- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-2137-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15130-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20487-894/2015 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. P. dėl permokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto savivaldybės administracija padavė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės J. P. 77,04 Eur išmokos vaikui permoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Išmokų vaikams įstatymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 10516 nusprendė pratęsti išmokos vaikui mokėjimą atsakovei J. P. – nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. Atlikus prašyme išmokai gauti nurodytų duomenų apie šeimos pajamas patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2008 metais viršijo Išmokų vaikams įstatyme nustatytą 1 050 Lt dydį, todėl atsakovei nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. galbūt neteisėtai išmokėta 266 Lt (77,04 Eur) dydžio išmoka vaikui. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu išmokos vaikui mokėjimas atsakovei buvo sustabdytas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. Atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl išmokos permokos dydžio, taip pat negrąžino išmokos permokos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui. Vadovaudamasi specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. ir 2015 m. gegužės 4 d. nutartyse, priimtose teismingumo bylose Nr. T-9 ir Nr. T-76/2015, esančiais išaiškinimais, sprendė, kad išmokų vaikui skyrimas ir mokėjimas yra savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje, o ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje sprendžia administracinis teismas. Nurodė ieškovei, kad ji dėl savo ieškinio reikalavimų gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė ieškovės sprendimo dėl išmokos vaikui mokėjimo sustabdymo, vadinasi, sutiko su sprendimu, laikė, jog sprendimas nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų, taip pat atsakovė neginčijo jokių ieškovės veiksmų ar neveikimo teisėtumo.
2. Nepagrįstai spręsta, kad išmokų vaikui skyrimas ir mokėjimas yra savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas nagrinėtinas administraciniame teisme. Administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija atribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį, t. y. administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš viešosios teisės (administracinių, mokestinių teisinių santykių ir kt.), o bendrosios kompetencijos teismai sprendžia ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių. Kauno miesto savivaldybės administracijos pareikštas reikalavimas išieškoti permoką yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme. Nepriklausomai nuo to, jog atsakovei išmoka buvo paskirta viešojo administravimo subjekto sprendimu, jos atsakomybei taikytinas civilinio pobūdžio teisinių santykių reglamentavimas (CK 6.245 str. 1 d.). CK nenumato skirtingo teisinio reguliavimo pagal patyrusio žalą subjekto statusą, t. y. ar tai viešojo administravimo subjektas, ar privatus asmuo. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta viešojo administravimo subjekto teisė teismui skųsti privatų fizinį asmenį dėl skolos nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Išmokų vaikams įstatymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 10516 nusprendė pratęsti išmokos vaikui mokėjimą atsakovei J. P. – nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. Atlikus prašyme išmokai gauti nurodytų duomenų apie šeimos pajamas patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2008 metais viršijo Išmokų vaikams įstatyme nustatytą 1 050 Lt dydį, todėl atsakovei nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. galbūt neteisėtai išmokėta 266 Lt (77,04 Eur) dydžio išmoka vaikui. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu išmokos vaikui mokėjimas atsakovei buvo sustabdytas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. Kadangi atsakovė nepateikė prieštaravimo dėl išmokos permokos dydžio, išmokos permokos negrąžino, Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl 77,04 Eur išmokos vaikui permokos priteisimo iš atsakovės.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl išmokos vaikui permokos priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškinys teismingas administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada.
CPK 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. CPK 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, o 5 dalis įtvirtina, jog specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-9, išaiškino, jog, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija <...>. To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Taigi, išmokų vaikui skyrimas ir mokėjimas yra savivaldybių vykdomųjų institucijų veikla viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas grąžinti permoką, nepriklausomai nuo to, koks jo pagrindimas, yra administracinio teisinio pobūdžio, tad nagrinėtinas administraciniame teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nutarties pagrindu esančios bylos ratio decidendi yra iš esmės tapati šiuo metu nagrinėjamai bylai, kadangi paminėtoje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės 1 379,82 Lt permokėtą išmokų vaikams sumą, motyvuodama tuo, kad parama buvo skirta tuo pagrindu, jog nė vienas iš tėvų nedirbo ir nevykdė veiklos, prilyginamos darbui Lietuvoje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ieškovė tuo laikotarpiu dirbo Norvegijoje ir jai buvo mokamos išmokos vaikams šioje šalyje, o nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš atsakovės 77,04 Eur permokėtą išmokų vaikui sumą, kadangi, atlikus prašyme išmokai gauti nurodytų duomenų apie šeimos pajamas patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2008 metais viršijo Išmokų vaikams įstatyme nustatytą 1 050 Lt dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį, visiškai pagrįstai vadovavosi tapačiam klausimui išspręsti specialiai suformuotos specialiosios teisėjų kolegijos galutine ir neskundžiama nutartimi ir atsisakė priimti bendrosios kompetencijos teismui neteismingą ieškinį.
Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos bylos teismingumo administraciniam teismui klausimu specialioji teisėjų kolegija laikėsi ir pirmosios instancijos teismo paminėtoje 2015 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-76/2015, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės likusią neišskaitytą socialinės pašalpos 253,48 Eur (875,22 Lt) permoką. Specialioji teisėjų kolegija šioje byloje pažymėjo, kad savivaldybės administracija reiškia reikalavimą dėl neteisėtai gautos piniginės socialinės pašalpos išskaičiavimo. Savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punkte įtvirtintą savarankiškąją (Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą)) savivaldybių funkciją teikti socialines pašalpas ir kompensacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, veikia viešojo administravimo srityje, tad pareikštas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio. Ta aplinkybė, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nekeičia teisinio santykio prigimties. Taigi, reikalavimas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra nustačiusi, jog reikalavimas grąžinti išmokos vaikui permoką yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme, nepagrįstais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pripažintini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė ieškovės sprendimo dėl išmokos vaikui mokėjimo sustabdymo, Kauno miesto savivaldybės administracijos pareikštas reikalavimas išieškoti permoką yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.