Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. ir 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl 2011-12-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams I. R., 998-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai, kur trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „Samtukas“ ir UAB „Skaniukas“ dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Daugiabučio namo vandentiekio tinklai, rūsiai pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. priskirtas prie bendrosios inžinierinės įrangos objektų. Nuosavybės teisė-tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str. 1 d.).

Namo inžinieriniai tinklai yra visų namo patalpų savininkų bendroji nuosavybė, kuri valdoma bendru bendraturčių sutarimu. Name veikia 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri privalo administruoti bendro naudojimo objektų valdymą. Už vandentiekio inžinierinių bendro naudojimo tinklų priežiūrą ir eksploataciją yra atsakingas administratorius, t.y. 998-oji DNSB, kurios bendrijos valdybos pirmininku paskirtas atsakovas I. R..

Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad 998-osios DNSB valdybos pirmininko I. R. neįmanoma rasti, kad 998-oji DNSB, kaip namo administratorius, netinkamai prižiūri vandentiekio tinklus, neturi nustačiusi naudojimosi bendrais inžinieriniais tinklais taisyklių, ir avariniu atveju nesudaro galimybės prieiti prie bendrojo naudojimo tinklų ir likviduoti avarinę situaciją, t.y. atstatyti vandens tiekimą.

Be to, iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2010-01-22 rašto teismas nustatė, kad bendrovė 2005-10-14 d. yra sudariusi neterminuotą šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 6414 su 998-ąja DNSB, dėl vandens tiekimo administraciniams pastatams (duomenys neskelbtini)ir nerekonstravus vandens apskaitos mazgo (tiesiogiai neprisijungus prie UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų) neturi galimybių sudaryti tiesioginės šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties su (duomenys neskelbtini)negyvenamųjų patalpų savininke (nuomininke) G. P..

Vertinant šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo 2005-10-14 sutartį Nr. 6414 bei liudytojo J. J. parodymus, teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto iki įvadinio vandens skaitiklio imtinai, nuotekų šulinių Nr.Nr. 164a, 177 imtinai, o 998-oji DNSB nuo įvadinio vandens skaitiklio, nuotekų šulinių Nr.Nr. 164a, 177 iki pastatų. UAB „Vilniaus vandenys“ gali užsukti šaltą vandenį namui, esančiam A. J. g. 7 Vilniuje, pagal namo administratoriaus arba avarinės tarnybos atstovų prašymus, tačiau ne pagal pavienių namo gyventojų prašymus.

Iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2011-10-19 rašto Nr. 6-335611.2004 teismas nustatė, kad 2009-12-13, 2009-12-14 d. vandens tiekėjo eksploatacijos ribose vandens tiekimas į pastatą (duomenys neskelbtini), nebuvo nutrauktas (t. IV b.l. 26). Dėl to padarė išvadą, kad būtent 988-oji DNSB privalo prižiūrėti namo inžinierinius vandentiekio tinklus, išdėstytus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje ir bendro naudojimo patalpose.

Teismas nustatė, kad UAB „Litamicus“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-administracinės patalpos, pažymėtos nuo 3-5 iki 3-11, 3-10a, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad avarijos (vandens nutraukimo) priežastis yra rituliniame ventilyje esančioje skylėje, t.y. UAB „Litamicus“ patalpų sanitarinio mazgo uždengtoje sienoje, kuri ribojasi su kavine „Irmanto sriubos“ . G. P. patalpose esantis šalto vandens skaitiklis, schemoje pažymėtas Nr. 2 buvo tvarkingas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad visos civilinės atsakomybės sąlygos egzistuoja ir aptartos teismo sprendime pateiktų šalių įrodymų visuma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Teismas be pagrindo neskyrė ekspertizės gedimo priežastims nustatyti.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės patalpos randasi po atsakovo patalpomis.

Nėra pagrindo teigti, kad 2009-12-14 ieškovė buvo iškvietusi avarinės tarnybos darbuotojus.

Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios rūsio patalpos yra bendro naudojimo patalpos.

2009-12-18 antstolio B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad šaltą vandenį užsuko atsakovas, nes šis teiginys pavartotas ne kaip fakto konstatavimas, bet apibudina iš P. gautą užsakymą.

Įrodymai apie patirtos žalos dydį neatitinka dokumentų reikalavimų arba nieko bendro su byla neturi, todėl teismas neturėjo jais vadovautis.

Teismas neteisingai konstatavo, kad dėl bendro naudojimo tinklų eksploatavimo turėjo būti priimtos taisyklės. Nei nuo I. R., nei nuo bendrijos nepriklauso galimybė atjungti vandenį visam namui, nes tai gali daryti tik UAB „Vilniaus vandenys“. Nei rūsio, nei kitos patalpos, per kurias praeina namo bendri tinklai, nėra bendros, todėl tokiose patalpose bendrija neturi galimybės tinklų prižiūrėti. Kita vertus P.turi visus raktus nuo patalpų, kur gali būti vandens tinklai, nes jis buvo įmonės, administravusios pastatą, vadovu.

Ieškovė nesutiko, kad pareiga prižiūrėti bendrus vandentiekio tinklus ir įrenginius, kurie eina per bendraturčių patalpas, nepriklauso atsakovui. Kita vertus, bendrija, įregistruota 2004-01-22, turėjo inventorizuoti ir patikrinti bendruosius namo inžinierinius tinklus, gauti jų projektus, nubraižyti schemas pagal faktinę padėtį bei sudaryti bendraturčiams galimybę, esant avariniams atvejams, patekti prie bendro naudojimo inžinierinių įrenginių.

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad vandentiekio gedimo priežastis yra namo bendruosiuose tinkluose įrengtos sklendės gedimas, kuris buvo surastas ir likviduotas tik 2010-04-30. Tai patvirtina specialisto D. M. sudaryta schema ir jo parodymai. Be pateikto kavinės patalpų inžinierinių tinklų projekto, bendrų tinklų rekonstrukcija nebuvo atliekama. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neprašė teismo skirti ekspertizės.

Atsakovas nurodė, kad teismas nustatė vandens nutraukimo ieškovės patalpoms priežastį, pagrįstai vadovavosi CK 4.83 str. 5 d., vertinant I. R. veiksmus. Neginčijo, kad iš atsakovo rūsio patalpų vamzdis patenka į UAB „Litamicus“ patalpas ir ieškovei priklausančias patalpas, kurių sienoje ir buvo nustatytas gedimas. Sutiko su teismo išvadomis.

Liudytojas S. M. (UAB „Litamicus“ direktorius), teisme patvirtino, kad 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Litamicus“ patalpose buvo nutrauktas vandens tiekimas ir jo patalpas bei bendro vandentiekio naudojimo mazgus apžiūrėjo I. R. ir jo kviestas santechnikas, todėl neatmetama galimybė, kad sklendę, nuo kurios eina vanduo į kavinės patalpas, užsuko šie asmenys.

Pirmosios instancijos teisme atsakovas nepasisakė dėl dokumentų, kuriais ieškovė grindė savo reikalavimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Aplinkybės apie ieškovės atstovo teistumus , patraukimą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (ar jų nebuvimą) nėra susijusios su ginčo dalyku, todėl apie jas nepasisakoma, o ieškovės prašymas prijungti prie bylos šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (5 t. b.l. 10-13) atmestinas (CPK 180 str., 314 str.).

Atsakovai pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 06-01-00097-12, kurioje sprendžiamas klausimas dėl dokumentų klastojimo, kuriais remiantis ieškovas grindžia žalos dydį.

Prašymas atmestinas.

Iš apelianto pateikto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašto matyti, kad šioje tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 06-01-00097-12 pagal BK 184 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme. Sprendžiant dėl to, ar ikiteisminis tyrimas sudaro pagrindą bylai stabdyti, turi būti atsižvelgiama į tai, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-55/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, kt.). Taigi, šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, esant galimybei vertinti surinktus įrodymus pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Be to, vien atsakovo daroma prielaida, kad galimai ikiteisminio tyrimo metu bus nustatytos nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės, negali būti vertinama kaip būtina sąlyga stabdyti nagrinėjamą bylą. Priešingai negu nurodo ieškovas, manytina, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo neatitiktų nagrinėjamos bylos sustabdymas vien dėl aplinkybių, kurios galbūt bus, o galbūt ir nebus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga.

Atsakovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo ir ekspertizės skyrimo atmestini, nenustačius CPK 314 str. numatytų pagrindų pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą UAB „Vilmanto statyba“ išvadų, todėl šios įmonės kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai neturi ryšio su byla.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškinys yra pareikštas dviem atsakovams – I. R., kaip fiziniam asmeniui (daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui) , bei 998-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai, kurią atstovauja pirmininkas I. R..

Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad vandens tiekimas į ieškovės patalpas buvo nutrauktas dėl to, kad prieš UAB „Litamicus“ vandens apskaitos mazgo papildomai įrengto trišakio buvo sugadintas kranas, kuriuo ir buvo užsuktas vandens tiekimas į ieškovas patalpas (3 t. b.l. 57). Nustatant vandens nutraukimo priežastį, ieškovas rėmėsi 2010-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (4 t. b.l. 36-53) bei VšĮ Donatas ir Ko pateikta šalto vandentiekio vamzdžių išdėstymo schema (4 t. b.l. 32). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė aplinkybę, jog avarijos (vandens nutraukimo) priežastis yra rituliniame ventilyje esančioje skylėje, t.y. UAB „Litamicus“ patalpų sanitarinio mazgo uždengtoje sienoje, kuri ribojasi su kavine „Irmanto sriubos“. Įrodymų, paneigiančių šią išvadą, byloje nėra, taip pat byloje nėra įrodymų, kad vandens nutraukimas buvo kilęs iš atsakovui I. R. priklausančių patalpų. Taigi, nors ankščiau ieškovė rėmėsi kitomis aplinkybėmis, tarp šalių neliko ginčo ir byloje nenustatyta, kad vandens nutraukimo priežastimi buvo I. R. rūsio patalpose užsukta sklendė ar kitas gedimas.

Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kaip buvo minėta, atsakovo I. R. veiksmai šioje byloje vertinami ne kaip bendrijos pirmininko, kuris atstovauja kitą atsakovą, bet kaip daugiabučio namo bendraturčio veiksmai, tuo labiau, kad ieškovė nėra bendrijos nare. Įvertinus tai, kad vandens nutraukimo gedimas nėra susijęs su šio atsakovo rūsyje esančios įrangos gedimais, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose yra

galimybė nutraukti vandens tiekimą tik į ieškovės patalpas, atsižvelgus į nustatytą faktą apie šalių telefoninių pokalbių buvimą ir atsakovo paaiškinimus, kad jis neigė, jog jo patalpose jokių gedimų nėra, dėl ko ir nesutiko įleisti į patalpas, o ieškovės kreipimasis buvo susijęs būtent su atsakovo savavaldžiavimu, užsukant vandenį (1 t. b.l. 3, 25), teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, grindžiamų CK 4.83 str. 5 d., 6.263 str. pareigų neatlikimu, nebendradarbiavimu, ir ieškovės nurodytų neigiamų padarinių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, esant susidariusiai situacijai, siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su komercine veikla (patalpų nuoma), ji ėmėsi kitų būtinų protingų priemonių gedimo priežastims nustatyti, t.y. kad kreipėsi į gretimą kaimyną (UAB „Litamica“), iš kurio patalpų tiesiogiai tiekiamas vanduo į ieškovės patalpas. Šią išvadą patvirtina ir liudytojo J. J. (UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojas) parodymai, kuris paaiškino, jog jeigu kurioje nors patalpoje vanduo neteka, reikėtų ieškoti pirmiausia artimiausio vamzdyno kur yra vanduo ir dėl ko jis neprateka - 4 t. b.l. 107.

Nesant pakankamo priežastinio ryšio tarp atsakovo I. R., kaip namo bendraturčio, veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, nėra pagrindo šiam atsakovui taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškinys dalyje dėl atsakovui I. R. pareikštų reikalavimų atmestinas.

Dėl kitų atsakovo I. R. apeliacinio skundo motyvų nepasisakoma, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

Ieškinys kitam atsakovui pareikštas tuo pagrindu, kad jis netinkamai prižiūrėjo namo bendrus vandentiekio tinklus, nesiėmė priemonių surasti gedimą ir atstatyti vandens tiekimą, nenustatė naudojimosi bendrais inžinieriniais tinklais taisyklių.

2010-04-28, 2010-04-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose (3 t. b.l. 5-23, 4 t. b.l. 36-53) užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovui priklausančio rūsio patalpų vandens tiekimas baltos spalvos plastikiniu vamzdžiu nuvestas į perdengimą, esantį po UAB „Litamicus“ patalpomis, o vamzdžių, kurie nueitų į perdengimą po G. P. patalpomis nėra. G. P. patalpose buvo rasti baltos spalvos plastikiniai bei pora plonų metalinių vamzdelių, prie vieno iš kurių pritvirtintas baltas plastikinis vamzdis. Į UAB „Litamicus“ patalpas iš apačios ateina baltos spalvos plastikinis vamzdis, kuris toliau nueina į sienoje esančią angą. Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 29 d. atsukus vieną iš UAB „Litamicus“ sumontuotų sklendžių, pradėjo lietis vanduo, ir, pašalinus ventilio gedimą, vandens tiekimas buvo atstatytas ieškovės bute. Pažymėtina ir į tai, kad pati ieškovė nurodė, kad būtent iki 2010 m. balandžio 29 d. ji neturėjo vandens. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei vanduo buvo tiekiamas iš UAB „Litamicus“ priklausančiose patalpose pravesto per sieną iki ieškovės patalpų balto plastikinio vamzdžio.

Sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė G. P., kaip ir UAB „Litamicus“, nėra atsakingi už ritulinio ventilio esančio skylėje, t.y. UAB „Litamicus“ patalpų sanitarinio mazgo uždengtoje sienoje, kuri ribojasi su kavine „Irmanto sriubos“ tvarkingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytai aplinkybei, jog gedimas atsirado ne I. R., bet UAB „Litamicus“ patalpose, būtina nustatyti ar šis asmuo, kurio patalpose (sienos angoje) buvo aptikta užsukta sklendė, savo atskirais savarankiškais veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo, o jei prisidėjo – kokia dalimi, ar jis žinojo apie ventilio gedimą, ar gedimas buvo akivaizdus, ar buvo pranešta apie tai bendrijai ir pan., tuo labiau, kad liudytojas S. M. (UAB „Litamicus“ direktorius) davė parodymus, patvirtinančius, jog jis žino, kad vandentiekio vamzdis iš apačios ateina į jo patalpas, o prie vandens ventilio atšaka eina į ieškovės patalpas (4 t. b.l. 68). Šių aplinkybių, turinčių esminės įtakos, sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės taikymo ir jos dydžio klausimus (CK 6.24 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas netyrė. Pažymėtina, kad ieškovės teiginys, kad UAB „Litamicus“ patalpose sklendę galėjo užsukti I. R., grindžiamas tik prielaidomis. Minėtos teismo neištirtos aplinkybės, susijusios su UAB „Litamicus“ veiksmais, jų įtaka žalos atsiradimui, gali būti nustatytos tik teismui įtraukus į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu UAB „Litamicus“, sprendžiant atsakovo daugiabučio namo bendrijos deliktinės atsakomybės taikymo klausimą, nes teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos šio asmens materialinėmis teisėmis ir pareigomis, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Nagrinėjant bylą iš naujo, taip pat būtina ištirti aplinkybes ar vandentiekio tinklo išdėstymas ieškovės patalpose atitinka techninį projektą. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien tai, jog vandentiekio tinklų rekonstrukcija ieškovės patalpose buvo atlikta iki ieškovės patalpų įsigijimo, paneigia ieškovės atsakomybę už nukrypimą nuo projekto, nes su daiktine teise į turtą ieškovė perėmė visas su tuo susijusias prievoles. Be to, byloje nebuvo nustatyta ar UAB „Litamicus“ aptiktas ventilis buvo teisėtai įrengtas, kas jį įrengė. Taigi, teismo išvada, kad nei ieškovas, nei UAB „Litamicus“ neatsako už ventilio tvarkingumą, nėra paremta išsamių aplinkybių ištyrimu, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už ventilio tvarkingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas S. M. davė parodymus, kad apie 2006 m. UAB „Litamicus“ savo patalpose atliko remonto darbus, „įsivedė“ skaitliukus (4 t. b.l. 68). Nenustačius šių aplinkybių ir neįtraukus į bylą dalyvauti UAB „Litamicus“, apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus neturi galimybės nustatyti ar nagrinėjamu atveju atsakovas 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija turėjo pareigą prižiūrėti vandentiekio įrenginius, dėl kurio gedimo buvo nutrauktas vandens tiekimas, bei, esant pagrindui, nustatyti atsakomybės apimtį.

Atsakovo argumentas, susijęs su nuomos sutarčių įregistravimo nekilnojamojo turto registre data, atmestinas, nes, kaip matyti iš bylos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas neneigė, jog ginčo patalpose veikė restoranas „Irmanto sriubos“, bylos nagrinėjimo metu atsakovas aiškino, kad ieškovės patalpose buvo įsikūrusios įmonės UAB „Samtukas“ ir UAB „Skaniukas“, kurie, atsakovo teigimu, atsisakė pasirašyti sutartį su bendrija dėl vandens tiekimo, sąskaitos už vandenį buvo siunčiamos šiems asmenimis (4 t. b.l. 66). Iš to seka, kad atsakovui - namą eksploatuojančiai bendrijai, veikiančiai tuo pačiu adresu - buvo ir turėjo būti žinomas patalpų nuomos faktas, todėl nuomos sutarčių išviešinimas nėra teisiškai reikšmingas, tuo labiau, kad byla nėra susijusi su daiktinėmis teisėmis į turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme negali būti įtraukti į bylos nagrinėjimą kiti asmenys, darytina išvada, kad bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas).

Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimą piktnaudžiavimu, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą atmestinas.

Panaikinus teismo sprendimą dalyje dėl pareikštų reikalavimų atsakovui I. R. ir šioje dalyje ieškinį atmestus, iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Kadangi žyminį mokestį už atsakovą I. R. sumokėjo 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (b.l. 182, 183), todėl ši žyminio mokesčio dalis priteistina bendrijai. Įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepateikė.

Iš priteistinos Lt (b.l.) procesinių dokumentų siuntimo šios instancijos teisme išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 4 p. kolegija

nutarė

2011-12-14 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeisti – sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atsakovui I. R. buvo patenkintas ir iš šio atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, panaikinti ir ieškinį atsakovui I. R. atmesti.

Kitoje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš ieškovės G. P. 1421 Lt žyminio mokesčio 998-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai.