Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. B. (N. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21513-1169/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui N. B. (N. B.) dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir negautų pajamų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmės

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės ieškinį. 2024 m. spalio 4 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovui nustatė 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 55 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas per nustatytą terminą pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovo pareiškimą laikė nepaduotu. 2024 m. spalio 27 d. atsakovas elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties, prie skundo pridėjo patvirtinimą apie atsakovui Užimtumo tarnybos suteiktą bedarbio statusą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, kadangi skundas pateiktas praleidus CPK nustatytą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis atsakovui buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) 2024 m. spalio 17 d. ir laikoma įteikta 2024 m. spalio 18 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl paskutinė diena atskirajam skundui pateikti buvo 2024 m. spalio 25 d. Atsakovas atskirąjį skundą pateikė 2024 m. spalio 27 d. (sekmadienį). Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas atskirąjį skundą teismui galėjo pateikti iki 2024 m. spalio 25 d. įskaitytinai, tačiau atskirasis skundas buvo pateiktas 2024 m. spalio 27 d. – dvi dienas praleidus 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti.

13. CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą, be kita ko, ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

14. Apeliantas nurodo, kad termino praleidimą lėmė tuo metu vykęs pasirengimas kitos bylos skundui.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 283 42/95, § 61, ECHR 1999 – VII ir kt.). EŽTT yra nurodęs, kad normų, reglamentuojančių formalius skundo priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą taikymo tikslas yra užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir suderinamumą su teisinio apibrėžtumo principu, šios normos ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti asmeniui kelio pasinaudoti prieinama teisinės gynybos priemone (B. and others v. Czech Respublic, no. 47273/99, judgment of 2002 November 12, § 49; F. v. F. Y. Respublic of Macedonia, no. 10649/03, judgment of 19 June 2008, § 39).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, spręsdamas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, išaiškino, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui, nežymiai praleidus terminą (dvi dienas, skundas paduotas nedarbo dieną (sekmadienį)) atskirajam skundui paduoti, neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti apeliacijos teise bei užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą. Tuo labiau, kad atsakovas nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi, kuria jam buvo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prie skundo pridėdamas patvirtinimą apie atsakovui Užimtumo tarnybos suteiktą bedarbio statusą. Nagrinėjamuoju atveju proceso operatyvumui bei teisinių santykių stabilumui, kuriam užtikrinti ir yra nustatytas skundo padavimo terminas, neturi įtakos nežymus (dvi dienos) termino praleidimas.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas nežymiai, tai neturi įtakos teisinių santykių stabilumui, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovui N. B. terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties pateikti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.