- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 1-81-1065/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40024-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorėms R. V., E. K., A. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) 2009 m. gegužės 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
2) 2009 m. birželio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2009 m. gegužė 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
3) 2010 m. gegužės 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su pagal 2009 m. birželio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
4) 2012 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2012 m. liepos 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmė pakeista 37 parų areštu, 2012 m. rugpjūčio 24 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;
5) 2014 m. balandžio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2014 m. lapkričio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis D. J. 2017 m. rugpjūčio 6 d., 23.53 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ nustatytas 2,42 promilių girtumas, tokiu būdu vairavo kelių transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau 2017 m. rugpjūčio mėnesį, galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime, jog rugpjūčio 6 d. apie 18 val. jis su draugais A. S., D. J., kurio automobilį ir vairavo, susitiko ir nusprendė išgerti ir taip paminėti jo išleistuves į užsienį. Planavo išvykti iš Lietuvos dirbti. Susitiko blaivūs, vairavo D. J., jam pačiam priklausantį automobilį Volvo. Nusipirko įvairiausių alkoholinių gėrimų (sidro, alaus, degtinės) labai daug ir nuvažiavo į aikštelę prie geležinkelio stoties, ten visi girtavo, gėrė alkoholinius gėrimus, D. J. net automobilyje užmigo. Jis su A. S. dar gėrė, buvo stipriai girtas. Apie 24 val. nusprendė, kad pavažiuos iki D. J. namų, kuris labai netoli nuo tos aikštelės ir gyveno. Kadangi nebesurado, kas galėtų juos parvežti, pats sėdo už vairo ir važiavo. Jis sėdo už vairo, A. S. šalia jo, o D. J. miegojo gale. Automobilio rakteliai buvo mašinos spynelėje. Vos pavažiavus, prie (duomenys neskelbtini) turgaus sustabdė pareigūnai, kurie ir nustatė jog jis vairavo neblaivus ir be dokumentų. Jis nesiginčijo, viską iš karto pripažino. Vairuotojo pažymėjimo neturi, bet vairuoti moka. Alkotesterio parodymų neginčijo, sutiko. Buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas. Tą vakarą visi trys išgėrė daug. Gėrė įvairius alkoholinius gėrimus: sidrą alų, du 0,7 l talpos degtinės butelius. Pradėjo apie 18 val. girtauti ir visas šešias valandas iki vidurnakčio gėrė. Buvo visi trys neblaivūs. Buvo pristatytas ir į ligoninės priimamąjį, bet ten kraujo nedavė, atsisakė, dar kartą pūtė į alkotesterį ir tada buvo jau mažesnis girtumas. Blogai vertina savo poelgį. Neatsakingai pasielgė, labai gailisi. Dėl automobilio Volvo S60 vertės neprieštarauja.
Liudytojas P. K. paaiškino, kad dirba gydytoju (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tiksliai datos nepamena, bet 2017 m. rugpjūčio mėnesį, per jo budėjimą, policijos pareigūnų buvo atvežtas kaltinamasis dėl blaivumo nustatymo. Į priėmimo skyrių buvo atvežtas kaltinamasis ir prisimena, kad jis nenorėjo duoti kraujo alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. Tada buvo tirta objektyvi būklė, tikrinamas alkotesteriu. Kiek prisimena, alkotesterio parodymai rodė nemažai promilių ir jis įrašė vidutinį girtumo laipsnį. Surašė ir užpildė medicininės apžiūros aktą. Skyriuje irgi buvo alkotesteriu nustatinėjamas girtumas. Parodymai buvo nemaži, kiek pamena 2,4 promilės. Vertinant vizualiai, matėsi, jog išgėręs, bet sunkaus girtumo nebuvo, medicininės pagalbos nereikėjo. Matėsi, jog neblaivus iš paties asmens koordinacijos, artikuliacijos, sklido alkoholio kvapas. Vertindamas girtumą preliminariai vadovaujasi ir kraujo ir alkotesterio parodymais, tačiau ir objektyviai nustato pagal neurologinę simptomatiką. Neurologinė simptomatika ir kiti požymiai leidžia diferencijuoti girtumo laipsnį – ar yra lengvas, vidutinis, ar sunkus. Išvadoje nurodė, kad vidutinis girtumo laipsnis, pagal atliktą apžiūrą, manė, jog toks buvo girtumo laipsnis. Vidutiniam girtumui ypatingi požymiai yra koordinacija. Pagal turimą praktiką, abejonių girtumo laipsnis nekėlė, todėl ir išvadoje nurodė vidutinį girtumą. Pats su vairuotoju bendravo, klausė, kiek išgėrė. Paprastai klausia, prieš kiek laiko gėrė, ar prieš tai gėrė. Visada apžiūros metu komunikuoja, bendrauja. Išvadą pateikė įvertinęs tiek alkotesterio parodymus, tiek vizualinę apžiūrą, tiek pabendraujant su vairuotoju. Mano, jog kraujyje turėjo būti daugiau kaip 1.5 promilės alkoholio. Pirminiuose parodymuose nurodė, kad nėra tikimybės, jog kraujyje yra mažiau kaip 1.5 promilės, nes negali būti toks didelis skirtumas tarp kraujo mėginių ir alkotesterio parodymų. Alkotesteriai yra su patikromis, tuo labiau, jog buvo tikrinama ir su policijos alkotesteriu. Ir parodymai daugmaž sutapo.
Liudytojas S. Š. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis. Jam žinomos aplinkybės, kuriomis buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas, kuris šiandien yra kaltinamasis. Tiksliai datos nepamena, 2017 m. vasaros pabaigoje, dirbo su tyrėju P. B., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link geležinkelio stoties žvyrkeliu, pamatė nuo geležinkelio stoties atvažiuojantį automobilį. Buvo jau tamsus paros metas, apie 24 val. Automobilis privažiavo prie sankryžos ir tiesiai link sandėlių važiavo. Jie važiavo iš paskos, sustabdė automobilį. Priėjęs prie vairuotojo paprašė vairuotojo pažymėjimo, automobilio dokumentų. Vairuotojas iš karto atsakė, kad pažymėjimo iš vis neturi ir dar esąs girtas. Automobilis buvo Volvo S60. Už vairo sėdėjo D. J.. Per duomenų bazę pasitikrino, ar tikrai tas žmogus, kuris sakosi esąs. Automobilyje buvo dar asmenų – mašinos savininkas sėdėjo gale ir dar vienas draugas sėdėjo, jo tapatybės nesiaiškino. Matė, jog automobilio savininkas tai atsisėda, tai vėl prigula. Mergina irgi buvo. Vairuotojui alkotesteriu nustatė neblaivumą apie 2 promiles. Išsikvietė kitą ekipažą, kad jį nuvežtų į priėmimo skyrių, o jie liko prie automobilio, surašė dokumentus ir iškvietėme techninę pagalbą dėl priverstinio išvežimo į saugojimo aikštelę. Su pačiu automobilio savininku nepavyko susikalbėti, jis visiškai nesiorientavo aplinkoje. Lyg D. J. sakė, kad savininkas miegojo, kai jis pasiėmė važiuoti automobilį. Vairuotojas vizualiai atrodė neblaivus. Dirba virš 20 metų šį darbą ir prieš duodamas pūsti į alkotesterį jau žinojo, kad mažiausiai virš 1.5 promilės įpūs. Matė iš jo koordinacijos, elgesio. Tikrai matėsi, jog vidutinio girtumo jis yra.
Specialistas J. M. P. nurodė, jog jis yra Valstybinės teismo medicinos ekspertizės Vilniaus skyriaus ekspertas. Dirba ekspertu nuo 1973 metų. Yra gydytojas-teismo ekspertas. Šioje byloje yra pateikęs specialisto išvadą ir ją tvirtina. Girtumas (neblaivumas) yra klinikinė sąvoka ir nustatoma pagal klinikinius požymius, apie kuriuos aiškino posėdyje apklaustas gydytojas (koordinacija ir visa kita). Parodymai kraujyje yra papildomai charakterizuojanti aplinkybė. Kliniškai nustatomas girtumo laipsnis pagal klinikinius požymius. Gydytojas galėjo pasakyti negavęs jokių alkotesterio parodymų. Kadangi girtumą nustatė vienu alkotesteriu tiek daug ir kitu tiek daug, galvoti, kad abu alkotesteriai rodo neteisingai, negalima. Kitas dalykas – klinikiniai požymiai. Jeigu yra vidutinis girtumo laipsnis kliniškai, tai jau turėtų būti nemažiau kaip 1,5 promilės. Atsižvelgiant į tai, daro prielaidą, kad kraujyje galėjo būti 1,5 promilės, bet kategoriškai neteigia, išvada yra tikėtina. Ji yra pateikta įvertinus alkotesterio parodymus. Mato, jog po 40 min. parodymai sumažėja 0,12 promilėmis, o paskui po 10 min. vėl – keliomis promilių dalimis sumažėja, Todėl reikia tikėti, jog parodymai iškvepiamame ore buvo rodomi teisingai. Kitų metodų, nei kraujo tyrimas nustatyti tikslų girtumą, nėra. Išgirdus gydytojo parodymus apie vizualius požymius, savo išvadą tvirtina, kadangi negali tiksliai pasakyti, bet tikėtina, kad koncentracija buvo daugiau nei 1,5 promilės kraujyje. Buvo vidutinis girtumas.
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Analizuojant šią teisęs normą, matyti, jog įstatymo leidėjas pateikia reikalavimą asmens neblaivumą nustatyti pagal alkoholio kiekį, esantį jo kraujyje. Tačiau tokia įstatymo formuluotė, nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Ar gauti kiti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla.
Nagrinėjamu atveju alkoholio kiekis kraujyje D. J. nebuvo nustatytas laboratoriniu tyrimu, tačiau D. J. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta jo paties paaiškinimais, alkoholio kiekio matuoklių parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
2017 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d., apie 23.49 val. (duomenys neskelbtini) sustabdyto automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. J. nustatytas 2,42 promilių girtumas, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 7 d. (I t., b. l. 7).
2017 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas lengvasis automobilis „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobilio sugadinimai. Apžiūros metu paimta: automobilio raktelis su pulteliu, automobilis „VOLVO“, registracijos liudijimas, civilinės sutarties liudijimas (I t., b. l. 11-22).
Iš VĮ „Regitra? registracijos liudijimo kopijos matyti, jog automobilio „VOLVO S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. J. (I t., b. l. 25).
2017 m. rugpjūčio 7 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 38 nurodyta, kad D. J. neblaivus, jo girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį ir jis vairuoti negali (I t., b. l. 68).
Specialisto išvadoje Nr. G 2733/2017(01) nurodyta, kad remiantis aprašytais pateiktais duomenimis, tikslios etilo alkoholio koncentracijos vairuotojo D. J. organizme (kraujyje) 2017 m. rugpjūčio 6 d. 23.53 val., kai policijos pareigūnai atliko neblaivumo tikrinimą alkotesteriu nustatyti negalima, tačiau tikėtina, kad ta koncentracija galėjo būti didesnė už 1,5 promilių (I t., b. l. 75).
Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. jis kartu su D. J. vyko į (duomenys neskelbtini) esančią traukinių stotį, vežėsi alkoholio, tam, kad jį vartotų. Jam pasigėrus ir atsigulus ant galinės automobilio sėdynės miegoti, D. J. ir kitą draugą paliko geriančius. Savo automobilio niekam nebuvo leidęs vairuoti, niekas leidimo ir neprašė (I t., b. l. 48, 53).
Iš 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo dėl daiktų grąžinimo matyti, jog priimtas sprendimas D. J. grąžinti automobilį „VOLVO“, automobilio raktelį su pulteliu, registracijos liudijimą, civilinės sutarties liudijimą (b. l. 44-46).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
Pats kaltinamasis savo kaltės neneigė, teismui paaiškino, kad tą vakarą alkoholinius gėrimus vartojo maždaug nuo 18 val. iki 24 val., vienam iš draugų – D. J. – užmigus, jis toliau vartojo su A. S.; kaip pats nurodė, tą vakarą visi trys draugai vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, išgėrė daug, apie 24 val., kai nusprendė pavažiuoti iki D. J. namų, jis buvo stipriai girtas. Nė vieno iš alkotesterių atliktų neblaivumo tikrinimų rezultatų neginčijo nei iš karto po jų atlikimo, nei vėliau. Liudytojas S. Š. nurodė, kad sustabdžius D. J. vairuojantį, šis iš karto pasakė esąs girtas, vairuotojas vizualiai atrodė neblaivus, jau prieš duodant pūsti į alkotesterį žinojo, kad girtumas bus mažiausiai virš 1,5 promilės, tai matėsi iš koordinacijos, elgesio, matėsi, jog jis yra vidutinio girtumo.
VšĮ Pakruojo ligoninės išduotame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 38 nurodyta, kad D. J. atvyko 2017 m. rugpjūčio 7 d. 0.25 val.; tuo metu jo eisena buvo kiek svyruojanti, stovėsena nestabili, judesiai netikslūs, nežymus vokų, pirštų tremoras (virpėjimas), nežymus nistagmas (nevalingas akių obuolių judėjimas), dėmesį sunkiai koncentruoja, mąstymas ne visai nuoseklus, kalba ne visai rišli, nuo jo juntamas alkoholio kvapas; pirmo tyrimo (alkotesteriu) 0.30 val. rezultatas – 2,30 prom., antro tyrimo 0.40 val. – 2,28 prom.
Liudytoju apklaustas D. J. būklę vertinęs gydytojas P. K. nurodė (II t., b. l. 37-38), jog siekiant įvertinti girtumo laipsnį buvo tirta objektyvi D. J. būklė, jis tikrinamas alkotesteriu, vertinamas vizualiai, stebima koordinacija, artikuliacija, su tiriamuoju bendraujama, komunikuojama, įvertinta neurologinė simptomatika, kuri būtent ir leidžia diferencijuoti girtumo laipsnį. Atskirti vidutinį girtumo laipsnį labiausiai padeda koordinacijos sutrikimai.
Pirmojo patikrinimo alkotesteriu, atlikto policijos pareigūnų 2017 m. rugpjūčio 6 d. 23.53 val., rezultatas – 2,42 promilės (I t., b. l. 23). Abu alkotesteriai, tiek policijos „Alcotest 7510“ (I t., b. l. 10), tiek medicinos įstaigos „Alcotest 3000“ (I t., b. l. 71), turėjo galiojančius patikros sertifikatus. Netikėti alkotesteriais užfiksuoto D. J. neblaivumo teisingumu, nėra pagrindo, juolab, kad visų patikrinimų parodymų vertės nuosekliai mažėjo laiko intervale, kaip minėta, pats D. J. jų niekada neginčijo.
Nors byloje pateikta tikėtina specialisto išvada negali būti neabejotinu kaltinamojo kaltės įrodymu, tačiau, vertinant šią išvadą su kitais įrodymais, akivaizdu, kad ji šių įrodymų ne tik, kad nepaneigia, o atsižvelgiant į tai, kad tikėtina išvada užima ne paskutinę poziciją galimų išvadų skalėje, vertintina, kaip juos patvirtinanti. Juolab, kad ir išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad alkotesteriu nustatyta alkoholio koncentracija gali būti vertinama kaip orientacinė, o D. J. atveju atliktų matavimų alkotesteriu rezultatai rodo, kad alkoholio koncentracija iškvepiamame ore mažėjo dėsningai, o tai rodo, kad šios koncentracijos gali būti artimos alkoholio koncentracijos kraujyje (I t., b. l. 75). Jokių išskirtinių aplinkybių (sveikatos sutrikimų ar pan.) kurios galėtų reikšmingai (didėjimo linkme) paveikti alkoholio kiekį iškvėptame ore ir dėl to alkoholio koncentracijos rodikliu šioje terpėje nebūtų galima vadovautis kaip orientaciniu vertinant alkoholio koncentraciją kraujyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis Dräger Alcotest 7510 instrukcija, šiuo alkotesteriu matuojant alkoholio kiekį, esant burnoje užsilikusiems alkoholio garams (jei asmuo ką tik vartojo alkoholį), alkotesteris parodo ne smarkiai didesnį rezultatą, nei yra iš tikrųjų, o rodo klaidą ir paprašo testą pakartoti po tam tikro laiko (II t., b. l. 64-94). Taigi esant tokioms alkotesterio charakteristikoms nėra pagrindo abejoti ir tuo, jog dėl užsilikusių alkoholio garų kiekio burnoje D. J. galėjo būti nustatytas didesnis, nei buvo iš tikrųjų girtumo laipsnis.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, kad vairuotojui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,42 promilės (t. y. ženkliai didesnis nei minimali vidutinio girtumo riba) neblaivumas (tikrinant po 37 minučių – 2,30 prom., dar po 10 minučių – 2,28 prom.), liudytojų parodymus, jog D. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, į medicininės apžiūros metu nustatytą klinikinę būklę, į tai, jog D. J. medicininės apžiūros metu nustatyti jo klinikinės būklės požymiai būdingi būtent vidutiniam girtumui, į tai, jog D. J. su padaryta nusikalstama veika sutiko, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, į tai, jog jis atsisakydamas duoti kraujo mėginį nepasinaudojo galimybe įrodyti, jog kraujyje buvo mažiau negu 1,5 promilės alkoholio, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadai, jog vairavimo metu jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.
Atsakant į kaltinamojo gynėjo argumentus, išdėstytus baigiamojoje kalboje, pastebėtina, kad, kaip minėta, BK 281 straipsnio 7 dalies formuluotė, kurioje nurodoma konkreti organizmo terpė, kurioje nustatomas alkoholio kiekis, nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Be to, nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją kaltinamojo kraujyje nėra būtina, nes atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tuomet, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promiles, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti tiksli alkoholio koncentracija kraujyje reikšmės neturi, svarbu nustatyti, kad ši koncentracija viršija 1,5 promilės (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-462/2018). Apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, vengiantiems medicininio patikrinimo apsvaigimui nustatyti, išvengti griežtesnės atsakomybės (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-593/2018).
Visi byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama D. J. padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, nusikaltimo požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti, jo kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
Kaltinamasis D. J. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nevedęs, turi 2016 m. gimusį sūnų, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas penkis kartus (I t., b. l. 132, 133, 83-88), nors šiuo metu galiojančių jo atžvilgiu administracinių nuobaudų ir nėra, tačiau anksčiau daugelį kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ne kartą ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam (I t., b. l. 114-128); psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas (I t., b. l. 130); (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (I t., b. l. 132).
Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus, tai, kad nusikalstamą vieką padarė neišnykus teistumui, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, jos trukmę parenkant ilgesnę nei numatytas bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis).
Į bausmės laiką D. J. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. 23.53 val. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. 11.03 val.
Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo nurodymą teisiamojo posėdžio metu, jog iš ankstesnių teistumų padarė išvadas, stengiasi nebenusikalsti (II t., 19 b. l.), žala nusikaltimu nebuvo padaryta, konstatuoja, esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo D. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro poziciją, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į nusikalstamos veikos pobūdį ir kt.
Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Nors D. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, D. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (BK 68 straipsnis).
BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatytos.
Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volvo S60 2.0 T“, kurio variklio darbinis tūris 1984 kub. cm, variklio galia 132 kW/179 AG, gamybos periodas 2001–2006 metai, pasirinkti metai – 2002, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2166 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), su PVM – automobilio kaina – 2620 Eur (II t., b. l. 13).
Viešai skelbtinoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainas, nurodoma, kad vidutinės automobilių kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui.
Iš Transporto priemonės aprašo (I t., b. l.32), foto lentelės Nr. 1 (I t., b. l. 15-22), matyti, kad automobilis „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo techninių trūkumų. Aplinkybes, jog automobilį pirko apgadintą, jam buvo įlenktas priekinis sparnas, nubrėžtos durelės ir galinis sparnas, sudaužytas posūkio signalas nurodė ir liudytojas D. J. (I t., b. l. 48).
Nors ginčo dėl automobilio vertės nagrinėjamoje byloje nekilo, tačiau teismas, įvertinęs viešai skelbiamus duomenis apie analogiškų automobilių kainas bei aptartą transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę, mažesnę nei VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą variklio galią (I t., b. l. 28), sprendžia, jog automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina yra 1900 Eur, todėl ši suma ir priteistina iš D. J. valstybės naudai (BK 72 straipsnio 5 dalis).
D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 150-51), paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), laikinas apribojimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297–299 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
pradėti dirbti arba tęsti darbą;neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš D. J. automobilio „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1900 Eur (tūkstantį devynis šimtus eurų).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką D. J. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. 23.53 val. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. 11.03 val.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytą D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), laikiną apribojimą.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.