Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 24 d. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. sausio 24 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vairavo automobilį „Hyundai Matrix“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,51 promilės po paklaidos). Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau teismas jo nurodytų aplinkybių, pagrįstų nuoširdžiais paaiškinimais ir rašytiniais medicininiais bei kitais dokumentais, neįvertino tinkamai ir priėjo prie nepagristos išvados, jog negalima bylos nutraukti, o nenutraukus bylos – jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, vien tik tuo pagrindu, kad tai nepateisinama darbo ir šeimos interesais. Tačiau jis ATPK 30¹ straipsnio taikymą visų pirma jis siejo su išskirtinėmis aplinkybėmis dėl savo sveikatos būklės ir tuo pagrindu susiklosčiusių sunkių aplinkybių, tai pagrindė medicininiais dokumentais. Patikrinimo dieną važiavo pagal siuntimą į ligoninę, o išvakarėse kreipėsi į Plungės ligoninės priėmimo skyrių (taip pat į šeimos gydytoją), kur jam buvo diagnozuotas ligos paūmėjimas, lašinami medikamentai, suteikta skubi medicinine pagalba, duoti nurodymai vartoti vaistus ir vykti į Klaipėdos respublikinę ligoninę, ištikus nepakeliamiems skausmams paliepta išgerti valerijonų tinktūros.

Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad neva jis ilgai vyko priduoti kraujo laboratoriniam tyrimui atlikti. Teismas pats pažymėjo, kad protokolas dėl nušalinimo buvo surašytas po 43 minučių po patikrinimo alkotesteriu. Tačiau jam vykti priduoti kraują reikėjo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio iki Klaipėdos universitetinės ligoninės (16 kilometrų iki Klaipėdos miesto pradžios, vėliau važiuoti per visą Klaipėdos miestą; apklaustas policijos pareigūnas patvirtino, jog kraujas tyrimui arčiausiai priduodamas Klaipėdos ligoninėje). Taigi sugaištas laikas visiškai pateisinamas. O neblaivumo nustatymo akte neginčytinai nustatyta, kad jokių apsvaigimo požymių nėra, vairuoti gali, jame nurodyta, kad išgėrė buteliuką valerijonų tinktūros ištikus inkstų akmenligės priepuoliui. Šiuo aktu nustatyta, kad 13.47 val. iškvėptame ore buvo 0,3 promilės, o po 16 minučių – 0 27 promilės alkoholio, t. y. per 16 minučių sumažėjo alkoholio kiekio rodiklis 0,03 promilės.

Apeliantas pažymi, kad mažiausiai 43 minutes jį užgaišino policijos pareigūnai, netrukus po to jis nuvyko į medicinos įstaigą. Kita vertus, vienos valandos terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, įpareigojantis policijos pareigūnus Taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka operatyviai pristatyti asmenis medicininei apžiūrai neblaivumui nustatyti. Įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, o jis pasinaudojo rungimosi principu ir pateikė įrodymus, patvirtinančius jo versiją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. šių kategorijų bylų apibendrinime nurodyta, kad kai atliekama medicininė apžiūra, galutinės išvados dėl asmens blaivumo arba neblaivumo paprastai turėtų būti daromos atlikus asmens kraujo ir (arba) šlapimo tyrimus. Kadangi medicininė apžiūra ir kraujo tyrimas buvo atlikti, o jų rezultatai nepaneigti, teismas, vadovaudamasis minėta nuostata, turėjo pagrįsti savo išvadas kraujo tyrimo rezultatais, o ne policijos pareigūnų alkoholio kiekio iškvepiamame ore patikrinimu.

Apelianto nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad jis neturėjo tyčios padaryti jam inkriminuotą pažeidimą, o nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, turėjo būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, kad jokio pavojaus eismo saugumui jis nekėlė, nes nebuvo apsvaigęs, jokių galiojančių nuobaudų jis neturi ir ATPK 36 straipsnio prasme laikytinas nebaustu, per 24 metų vairavimo stažą nė karto nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam, nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir alkoholio vartojimas būtų nesuderinamas su jo darbu, juolab kad jis alkoholio nevartoja jau daug metų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jam inkriminuoto pažeidimo padarymu ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, o nenustačius nutraukimo pagrindų, apeliantas prašo skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba skirti trumpesnį nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios specialiosios teisės atėmimo terminą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad važiuojant į Klaipėdą pas gydytoją jam pasidarė bloga, todėl jis išgėrė valerijonų buteliuką, o praėjus maždaug 8–10 min. jį sustabdė patikrinimui policijos pareigūnai ir nustatė lengvą girtumo laipsnį. Tačiau netrukus po to ligoninėje atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, kad jis vairuoti gali. Todėl, apelianto nuomone, jis nepagrįstai buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad J. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. G. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai ir veika kvalifikuota tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Nors J. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, jog automobilio, būdamas girtas, nevairavo, pasak jo, važiuojant į Klaipėdą pas gydytoją jam pasidarė bloga, todėl jis išgėrė valerijonų buteliuką, o praėjus maždaug 8–10 min. jį sustabdė patikrinimui policijos pareigūnai ir nustatė lengvą girtumo laipsnį, tačiau netrukus po to ligoninėje atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, kad jis vairuoti gali, tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

J. G. jo sustabdymo metu 12.25 val. alkotesteriu buvo nustatytas 0,53 prom. girtumas (b. l. 8). Nors sustabdytas policijos pareigūno J. G. neigė, kad yra vartojęs alkoholį, aiškino, kad maždaug prieš 10 min. išgėrė valerijonų buteliuką, tačiau byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. B. aiškiai nurodė, kad sustabdžius patikrinimui J. G. vairuojamą automobilį iš vairuotojo burnos sklido ne vaistų, kaip teigė J. G., o spiritinis aromatizuotas kvapas, panašus į pagirių kvapą, patikrinimo alkotesteriu metu jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tai, kad atlikus tyrimą jo kraujyje 13.47 val. rasta tik 0,30 prom. etilo alkoholio, o 14.03 val. – 0,27 prom. etilo alkoholio (b. l. 18), o 2015-02-05 specialisto išvadoje Nr. T-A 1068/15(01) nurodyta, jog atlikus kraujo, kuris buvo paimtas 2015-01-24 14.00 val., tyrimą J. G. kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio (b. l. 25), nepaneigia policijos pareigūno atlikto tikrinimo rezultatų, nes J. G. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus daugiau nei valandai po jo sustabdymo. Pastebėtina, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Praėjus tam tikram laikui nustatytas neblaivumo laipsnis ar alkoholio koncentracija paprastai neatspindi to laipsnio ar kiekio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, minėti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas ir specialisto išvada patvirtina tik tai, kad alkoholio kiekis praėjus maždaug pusantros valandos nuo pažeidimo fiksavimo buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą, tačiau, atsižvelgiant į žmogaus organizmo gebėjimą per tam tikrą laiką suskaidyti tam tikrą alkoholio kiekį, nepaneigia, kad J. G. buvo neblaivus policijos pareigūnui atliekant jo neblaivumo patikrinimą pažeidimo fiksavimo metu 2015-01-24 12.25 val. Teismo vertinimu, tai, kad net ir praėjus beveik pusantros valandos laiko po pirminio patikirinimo J. G. kraujyje buvo rasta etilo alkoholio (tai patvirtina pateikta J. G. patikrinimo specialisto išvada (b. l. 25), paneigia J. G. versiją, kad etilo alkoholio koncentracija tiek jo burnoje, tiek kraujyje susidarė dėl valerijono vartojimo, kadangi praėjus maždaug pusantros valandos po pirminio patikrinimo jo kraujyje buvo rasta 0,30 prom. etilo alkoholio, o tokio girtumo laipsnio jis negalėtų būti, jei, kaip jis teigia, būtų išgėręs valerijonų buteliuką, juolab jog, kaip minėta, policijos pareigūnas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jokio vaistų kvapo nebuvo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. G. versija, kad jis alkoholio nevartojo, tik išgėrė valerijonų buteliuką maždaug 10 min. prieš patikrinimą, yra jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Taigi, priešingai, nei teigiama J. G. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad J. G. 2015 m. sausio 24 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Hyundai Matrix“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiais veiksmais J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiamas teismo nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti J. G. kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat teigia, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, kad jis neturėjo tyčios padaryti jam inkriminuotą pažeidimą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir teisė vairuoti jam reikalinga darbe.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pažeidėjui J. G. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, tad pagrindo ją švelninti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba skiriant trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, nėra.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nėra J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių alinkybių, taip pat atsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, skyrė jam minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – 289 Eur baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam snakcijoje numatytam laikotarpiui – vieneriems metams. Apelianto nuomone, jam paskirta per griežta nuobauda, nes jis už tokio pobūdžio pažeidimą per 24 metų vairavimo stažą yra baudžiamas pirmą kartą, už šiurkščius KET pažeidimus anksčiau administracine tvarka taip pat nebuvo baustas, jo padarytas KET pažeidimas pavojingų ar žalingų pasekmių nesukėlė, teisė vairuoti jam reikalinga darbe, todėl, jo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau su tokiais J. G. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta, nustatė ATPK 30¹ straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis J. G. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pagal formuojamą teismų praktiką išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, tačiau nagrinėjamu atveju jokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, prisikiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas. Tuo tarpu J. G. padarytas pažeidimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių pažeidimų transporto bei kelių srityje. Nors J. G. pažymi, kad tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10–11), J. G. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už tyčinius ir taip pat pavojingus KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas ir kt.), tai rodo, kad J. G., anksčiau būdamas baustas už KET pažeidimus, išvadų nepadarė, akivaizdu, kad jam skirtos nuobaudos jo nepataiso, jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, priešingai – jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, nes sėdo už vairo būdamas neblaivus. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis alkoholio nevartojo, tačiau tokie jo parodymai paneigti teismo ištirtų ir skundžiamame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju pažeidėjo pateikta versija yra siekis išvengti atsakomybės.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis už tokio pobūdžio pažeidimą anksčiau nebuvo baustas, dirba, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, taip pat nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. J. G., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, tačiau to nepaisė, nes sėdo už vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad J. G., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, išskyrus patiriamus nepatogumus, netekus teisės vairuoti transporto priemones, J. G. nenurodė, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam J. G. paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę J. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. J. G. paskirta minimali ATPK 126 striapsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Švelninti paskirtą nuobaudą J. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinį skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.