Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., jo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2015-01-24, apie 12.20 val., Gargždų g., Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Hyundai Matrix“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas po paklaidos 0,51 promilės girtumas). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. nesutiko su tuo, jog jis vairavo neblaivus. Paaiškino, jog alkoholio išvis negeria, tą dieną kartu su žmona važiavo į Klaipėdą ligoninę pas urologą dėl akmens šlapimkanalyje, bevažiuojant pasidarė bloga, išgėrė valerijono buteliuką, po šio vaisto išgėrimo jį sustabdė po 8-10 minučių. Po protokolo surašymo jį pasiėmė dukra, su ja nuvažiavo į ligoninę atlikti kraujo tyrimą dėl alkoholio, ligoninėje pūtė į alkotesterį, ten nustatė, kad jis gali vairuoti. Tada nuvažiavo į ligoninę pas urologą, jis apžiūrėjo, paleido gydytis į namus.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad bevažiuojant į ligoninę, vyrui prasidėjo skausmai, jie sustojo, vyras išgėrė valerijono buteliuką, jie važiavo toliau, praėjus apie 10 minučių juos sustabdė policijos pareigūnai, nustatė vyrui girtumą, nors to negalėjo būti, nes vyras alkoholio negeria.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. B. parodė, kad vydant prevencinę priemonę, kurios metu buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas, jis stabdė pasirinktinai automobilius ir tikrino alkotesteriu blaivumą. Šios priemonės metu buvo sustabdytas J. G. vairuojamas automobilis, jam buvo nustatytas girtumas, vairuotojas sakė, kad tai vaistų poveikis, tačiau iš jo burnos vaistų kvapo nesijautė, ėjo ne aitrus šviežias kvapas, o spiritinis aromatizuotas kvapas, panašus į pagirių kvapą. Dokumentus tvarkė apie 30 minučių, vairuotojui buvo pasiūlyta vykti į ligoninę dėl kraujo ištyrimo.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis J. G. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0021“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite, kuriame nurodyta, jog J. G. 2015-01-24 12.25 val. nustatytas 0,53 promilės girtumas (8 b.l.). Nors J. G. į bylą pateiktame 2015-01-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog aparatu „Lion alcolmeter 500“ 2015-01-24 13.47 val. J. G. nustatytas 0,30 promilės girtumas, po 16 minučių 0,27 promilių girtumas (18 b.l.), o 2015-02-05 specialisto išvadoje Nr.T-A 1068/15(01) nurodyta, jog atlikus kraujo tyrimą, kuris buvo paimtas 2015-01-24 14.00 val., J. G. kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio (25 b.l.), tačiau, teismo nuomone, minėti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas ir specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus maždaug pusantros valandos nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau, atsižvelgiant į žmogaus organizmo gebėjimą per tam tikrą laiką suskaidyti tam tikrą alkoholio kiekį (ekspertų nuomone per pusantros valandos alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje vidutiniškai sumažėja 0,23 promilės, o daugiausiai gali sumažėti 0,3 promilės (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-255/2014), nepaneigia to, kad J. G. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2015-01-24 12.25 val.

Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus maždaug pusantros valandos nuo pažeidimo fiksavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. nutartį byloje Nr. N444-344/2008), todėl J. G. atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai ( Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.). Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai vilkino dokumentų forminimo procedūras, dėl ko J. G. tik po pusantros valandos nuo girtumo nustatymo nuvyko į ligoninę kraujui išsitirti. Priešingai, iš Pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad šis dokumentas buvo surašytas praėjus 43 minutėms nuo girtumo nustatymo.

Teismo nuomone, J. G. versija, kad etilo alkoholio koncentracija tiek jo burnoje, tiek kraujyje susidarė dėl valerijono vartojimo, yra neįtikinama, juolab, kad liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jokio vaistų kvapo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus bylos esančius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, darytina išvada, kad J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) girtumo laipsnis.

J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. G. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė, jei teismas pripažintų J. G. kaltu dėl pažeidimo padarymo, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti J. G. mažesnį nei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

J. G. padarė pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas lengvo girtumo laipsnio, nesant būtinybei tai daryti, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl pažeidimo neprisipažino, teigė, kad alkoholio išvis nevartoja. Tai, kad J. G. dirba vairuotoju, darbdavio ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taigi teismo nuomone, anksčiau išdėstytos J. G. teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, į jas atsižvelgtina individualizuojant administracines nuobaudas sankcijų už padarytus pažeidimus ribose. Tokiu būdu teismas laiko galimu J. G. paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti J. G., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.