Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-26 · Administracinė byla Nr. I-6109-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-26
Bylos Nr.
I-6109-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00744-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
V. N. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6109-789/2016Proceso Nr. 3-61-3-00744-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-02-22 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 26 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012-01-27 iki skundo pateikimo yra laikomas kartu su 3-4 asmenimis kamerose, kurių plotas yra nuo 6,43 m² iki 8,1 m² t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m² minimalaus ploto reikalavimas. Teigė, kad tarp suimtųjų kamerose kyla konfliktai, pareiškėjas jaučia nepakankamą asmens privatumo apsaugą. Nurodė, kad sanitarinis mazgas atskirtas ne aukštesne kaip 1,35 m senele, dėl šios priežasties kameroje yra nemalonu valgyti, dėl blogos ventiliacijos nuo sanitarinio mazgo sklinda nemalonūs kvapai. Teigė, kad kamerose yra tarakonų, nevalomi langai, dėl įrengtų grotų pats negali išvalyti langų. Nurodė, kad kamerose drėgna, pūva čiužiniai, rūdija metalinės lovos. Kamerose blogas apšvietimas, nuo įrengtų lempų skauda galvą ir akis. Nurodė, kad pasivaikščioti kiemelyje gali tik 1 val. per parą. Teigė, kad dažnai nebūna karšto vandens, nėra sudaryta galimybė praustis ne rečiau kaip kartą per savaitę. Žiemą, temperatūra kamerose svyruoja nuo 10 °C iki 14 °C, o vasarą pakyla iki 39 °C. Teigė, kad maisto energinė vertė yra nepakankama, maistas neskanus. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, depresija, pažeminimu, stresu, dirglumu ir sutrikusiu miegu (b. l. 1–10).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nukrypimas nuo įprastų sąlygų nebuvo ilgalaikis (b. l. 14–30)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki skundo pateikimo (b. l. 1–10).

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2016-02-18 (b. l. 15–22). Pareiškėjas apie galimą jo teisių pažeidimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2013-02-17 vėliausiai turėjo sužinoti 2013-02-17, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2013-02-17 galėjo pateikti iki 2016-02-17, tačiau teismui skundą išsiuntė 2016-02-18 (b. l. 11), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2013-02-17 patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių priežasčių, kodėl praleido ieškinio senaties terminą. Pareiškėjui 2016-04-01 buvo įteiktas Lukiškių TI-K atsiliepimas, kuriame prašoma taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 100). Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jokių papildomų paaiškinimų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 str. 1 d., yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d. ir atsižvelgiant į ginčo šalies (atsakovo) prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš atsakovės neturtinę žalą, galimai padarytą laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2013-02-17, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-02-18 iki 2016-02-18 (1 096 dienas). Iš 1 096 dienų nuo 2013-03-10 iki 2013-03-11, nuo 2013-04-10 iki 2013-04-11 vakaro, 2014-04-15 ryte, 2014-04-25 ryte, 2013-06-06 ir 2013-06-07 rytais, 2013-07-23, 2013-07-25, 2013-09-24, 2013-10-17, nuo 2013-11-19 iki 2013-11-20, 2014-04-25, 2014-06-17, nuo 2014-07-05 iki 2014-07-16, 2014-08-08, nuo 2014-08-15 iki 2014-08-18, 2014-08-20, nuo 2014-08-28 iki 2014-09-03, nuo 2014-09-17 iki 2014-09-18, 2014-09-22, 2014-10-01, 2014-10-30, 2014-11-10, nuo 2014-11-18 iki 2014-11-19, nuo 2014-11-25 iki 2014-12-05, 2014-12-12, nuo 2014-12-17 iki 2014-12-19, 2015-01-06, 2015-01-23, 2015-02,18, 2015-02-26, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-06, 2015-04-02, nuo 2015-04-08 iki 2015-04-09, nuo 2015-04-18 iki 2015-04-21, 2015-04-25, 2015-04-28, 2015-05-07, nuo 2015-05-14 iki 2015-05-15, 2015-05-21, nuo 2015-05-23 iki 2015-05-25, nuo 2015-05-28 iki 2015-06-03, 2015-06-06, nuo 2015-06-08 iki 2015-06-09, 2015-06-11, nuo 2015-06-13 iki 2015-11-17, nuo 2015-11-23 iki 2015-12-04, nuo 2015-12-18 iki 2016-01-08, nuo 2016-01-21 iki 2016-01-22, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-05, 2016-02-09, 2016-02-11, nuo 2016-02-13 iki 2016-02-18 (298 dienas). Likusias 798 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalai priteisti (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimai nustatyti Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš Lukiškių TI-K pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105, 110, 138, 140, 168, 170, 182, 184, 253, 256, 263, 275, 282, 303, 323, 334, 343, 362, 373, 374, 377, 379, 391 (b. l. 14–30). Lukiškių TI-K byloje pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) patikrinimo aktus, kuriuos, be kita ko, atlikti tyrimai ir dėl kamerų apšvietimo (b. l. 35–82). Centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-553 nurodyta, kad kameroje Nr. 377 apšvietimas neatitiko Higienos normos reikalavimų (b. l. 36–37). Centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-586 nurodyta, kad kameroje Nr. 105 apšvietimas neatitiko Higienos normos reikalavimų (b. l. 38–39). Centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1131 nurodyta, kad kameroje Nr. 391 apšvietimas neatitiko Higienos normos reikalavimų (b. l. 40–41). Centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1175 nurodyta, kad kameroje Nr. 334 apšvietimas neatitiko Higienos normos reikalavimų (b. l. 46–47). Iš paminėtų Centro patikrinimo aktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ne visais atvejais buvo užtikrintas tinkamas kamerų apšvietimas. Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad grįžtamųjų patikrinimų metu Centras nustatė, jog operatyviųjų patikrinimų metu nustatyti Higienos normos pažeidimai dėl netinkamo apšvietimo pašalinti. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Centro operatyviųjų patikrinimų metu nustatyta, kad kamerose Nr. 110, 138, 140, 168, 170, 182, 184, 253, 256, 263, 275, 282, 303, 323, 343, 362, 373, 374, 379 apšvietimas atitiko Higienos normų reikalavimus (b. l. 35–82).

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo pelėsis, didelė drėgmė, šalta, kameros prastai ventiliuojamos. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos nuostatos, pagal kurias gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 105, 110, 138, 140, 168, 170, 182, 184, 253, 256, 263, 275, 282, 303, 323, 334, 343, 362, 373, 374, 377, 379, 391.

Centro patikrinimo akte Nr.13(13.3)-PA-957 nustatyta, kad kameroje Nr. 362 buvo nustatytas Higienos normos 24 p. pažeidimas (neatsidarė langas, sąlygos patalpai išvėdinti nebuvo sudarytos) (b. l. 62–63). Centro pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 105, 110, 138, 140, 168, 170, 182, 184, 253, 256, 263, 275, 282, 303, 323, 334, 343, 362, 373, 374, 377, 379, 391 atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 %, šaltuoju metų periodu – 35–60% (b. l. 35–82). Atsakovės pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktose nustatyta, kad kamerų Nr. 105, 110, 138, 140, 168, 170, 182, 184, 253, 256, 263, 275, 282, 303, 323, 334, 343, 362, 373, 374, 377, 379, 391 temperatūra ir kondicionavimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 35–82). Taigi, kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo aktų duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose buvo užtikrinta tinkama kamerų temperatūra ir santykinė oro drėgmė, tačiau ne visais atvejais pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos vėdinti kameras per langą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, oro trūkumo, netinkamo apšvietimo yra susiję su kamerų ploto trūkumu ir vertintini kaip ploto trūkumo sukeliami padariniai pareiškėjui, kurių pasekmė – jo patirta neturtinė žala.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad prie langų buvo įrengtos grotos, todėl pareiškėjas jų išvalyti negalėjo. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus. Todėl šiuo atžvilgiu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti Lukiškių TI-K kieme. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo išleidžiamas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 valandą per parą. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore 1 valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas žalą kildiną taip pat iš to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Higienos normos 24 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LVAT praktikoje yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-06-13 nutartis administracinė byloje Nr. A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į bylos duomenis, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose veisėsi tarakonai ir žiurkės. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis, kurios atliko Lukiškių TI-K kenkėjų kontrolės darbus (b. l. 83–95). Iš bylos duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K duše galėjo praustis ne dažniau negu 1 kartą per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis. Teisės aktuose nustatyta pareiga TI-K sudaryti sąlygas praustis visą kūną po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kitais atvejais pagal Higienos normos 21 p. reikalavimus turi būti užtikrinamas šalto vandens tiekimas kamerų sanitariniuose mazguose. Pareiškėjo išvedimo į dušą tvarka ir kamerose tiekiamo vandens tvarka neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo atžvilgiu nenustatyti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo skirtas pakankamas maitinimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose taisykles. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl maitinimo kiekio ir kokybės kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo argumentai dėl maitinimo kiekio ir kokybės atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 p. nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo atžvilgiu nenustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos sutrikimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 5 000 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 26 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Lukiškių TI-K atsiliepime prašė priteisti 3,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro 99 A4 formato lapai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimo kaina – 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 3,96 Eur (66 x 0,06).

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai, pareiškėjų pageidavimu, valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 str. nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė, vykdydamas teismo 2015-12-23 nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, vadovaudamasis ABTĮ 85¹ str., daro išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, įvykdymą per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos – iki 2016-12-01 išmokant pareiškėjui 1 000 Eur, iki 2017-01-01 – 1 000 Eur, iki 2017-02-01 – 1 000 Eur, iki 2017-03-01 – 1 000 Eur, iki 2017-04-01 – 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. N. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Išdėstyti teismo sprendimo priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, įvykdymą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos – iki 2016-12-01 išmokant pareiškėjui 1 000 Eur, iki 2017-01-01 – 1 000 Eur, iki 2017-02-01 – 1 000 Eur, iki 2017-03-01 – 1 000 Eur, iki 2017-04-01 – 1 000 Eur.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė