Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,

nuteistojo D. S. gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui (dalyvaujant per Zoom programinę įrangą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (apgaulės būdu įgijo L. P. turtą), ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (apgaulės būdu įgijo L. Z. turtą), ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas J. B. atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista iš J. B. valstybės naudai 206,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

- D. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (apgaulės būdu įgijo L. P. turtą), ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (apgaulės būdu įgijo L. Z. turtą), ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. S. atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose.

Procesai dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. Z. bei L. P. civilinių ieškinių nutraukti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios intancijos teismas skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, netinkamai vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei netinkamai individualizavo bausmę nuteistajam, tokiu būdu netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1 punktas). Dėl to nuteistajam D. S. paskirta bausmė yra neteisinga - aiškiai per griežta (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Skunde remiamasi kasacinio teismo praktika ir pažymima, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnyje nustatyoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia ar išskirtine.

3.1. Apelianto vertinimu, skundžiamas nuosprendis iš esmės kelia reikšmingų abejonių teismo objektyvumu, nuteistajam paskiriant bausmę, įvertinus byloje esamus duomenis ir visas aplinkybes. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, priimdamas ir skelbdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė proporcingumo principą - vertinant kaltės ir paskirtos sankcijos, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykio, todėl bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, nepakankamai išanalizavo proporcingumo principo taikymo subtilybes. Nurodoma, jog proporcingumas tapatinimas išimtinai su teisiniu įrankiu ar instrumentu, skirtu nustatyti santykį tarp priemonių ir jomis siekiamų tikslų, kas šioje baudžiamojoje byloje padaryta nebuvo, todėl buvo paskirta netinkama bausmė, kuri per daug suvaržo nuteistojo teises.

3.2. Skunde nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Remiasi tarptautine praktika ir pažymi, kad veikos pavojingumas, jos paplitimas, ultima ratio principo taikymas, baudžiamosios teisės veikimo sritis ir ribos, proporcingumo principo išlaikymas, bausmės veiksmingumas, proporcingumas ir atgrasyma yra svarbiausi. Turi būti nustatomos teisinės priemonės, kurios yra būtinos demokratinėje visuomenėje, tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (pusiausvyra) bei nevaržo asmens teisių labiau nei tai yra būtina, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios kyla „gerojo teisingumo vykdymo“ reikalavimas, taikoma visoms nusikalstamų veikų rūšims, pradedant paprasčiausiomis ir baigiant sudėtingiausiomis.

4. Atsiliepimų į pateiktus apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistojo J. B. gynėjas advokatas M. Venckus prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinių skundų ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

7. Apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo neginčijama, skunduose nesutinkama su jiems paskirta bausme dėl jos griežtumo (tai yra dėl bausmės rūšies parinkimo), teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems skirdamas bausmes, netinkamai vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei netinkamai individualizavo paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad tenkinti apeliacinius skundus nėra pagrindo.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

9. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės iinstancijos teismas nepagrįstais laiko apeliacinių skundų argumentus, kad nuteistiesiems paskirta bausmė, varžo nuteistųjų teises labiau nei reikia bausmės tikslams pasiekti. Su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu paskirti įpareigojimai laikytini proporcingais ir užtikrinančiais ne tik nuteistųjų nubaudimą, bet ir visuomenės interesą, jog asmenys, padarę nusikalstamas veikas būtų teisingai nubausti. Pažymėtina, jog pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam skiriama įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, kuri gali sukelti nepatogumų ir tai yra natūralus nusikalstamo elgesio rezultatas.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistieji pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), kurios sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės skyrimas nuteistiesiems motyvuotas. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistųjų padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes.

11. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšies vidurkiui artima subendrinta laisvės atėmimo bausmė. D. S. pripažinus kaltę byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu ir D. S. paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis – 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose. Nėra pagrindo manyti, jog D. S. nubaustas per griežtai. Jis veikdamas bendrininkų grupėje, padarė du nesunkius nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui už apysunkio smurtinio nusikaltimo padarymą, ne kartą baustas administranie tvarka. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023-07-05 nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 4 dalį, nuosprendis neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-24 nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, nuosprendis įsiteisėjęs. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ taip pat matyti, jog šiuo metu pirmosios instancijos teismuose dar nagrinėjamos ir kitos baudžiamosios bylos, kuriose D. S. kaltinamas nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, pasikėsinimu padaryti nesunkų nusikaltimą, pasikėsinimu padaryti sunkų nusikaltimą. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų, visuotinai priimtinų elgesio normų. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors D. S. gynėjas skunde pažymi, kad pastarasis prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atlygino žalą, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog nuteistasis kaltę pripažino ir atlygino žalą, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, ir į tai pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę. Apeiaciniame skunde pažymima, jog D. S. dirba, visose baudžiamosiose bylose prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti visas bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, nebendrauja su asmenimis, su kuriais padarė nusikalstamas veikas, jis yra labai jauno amžiaus, šiuo metu turi gyvenimo draugę, su kuria planuoja susituokti, bausmė sukeltų itin neigiamas socialines, ekonomines bei emocines pasėkmes, ne tik nepadėtų pasiekti jokių bausmės tikslų, bet sukeltų neigiamas pasekmes ne tik nuteistajam, bet ir jo artimiesiems bei visuomenei, šie argumentai nepakankami vertinti, jog skundžiamu nuosprendžiu bausmė individualizuota netinkamai ar yra neproporcinga.

12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. S. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo ją dar labiau švelninti.

13. Nuteistajam J. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšies vidurkiui artima subendrinta laisvės atėmimo bausmė. J. B. pripažinus kaltę byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu ir J. B. paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis – 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programose. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai. J. B. veikdamas bendrininkų grupėje, padarė du nesunkius nusikaltimus. Šiuo atveju buvo teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023-07-05 nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 4 dalį, nuosprendis neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Taip pat matyti, jog šiuo metu pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamos dar 3 baudžiamosios bylos, kuriose J. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, pasikėsinimu padaryti nesunkų nusikaltimą, pasikėsinimu padaryti sunkų nusikaltimą. Minėti bylos duomenys apeliantą charakterizuoja kaip linkusį ne tinkamai laikytis įstatymų ir visuomenei priimtinų elgesio normų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog nuteistasis kaltę pripažino, atlygino žalą, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju J. B. asmenybė leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad švelnesne negu laisvės atėmimas bausme, kurios vykdymas atidėtas, nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas buvo šališkas, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis šališkumą sieja su jo netenkinančios bausmės paskyrimu. Nuteistojo netenkinančio sprendimo priėmimas savaime nerodo teismo šališkumo. Skunde vien nurodymas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, apsiribojant vien deklaratyviu teiginiu ir nenurodant jokių objektyvių duomenų, kad teisėjas yra asmeniškai iš anksto nusistatęs prieš nuteistąjį ar tendencingas, taip pat jokių kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo ir nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo (BPK 44 straipsnio 5 dalis).

15. Skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam J. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas.

16. Nesant pagrindo skirti švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, kurios vykdymas nuteistiesiems atidėtas, D. S., J. B. negali būti paskirti nei viešieji darbai, nei kitos švelnesnės bausmės. Teisės taikymo aspektu nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu mažesnės negu sankcijoje įtvirtintas bausmės vidurkis, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistųjų asmenybes, todėl nelaikytinos per griežtomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo skiriamas bausmes nuteistiesiems D. S. ir J. B., nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose nenukrypo, BK, BPK ir kitų teisės normų nepažeidė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo D. S. gynėjo bei nuteistojo J. B. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

17. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta 2023-11-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį D. S., sudaro 116,67 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

19. Nagrinėjam atveju, dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. S. sudarė sutartį su advokatu D. Dargevičiumi. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. Dargevičiaus ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus. Atsižvelgu į tai, kad advokatas D. Dargevičius į prieš tai vykusius teismo posėdžius neatvyko be svarbios priežasties Klaipėdos apygardos teismo 2023-11-09 nutartimi advokatui buvo paskirta nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad baudžiamasis procesas vyktų operatyviai, koncentruotai bei ekonomiškai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešė apie tai, kad D. S. būtinas gynėjas. 2023-10-24 teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus pranešimas apie tai, kad nuteistąjį D. S. ginti parinktas advokatas Algirdas Platauna. Klaipėdos apygrados teismas 2023-11-03 nutartimi advokatą A. Platauną paskyrė nuteistojo D. S. gynėju. Bylą nagrinėjant 2023-11-09 teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. Dargevičius. Būtent šis advokatas, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinktas advokatas – A. Platauna – gynė D. S. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors advokatas A. Platauna atvyko į apygardos teisme 2023-11-09 vykusį teismo posėdį, tačiau realiai jokių teisinių paslaugų jis D. S. nesuteikė, kadangi, įvertinusi tą faktą, jog nuteistąjį gynė jo paties pasirinktas gynėjas, teisėjų kolegija atleido advokatą A. Platauną nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime ir nutraukė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nuteistajam D. S., 2023-11-09 pranešimas išsiųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriui. Dėl nurodytų priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. S. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus, nuteistojo J. B. apeliacinius skundus atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. S. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.