- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-121-855/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03396-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.4.6.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėja – A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. A. ir A. A. kreipėsi į teismą, prašydami nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) . Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti pareiškėjų bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs faktines aplinkybes, kad (i) teismui pateikto prašymo metu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu faktiškai dar nėra suėjęs vienerių metų gyvenimo skyriumi terminas, t. y. pareiškėjai bendro ūkio neveda tik pusę metų; (ii) sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, konstatavo, jog šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas santuokai nutraukti notarine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) A. A. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato notarinę tvarką, tačiau visiškai ignoruoja to paties straipsnio 1 dalį, kuri apibrėžia bendrąsias sąlygas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra veiksnūs. Pareiškėjų atvejis atitinka visas aukščiau nurodytas sąlygas, todėl jie kreipėsi į teismą, atsižvelgdami į CK 3.51 straipsnio 3 dalies normą, kuri suteikia jiems teisę pasirinkti teismo kelią, nes tenkinamos bendrosios sąlygos. Tuo tarpu teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą, netikrino ir nevertino, ar pareiškėjų situacija atitinka šias 1 dalyje nustatytas sąlygas, vietoj to, teismas iškart perėjo prie notarinės tvarkos. Šiuo atveju teismas nepagrįstai pareiškėjams taikė CK 3.51 straipsnio 3 dalies (notarinę tvarką) nuostatą, o ne CK 3.51 straipsnio 2 dalį (teismo tvarką).
4.2. CK 3.51 straipsnio 3 dalis yra išimtis, o ne taisyklė. Ji leidžia atskirais atvejais santuoką nutraukti pas notarą, jei yra tam tikros specialios sąlygos. Pareiškėjų atveju, kadangi jie neatitinka visų 3 dalyje nurodytų sąlygų (nes dar nepraėjo metai nuo gyvenimo skyrium pradžios), jie negali kreiptis į notarą, todėl vienintelis kelias lieka teismas.
4.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendžia, kad pareiškėjai turėtų laukti dar pusę metų, kad galėtų kreiptis į notarą. Įstatymas nenumato prievolės laukti, jei sutuoktiniai atitinka pagrindines sąlygas kreiptis į teismą. Pareiškėjų atveju nėra jokios normos, kuri priverstų juos eiti pas notarą. Teismo argumentas, kad pareiškėjai siekia išvengti notarinės tvarkos, yra prielaida, o ne teisinis argumentas. Šiuo atveju pareiškėjai tiesiog pasinaudoja savo teise, kurią numato įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
6. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
9. Taigi, šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai, esant šių sąlygų visumai: (i) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; (ii) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); (iii) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; (iv) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir (v) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.
10. Pažymėtina, jog įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiantiems nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintai sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata.
11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, jog nepilnamečių vaikų neturi, o bendro ūkio nebetvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2025 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą atsisakė priimti remdamasis CK 3.51 straipsnio 3 dalimi ir išaiškindamas, kad pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu turi kreiptis į notarą. Teismas, pareiškėjams nenurodžius išskirtinių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių yra svarbu realizuoti teisę nutraukti santuoką dar nesuėjus vienerių metų gyvenimo skyriumi terminui, arba nepateikus įrodymų, kad jų apsisprendimas dėl santuokos nutraukimo yra akivaizdus dar nesuėjus didelei daliai minimalaus vienerių metų sutuoktinių gyvenimo skyriumi termino, sprendė, jog byla nėra nagrinėtina teisme.
12. Apeliantas (pareiškėjas) savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog pareiškėjai pasinaudojo CK 3.51 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri imperatyviai nurodo aplinkybes, kuriomis pareiškėjai dėl jų sudarytos santuokos nutraukimo turi kreiptis būtent į teismą, bet ne į notarą. Tuo tarpu kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo, apelianto vertinimu, jie neturėjo pagrindo, kadangi jų situacijoje nėra išpildytos visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatytos sąlygos, o būtent - nepraėjo metai nuo gyvenimo skyrium pradžios. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, sutinka su šiais apelianto argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
13. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje yra numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant, santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. CK 3.51 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama santuokos nutraukimo tvarka – teisme supaprastinto proceso arba notarine tvarka. Santuokos nutraukimo tvarką sąlygoja juridinių faktų sudėtis, atitinkanti CK 3.51 straipsnio 2 dalies arba 3 dalies dispoziciją. Vertinant šias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK nenustato įprastos ar specialiosios santuokos nutraukimo tvarkos, o nustato, kad notarine tvarka nutraukiama, jei sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų (t. y. egzistuoja tam tikri juridiniai faktai, kartu su CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais), nesant šių sąlygų santuoka nutraukiama teismo tvarka.
14. Paminėtina, kad pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.
15. Pareiškėjų pareiškime nurodyta, kad jie bendro ūkio netvarko mažiau nei vienerius metus, t. y. vos šešis mėnesius. Todėl pareiškėjų prašymas neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, būtinų kreiptis į notarą dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo. Nesant vienos iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų nutraukti santuoką notarine tvarka – bendro ūkio netvarkymo ir santuokinių negyvenimo kartu daugiau nei vienerius metus – pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1529-936/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-142-775/2025 ir kt.).
16. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo metu pirmosios instancijos teismui nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų santuokos nutraukimui notarine tvarka, t. y., kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apelianto (pareiškėjo) A. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir pareiškėjų A. A. ir A. A. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.