Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės S. B. atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui ir atsakovų G. R. ir K. Š. atstovui advokatui Mindaugui Kaziukoniui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams G. R. ir K. Š. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. R. ir K. Š. 1 470,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis S. G.. 2023 m. birželio 29 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris patvirtino, kad ieškovė paveldėjo visą velioniui S. G. priklausiusį turtą. Susipažinusi su paveldėjimo teisės liudijimu, ieškovė pastebėjo, kad į paveldėjimo teisės liudijimą nėra įtrauktas vertingas žemės sklypas ir automobilis (duomenys neskelbtini), kurį velionis S. G. buvo įsigijęs dar (duomenys neskelbtini) už 13 620,00 Eur.

Nurodė, kad siekiant išsiaiškinti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) likimą, ieškovė kreipėsi į VĮ Regitra su prašymu pateikti automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo dokumentus. VĮ Regitra pateikė automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), istorinius duomenis, taip pat 2021 m. gegužės 29 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas G. R., veikdamas įgaliotojo S. G. vardu, pardavė pastarajam priklausiusią transporto priemonę atsakovui K. Š.. VĮ Regitra taip pat pateikė 2021 m. birželio 3 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu jau atsakovas K. Š. tą pačią transporto priemonę pardavė atsakovui G. R. už tokią pačią kainą – 1 000,00 Eur.

Pažymėjo, kad Utenos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4350-1147/2024 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir abu ginčijamus automobilio pirkimo – pardavimo sandorius pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei taikė restituciją, ginčo automobilį grąžinant ieškovei. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-359-459/2025 Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Automobilis ieškovei grąžintas 2025 m. birželio 15 d.

Nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovai nebūtų sudarę nesąžiningų ir teisei priešingų 2021 m. gegužės 29 d. ir 2021 m. birželio 3 d. automobilio pirkimo – pardavimo sandorių, automobilis būtų buvęs velionio S. G. nuosavybe jo mirties momentu. Tokiu atveju automobilio vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini) būtų 7 900,00 Eur. Teigė, kad ginčo automobilio vertė jo faktinio perdavimo ieškovei metu 2025 m. birželio mėn. buvo 6 430,00 Eur, todėl dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, užvaldant ginčo automobilį, automobilis prarado dalį savo vertės – 1 470,00 Eur. Minėtas automobilio vertės sumažėjimas 1 470,00 Eur suma yra ieškovės nuostoliai, kuriuos prašo solidariai priteisti iš atsakovų.

Atsakovai G. R. ir K. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kol vyko Utenos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-4350-1147/2024 nagrinėjimas bei Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-359-459/2025 nagrinėjimas transporto priemonė (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ginčo objektas. Pastebėjo, kad nors Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu buvo nuspręsta grąžinti ieškovei S. B. nuosavybės teisę į transporto priemonę, tačiau minėta transporto priemonė S. B. iki tol niekada nepriklausė, todėl nevisiškai aišku kaip buvo galima grąžinti asmeniui tai, kas jam nepriklausė. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-359-459/2025 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl atsakovas G. R. ginčo automobilį ieškovei grąžino 2025 m. birželio 15 d., šį faktą pripažįsta ir pati ieškovė. Automobilis asmenine S. B. nuosavybe tapo tik po Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-359-459/2025 priėmimo.

Pagal galutinį sprendimą atsakovas G. R. ginčo automobilį ieškovei turėjo grąžinti per 14 dienų, realiai automobilis ieškovei buvo grąžintas maždaug dviem savaitėmis vėliau, 2025 m. birželio 15 d. Galima būtų sutikti su ieškovės reikalavimu už minėtas maždaug dvi savaites, tačiau negalima sutikti su ieškovės reikalavimu už ženkliai ilgesnį laikotarpį, kai atsakovas G. R. sąžiningai valdė minėtą automobilį. Pastebėtina, kad valdydamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas G. R. prižiūrėjo minėtą automobilį, rūpinosi jo išlaikymu, tai patvirtina pridedami atsakovo G. R. banko sąskaitos išrašai ir (duomenys neskelbtini) suteiktų paslaugų išrašas. Minėti dokumentai ne tiktai patvirtina, kad atsakovas G. R. rūpinosi transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bet ir investavo į šį automobilį 683,12 Eur (174,32 + 508,80 = 683,12) asmeninių lėšų. Be to, dar 146,00 Eur už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) remontą ir priežiūrą G. R. sumokėjo grynaisiais pinigais. Vertinant ieškovės nurodomų nuostolių dydį į šias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, ieškovės nuostoliai turi būti sumažinti 829,12 Eur dalimi, kadangi priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų 829,12 Eur suma.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vytautas Ptašinskis ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė S. B. nuo 9 mėnesių augo su seneliais V. ir S. G., nes tėvams buvo apribota tėvų valdžia. Ilgainiui išryškėjo senelio psichologinės problemos, dėl smurto buvo pakliuvęs į policijos akiratį, todėl buvo gydomas priverstinai. (duomenys neskelbtini) S. G. mirė. Nepraleisdama įstatyme nustatyto termino ieškovė kreipėsi dėl senelio palikimo priėmimo. Kai kreipėsi į notarą ieškovė sužinojo, kad senelio nuosavybėje trūksta automobilio ir vertingo žemės sklypo. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas G. R. pagal notarinį įgaliojimą automobilį pardavė atsakovui K. Š., o po penkių dienų, už tą pačią sumą automobilį atpirko atgal. Atsakovas G. R. pardavė ir žemės sklypą, tačiau su velioniu neatsiskaitė.

Nurodė, kad teismas panaikino automobilių pirkimo – pardavimo sutartis nuo jų sudarymo dienos. Pridėjo, kad jei nebūtų sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sandoriai, automobilis (duomenys neskelbtini) būtų buvęs velionio turtu ir palikimo objektu. Akcentavo, kad galutinis sprendimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priimtas 2025 m. gegužės 15 d., o parduotas automobilis ieškovei grąžintas 2025 m. birželio 15 d. Nurodė, kad ieškovė galėjo reikalauti kompensacijos nuo sandorių sudarymo momento, tačiau kad būtų mažesnis ginčas, kompensacijos nusprendė prašyti nuo senelio mirties momento. Pažymėjo, kad automobilio vertes patvirtina VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys.

Akcentavo, kad atsakovas G. R. automobilį valdė nesąžiningai ir tai patvirtina prejudicinę reikšmę turintis teismo sprendimas. Nurodė, kad atsakovai automobilio vertės nepadidino, o dėl automobilio remonto automobilis nuvertėjo, atsižvelgiant į bet kokias investicijas. Nurodė, kad automobilio garantija baigėsi 2023 m., kai automobilis dar buvo G. R. valdyme, o ieškovei automobilis perduotas jau be garantijos. Akcentavo, kad ieškovė nesiekia jokios naudos, 1 470,00 Eur nuostoliai yra pagrįsti, todėl prašė juos priteisti, taip pat priteisiant iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovų G. R. ir K. Š. atstovas advokatas Mindaugas Kaziukonis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir prie jo pridėtais priedais. Papildomai dėl garantinio aptarnavimo nurodė, kad atsakovai tiksliai garantijos sąlygų nežinojo, bet remontavo automobilį tame pačiame servise visu garantinio laikotarpio metu. Nurodė, kad serviso darbuotojai patys sprendė kokios detalės turi būti keičiamos ir pridėjo, kad vienos detalės keičiamos nemokamai, o už kitas mokėti reikia. Atsižvelgiant į tai, prašė ieškinį atmesti arba sumažinti priteistinų nuostolių dydį 683,12 Eur suma. Detalizavo, kad kompensacijos dydis turėtų būti mažinamas 683,12 Eur, nes tai yra 2022 m. birželio 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakovų patirtos išlaidos servise. Pridėjo, kad aptarnavimas tęsėsi ir po garantijos ir užtikrino automobilio būklės išsaugojimą bei lėmė lėtesnį automobilio nusidėvėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. G. (ieškovės senelis) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 13 620,00 Eur.

2021 m. gegužės 29 d. atsakovai sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas G. R., veikdamas įgaliotojo S. G. vardu, pardavė pastarajam priklausiusią transporto priemonę, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. Š..

2021 m. birželio 3 d. atsakovai sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas K. Š. tą pačią transporto priemonę pardavė atsakovui G. R. už tokią pačią kainą – 1 000,00 Eur.

2022 m. birželio 27 d. atsakovas G. R. sumokėjo 174,32 Eur autoservisui (duomenys neskelbtini) už servise suteiktas paslaugas automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) S. G. mirė. 2023 m. rugpjūčio 29 d. S. B. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis, kad ieškovė paveldėjo visą S. G. priklausiusį turtą.

2023 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas G. R. sumokėjo 508,80 Eur autoservisui (duomenys neskelbtini) už servise suteiktas paslaugas automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2024 m. lapkričio 21 d. Utenos apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4350-1147/2024 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir abu ginčijamus automobilio pirkimo – pardavimo sandorius pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei taikė restituciją, ginčo automobilį grąžinant ieškovei.

2025 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-359-459/2025 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Iš 2025 m. birželio 15 d. priėmimo – perdavimo akto matyti, kad atsakovas G. R. grąžino ieškovei ginčo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš ieškovės pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį automobilio vertė buvo 7 900,00 Eur, o 2025 m. birželio mėnesį – 6 430,00 Eur.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai nustatoma būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visuma: asmens, kuriam pareikštas ieškinys, neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), nukentėjusios šalies patirta žala (nuostoliai), priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys ir kaltė (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, taikymo atvejus) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4350-1147/2024, kuris paliktas nepakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-359-459/2025, tarp atsakovų G. R. ir K. Š. sudaryti ieškovės seneliui S. G. priklausiusio automobilio pirkimo – pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyti nesąžiningi atsakovų G. R. ir K. Š. veiksmai sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorius, teismų nustatyti faktai laikytini prejudicinę reikšmę turinčiais faktais šioje byloje, todėl pripažintina, kad atsakovų G. R. ir K. Š. neteisėti veiksmai ir kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos ir įrodytos.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovė patirtų nuostolių dydį grindė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės sumažėjimu 1 470,00 Eur suma, pateikdama į bylą VšĮ „Emprekis“ duomenis, pagal kuriuos automobilio vertė palikimo atsiradimo momentu (duomenys neskelbtini) buvo 7 900,00 Eur, o automobilio faktinio grąžinimo ieškovei metu 2025 m. birželio mėn. buvo 6 430,00 Eur.

Atsakovai nurodytų automobilio verčių dydžio neginčijo, tačiau teigė, jog nuostolių suma negali būti skaičiuojama remiantis (duomenys neskelbtini) nustatyta verte, nes ieškovė automobilio savininke tapo tik po Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-359-459/2025 priėmimo, be to nuostolių suma turėtų būti mažinama atsakovo G. R. automobilio priežiūrai ir remontui patirtų išlaidų suma.

Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4350-1147/2024, kuris paliktas nepakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-359-459/2025, automobilio pirkimo - pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, t. y. 2021 m. gegužės 29 d. ir 2021 m. birželio 3 d. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tai, kad sandoris negalioja ab initio, reiškia, kad jis sandorio šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016, 16 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-695/2018, 38 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, o pagal CK 5.3 straipsnį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas, dėl ko mirus turto palikėjui, teisės ir pareigos į paveldėtą turtą, įpėdiniui pereina nuo jo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovė paveldimo automobilio savininke tapo (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui S. G.. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, jog ieškovė tapo automobilio savininke tik po Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-359-459/2025 priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Nesutiktina ir su atsakovų argumentais, jog ieškovės apskaičiuota nuostolių suma turėtų būti mažinama atsakovo G. R. patirtų automobilio remonto ir priežiūros išlaidų suma. Pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus. Taigi, teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.

Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog atsakovas G. R. nuosavybės teisę į automobilį įgijo neteisėtai, todėl atsakovas neteisėtai ir neatlygintinai ilgą laiką naudojęsis automobiliu negali būti laikomas sąžiningu valdytoju, turinčiu teisę į patirtų automobilio priežiūros išlaidų atlyginimą. Atsakovo G. R. banko sąskaitos išrašai ir (duomenys neskelbtini) suteiktų paslaugų išrašas patvirtina, kad atsakovas prižiūrėjo ir remontavo automobilį, tačiau byloje nėra įrodymų, kad dėl to automobilio vertė padidėjo ir faktinio automobilio grąžinimo ieškovei metu buvo didesnė nei 6 430,00 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovai iš esmės neginčijo ieškovės pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų apie automobilio vertę ir neįrodinėjo, kad automobilio grąžinimo ieškovei metu jo vertė buvo didesnė nei nurodė ieškovė, darytina išvada, jog ieškovės nurodytas nuostolių dydis yra pagrįstas ir įrodytas ir pagrindo jį mažinti atsakovų nurodytais argumentais nėra.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Nagrinėjamu atveju nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorius, kurie vėliau buvo nuginčyti, ieškovė būtų paveldėjusi automobilį dar (duomenys neskelbtini), kuomet jo vertė buvo 7 900,00 Eur, tuo tarpu faktiškai automobilį ieškovė atgavo tik 2025 m. birželio 15 d., kuomet jo vertė buvo 6 430,00 Eur, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės patirti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad egzistuoja visos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos, todėl ieškovės ieškinys dėl 1 470,00 Eur nuostolių priteisimo solidariai iš atsakovų G. R. ir K. Š. tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovų taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 33,00 Eur žyminis mokestis ir 1 200,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovai jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 1 233,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 1 470,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. rugsėjo 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 616,50 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.