- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-139-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
- 3.4.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-4226-477/2021 pagal pareiškėjos V.K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“, UAB „Sergel“, UAB „Legal Balance“, UAB „Gelvora“, individualiai įmonei „Aujama-credit“, antstoliui S. O. G., dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. K. kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Bankroto administratoriumi pareiškėja prašė skirti bankroto administratorių mažąją bendriją „Ius LT“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos nemokumą sukėlė 2018 – 2019 metais prisiimti skoliniai įsipareigojimai, kurie atsirado kreipiantis į kreditų bendroves dėl paskolų suteikimo. Pareiškėjai paskolos buvo būtinos, siekiant atsiskaityti už medicinines paslaugas, t. y. dantų tvarkymą. Pareiškėja paimtas paskolas taip pat naudojo namo remontui, baldų pirkimui, siekiant sudaryti kuo geresnę aplinką gyventi bei mokytis pareiškėjos nepilnamečiams vaikams. Pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, pasirašydama kredito sutartis nesuprato/ nepastebėjo sutartyse nustatytas ypač dideles palūkanas, sutarties sudarymo mokesčius ir kt. Pareiškėjos teigimu šiuo metu skolos kreditoriams sudaro 16 582,45 Eur. Pareiškėja nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei automobilis “AUDI”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įkainoti atitinkamai 8 500 Eur ir 600 Eur. Pareiškėja nurodė, kad neturi jokio kilnojamojo turto, pareiškėjos buitis yra minimali, ji neturi brangių buities prietaisų, rūbų, aukso dirbinių ar kitokių vertingų daiktų. Pareiškėjos banko sąskaitos likutis 2021-09-01 buvo 0,37 Eur. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) yra 670 Eur. Pareiškėja taip pat gauna nepilnamečių vaikų auginimui skirtas išmokas, kurios sudaro 330 Eur per mėnesį. Pareiškėja neturi objektyvių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nes gauna nedideles pajamas, o susidarę įsiskolinimai apriboja galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakyta pareiškėjai V. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatomis, kasacinio teismo praktika, nurodė, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas, o tada turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
5. Nustatė, jog pareiškėja pareiškimo padavimo metu turėjo 16 582,45 Eur pradelstų įsipareigojimų šiems kreditoriams: 1) UAB „Sostinės kreditai“ – 4 138,39 Eur; 2) UAB „Sergel“ – 2 006,10 Eur; 3) UAB „Legal Balance“ – 6 126,19 Eur; 4) UAB „Julianus Inkaso“ – 372,87 Eur; 5) UAB „Gelvora“ – 1 147,90 Eur; 6) Individualiai įmonei „Aujama-credit“ – 2 791,00Eur, bendrą kreditorių reikalavimą sudarė 16 582,45 Eur. Pašalinus suinteresuotą asmenį UAB „Julianus Inkaso“ iš suinteresuotų asmenų sąrašo, bendra kreditorių reikalavimų suma sudarė 16 209,58 Eur. Sprendė, kad V. K. skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, suma, nors labai nežymiai, tačiau viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
6. Nurodė, jog reikalinga nustatyti, kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas sumokėti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį. Nustatė, kad pareiškėja dirba ir gauna darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius yra apie 670 Eur, ji gauna nepilnamečių vaikų auginimui skirtas išmokas, kurios sudaro 330 Eur per mėnesį, sveikatos problemų, trukdančių dirbti, neturi. Iš atlyginimo yra išskaitomos skolos kreditoriams. Iš antstolio S. O. G. 2021-12-08 pažymos Nr. S-21-168-41322, matyti, kad iš pareiškėjos V. K. per laikotarpį nuo 2018-10-25 iki 2021-10-08 išieškota – 4 485,86 Eur skola UAB „Sostinės kreditai“ naudai ir vykdymo išlaidos. Per laikotarpį nuo 2019-02-04 iki 2021-10-08 išieškota – 1 425,86 Eur skola UAB „Gelvora“ naudai ir vykdymo išlaidos. Per laikotarpį nuo 2019-04-18 iki 2021-10-08 išieškota – 5 492,00 Eur skola UAB „Legal Balance“ naudai ir vykdymo išlaidos. Bendra visose bylose išieškotina skolų su palūkanomis ir vykdymo išlaidų suma buvo 23 526,10 Eur, iš kurių išieškota 11 403,72 Eur. Įsiskolinimų likutis - 12 122,38 Eur. Pagal antstolio pateiktus duomenis per laikotarpį nuo 2018-10-25 iki 2021-10-08 (per 36 mėnesius) iš pareiškėjos per mėnesį išieškoma vidutiniškai po 317 Eur. Teismas sprendė, jog skolų išieškojimus vykdant panašiomis į šiuo metu esančias sąlygas, yra realios galimybės pareiškėjai kreditorinius reikalavimus, kurie antstolio yra išieškomi, padengti per protingą laikotarpį, t. y. per maždaug 3 metus. Dar maždaug metų prireiktų UAB „Sergel“ ir individualios įmonės „Aujama-credit“ kreditoriniams reikalavimams, kurie šiuo metu nėra išieškomi, padengti.
7. Pažymėjo, kad pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi pakankamai pasyviai, nesistengė gauti papildomų pajamų, kurias sveikas ir darbingas asmuo pagal savo įgūdžius ir patirtį pajėgus gauti. Be to, per laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-09-01, gavusi papildomas pajamas – apie 20 000 Eur paramą iš pareiškėjos artimo draugo gydytojo I.M., pareiškėja šių lėšų nenaudojo skoloms mažinti. Nėra duomenų, kad pareiškėja nors dalinai būtų atsiskaičiusi su kreditoriais gera valia, būtų bandžiusi tartis su kreditoriais dėl dalinio skolų mokėjimo, taip išvengdama priverstinio skolų išieškojimo, tuo pačiu ir vykdymo išlaidų. Vertino pareiškėjos paaiškinimus, kad visos jos skolos susidarė dėl to, kad gaunamo darbo užmokesčio neužteko pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, ji negalėjusi paaiškinti, kodėl nereikalauja iš vaikų tėvo teikti išlaikymą vaikams. Vertino, kad toks elgesys yra nepateisinamas ir negali būti vertinamas kaip objektyviai sąlygota aplinkybė, dėl kurios pareiškėja buvo priversta beatodairiškai skolintis pinigines lėšas. Pareiškėja gaudama apie 1 000 Eur pajamų (laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-09-01, jos pajamos viso sudarė apie 1 600 Eur per mėnesį), nurodė, kad iš šių lėšų gali skirti 60 Eur bankroto administratoriui ir neketina mokėti bent minimalią dalį kreditoriams skoloms padengti. Sprendė, jog pareiškėja bando pasinaudoti bankroto institutu, iš esmės siekdama visiško skolų nurašymo, tačiau įvertinus pareiškėjos gaunamų pajamų bei turimo turto, ir skolinių įsipareigojimų santykį matyti, jog pareiškėja turi realias galimybes per protingą laikotarpį (4-5 metus) padengti visus kreditorinius reikalavimus, kas leidžia teigti, kad pareiškėja yra moki. Sprendė, jog pareiškėja neatitinka FABĮ nurodytos nemokumo būklės kriterijų, todėl iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai nėra teisinio pagrindo. Konstatavus pareiškėjos mokumą, jos elgesys sąžiningumo aspektu nebuvo vertinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažįstant, jog pareiškėja įstatymo prasme laikytina nemokia.
9. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė pareiškėją esant mokia, kadangi netinkamai apskaičiavo jos pradelstų įsipareigojimų sumą, dėl ko netinkamai apskaičiavo galimą skolų grąžinimo terminą bei nepagrįstai jį įvertino FABĮ prasme.
10. Pareiškėjos atstovas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje žodžiu patikslino pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, jog pareiškėja yra gavusi kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-28867-1160/2021, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme, dėl 6516,93 Eur skolos priteisimo. Todėl kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ reikalavimas pareiškėjos atžvilgiu sudaro ne 2791 Eur, o 6516,93 Eur. Bendra galutinė kreditorinių reikalavimų suma sudaro ne 16209,58 Eur, o 19935,51 Eur. 3726 Eur kreditorinio reikalavimo suma laikytina ženklia, sprendžiant asmens nemokumo klausimą bei nustatant terminą, per kurį skola kreditoriams galėtų būti grąžinama.
11. Nurodo, kad orientaciniu kriterijumi dėl kreditorinio reikalavimo grąžinimo termino „protingumo“ turėtų būti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, t. y. apie trys metai nuo nutarties iškelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylą. Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikos apžvalgoje bylose dėl fizinių asmenų bankroto pažymėta, jog aiškiai neapibrėžtas kreditorinių reikalavimų grąžinimo terminas nėra laikytinas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste, taigi neapibrėžtas terminas negali būti priežastimi pripažinti asmenį mokiu FABĮ prasme. „Maždaug“ 4 metų laikotarpis yra aiškiai neapibrėžtas bei viršijantis FABĮ įtvirtintą 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę. Teismas neteisingai nustatė pradelstų kreditorinių reikalavimų sumą, pareiškėjai prireiktų virš 5 metų grąžinti esamai 19935,51 Eur pradelstų reikalavimų sumai. Pareiškėja dirba bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys neskelbtini), vidutinis jos atlyginimas sudaro 670 Eur per mėnesį. Tuo tarpu likusi atlyginimo dalis – priemoka už sveikatos paslaugų teikimą COVID-19 sergantiems pacientams. Šios papildomos išmokos prie pareiškėjos (bendrosio praktikos slaugytojos) atlyginimo ir lėmė, jog ji pastaruosius trejus metus vidutiniškai galėdavo skirti po 317 Eur per mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui. Tačiau pareiškėjos finansinės galimybės, pagal kurias bylą nagrinėjęs teismas nustatė pareiškėjos mokumą, yra laikinos, susijusios su COVID-19 infekcijos plintamumu, negalima prognozuoti, jog tokios bus jos pajamos dar 3-5 metams į priekį. Todėl nepagrįsta išvada dėl pareiškėjos mokumo bei paskaičiavimai, jog ji sekančius 3-5 metus galės skirti (ar iš jos galės būti nurašoma) vidutiniškai po 317 Eur kiekvieną mėnesį. Gaudama įprastinį atlyginimą be COVID-19 priemokų, pareiškėja niekaip negalėtų įvykdyti šiai dienai susidariusių kreditorinių reikalavimų net per 5 metus. Pareiškėjai gaunant savo bazinį atlyginimą, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straispnį, ji grąžintų visas skolas kreditoriams (19935,51 Eur) tik per 7,5 metų.
12. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netemnkintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.
16. Sprendžiant ar keltina fizinio asmens bankroto byla paprastai vertinama (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis): 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja yra moki, todėl fizinių asmenų bankroto byla jai nekeltina. Pareiškėja su tokia teismo išvada nesutinka.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, jog situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
18. Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas įsipareigojimams vykdyti, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Taigi, nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.
19. Apeliantė teigia, jog teismas neteisingai apskaičiavo jos turimus skolinius įsipareigojimus, neatsižvelgė į jos atstovo paaiškinimus teisme, kad pareiškėja yra gavusi kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-28867-1160/2021, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme, dėl 6516,93 Eur skolos priteisimo ir šiuo metu skola sudaro ne 16209,58 Eur, bet 19935,51 Eur.
20. Byloje nustatyta, jog pareiškėja pareiškimo padavimo metu nurodė turinti 16 582,45 Eur pradelstų įsipareigojimų šiems kreditoriams: 1) UAB „Sostinės kreditai“ – 4 138,39 Eur; 2) UAB „Sergel“ – 2 006,10 Eur; 3) UAB „Legal Balance“ – 6 126,19 Eur; 4) UAB „Julianus Inkaso“ – 372,87 Eur; 5) UAB „Gelvora“ – 1 147,90 Eur; 6) Individualiai įmonei „Aujama-credit“ – 2 791,00 Eur. UAB „Julianus Inkaso“ nurodžius, jog nėra pareiškėjos V. K. kreditorius, teismo pripažinta, kad bendra kreditorių reikalavimų suma sudarė 16 209,58 Eur.
21. Tačiau pažymėtina, kad teisme pareiškėjos atstovas nurodė aplinkybes dėl kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ pareikštų reikalavimų kitoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28867-1160/2021, iš pareiškėjos kreditoriui priteista 1 400 Eur negrąžinto kredito skola, 1 390,48 Eur nuostoliai (negautos pajamos), 17,01 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (2 807,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teise (2021 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 277 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi šioje byloje ieškinys buvo pareikštas iki ginčijamos nutarties priėmimo, joje buvo duomenys dėl pradelstų skolinių įsipareigojimų ir įvertinus tai, kad kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ reikalavimas 2 807,49 Eur sumai yra atsiradęs iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, pripažintina, jog pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai nutarties priėmimo dienai sudarė 19017,07 Eur. Pareiškėjos skolų suma viršija 25 MMA, sudaro 19017,07 Eur sumą, ir šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.
22. Nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas klausimas dėl trečiosios nemokumo sąlygos, t. y. ar pareiškėja turi realią galimybę per protingą terminą padengti savo skolas iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėja turi galimybę kreditorinius reikalavimus, kurie antstolio yra išieškomi, padengti per protingą laikotarpį, t. y. per maždaug 3 metus, o dar maždaug metų prireiktų UAB „Sergel“ ir individualios įmonės „Aujama-credit“ kreditoriniams reikalavimams, kurie šiuo metu nėra išieškomi, padengti.
23. Apeliantė teigia, kad jai prireiktų virš 5 metų grąžinti esamai 19935,51 Eur pradelstų reikalavimų sumai. Be to, jeigu negautų papildomos priemokos už sveikatos paslaugų teikimą COVID-19 sergantiems pacientams, ji negalėtų skirti po 317 Eur per mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui. Gaudama įprastinį atlyginimą, ji grąžintų visas skolas kreditoriams (19935,51 Eur) tik per 7,5 metų, o toks terminas nėra protingas.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nustačius didesnę pradelstų įsiskolinimų kreditoriams sumą, tai turi įtakos ir termino skolų padengimui apskaičiavimui. Vertinant, kad skolos būtų dengiamos kaip iki šiol, skiriant po 317 Eur per mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui, skolos būtų padengtos per 5 metus, kuris, teismo vertinimu, yra protingas.
25. Pažymėtina, kad nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje netgi 9–10 metų terminas iš esmės nelaikomas neprotingu, nors ir yra ilgesnis nei FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Protingo termino nustatymas yra teismo prerogatyva, jis nėra nurodytas įstatymuose, taip pat nėra susietas su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminu, o tai, kad jis ilgesnis, nei pareiškėjai būtų patogu, nereiškia jo neprotingumo.
26. Apeliantė skunde nurodo, jog gauna papildomas priemokas už sveikatos paslaugų teikimą COVID-19 sergantiems pacientams, dėl to turi galimybę skirti po 317 Eur per mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui, tačiau ateityje gali nebegauti priemokų darbe. Teismas pažymi, kad nemokumą reikia skirti nuo gresiančio nemokumo – šiuo metu esamą skolą pareiškėja gali grąžinti per protingą terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos darbiniai santykiai galėtų būti nutraukti, epidemija nėra pasibaigusi ir nėra pagrindo spręsti, jog artimiausiu metu pareiškėjai priemokos darbe nebebus mokamos. Svarbu ir tai, kad apeliantė iki 2021 m. rugpjūčio mėn. turėjo ir kitų pajamų, bet nurodė, kad daugiau jų nebegaus. Kokiu pagrindu ji gaudavo tas pajamas ir kokiu pagrindu nutrūko jų gavimas, neaišku.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018, 20 punktas). Todėl, padidėjus skolai ar pasikeitus pareiškėjų pajamoms, pareiškėja turės galimybę vėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo.
28. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos mokumo (gebėjimo per protingą terminą grąžinti skolą), nepažeidė teisės normų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamo procesinio sprendimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeista.