- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- 1-131-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40370-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam V. (V.) K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimą;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) metams ir paskiriant įpareigojimus;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d, nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 (dviem) metams ir paskiriant įpareigojimus bei draudimus. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;
8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 (trims) metams ir paskiriant įpareigojimus bei draudimą. Vilniaus apygardos teismo 2018 metų gegužės 31 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendis ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos įstaigoje;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;
10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartimi subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 metų gegužės 31 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir skirta galutinė 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2020 m. spalio 8 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.03 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną važiavo namo iš merginos ir taip įvyko. Automobilis „Chrysler Grand Voyager“ priklauso jam, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta jo vardu, tik automobilis registruotas kitu vardu. Automobilis buvo nugabentas į aikštelę, automobilio neatsiėmė. Jį sustabdė Mickūnuose, gali būti Mažeikių kaime, ten gyvena jo merginos motina. Nepamena koks buvo nustatytas neblaivumas, gali būti, kad 2.03 promilės. Prieš vairuodamas automobilį išgėrė gal pora litrų alaus, prieš tai degtinę gėrė. Nepagalvojo ir taip gavosi. Gailisi ir atsiprašo, kad taip įvyko.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Liudytojas M. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate Patrulių rinktinės 2-osis kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. spalio 8 d., dirbdamas pagal iš anksto numatytą grafiką, patruliuodamas Naujojoje Vilnioje, tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaukiniu V-1729, 2020 m. spalio 8 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vairavimo būdas sukėlė įtarimą, nes mėtėsi į šalis, važiuodamas vinguriavo kelyje, važiavo dideliu greičiu. Jis iškarto įjungė mėlynos ir raudonos spalvos specialiuosius šviesos ir garso signalus, taip pat garsiakalbiu pareikalavo minėto automobilio vairuotoją sustoti dešiniajame kelkraštyje, tačiau šis į reikalavimus nesureagavo. Jiems važiuojant iš paskos, didino greitį ir važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilio Chrysler vairuotojas įvažiavęs į mokyklos gatvę iškarto nusuko į miško kelią ir nemažindamas greičio toliau važiavo juo. Važiuodamas miško keliu, automobilio vairuotojas bandė apsisukti, tačiau užklimpo ir sustojo. Iš vairuotojo vietos išlipo vairuotojas, kaip paaiškėjo V. K.. Šiam išlipus buvo pareikalauta atsigulti ant žemės, tačiau asmuo nereagavo į jų reikalavimus, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Paguldžius V. K. ant žemės, bandant uždėti spec. priemonę antrankius stangrino rankas, taip siekdamas išvengti sulaikymo. Atvedus V. K. prie tarnybinio automobilio ir bendraujant, iš pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus V. K. ar vartojo alkoholį, prisipažino, kad gėrė degtinę su alumi, maždaug prieš tris valandas, tačiau vartoja alkoholį kelias dienas iš eilės. Alkotesteriu Alcotest 7510, 19 val. 48 min., pirmu patikrinimo metu nustatytas 2,22 promilių girtumas, 20 val. 11 min., antro patikrinimo metu nustatytas 2,03 promilių girtumas. V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20124017219 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis. V. K. automobilyje buvo vienas. Automobilis Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę esančia Eišiškių pl. 127. Apie 19 val. 48 min. V. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 8).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus alkotesteriu V. K. 2020 m. spalio 8 d. 19.48 val. pirmu patikrinimu nustatyta 2,22 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 20.12 val. nustatyta 2,03 promilės etilo alkoholio ( b. l. 11).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Chrysler Grand Voyager 2.5 TD SE, pasirinkti metai 1998, vidutinė kaina su PVM – 1 130 eurai (b. l. 18).
Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ matyti, kad automobilis Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso V. V. (V. V.) (b. l. 19).
Iš 2020 gegužės 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. V. parduoda A. R. automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 100 eurų (b. l. 23).
Iš 2020 rugpjūčio 31 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. V. R. S. (R. S.) pardavė automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 150 eurų (b. l. 21).
Iš 2020 spalio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. S. V. K. pardavė automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 100 eurų (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. R. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, alkotesterio matuoklio kvituose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas V. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis V. K. teistas dešimt kartų (b. l. 59–66), tame tarpe du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką padarė nepraėjus mėnesiui, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, administracine tvarka baustas (b. l. 54–58), paskirtų piniginių nuobaudų nemokantis, nedirbantis. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis V. K. nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 15 d., t. y. per metus jau du kartus buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kaip jau minėta nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus kelioms savaitėms paleistas iš įkalinimo įstaigos. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. K. savo elgesio ir veiksmų kritiškai nevertina. Kaip matyti kaltinamasis daro ne tik kitas tyčines nusikalstamas veikas, bet ir analogiškus nusikaltimus, už nusikalstamų veikų padarymą skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, nepasiekė, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės maksimumui.
Teismas pažymi, kad nustatytos aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų bei paneigia bet kokias galimybes kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. K. buvo sulaikytas nuo 2020 m. spalio 8 d. 19 val. 48 min. iki 2020 m. spalio 9 d. 12 val. 50 min. (b. l. 33–34, 35) ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 149), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės ir teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs, jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais V. K. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, turtui, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių V. K. veiksmų, bet tik dėl to, kad policijos pareigūnams laiku pavyko užkirsti daromą nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, V. K. anksčiau du kartus buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo terminas teigiamos įtakos nepadarė, o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį, kuris išvadų dėl savo elgesio nepadaro, ir tik patvirtina aplinkybę, kad V. K. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog V. K., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys veikos darymo metu, t. y. stabdomas policijos pareigūnų nestojo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 5 (penkis) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d. (b. l. 47–49). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas kito asmens vardu, faktiškai priklauso kaltinamajam V. K.. Kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, ką patvirtina ir bylos medžiagoje esančios pirkimo–pardavimo sutarties kopijos (b. l. 20, 21). Vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje daryti teisės pažeidimus, automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotinas.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažymą (b. l. 155–156), kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo V. K. gynyba sudaro 166, 50 eurus.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-418-626/2020).
Baudžiamąją bylą skiriant nagrinėti teisiamajame posėdyje būtinų gynėjo dalyvavo pagrindų, numatytų BPK 51 straipsnyje, nenustatyta. Nagrinėjant baudžiamąją bylą paties kaltinamojo procesinis elgesys, t. y. procesinių teisių piktnaudžiavimas ir nebendradarbiavimas, sąlygojo būtinybę kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo, kadangi kaltinamajam V. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nurodytų aplinkybių pagrindu ir įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį darytina išvada, kad V. K. suteikta teisinė pagalba yra reali ir pagrįsta, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo atžvilgiu.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 47–49, 145–145), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
2020 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, kuris buvo tęsiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. liepos 16 d. nutartimis, V. V. vardu registruotai ir V. K. priklausančiai transporto priemonei „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
V. (V.) K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. (V.) K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. (V.) K. buvo sulaikytas nuo 2020 m. spalio 8 d. 19 val. 48 min. iki 2020 m. spalio 9 d. 12 val. 50 min. ir 2021 m. rugpjūčio 18 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. (V.) K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 9 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis V. (V.) K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Išieškoti iš V. (V.) K. valstybės naudai 166, 50 (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme.
Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Swedbank AB, sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300; AS Citadele bankas Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; Luminor bank AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
2020 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės nutarimu taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, kuris buvo tęsiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. liepos 16 d. nutartimis, V. V. vardu registruotai ir V. K. priklausančiai transporto priemonei „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.