Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kitas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 22 val. 40 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona E. Š. metu, delnu keturis kartus trenkė nukentėjusiajai E. Š. į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė E. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., būdamas visiškai blaivus, kartu su žmona ir sūnumi grįžo iš kelionės po Suomiją, daiktai iš kelionės buvo netvarkingai sudėti ant grindų, sofos. Nuėjęs į vonią praustis išgirdo, kaip žmona su kažkuo kalbasi ir tariasi jam užmigus susitikti. Priėjęs prie žmonos, kaire ranka paėmė už jos galvos dešinės pusės, kitoje ausyje ji buvo įsidėjusi ausinuką, ir keliais necenzūriniais žodžiais paklausė ką ji čia daranti ir su kuo ketinanti susitiki. Tą veiksmą inspiravo įtarimas dėl neištikimybės, nes jau kelionės metu žmona buvo labai įsitempusi, pasikeitusi. Paaiškino, kad įvyko trumpa konfliktinė šeimyninė situacija, kurios metu jis žmonai netrenkė, tik paėmė už galvos, taip pat bandė paimti žmonos automobilio raktelius iš jos rankų, bet nepavyko. Žmona supykusi ir įsižeidusi nubėgo pas vaiką į kambarį ir užsidarė duris, o jis, nuėjęs jai iš paskos klausė, kodėl ji tokioj situacijoj bėga pas vaiką ir taip konfliktas vystėsi toliau. Paaiškino, kad vaiko kambario durys pigios, jau seniau buvo išklibęs krentantis durų apvadas, tai tikėtina, kad jam einant žmonai iš paskos ir stipriau atidarius duris, šis apvadas ir nukrito. Kadangi žmona vis dar turėjo automobilio raktelius, jis vėl bandė juos iš jos paimti, tačiau ir tuomet jam nepavyko. Konflikto metu žmona pradėjo grasinti, kad kažką padarys, kad vis tiek išeis kur jai reikės. Paaiškino, kad jokio smurto prieš žmoną nenaudojo, buvo tik bandymas atimti iš žmonos raktelius. Kadangi vykstant iš kelionės namo buvo gavęs pranešimą iš saugos tarnybos apie suveikusią signalizaciją jam ir žmonai priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iškart po konflikto išėjo jų apžiūrėti, tai galėjo būti apie 22 val. 30 min. Išėjimas tikrai nebuvo sąlygotas policijos iškvietimo, nes apie tai jis net nenumanė. Apžiūrėjęs patalpas ir išėjęs į lauką, apie 23 val. 30 min. pamatė prie jo privažiuojančius policijos pareigūnus, kurie paprašė prisistatyti ir jį sulaikė. Kaltinamojo vertinimu, tai žmonos kerštas dėl to, kad negalėjo tą vakarą išvykti su kažkuo susitikti. Tai, kad žmona meluoja, jo manymu įrodo ir žmonos jam pateiktas ultimatumas perleisti jai visą jų turtą ir tik tuomet ji sutiks šioje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo perskaityti kaltinamojo G. Š. parodymai, duoti 2019 m. rugpjūčio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 121–122).

Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prašė vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nes jis buvo apklausiamas tik vieną kartą, kai buvo sulaikytas. Tuo metu jis neužsiminė apie įtarimus dėl žmonos neištikimybės, nes norėjo su ja asmeniškai apie tai pasikalbėti. Dėl žmonos žaidimo ar kalbėjimo su kažkuo telefonu, mano, kad tai tik tyrėjos netikslūs fiksavimai. Taip pat patvirtino, kad tikrai vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu.

Nukentėjusioji E. Š. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose parodė, kad iš kelionės po Suomiją grįžo 2019 m. rugpjūčio 17 d., tikslaus laiko nepamena, bet apie 22–23 val. Patvirtino, kad grįžtant iš kelionės buvo gautas pranešimas iš apsaugos tarnybos dėl suveikusios signalizacijos, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Kelionėje vyras elgėsi negražiai, nesaikingai vartojo alkoholį, teko jį raminti, nes jis nuolat šūkavo, nusikalbėjo. Matydama, kad vyras yra neadekvatus dėl vartoto alkoholio, grįžusi namo, norėdama išvengti bet kokio konflikto, sėdėjo svetainėje ant sofos įsidėjusi ausines, žiūrėjo per telefoną bet ką ir tikėjosi, kad vyras nueis miegoti. Tačiau jis atėjo iš vonios kambario užsisukęs rankšluostį ir pradėjo jai necenzūriniai žodžiais sakyti, kad gal ji skirtis nori, kad tokia supykus, pradėjo ją kaltinti dėl to, kad ji buvo pikta kelionės metu. Pasak nukentėjusiosios, įpykęs vyras jai tris kartus trenkė į dešinį veido skruostą ir nuėjo rengtis. Pasinaudojusi ta proga, nukentėjusioji nubėgo pas vaiką į kambarį ir užrakino duris. Būdama šoko būsenos bandė kviesti policiją, bet nepastebėjo, kad buvo įkištas ausinukas į telefoną, todėl to padaryti jai nepavyko. Kol bandė surinkti bendrojo pagalbos centro numerį, vyras pradėjo už durų rėkti reikalaudamas atidaryti duris, nes kitaip jis jas išlauš. Jai neatidarius, vyras išspyrė duris. Vaikas šaukė, drebėjo, vis klausė kas čia vyksta, o vyras, neaišku kodėl, vėl ją keikė ir koneveikė įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Priėjęs, stumtelėjo ant lovos. Tuomet ji, sėdėdama ant lovos, apsikabino vaiką, o vyras atsistojęs nepaliaujamai ją kaltino ir koneveikė necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis dar kartą trenkė į veidą ir į plaukuotą galvos dalį plaštaka, ką tikrai matė ir vaikas. Galbūt išsigandęs to ką padarė, vyras pradėjo klausinėti ar policija iškviesta, pradėjo rengtis, ir ji suprato, kad ruošiasi išeiti. Ji pati tylėjo, nieko nesakė, tik ramino vaiką. Ir tik vyrui išėjus iš buto, ji paskambino policijai. Atvažiavus policijai papasakojo kas įvyko. Tiek ji tiek pareigūnai matė jos paraudusį skruostą. Kadangi vyras jai trenkė pakankamai stipriai, ji juto fizinį skausmą. Paaiškino, kad vyro istorija apie raktus yra išgalvota, kaip ir išgalvota apie išklibusias duris. Pagrindo įtarti dėl neištikimybės vyras taip pat neturėjo. Mano, kad viskas įvyko dėl jo neadekvataus elgesio dėl gausiai vartoto alkoholio kelionės metu. Tai jau ne pirmas kartas, kai jis naudojo fizinę jėgą prieš ją, tai pasikartodavo kas kelis metus, ir dažniausiai, kai jis būdavo neblaivus, tačiau ji tai nuslėpdavo nuo vaikų ir artimųjų, nes vis patikėdavo, kad tai nebepasikartos. Paskutinis kartas, kai vyras jai trenkė į veidą, buvo prieš mėnesį, ji žadėjo važiuoti į policiją rašyti pareiškimą, bet eilinį kartą patikėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Santuokoje su vyru išgyveno 20 metų ir norėjo, kad šeima būtų kartu, tačiau po to ką jis jai padarė ir po to, ką pamatė vaikas, ji nusprendė nebekentėti ir skirtis. Mano, kad vaiko parodymai sušvelnėjo dėl to, kad prieš apklausą jis bendravo su tėvu. Ji supranta, kad vaikui tai nelengva, nes jis juos abu vienodai myli ir ji supranta, kodėl vaikas galėjo sušvelninti savo parodymus tėvo atžvilgiu (1 t., b. l. 17; 2 t. 26–27).

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismo vertinimu, kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta visiškai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį nepaisant to, kad kaltinamasis ir neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. žodinio konflikto metu keturis kartus trenkęs delnu savo žmonai E. Š. į veido sritį ir taip jai sukėlęs fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau ji įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

2019 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios E. Š. parodymai (1 t. b. l. 1–5). Nukentėjusiosios E. Š. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nekito, buvo nuoseklūs ir išsamūs. Nuo pat pradžių nukentėjusioji teigė, kad žodinio konflikto metu jos sutuoktinis G. Š., kuris buvo neblaivus, jai svetainėje tris kartus trenkė kairės rankos delnu į dešinį skruostą, o vėliau, jai pabėgus į nepilnamečio sūnaus kambarį ir ten užsirakinus, išspyręs sūnaus kambario duris, dar kartą trenkė plačiu delnu į skruostą.

2019 m. rugpjūčio 17 d. asmens apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota jog apžiūrint nukentėjusiąją E. Š. galvos srityje išorinių sužalojimų nesimatė, veido srityje ant dešinio žando matėsi paraudimas. Toliau apžiūrint visą likusio kūno dalį jokių išorinių sužalojimų nesimatė, suplėšytų rūbų taip pat. Fotonuotrauka fiksuotas ant nukentėjusiosios E. Š. dešinės veido srities žando esantis paraudimas (1 t. b. l. 16–20). Tai, kad nukentėjusiajai buvo paraudęs dešinysis žandas, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. B. ir L. S., kurie be kita ko patvirtino, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi ir jiems nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų tikrumo.

2019 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota, jog apžiūrint daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butą, jo koridoriuje fiksuoti ant grindų išmėtyti daiktai. Toliau už virtuvės kambario fiksuotas vaikų kambarys ir jame esanti dviaukštė lova, ant kurios pirmo aukšto kaltinamasis tęsdamas nusikalstamą veiką panaudojo fizinį smurtą. Taip pat fiksuotas svetainės kambarys, kuriame vyko konfliktas ir pilkos spalvos lova, ant kurios buvo panaudotas fizinis smurtas. Protokolu taip pat fiksuotos minėto kambario šviesiai rudos spalvos durys, kurios konflikto metu buvo išspirtos ir apgadintos bei fiksuoti nuo durų nukritusios apdailos lentelė bei spyna. (1 t. b. l. 21–29). Šias aplinkybes dėl išlaužtų durų taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. B. ir L. S., kurie nurodė, kad atvykus į įvykio vietą matė išlaužtas duris, nukritusį vaiko kambario durų apvadą.

Kaip matyti iš 2019 m. spalio 29 d. nepilnamečio H. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu jis paaiškino, kad „Įėjęs (tėtis) mamai kažką sakė piktai, biški pastūmė mamą. Mama atsisėdo ant lovos. Tėtis dar kažką piktai mamai pasakė, mama nieko neatsakė. Tada tėtis išėjo iš kambario, mačiau kaip susidėjo rūbus į juodą maišą ir išėjo iš buto“. Pasiteiravus kaip tėtis pastūmė mamą, vaikas sakė, kad „Neprisimenu kaip pastūmė, palietė ranka į petį, bet nesmarkiai“. Vaikas taip pat patvirtino, kad įėjusi į jo kambarį „mama atrodė išsigandusi. Paklausus kas yra, nieko neatsakė, pradėjo rinkti 112“. Teismo vertinimu, nors vaikas ir nenurodė, kad tėtis sudavė mamai, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad kaltinamasis jai, esant vaiko kambaryje ant lovos, sudavė į skruostą, nes šiuo atveju vaiko parodymai turi būti vertintini atsižvelgiant į vaiko emocinį pririšimą prie savo tėvų – tiek mamos, tiek tėčio. Akivaizdu, kad šioje situacijoje vaikui buvo sukeltas didžiulis stresas ir situacijos bei veiksmų vertinimas per vaiko matymo prizmę, turint omeny, kad tai liečia jo du pačius artimiausius žmones, turi būti atsargus ir susietas su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei duotais kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Tai, kad vaiko akimis ši situacija buvo pakankamai aštri ir nekasdienė šios šeimos gyvenime, patvirtina vaiko pasakymas, kad „Verkiau, kad skirsis tėvai ir nebegyvens kartu. Po tokių dalykų nemanau, kad kas norėtų gyventi toliau“.

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto rašto matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu nuo 22 val. 48 min. 26 s. iki 22 val. 51 min. 33 s. Bendrojo pagalbos centro infarmacinėje sistemoje buvo užfiksuota net 11 skambučių iš telefono Nr. 8 687 66961, o 2019 m. rugpjūčio 17 d. 23 val. 09 min. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36). Šie pateikti duomenys patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus apie tai, kad po to, kai ji iš svetainės nubėgo pas sūnų į kambarį ir ten užsirakino, ji daug kartų nesėkmingai bandė priskambinti bendruoju pagalbos centro numeriu. Tai, kad nukentėjusioji per tris minutes net vienuolika kartų bandė priskambinti bendrojo pagalbos centro numeriu patvirtina, kad ji buvo išsigandusi ir bijojo ne tik dėl savęs bet ir savo vaiko. Toks nuožmus bandymas susisiekti su pagalbą teikiančia institucija, patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo kilusi reali grėsmė dėl panaudoto smurto prieš ją. Dėl to nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, dėl jai sukelto fizinio skausmo.

Patirtą smurtą netiesiogiai patvirtina 2019 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kaip nukentėjusioji kviečia pagalbą iš bendrojo pagalbos centro nurodydama, kad neblaivus jos vyras buitinio konflikto metu trenkė jai į veidą, išspyrė duris ir, kad ji jau prieš tai skambino į pagalbos centrą, bet buvo ausinės įjungtos, todėl negalėjo nieko pasakyti (1 t., b. l. 149–152).

Aplinkybę, kad kaltinamasis G. Š. yra apkalbamas savo žmonos E. Š., nes siekia skyrybų metu prisiteisti visą jų bendrą turtą bei prisiteisti žalą, yra gynybinė jo pozicija paremta siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės Telšių apylinkės teisme gautas 2019 m. lapkričio 8 d., t. y. beveik po trijų mėnesių po įvykio dienos. Pažymėtina, kad nukentėjusioji buvo įspėta už melagingų parodymų davimą. Be to, parodymus davė užtikrintai, nesimėtydama ir detaliai nupasakodama įvykio aplinkybes. Dėl to nurodytų įrodymu visuma leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jo padaryta veika atitinka visus šiai veikai būdingus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltinamojo objektyviąją pusę sudarančių veiksmų atlikimas suteikia teismui pagrindą konstatuoti, kad kaltinamais veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad suduodamas keturis kartus delnu savo žmonai E. Š. į skruostą, sukels jai fizinį skausmą ir to norėjo.

Iš dalies sutiktina su kaltinamojo atstovo išsakyta pozicija dėl prokuroro kaltinamajame akte nurodyto tariamai jo neteisėtos veikos padarymo laiko – 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 23 val. 13 min., nes tokiu laiku jis jau buvo išėjęs iš namų, todėl negalėjo smurtauti prieš savo žmoną. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. Bendrojo pagalbos centro pateiktą informaciją apie fiksuotus skambučius iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad tai neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui konstatuoja, kad kaltinamasis smūgius kaltinamajai pirmuosius smūgius sudavė 2019 m. rugpjūčio 17 d. maždaug apie 22 val. 40 min.

Pripažinus kaltinamąjį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje jam skirtina bausmė. Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. G. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskirtą baudą sumokėjęs. G. Š. dirba (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo G. Š. veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu sunkinančia aplinkybe prašė pripažinti faktą, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismas šios aplinkybės sunkinančia nepripažįsta. Pažymėtina, kad prokuroras šią aplinkybę nurodė tik baigiamųjų kalbų metu. Kaltinamajame akte ir vėliau bylą nagrinėjant teisiamuosiuose posėdžiuose nenurodė, kad prašys šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia. BPK 293 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs įrodymų tyrimą, teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų, o tos pačios normos 4 dalyje numatytas draudimas remtis įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. Ši įstatymo leidėjo nuostata suponuoja išvadą, kad negalima remtis ne tik įrodymais, bet ir aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir nenurodytos kaltinime. Tokiu atveju būtų išeita už kaltinimo ribų ir pažeistos proceso dalyvių teisė į teisingą ir nešališką teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, kuriame numatyta visa su kaltinimu ir kaltinamuoju susijusi informacija, įskaitant ir jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Dėl to kaltinamojo teisinę padėtį sunkinančios aplinkybės privalo būti nurodytos pačiame kaltinamajame akte arba pateikiant prašymą dėl faktinių aplinkybių pakeitimo kitomis iki baigiamųjų kalbų, nes jos tiesiogiai susijusios su kaltinamojo teisine padėtimi bei veikos padarymo aplinkybėmis ir kaltinamasis apie jas turi teisę žinoti ir atitinkamai formuluoti savo gynybą. Įvertinus tai, kad prokuroras iki baigiamųjų kalbų nenurodė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teismas neturi teisinio pagrindo sunkinti kaltinamojo padėties ir pripažinti, kad nusikalstamą veiką, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, per pastaruosius penkerius metus tik vieną kartą baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, artima sankcijos vidurkiui – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įvertinus tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios šiuo metu yra įtempta situacija, vyksta skyrybų procesas, be to, kaltinamasis panaudojo smurtą prieš savo artimą šeimos narį – žmoną, todėl jis įpareigotinas šešis mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 10 metrų atstumu (BK 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismo manymu šis įpareigojimas padės sumažinti pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo riziką iki minimumo bent jau vykstant skyrybų procesui. Be to, paskirtas įpareigojimas santykyje su kitais teismo paskirtais įpareigojimais padės kaltinamajam suvokti nusikalstamos veikos pasekmes bei smurto naudojimo tikslingumą ateityje prieš artimą asmenį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. d. 01 val. 10 min. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. 15 val. 26 min. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis) (1 t., b. l. 51–53, 58–59).

Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis) (1 t., b. l. 93–94).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šešis mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 10 metrų atstumu, taip pat neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.