Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šešis mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 10 (dešimties) metrų atstumu, taip pat neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki (duomenys neskelbtini).

Į bausmės laiką įskaitytos laikinajame sulaikyme išbūtos dvi dienos, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas tenkintinas, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendis dėl G. Š. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo G. Š. apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl G. Š. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįstos.

9. Taip pat pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą buvo šališkas jo atžvilgiu. Apylinkės teismo šališkumas šiuo atveju, anot nuteistojo pasireiškė tuo, kad baudžiamojoje byloje netinkamai buvo įvertinti nukentėjusios parodymai, neatsižvelgimu į jo duotus parodymus, kurie įvertinti tik kaip jį teisinanti pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo veiksmus nuteistojo argumentų kontekste, daro išvadą, kad apelianto skundo teiginiai bei bylos duomenys nepagrindžia fakto, kad apelianto skundžiamą teismo nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl nuteistojo G. Š. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs žemesnės instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu (nukentėjusiosios, nuteistojo parodymų vertinimu), kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Be to, iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad žemesnės instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl jis nesivadovauja nuteistojo parodymais, o kuriais grindžia savo priimamą sprendimą. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundo teiginiai dėl apylinkės teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad G. Š. delnu keturis kartus trenkė nukentėjusiajai E. Š. į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė E. Š. fizinį skausmą. Šios išvados padarytos remiantis nukentėjusiosios, liudytojų nepilnamečio H. Š., policijos pareigūnų M. B. ir L. S. parodymais, (duomenys neskelbtini) skambučių Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC), asmens apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu.

17. Apklaustas apylinkės teisme nuteistasis G. Š. parodė identiškas aplinkybes, patikslino, kad kartu su žmona ir sūnumi grįžo iš kelionės po (duomenys neskelbtini), daiktai iš kelionės buvo netvarkingai sudėti ant grindų, sofos. Nuėjęs į vonią praustis išgirdo, kaip jo žmona su kažkuo kalbasi ir „tariasi jam užmigus susitikti“. Priėjęs prie žmonos, kaire ranka paėmė už jos galvos dešinės pusės, kitoje ausyje ji buvo įsidėjusi ausinuką ir keliais necenzūriniais žodžiais paklausė ką ji čia daranti ir su kuo ketinanti susitiki. Jam kilo įtarimas dėl nukentėjusiosios neištikimybės, nes kelionės metu žmona buvo labai įsitempusi, pasikeitusi. Paaiškino, kad įvyko trumpa konfliktinė šeimyninė situacija, kurios metu jis žmonai netrenkė, tik paėmė už galvos, taip pat bandė paimti žmonos automobilio raktelius iš jos rankų, bet nepavyko. Jo žmona supykusi nubėgo pas vaiką į kambarį ir užsidarė duris, o jis, nuėjo jai iš paskos, konfliktas vystėsi toliau. Paaiškino, kad vaiko kambario durys pigios, jau seniau buvo išklibęs krentantis durų apvadas, tai tikėtina, kad jam einant žmonai iš paskos ir stipriau atidarius duris, šis apvadas ir nukrito. Kadangi žmona vis dar turėjo automobilio raktelius, jis vėl bandė juos iš jos paimti, tačiau ir tuomet jam nepavyko. Konflikto metu žmona pradėjo grasinti, kad kažką padarys, kad vis tiek išeis, kur jai reikės. Paaiškino, kad jokio smurto prieš žmoną nenaudojo, buvo tik bandymas atimti iš žmonos raktelius. Kadangi vykstant iš kelionės namo buvo gavęs pranešimą iš saugos tarnybos apie suveikusią signalizaciją jam ir jo žmonai priklausančiose patalpose, esančiose: (duomenys neskelbtini), iškart po konflikto išėjo jų apžiūrėti. Tai galėjo būti apie 22.30 val. (2 t., b. l. 24-25).

18. Pažymėtina, kad vertinant ar buvo padaryta G. Š. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis: pranešimą apie nusikalstamą veiką, policijos pareigūnės tarnybinį pranešimą, nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus, Bendrojo pagalbos centro registruotus nukentėjusiosios skambučius, įvykio vietos apžiūros protokolą, asmens apžiūros protokolą bei kitą byloje esančią medžiagą.

19. Iš 2019 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji detaliai apibūdinusi kreipimosi į policijos pareigūnus aplinkybes, patvirtino, jog G. Š. jai sėdint svetainėje, ant lovos tris kartus kairės rankos delnu trenkė jai į dešinį skruostą. Po jo smūgių ji nubėgo sūnaus į kambarį ir užsirakino iš vidaus. Vaiko kambaryje bandė skambinti 112, bet susijaudinusi, nepagalvojo, kad jos telefonas yra prijungtas prie ausinių, todėl iš karto negalėjo priskambinti. Jos vyras (duomenys neskelbtini) duris puolė prie jos, o jai apsikabinus sūnų, kairės rankos delnų nuteistasis trenkė į kairį skruostą, tai matė jų vaikas (1 t., b. l. 10-11).

29. Iš 2019 m. spalio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro 2019 m. rugpjūčio 17 d., 23.05 val., užfiksuotas pranešėjos pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini). Garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad pranešėja operatorei nurodo, kad „aš skambinau, bet tiesiog ausinės buvo įjungtos, kai jis čia šūkavo, negalėjau nei pasakyti, nieko“. Operatorė: „Aha ir net neužfiksavo Jūsų įvykio ar ne?“ Pranešėja: „Nieks nebuvo atvažiavęs, aš nepranešiau“. [...] Operatorė: „O jis ką Jums padarė?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini), duris (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „(duomenys neskelbtini)?“ Pranešėja: „Į (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „su (duomenys neskelbtini)?“ Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „O greitosios Jums reikia?“ Pranešėja: „Ne“. Operatorė: „Nereikia. Jūsų vardas, pavardė?“ Pranešėja: „E. Š.“ (1 t., b. l. 86-88).

30. Iš 2019 m. spalio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) „A.“ pateiktos informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) buvo suveikusi apsaugos signalizacija (1 t., b. l. 95). 2019 m. lapkričio 13 d. patikslintoje UAB (duomenys neskelbtini) „A.“ informacijoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), apsaugos signalizacija suveikė 2019 m. rugpjūčio 17 d., 19.34.36 val. Atvykus (duomenys neskelbtini) ekipažui, atsakingų asmenų vietoje nerado. Su G. Š. bendravo pulto operatorė, kuri pranešė apie signalizacijos veikimą (1 t., b. l. 101).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sutinka, kad byloje 2019 m. rugpjūčio 17 d. asmens apžiūros protokole yra užfiksuotas nukentėjusiosios kūno sužalojimas – dešiniojo skruosto paraudimas, tačiau, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų turinį ir jų įrodomąją reikšmę, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų įrodančių, kad būtent nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien tik vieno asmens sąlytis su kito asmens kūnu dar savaime nereiškia BK 140 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Toks sąlytis kitam asmeniui turi sukelti arba nežymų sveikatos sutrikdymą, arba fizinį skausmą. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų buvo pajutęs skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Iš tiesų savavališko fizinio sąlyčio su kito asmens kūnu metu kitas asmuo gali jausti nemalonų pojūtį, bet tai savaime nereiškia fizinio skausmo, kaip BK 140 straipsnyje nustatyto požymio, sukėlimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-895/2020).

33. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad G. Š., delnu keturis kartus trenkė nukentėjusiajai E. Š. į veido sritį ir dėl to sukėlė jai fizinį skausmą, iš esmės rėmėsi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme duotais parodymais, kad dėl nuteistojo G. Š. veiksmų ji juto fizinį skausmą, buvo užfiksuotas paraudimas dešiniojo veido skruosto srityje. Tačiau šiuo atveju vien tik šių įrodymų, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą, jų prieštaringumą, nepakanka fizinio skausmo sukėlimo faktui neabejotinai konstatuoti. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog dėl nuteistojo G. Š. veiksmų nukentėjusiajai būtų sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiąją apklausiant ikiteisminiame tyrime, ji nurodė, kad jos vyras jai tris kartus kairės rankos delnu trenkė į dešinį skruostą. Po to jai nubėgus į sūnaus H. Š. kambarį ir vyrui (duomenys neskelbtini) duris, jis, matant sūnui, dar kartą, jai trenkė kairės rankos delnu į dešinį skruostą. Tuo tarpu apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji jau nurodė, kad nuteistasis trenkė delnu vieną kartą. Ji suėmė jo (nuteistojo) rankas ir pasakė, „ką tu čia darai, vaikas namie“, o jis jai trenkė dar kartą. Vyras (duomenys neskelbtini) duris, durys nebuvo išklibusios, bei ją stumtelėjo ant lovos. Ji sėdėjo ant lovos apsikabinusi vaiką. Jis jai trenkė su plaštaka į veidą, į plaukuotą galvos dalį. Taigi, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ikiteisminiame tyrime ji nurodė savo vyro suduotus 4 (keturis) smūgius delnu, o apklausiama apylinkės teisme jau nurodė tik 3 (tris) smūgius. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji nenurodė, kad vaiko kambaryje buvo pastumta nuteistojo. Ji šią aplinkybę nurodė tik apklausiama apylinkės teisme. Tas pats pasakytina ir apie jai sukeltą fizinį skausmą, t. y., ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji nenurodė fizinio skausmo stiprumo, o apklausiama apylinkės teisme pažymėjo, kad „ji patyrė fizinį skausmą, nuteistasis jai smarkiai trenkė“.

34. Nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas nepilnametis H. Š., nepatvirtino savo mamos parodymų. Jis apklausoje nurodė, kad negirdėjo tėvų konflikto svetainėje. Matė, kad jo mama atėjo į kambarį, bandė telefonu kviesti pagalbą. Įėjęs tėtis mamai kažką sakė piktai, „truputį pastūmė mamą“. Nukentėjusysis neprisimena kaip tėtis pastūmė mamą, nurodė, kad palietė ranka į petį, bet nesmarkiai. Mama atsisėdo ant lovos. Tėtis suėmęs jos mamos galvą už pakaušio palenkė mamos galvą į priekį. Į klausimą – kai mama atėjo į kambarį, gal matė kokių žymių ar paraudimų ant jos veido? Atsakė, kad nepastebėjo, atrodo, kad nebuvo. Vadinasi, nukentėjusysis ne tik priešingai nei teigia nukentėjusioji, nematė smūgio sudavimo (matė tik mamos pastūmimą ir jos galvos palenkimą į priekį), bet nematė ir nukentėjusiajai jau svetainėje galimai suduotų smūgių į dešinės pusės veido skruostą ir dėl to atsiradusio padarinio – paraudusio skruosto. Todėl įvertinus šiuos nukentėjusiojo parodymus, negalima sutikti su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad „nors vaikas ir nenurodė, kad tėtis sudavė mamai, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad kaltinamasis jai, esant vaiko kambaryje ant lovos, sudavė į skruostą“, kas objektyviai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

35. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. B. ir L. S. nematė tarp sutuoktinių kilusio konflikto (sukelto fizinio skausmo). Nors liudytojai ir matė ant nukentėjusiosios dešiniojo veido skruosto esantį paraudimą, tačiau nukentėjusioji jiems nesiskundė, kad po nuteistojo suduotų smūgių jai būtų sukeltas fizinis skausmas.

36. Vertinant baudžiamojoje byloje esančius nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teisme duotus parodymus, matyti, kad jis iš dalies buvo nuoseklus, nuosekliai tvirtino, kad nevartojo smurto nukentėjusiosios atžvilgiu. Pirmosios instancijos teisme pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime jis nuosekliai patvirtino, kad jis nesiekė nukentėjusiajai sukelti fizinio skausmo, tik norėjo iš jos paimti automobilio raktelius, buvo nukentėjusiąją paėmęs už galvos, t. y. neturėjo tyčios sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina nei mažametis nukentėjusysis, nei nuteistojo parodymai ar kiti byloje esantys duomenys (apart nukentėjusiosios skambučių BPC bei 2019 m. sausio 18 d. asmens apžiūros protokolo), nesant specialisto išvados, negalima teigti, kad nuteistojo parodymai yra nenuoseklūs ir juos vertinti kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

37. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys (BPC 2020 m. sausio 16 d. informacija) patvirtina, kad nukentėjusioji skambino (duomenys neskelbtini) kartų į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau buvo su ausinėmis, kurios buvo įjungtos į telefoną ir negalėjo prisiskambinti ar kalbėti. Aplinkybė, jog nukentėjusioji skambino į BPC su į telefoną įkištomis ausinėmis, teigiant, kad negalima nieko per jas kalbėti ar pranešti BPC apie įvykį yra nelogiška. Šiuolaikinių technologijų pagalbą naudojant telefono ausines yra įmanoma telefonu paskambinti kitiems asmenims (laikant telefoną šalia veido) ir kalbėti – viskas gerai girdisi.

38. Nuteistojo ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad medinės vaiko kambario durys buvo „(duomenys neskelbtini)“ ar, kad durys „jau iš anksčiau buvo sulaužytos“ neturi reikšmės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir jos vertinimui, kadangi baudžiamojoje byloje tiriamas ne turto sugadinimas, o smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas.

39. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

40. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nukentėjusiosios atlikto specialisto įvertinto kūno apžiūros tyrimo (specialisto išvados) dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ar sukelto fizinio skausmo įvertinimo. Nesant tokio tyrimo ir specialisto išvadų apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą ar patirtus sužalojimus (esant tik 2019 m. sausio 18 d. asmens apžiūros protokolui su nuotraukoje užfiksuotu dešinės pusės veido paraudimu) negalima objektyviai įvertinti ar prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas bei ar šį sužalojimą paskatino būtent nuteistojo neteisėti veiksmai.

41. Kitų duomenų byloje apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą (išskyrus liudytojų, policijos pareigūnų, nukentėjusiosios parodymus bei asmens apžiūros protokolą) byloje nebuvo nustatyta.

42. Svarbu įvertinti ir tai, kad 2020 m. sausio 16 d. papildomoje Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo registruotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambutis 2019 m. rugpjūčio 17 d. – 22.48.26 val., bei paskutinis skambutis užfiksuotas apie 23.05 val., spręstina, kad konflikto pradžia (svetainėje) galėjo būti ankstesnis laikas, skaičiuojamas nuo jų grįžimo iš kelionės namo (nuo 22.10 val.), o nukentėjusiajai staigiai nuėjus į vaiko kambarį, BPC pateiktas garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 22.49.32 val., nukentėjusioji jau buvo vaiko kambaryje, o paskambinus BPC (įraše nukentėjusioji nekalba su operatore, tačiau girdisi, vyro ir moters balsai, nukentėjusioji negražiai sako ant savo vyro). Pateiktuose garso įrašuose BPC, akivaizdu, kad nukentėjusioji skambino BPC, tačiau jos vyrui atėjus į vaiko kambarį, pokalbis buvo nutrauktas, fone girdisi operatorė, kuri bando kalbėti su nukentėjusiąja ir tarp sutuoktinių vaiko kambaryje kilęs konfliktas. Operatorei perskambinant skambinusiu numeriu, nukentėjusioji negali su operatore šnekėti. G. Š. išėjus iš namų, nukentėjusioji paskambino į BPC tik 23.09.19 val. Nuteistajam išėjus iš namų iki jo faktinio sulaikymo, t. y. (duomenys neskelbtini) galėjo praeiti beveik (duomenys neskelbtini) valandos (2 t., b. l. 132-133). Be to, atkreiptinas papildomas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnams atvykus apie 23.40 val. (buvo apklausta nukentėjusioji E. Š.), liudytojas M. B. pažymėjo, kad į įvykio vietą jie atvyko per 10 (dešimt) min, nuteistojo tuo metu namuose jau nebuvo. Paskutinis garso įrašas yra padarytas 22.51.33 val. Todėl, laikotarpis nuo 22.51.33 val. iki 23.09 val., (23.30 val. atvažiuoja policija) bei laikas iki nuteistojo laikino sulaikymo, t. y. (duomenys neskelbtini) val. yra nuteistojo išėjimo iš namų laikas.

43. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų vertinimo ir panaudojimo, sprendžia, kad, šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl G. Š. veiksmų ir jais sukeltų padarinių, laikytina, kad šioje byloje neįrodyti būtini nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. fizinis skausmas bei tyčia.

44. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose, kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, kai tokia pora augina bendrus vaikus, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, todėl teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį (kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).

45. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 4 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)) E. Š. ieškinys dėl santuokos nutraukimo su G. Š. buvo tenkintas. Sutuoktinių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), padalintas turtas, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir išspręsti kiti klausymai. Taigi, akivaizdu, jog tarp Š. įvykusios skyrybos parodo, kad jų santykiai yra įtempti (tą patvirtina tiek nuteistojo G. Š., tiek nukentėjusiosios E. Š. parodymai).

46. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

47. Esant tokiam duomenų (įrodymų) prieštaringumui, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog G. Š. smurtaudamas, t. y. delnu keturis kartus trenkė nukentėjusiajai E. Š. į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė E. Š. fizinį skausmą. Nesant G. Š. veiksmuose visų būtinų BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo jį pripažinti kaltu ir nuteisti.

48. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir G. Š. atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir G. Š. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo G. Š. išteisinamas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Kadangi G. Š. yra išteisinamas kiti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai susiję su jam paskirta bausme paliekami nenagrinėti.

Kitų klausimų išsprendimas.

1. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 68 (šešiasdešimt aštuonių) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl G. Š. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Baudžiamojoje byloje, 2020 m. rugsėjo 11 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole matyti, kad nuteistajam G. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Mindaugas Jonaitis nuo nuteistojo gynybos buvo atleistas. BPK 105 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo G. Š. Valstybės naudai nepriteisia.

3. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 137), įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

4. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 3 (trijose) kompaktiniuose diskuose pateikti įrašyti nukentėjusiosios E. Š. telefoniniai pokalbiai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 153; 2 t., b. l. 34, 37), esantys vokuose; kompaktinis diskas su nepilnamečio nukentėjusiojo H. Š. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esantis baltame voke su užrašu nepilnamečio apklausa IT Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtuose prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 27 nuosprendį, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nepriteisti iš nuteistojo G. Š. valstybės naudai 68 (šešiasdešimt aštuonių) eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 3 (tris) kompaktinius diskus, kuriuose įrašyti nukentėjusiosios E. Š. telefoniniai pokalbiai, skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, esančius vokuose; kompaktinį diską su nepilnamečio nukentėjusiojo H. Š. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esantį baltame voke su užrašu nepilnamečio apklausa IT Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtus prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.