėja priėmė jos palikimą notarų biure. Dėl tėvo V. R. palikimo priėmimo pareiškimo notarui nėra pateikta. Nors pareiškėja ir priėmė mamos palikimą, tačiau negali paveldėti jos valdyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi jį tėvai nupirko būdami santuokoje ir pagal įstatymą jie abu turėjo į jį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę. Pažymi, jog dėl šių aplinkybių pareiškėjos tėvui priklausanti buto dalis turi būti paveldėta jo įpėdinių.

Nuo santuokos sudarymo, nuo (duomenys neskelbtini) m., tėvai visada gyveno kartu. Notaro liudijime nurodyta palikėjo V. R. paskutinė gyvenamoji vieta sutampa su paveldimo buto adresu ir sutampa su A. R. paskutiniąja deklaruota gyvenamąja vieta, nurodyta notarų biuro liudijime. Sutuoktiniai jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą valdė bendrai, o mirus pareiškėjos tėvui, jos mama liko sutuoktinių bendrai nupirktame bute gyventi viena. Šį butą ir visą kitą likusį jų turtą valdė pareiškėjos mama viena, kaip savo.

Pažymi, jog pagal faktines aplinkybes ir pagal įstatymą pareiškėjos (duomenys neskelbtini) mirusi mama A. R. yra anksčiau mirusio sutuoktinio V. R. palikimą priėmusi įpėdinė. Kadangi ji per įstatymo tuo metu nustatytą 6 mėn. terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą notarui nepadavė, pareiškėja, priėmusi jos palikimą, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Paaiškino, kad yra du palikėjo vaikai: pareiškėja ir suinteresuotas asmuo N. A.. Daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra. V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas, paduodant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, nepriimtas. Kadangi per įstatymo tuo metu nustatytą terminą paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimas nepriimtas, dabar šį juridinę reikšmę turintį faktą galima nustatyti tik teismine tvarka. Teismo sprendimą pareiškėja ketina pateikti notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jos mirusiųjų tėvų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės valdytą butą gavimo. Tokiu būdu ji paveldės jos mirusiųjų tėvų paliktą butą.

Suinteresuotas asmuo N. A. pateikė atsiliepimą (b.l. 26), kuriuo sutiko su pareiškėjos pareiškimu ir patvirtino, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Žino, kad mirus jos tėvui V. R., nuo (duomenys neskelbtini) visą jo paliktą turtą valdė jos mama A. R.. Pažymėjo, jog tėvo palikimo nepriėmė, jo turto nepaveldės. Prašė pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą (b.l. 21-22). Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. R. palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d., palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.).

Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taikytinos 1964 m. LR CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (palikimas turėjo būti priimamas per 6 mėn. nuo palikėjo mirties).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. LR CK 587 str., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R. (ikisantuokinė pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Šiaulių rajono C. B. A. Į. Biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Santuokoje sutuoktiniams gimė: (duomenys neskelbtini) – dukra N. A. (b.l. 13,14,15); (duomenys neskelbtini) - dukra S. G. (b.l. 10,11,12), tai patvirtina gimimo liudijimų ir santuokos liudijimų kopijos. Mirties liudijimo Serija (duomenys neskelbtini) kopijoje pažymėta, jog V. R. mirė (duomenys neskelbtini) 86 m. amžiaus (b.l. 4). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo apie nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopijos nustatyta, kad santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. R. nuosavybe (b.l. 7).

Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog nors atskirai A. R. nuosavybe buvo registruotas minimas nekilnojamasis turtas, tačiau jis buvo įgytas santuokos metu ir yra laikytinas bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kaip ir pareiškime nurodė pareiškėja.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjo V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atskirai A. R. nuosavybe. Todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su šio palikėjo turto perėmimu, valdymu ir rūpinimusi.

Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure S. G. yra priėmusi (duomenys neskelbtini), mirusios mamos A. R., kurios deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimą (b.l. 8). Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure po V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki (duomenys neskelbtini), notarų biure, nėra (b.l. 9). Teismo vertinimu, pareiškėja įrodė, kad po V. R. mirties dėl palikimo priėmimo galimi paveldėtojai į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė jo sutuoktinė A. R., nes liko gyventi tame pačiame šeimos būste ir šį butą ir visą kitą likusį jų turtą valdė kaip savo. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina šias aplinkybes, nes notaro liudijime nurodyta palikėjo V. R. paskutinė gyvenamoji vieta sutampa su paveldimo buto adresu ir sutampa su A. R. paskutiniąja deklaruota gyvenamąja vieta, nurodyta notarų biuro liudijime.

Teismas, spręsdamas šį klausimą pažymi, kad po V. R. mirties į jam tenkančią turto dalį turėjo teisę pretenduoti ne tik jo sutuoktinė, bet ir jo vaikai S. G. ir N. A., tačiau jie taip pat nesikreipė į notarų biurą dėl tėvo palikimo. Pateikti rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo apie nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopija, pagal kurią nustatyta, jog nekilnojamojo turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskutiniai savininkai bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo sutuoktiniai V. R. ir A. R., kurių paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoto asmens N. A. atsiliepimo argumentus, kuriuo sutinkama su pareiškėjos pareiškimu, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir jį tenkina, nes šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą. Nustačius juridinį faktą, kad A. R. po sutuoktinio V. R. mirties faktiškai priėmė ir valdė turtą - butą, pareiškėjai kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiškėja S. G. galėtų kreiptis dėl minėto palikimo priėmimo po A. R. mirties, nes ji negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 str.).

Suinteresuotas asmuo N. A. raštu patvirtino, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Pareiškimui atsiliepimu prieštaravimų nepareiškė ir suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas. Nėra žinomi kiti suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į V. R. turtą ir priešingų šiems argumentams teismas nenustatė. Po sutuoktinio V. R. mirties A. R. nuo (duomenys neskelbtini), pradėjus kaip savo valdyti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažintina, kad ji priėmė visą mirusio sutuoktinio palikimą. Todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog pareiškėjos mama A. R. po sutuoktinio V. R. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir ši aplinkybė yra pagrindas nustatyti faktą, kad A. R. šiais veiksmais priėmė sutuoktinio palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 str. 1 d).

Iš pareiškėjos S. G. priteistinos valstybei 4,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiškai nuo (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Priteisti iš pareiškėjos S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,24 Eur (keturių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Valstybei priteistas pašto išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas