Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei R. G., trečiajam asmeniui Z. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Z. S. atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė juose išdėstytais motyvais, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė priėmusi dovanotą turtą per trejus metus nė karto neprisidėjo prie senelės gydymo, maitinimo, slaugymo, todėl nori, kad atsakovė atlygintu neturinę žalą. Pastebėjo, kad kartą, kai senelė sirgo plaučių uždegimu atsakovė pervedė senelės slaugymui 800 Lt. Senelė gyvendama savo namuose nebeturėjo kurui malkų, namas buvo šaltas, atsakovės mama plėšė tvoros lenteles, kad galėtų pasišildyti. Buvo susidariusi situacija, jog ne atsakovės mama, kuri gyveno kartu su savo mama Z. S., slaugė senelę, t. y. savo mama, o senelė slaugė atsakovės mamą. Prieš pasirašant dovanojimo sutartį buvo žodžiu sutarta, kad atsakovė rūpinsis senelės turtu, tačiau susitarimo atsakovė nevykdė ir senelė telefonu paprašė priimti gyventi. Iš pradžių senelė gyveno pas savo dukrą, ieškovės mamą Z. G., o po metu apsigyveno ieškovės namuose. Senelė per visus tuos metus yra davusis 600 Lt malkoms nupirkti. Ji nėra teismo paskirta senelės globėja, tačiau senelę slaugo, todėl patyrė 32500 Lt neturinę žalą.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus. Papildomai atsakovė nurodė, kad ji yra ieškovės pusseserė. Iš pradžių senelė norėjo savo turtą padovanoti dukrai, t. y. atsakovės mamai, tačiau dukrai susirgus, senelė turtą padovanojo jai. Ji senele rūpinosi. Ieškovė ilgą laiką buvo supykusi ir neatvažiuodavo pas senelę, tačiau vėliau paprašius pradėjo lankyti. Sutinka, kad senelė gyventų dovanotame name, o jei senelės mirs, palaidos ją savo lėšomis. 2013 m. padovanotą namą apvogė, vagys norėdami išimti metalą išgriovė pečių.

Trečiasis asmuo Z. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, ieškovės atstovė informavo, kad trečiasis asmuo negali dalyvauti posėdyje dėl blogos sveikatos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

Faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad Z. S. yra Z. G. mama ir jos dukters ieškovės S. G. senelė (6, 7, 8, 9, 10, 11 b. l.). Mažeikių savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos 2013-10-11 pažymoje apie gyvenamąją vietą Nr. (1.7.) pažymėta, kad Z. S. nuo 2011 m. birželio mėnesio gyvena pas Sigitą G. M. r., Tirkšlių sen., G. k., kuri prižiūri Z. S. (12 b. l.). 2013-10-14 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad Z. S. 2012-11-29, 2013-04-03 ir 2013-08-28 lankyta pas vaikaitę S. G. (16 b. l.). 2012-05-17 darbo sutartyje Nr. , sudarytojo tarp UAB „L.“ ir G. G., nurodyta, kad ieškovės sutuoktinis G. G. nuo 2012-05-17 pradėjo dirbti UAB „L.“ (11, 13 b. l.). Telšių teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus 2014-01-16 pažymoje apie nedarbo draudimo išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį Nr. P61-2014-36 nurodytais duomenimis ieškovė S. G. nuo 2013-08-28 iki 2014-01-16 negavo nedarbo draudimo išmokos (27 b. l.). 2009-09-24 Žemės ir pastų dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp trečiojo asmens Z. S. ir atsakovės R. G., Z. S. savo vaikaitei R. G. dovanojo žemės sklypą 4,3700 ha, gyvenamąjį namą 51,58 kv.m. ir pagalbinius pastatus – tvartą, viralinę, bei kitus statinius – šulinį ir stoginę, esančius Mažeikių r., Tirkšlių sen., G. k., su sąlyga, kad pati iki gyvos galvos gyvens dovanojamame gyvenamajame name (14 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad trečiajam asmeniu Z. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas, esantis Mažeikių m., D. g. ir vieno kambario butas, esantis Mažeikių m., D. g. (41, 43 b. l.). Plungės teritorinio skyriaus 2013-12-10 specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje nurodyta, kad Z. S. nuo 2013-12-10 iki 2015-12-09 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (56, 57 b. l.). Neįgaliojo pažymėjime išduotame Z. S. nurodyta, kad trečiajam asmeniu Z. S. yra didelis specialiųjų poreikių lygis (76 b. l.). Iš A. A. gimimo liudijimo matyti, kad atsakovė R. G. augina dukrą A., gim. (40 b. l.). Iš atsakovės mamai G. G. 2010 m. vasario mėnesį išduoto neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad jai yra nustatytas neterminuotai vidutinis specialiųjų poreikių lygis (39 b. l.).

Dėl atsakovės veiksmų vertinimo

Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė dovanojimo sutartimi įsipareigojo rūpintis senele ir užtikrinti jai sąlygas gyventi iki gyvos galvos dovanotame gyvenamajame name, tačiau ji šio įsipareigojimo nevykdo, todėl ieškovė turi prižiūrėti senelę ir dėl to patiria išgyvenimus, emocinę depresiją, nukenčia jos šeima, senelei išreiškus norą gyventi kaime turėjo iš miesto išsikelti gyventi į kaimą, siekiant seneliai užtikrinti pilnavertį aprūpinimą, jos vyras turėjo išvykti dirbti į užsienį. Todėl neturtinę žalą patyrė dėl atsakovės netinkamo elgesio ir sergančios senelės priežiūros.

Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Ieškinyje prašoma priteisti neturtinę žalą, todėl ieškovė privalo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Lietuvos A. T. civilinėje byloje Nr. 3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina yra tai, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Lietuvos A. T. 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo yra susieti giminystės ryšiais – ieškovė ir atsakovė yra trečiojo asmens Z. S. vaikaitės, o Z. S. yra ieškovės ir atsakovės senelė. Trečiasis asmuo su atsakove 2009-09-24 sudarė Žemės ir pastatų dovanojimo sutartį su sąlyga, kad pati dovanotoja Z. S. iki gyvos galvos gyvens padovanotame gyvenamajame name. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo nuo 2010 m. nebegyvena padovanotame name. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad atsakovė nesirūpino tinkamomis senelės gyvenimo sąlygomis padovanotame name, todėl senelė pati prašė leisti gyventi pas savo dukrą Z. G., t. y., ieškovės mamą, kuri gyvena senelei nuosavybės teise priklausančiuose butuose (dviejuose kambariuose), o po metų – 2011 m. birželio mėnesio, senelė apsigyveno kaime kartu su ieškovės šeima. Ieškovė mano, kad atsakovė pažeidė dovanojimo sutarties sąlygą ir nesudarė tinkamų sąlygų dovanotojai Z. S. iki gyvos galvos gyventi dovanotame gyvenamajame name.

Pažymėtina, kad CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.467 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dovanotojo teisė nustatyti tam tikrą sąlygą. Pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad klausimą, ar buvo pažeista dovanojimo sutarties sąlyga ir, ar buvo pažeistos dovanotojo teisės, gali kelti kreipdamasi į teismą ieškiniu tik pats dovanotojas.

Teismas sutinka, kad atsakovė savo nuosavybėn priimdama dovanotą turtą, nurodytą dovanojimo sutartyje, įsipareigojo užtikrinti dovanotojai galimybę iki gyvos galvos gyventi dovanotame gyvenamajame name. Tačiau, ar atsakovė vykdo dovanojimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, teismas šioje byloje nesprendžia, nes tik dovanotoja, šiuo atveju trečiasis asmuo Z. S., gali kreiptis į teismą ieškiniu dėl atsakovės netinkamai vykdomų įsipareigojimų kilusių iš dovanojimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, teismas šiame sprendime pasisako tik dėl to, ar atsakovė savo veiksmais, vykdant dovanojimo sutarties sąlygą, jog dovanotoja Z. S. iki gyvos galvos gyvens padovanotame gyvenamąjame name, galėjo padaryti žalą ieškovei, kuri prižiūri ir išlaiko senelę Z. S..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.237 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiai vaikaičiai, turinys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu neįrodinėjo, kad atsakovė turi galimybę rūpintis ir išlaikyti senelę, o būtinybę rūpintis ir išlaikyti siejo tik su trečiojo asmens atsakovei duota pinigų suma ir padovanotu turtu. Iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų ir byloje esančio atsakovės mamos G. G. neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, kad atsakovės mamai, kuriai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis taip pat reikalinga priežiūra, be to, atsakovė viena augina nepilnametę dukrą A. A., gim. 2012-05-29, ir kitus du vaikus (taip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė), todėl jai sutelkti visą dėmesį vien į senelės priežiūrą būtų sudėtinga. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad trečiuoju asmeniu negalėtu pasirūpinti jos dukra, ieškovės mama Z. G., kuri, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, gyvena trečiajam asmeniui Z. S. priklausančiame bute. Esant šiom aplinkybėm negalima spręsti, kad rūpintis ir išlaikyti trečiąjį asmenį Z. S. turi pareigą tik atsakovė, be to, atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad ji nedraudžia seneliai gyventi dovanotame name, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė neteisėtų veiksmų atsakovės atžvilgiu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos A. T. nutartis 2008-09-30 civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl neteisėtų veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš Konstitucijos įtvirtintų principų (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-3-376/2007).

Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys, ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis, šiuo konkrečiu atveju ieškovė.

Ieškovė nurodė, kad ji, atsakovei neprižiūrint trečiojo asmens, dėl senelės priežiūros patyrė dvasinius išgyvenimus, išlaidų, ji išgyvena ir dėl pačios senelės dvasinių išgyvenimų, patiria nepatogumus, emocinę depresiją ir dėl senelės priežiūros nukenčia jos šeimos gyvenimas.

Pažymėtina, kad ieškovė, kaip ir kiti asmenys, prižiūrintys sunkiai sergančius šeimos narius, patiria dvasinius išgyvenimus, išgyvena dėl artimųjų sveikatos problemų, tačiau vien tai negalima traktuoti kaip neturtinės žalos atsiradimo fakto. Ieškovės šeimos gyvenimo kokybės pablogėjimo, sutuoktinio išvykimo dirbti į užsienį taip pat negalima sieti vien su senelės priežiūra ir jos poreikiu gyventi kaime, tuo labiau, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kad trečiajam asmeniui dėl sveikatos problemų buvo pripažinta būtinybė gyventi kaime. Ieškovė tik paaiškino teismui, kad ji patyrė emocinę depresiją, tačiau nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, pavyzdžiui, medicininio dokumento, kad dėl senelės priežiūros jai pablogėjo sveikata.

Ieškovės atstovė taip pat kaip vieną iš ieškovės patiriamų nepatogumų, išgyvenimų priežasčių įvardijo kreipimąsi į teismą dėl neturinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad rūpesčiai ginant savo teises ir teisėtus interesus yra neišvengiami. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra.

Pažymėtina, kad jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra įrodymų, jog ieškovė nurodytą ieškinyje ir patikslintame ieškinyje neturtinę žalą, kurios dydį sieja su senelės atsakovei dovanoto turto verte, patyrė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsakovė būtų padariusi žalą ieškovės sveikatai, jos šeimos gerovei ir kitiems teisėtiems interesams, ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

A. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-03-05 sprendimu Nr. SP-735-(7.0636) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl jos teisių gynimo valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos į Valstybės biudžetą išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, kurios sudaro 356,80 Lt (CPK 83 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Ieškovė 2014-01-24 teismo nutartimi atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (29 b. l.), todėl žyminis mokestis iš ieškovės valstybei nepriteistinas.

Pagal pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 34,13 Lt pašto išlaidų. Kadangi ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestinas, tai šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 356,80 Lt (tris šimtus penkiasdešimt šešis litus 80 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. G. 34,13 Lt (trisdešimt keturis litus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (įmokos kodas 5660).

Išaiškinti ieškovei S. G., jog išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ji turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.