Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-92-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
AN2-92-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00253-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
L. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-92-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00253-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2018 m. spalio 20 d. nutarimas, kuriuo L. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalį 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, už tai, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 14.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio ženklą ir po įvykio pasišalino.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu jis tikrai buvo nurodytoje vietoje ir tikrai vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neigė atsitrenkęs į kelio ženklą, nes toje vietoje kelio ženklų nebuvo. Nurodo, kad važiuodamas atbuline eiga, jis įvažiavo į bortelį, bet greitis buvo toks, kad vos judėjo. Tačiau jis vis tiek išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir bortelį, jie sugadinti nebuvo, nes ir pats smūgis buvo daugiau prisilietimas negu trenksmas. Apžiūrėjęs įvykio vietą ir neradęs jokių žymių, sėdo į automobilį ir nuvažiavo savo reikalais.

2.2. Apelianto teigimu, jis dirba vairuotoju, vairuotojo darbas yra jo pragyvenimo šaltinis. Dirbdamas šį darbą išlaiko šeimą, todėl teisių atėmimas jam yra labai skaudus ir neteisingas bausmės parinkimas. Paskirdama administracinę nuobaudą, institucija nenurodė, kokiu norminiu aktu vadovavosi atimdama teisę vairuoti transporto priemones. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įstatymo leidėjas nurodo, kad gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas, bet šis reikalavimas yra nebūtinas, reikia įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, nustatyti, ar padaryta žala kitam asmeniui. Apylinkės teismas neišsiaiškino, kam yra padaryta žala, o jeigu niekas nereiškia pretenzijų, vadinasi žalos nėra. Teismas nutartyje aklai nurodė, kad yra padaryta žala kitam asmeniui, bet šio asmens neįvardijo, nes toks asmuo nenustatytas, jo iš viso nėra, o atsakomybė pagal šį straipsnį numatyta tik tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad padaryta žala kitam asmeniui. Todėl toks teismo įrodymų vertinimas yra kritikuotinas, ginčytinas, o teisine prasme neteisėtas ir naikintinas. Apeliantas nurodo, kad jis įvykio vietoje sustojo, įvykio vietą apžiūrėjo, ir neradęs jokių įvykio pėdsakų, t. y. neradęs sugadinimų ant savo automobilio ir ant bortelio, iš įvykio vietos nuvažiavo. Nuvažiavo ne tam, kad pabėgtų ar pasislėptų, bet todėl, kad tikrai nebuvo jokių įvykio pėdsakų, o kvieti specialiąsias tarnybas be pagrindo yra taipogi draudžiama. Jis pripažįsta, kad automobilis kontaktavo su borteliu, bet jis nuvažiavo todėl, kad jokio įvykio nebuvo, nes žala niekam nepadaryta, todėl akivaizdu, kad yra mažareikšmiškumas ir byla iš viso turėtų būti nutraukta.

2.3. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas užkirto kelią bylos nagrinėjimo metu pasinaudoti advokato pagalba. Skunde teismui prašė bylą vesti per advokatą V. J., tačiau teismas advokatui nesiuntė jokio pranešimo, nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl advokatas negalėjo dalyvauti skundo nagrinėjime, o jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti advokato pagalba.

2.4. Apeliantas pažymi ir tai, kad dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis nutrauktas, nes nustatyta, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo jau pastatęs automobilį kieme. Šiuo atveju nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatytos aplinkybės vertintinos kaip jo kaltę neįrodantys duomenys.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK viršininkė R. Stasiulaitienė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartį kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas L. V. tvirtino, kad jis tikrai buvo nurodytoje vietoje ir tikrai vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė bortelį, tačiau neigė atsitrenkęs į kelio ženklą, nes toje vietoje kelio ženklų nebuvo. Tokia jo veika iš esmės turėtų būti vertinama kaip mažai pavojinga, nes nenustatyta, kad jis būtų kam nors padaręs žalos. Be to, ANK 426 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nereikalaujama už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o ši teisė jam reikalinga dirbant vairuotojo darbą. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas advokatui nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl advokatas negalėjo dalyvauti skundo nagrinėjime, o jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti advokato pagalba.

7. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas L. V. teigė, kad teismas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešė jo advokatui, todėl advokatas negalėjo dalyvauti skundo nagrinėjime, o jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti advokato pagalba. Tačiau akcentuotina, kad ANK neįpareigoja teismo pranešti apie skundo nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatui. Administracinėn atsakomybėn patrauktam L. V. jau administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, be kita ko, ir teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba (ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam L. V. asmeniškai, prieš daugiau kaip dvi savaites iki teismo posėdžio, buvo įteiktas teismo šaukimas apie įvyksiantį teismo posėdį (b. l. 21), todėl jis turėjo teisę pasikviesti į teismo posėdį advokatą pats. L. V. teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą dalyvavo. L. V. ir teismo posėdyje suteikti jam galimybę pasinaudoti teisine advokato pagalba neprašė. Todėl šiuo atveju teigti, kad L. V. buvo atimta teisė pasinaudoti teisine advokato pagalba, nėra jokio pagrindo.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto.

9. Tiek teismo posėdyje, tiek ir skunduose teismams administracinėn atsakomybėn patrauktas L. V. neigė atsitrenkęs į kelio ženklą, tvirtindamas, kad toje vietoje kelio ženklų nebuvo. Teigė, kad važiuodamas atbuline eiga, jis įvažiavo į bortelį, bet greitis buvo toks, kad jo automobilis vos judėjo. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo savo automobilį ir bortelį, jie sugadinti nebuvo. Tačiau kiekvieną tokį L. V. teiginį paneigia byloje surinkti ir skundžiamoje nutartyje aptarti duomenys.

10. Iš Klaipėdos apskrities VPK 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. M. 2018 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 14.31 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vairuotojas automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš degalinės dideliu greičiu link (duomenys neskelbtini), pranešėja įtarė, jog vairuotojas galbūt neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos paaiškino, kad minėto automobilio vairuotojas atsitrenkė į stovintį kelio ženklą ir atbuline eiga, per žolyną, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po 10 minučių automobilis sugrįžo į degalinę, buvo girdima, kaip kaukia automobilio ratai, bet automobilis vėl išvažiavo iš degalinės į (duomenys neskelbtini) pusę (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 1).

11. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. P. parodė, kad ji dirbdama degalinėje prie kasos, per langą pastebėjo mėlynos spalvos automobilį „Ford“. Liudytoja aiškiai matė, kaip vairuotojas automobiliu pasuko link įvažiavimo į degalinę, tačiau atsitrenkė į bortelį, ant jo užšoko, kliudė kelio ženklą bei, pavažiavęs žalia veja apie 2-3 metrus, nusileido nuo bortelio ant asfaltu dengto kelio ir iš degalinės išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Apie šį įvykį ji pranešė bendrosios pagalbos telefono numeriu 112. Išėjusi į lauką apžiūrėti sugadinto kelio ženklo, išgirdo atvažiuojantį automobilį, jo ratas grandė grindinį. Pastebėjo, kad tai tas pats automobilis, kuris degalinėje atsitrenkė į kelio ženklą. Automobilis pravažiavo pro degalinę ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 31–32). Pažymėtina, kad liudytoja G. P. visą įvykį matė tiesiogiai, L. V. atpažino kaip vairuotoją, degalinėje nulenkusį kelio ženklą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 17–20). Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, jie užfiksuoti ir kitų objektų apžiūros protokole (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 17–20), nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu liudytoja G. P. nuosekliai, kaip ir parodymų davimo metu, patvirtino, kad visą įvykį matė iš pat pradžių, parodė, iš kurios pusės atvažiavo automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bortelio vietą, į kurią atsitrenkė automobilis, kad atsitrenkęs į bortelį, ant jo užšoko, parodė šalia bortelio esantį apgadintą kelio ženklą, ribojantį greitį degalinės teritorijoje, kad būtent minėtas automobilis, užšokęs ant bortelio, jį kliudė, taip pat parodė žalioje vejoje paliktas žymes ir automobilio nuvažiavimo kryptį. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų aiškiai matyti, kad kelio ženklo stovas yra sulinkęs, išlinkusi kelio ženklo stovo dalis yra atsirėmusi į šalia stovintį degalinės apšvietimo stulpą. Akcentuotina, kad atsižvelgiant į padarytą žymų kelio ženklo apgadinimą, tiesiog buvo neįmanoma nepajusti smūgio į jį bei nepamatyti, kad kelio ženklas sulinko. Tačiau kartu pažymėtina, kad aptarti liudytojos G. P. parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys visiškai paneigia L. V. tvirtinimą, kad jis apskritai buvo išlipęs iš automobilio, kad apžiūrėjo jį bei kelio ženklą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įvykio metu būtų buvęs apgadintas pats automobilis, tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įvykio metu buvo labai žymiai sugadintas automobilio ratas, todėl nekyla abejonių dėl to, kad L. V. aiškiai suprato, kas įvyko, tačiau iš įvykio vietos pasišalino.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelio ženklas, pritvirtintas prie stovo, yra visiškai šalia bortelio, ant kurio užšoko L. V. vairuotu automobiliu, todėl nėra net mažiausios abejonės dėl to, kad L. V. užšokdamas automobiliu ant bortelio, būtent vairuotojo pusės priekiniu ratu įvažiavo į kelio ženklo stovo apatinę dalį, ir nuo smūgio stovas palinko į priekį. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytojos D. K. parodymų nustatyta, kad ji įvykio metu degalinėje išgirdo didelį garsą ir pamatė mėlynos spalvos automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas pažiūrėjo į ją, nusišypsojo ir dideliu greičiu iš degalinės išvažiavo link (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 25–26). Liudytojos D. K. parodymai nepaneigia aplinkybės, kad po to, kai L. V. automobiliu užšoko ant bortelio ir kliudė kelio ženklą, apgadino ne tik kelio ženklą, bet ir vairuoto automobilio ratą, todėl L. V. nuvažiuojant, buvo girdimas stiprus garsas. Tai, jog po sukelto eismo įvykio buvo apgadintas L. V. vairuoto automobilio ratas, aiškiai parodo jau aptarti liudytojos G. P. parodymai, t. y. po to, kai ji pranešė bendrosios pagalbos telefono numeriu 112 apie sukeltą eismo įvykį, išgirdo atvažiuojantį tą patį automobilį, jo ratas grandė grindinį. Nagrinėjamu atveju kartu yra pagrindo manyti, kad L. V., suprasdamas, kad įvykio metu stipriai sugadino vairuoto automobilio ratą, išvažiavęs iš degalinės, į ją sugrįžo būtent dėl to, kad dar kartą įsitikintų, kaip stipriai apgadintas ir kelio ženklas, tačiau taip pat iš automobilio neišlipo, pravažiavo pro degalinę ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Faktą, kad L. V. vairuoto automobilio ratas buvo sugadintas, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo Ž. P. parodymai, iš kurių nustatyta, kad įvykio dieną, apie 15 ar 15.30 val., pas jį mėlynos spalvos automobiliu „Ford Focus“ atvažiavo pažįstamas L. V. ir paprašė pakeisti automobilio priekinį vairuotojo pusės ratą. Iš padangos buvo išėjęs oras, sulankstyta vidinė ratlankio pusė. Jis padėjo pakeisti ratą į atsarginį. Be to, iš liudytojo parodymų nustatyta, kad L. V. jam nerišliai pasakojo, jog degalinėje, automobiliu jis kliudė kažkokius kuoliukus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 37–39). Ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo D. L. parodymai patvirtina, kad minėtam automobiliui buvo pakeistas vairuotojo pusės priekinis ratas, jis automobilį buvo išnuomojęs įmonei, kurioje dirbo L. V.. Akcentuotina, kad L. V. D. L. pats prisipažino, kad degalinėje jis įpuolė į kelio ženklą ir iš eismo įvykio vietos pabėgo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 42–43). Pažymėtina, kad faktą, jog degalinėje atsitrenkė į kelio ženklą ir iš įvykio vietos pasišalino, L. V. pripažino ir jam surašius administracinio nusižengimo protokolą, t. y. administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 14.30 val., (duomenys neskelbtini), L. V., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio ženklą ir po įvykio pasišalino. L. V. administracinio nusižengimo protokole po surašytu kaltinimu nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta, gailisi (b. l. 10). Apklaustas kaip įtariamasis L. V. taip pat patvirtino, kad degalinėje, vairuotu automobiliu į kažką atsitrenkė. Nuvažiavo pas bendradarbį Ž. P., kad šis pakeistų automobilio priekinės kairės pusės padangą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 82–83).

13. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Aptariamos teisės normos dispozicijoje yra įtvirtinta tik viršutinė žalos dydžio riba – penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kartu pažymėtina, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir panašiai. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tikslios sugadinto turto vertės, kaip nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime, ji dar nustatinėjama (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47058-18 b. l. 70), savaime nereiškia, jog turtinė žala nebuvo padaryta. Kaip jau buvo aptarta, iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų aiškiai nustatyta, kad degalinėje esantis kelio ženklas buvo apgadintas žymiai, todėl vienareikšmiškai buvo padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad kelio ženklas ir vairuoto automobilio ratas buvo apgadinti žymiai, nekyla net mažiausios abejonės dėl to, kad degalinėje, L. V. vairuotu automobiliu užšokęs ant bortelio, aiškiai turėjo justi ir juto stiprų smūgį ir į kelio ženklą bei neabejotinai suvokė, kad į jį atsitrenkęs, jį sugadino, taip sukėlė eismo įvykį, suvokė ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau tik dėl jam žinomų aplinkybių, tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino. Todėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus 2018 m. spalio 20 d. nutarimu, kuris skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas, L. V. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

15. Pažymėtina, kad ANK 12 straipsnio nuostatos negali būti taikomos asmeniui padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nepatenka prie mažai pavojingų veikų.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nereikalaujama už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o ši teisė jam reikalinga dirbant vairuotojo darbą.

16.1. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

16.2. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

16.3. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

16.4. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda šiuo atveju gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

16.5. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nėra privaloma skirti administracinio poveikio priemonės, jeigu nustatoma, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta ir jos nepaskyrus. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas L. V. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, dėl padaryto nusižengimo yra visiškai abejingas, savo elgesio kritiškai nevertina. Priešingai, padaręs įžūlų nusižengimą, matant degalinės darbuotojoms, visais būdais stengėsi atsakomybės išvengti. Toks jo elgesys aiškiai parodo nepagarbą visuotinai priimtinoms elgesio normoms, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis). Todėl, atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Pažymėtina, kad skirdama administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatydama jos dydį, institucija vadovavosi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo L. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai), į padaryto nusižengimo pobūdį ir kaltės formą, todėl pagrįstai ir teisėtai paskyrė už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino vidurkį.

17. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė