- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-09
- Bylos Nr.
- e2-49-405/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01356-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė, sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė D. Ž., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo A. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; 3) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 30 d.) jos 2025 m. balandžio 17 d. įgytas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas kaip asmeninė jos nuosavybė; 4) pripažinti, kad pagal 2025 m. balandžio 17 d. kredito sutartį ieškovės vardu įgyti 121100 (duomenys neskelbtini) svarų (143 653 Eur) dydžio kreditoriniai įsipareigojimai lieka ieškovės įsipareigojimais.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Ž. 2025 m. rugsėjo 22 d. posėdyje paaiškino, kad nori nutraukti santuoką, nes jau daugiau nei devynerius metus (nuo 2016 m.) su atsakovu kartu negyvena. Nesutapo jų charakteriai. Gana ilgai bandė išsaugoti santykius, bet nepavyko. Ji nori išsiskirti, nes nemato prasmės toliau būti susituokus, jei negyvena kartu. Jie bandė santuoką nutraukti, bet nepavyko baigti proceso. Tą kartą santuokos nutraukimo procesą inicijavo sutuoktinis, nes jis turėjo partnerę, tačiau vėliau jis tiesiog pradingo. Jie nebuvo susitikę fiziškai, tik susirašinėjo. Bendrų vaikų neturi, bendro turto neįgijo, kreditorių bendrų neturi. Prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes mato abiejų kaltę – buvo abiejų pusių nesutarimai, abu nebeturėjo apie ką pasišnekėti, turėjo skirtingus planus, todėl nėra noro abiem tęsti bendrą gyvenimą. Taikytis nesutinka, nes daug metų praėjo, ilgą laiką nesimatė, daug kas pasikeitė. Jau tada, kai atvyko į (duomenys neskelbtini), labai daug kas pasikeitė – prasidėjo barniai, nesutarimai. Tuo metu bandė maždaug metus bandė santykius išsaugoti, bet galiausiai nepavyko. Bandė ieškoti panašių pomėgių, kažkur eiti kartu, kažkokia veikla kartu užsiimti. Ir taip buvo gana sunku atvykus į naują šalį – nelabai mokėjo kalbą, todėl buvo gana sunku kažką veikti, kažkur eiti, tvarkyti ar net nueiti pas gydytoją. Tada įvykdavo įvairūs smulkūs barniai, ji ir pati sunkesnio charakterio, nei vienas niekada nenorėdavo nusileisti, vienas kitą tik skaudindavo. Galutinai ji pasakė, kad sutuoktinis išsikraustytų, nes nenorėjo, kad daugiau tęstųsi tie visi barniai, keiksmažodžiai. Buvo labai skaudu, be to, ir jos sūnus tuo metu buvo kartu, galbūt dėl sūnaus daug kas pasikeitė. Ji nepyksta ant sutuoktinio, tiesiog nori, kad jos gyvenimas būtų jos gyvenimas, nenori būti susijusi su juo. 2025 m. balandžio pabaigoje ji gavo paskolą ir įsigijo sau būstą – namą (duomenys neskelbtini), paskola paimta trisdešimt trejiems metams, sutuoktinis apie tai nieko nežino.
Ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Normantas prašė ieškinį patenkinti ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje paaiškėjus, kad ieškovė įsigijusi nekilnojamąjį turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, ieškovė patikslino ieškinį. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) m., tačiau kartu negyvena ir bendro ūkio neveda apie devynerius metus, t. y. nuo 2016 m. vasaros. Ieškovė prašo nutraukti santuoką, kadangi nemato prasmės būti formalioje santuokoje, ieškovė su sutuoktiniu visai nebendrauja ir nebetiki, kad santuoka gali būti išsaugota, juo labiau, kad šalys jau keletą kartų buvo apsisprendusios santuoką nutraukti. Šios aplinkybės patvirtinamos šalių susirašinėjimu 2000, 2022 m. Šalių santuoka faktiškai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3 knygoje sutuoktinių pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos, tiek moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Santuoka faktiškai iširusi, todėl prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir netaikyti termino susitaikymui. Ieškovė darbinga, galinti save išlaikyti, todėl iš atsakovo išlaikymo nereikalauja, atitinkamai atsakovas taip pat darbingas ir gali save išlaikyti, šalys bendru vaikų neturi. Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, jokio kilnojamojo ir nekilnojamo turto neįsigijo, tačiau 2025 m. gegužės 2 d. ieškovė pagal kredito sutartį tapo įgyto nekilnojamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininke. Už nekilnojamąjį turtą sumokėta gavus paskolą – 2025 m. balandžio 17 d. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui buvo pateiktas 2024 m. rugsėjo 30 d., t. y. ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo jau po to, kai buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant galimybę taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimas skyrium, pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiant galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos. CK 3.67 str. nustatyta, kad santuokos nutraukimas teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl, atsižvelgus į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei devynerius metus, byla dėl santuokos nutraukimo iškelta anksčiau nei ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, prašo teismo pripažinti, kad ieškovės 2025 m. balandžio 17 d. įgytas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, taip pat prašo pripažinti, kad pagal 2025 m. balandžio 17 d. kredito sutartį ieškovė turi 121000 (duomenys neskelbtini) svarų (143253 Eur) kreditorinių įsipareigojimų, už kuriuos atsakinga lieka pati ieškovė. Prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad ieškovės D. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos CMS skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra.
Ieškovė nurodo, kad šalys ilgiau nei devynerius metus – nuo 2016 m. vasaros, kartu negyvena. Santykiai nesusiklostė dėl to, kad nesutapo jų charakteriai, kiekvienas turėjo savo interesus, pomėgius, planus, nenorėjo vienas kitam nusileisti, vienas kitą skaudindavo. Sutuoktiniai bandė išsaugoti santykius, bet jiems nepavyko, vėliau bandė santuoką nutraukti, tačiau proceso neužbaigė – ištuokos procesą inicijavęs sutuoktinis, kuris tuo metu turėjo partnerę, vėliau išvyko ir jie nebuvo susitikę. Abu neturėjo noro tęsti santykius. Ieškovė taikytis nesutinka.
Nustatyta, kad šalys pakankamai ilgą laiką gyvena atskirai ir nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, ieškovė taikytis nemato prasmės, kiekvienas iš sutuoktinių turi savo atskirą gyvenimą, sutuoktinių niekas nesieja ir dėl to negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės nurodomų aplinkybių nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir dėl to galima manyti, kad su ieškiniu sutinka. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir yra pagrindo ją nutraukti.
Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Pagal teismų praktiką, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti. Santuokos iširimą gali lemti abiejų sutuoktinių netinkamas pareigų vykdymas – neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis e2A-1307-565/2025, 29 p.).
LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiai ėmė prastėti išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) – dėl patiriamų sunkumų įsikuriant užsienio šalyje, dėl kalbos barjero, situacijos nežinojimo, ribotų galimybių naudotis socialinėmis garantijomis ėmė dažnėti konfliktai, kurių metu šalys įžeidinėdavo ir skaudindavo viena kitą. Dėl tokios situacijos sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito – neturėjo bendrų interesų, pomėgių, retai būdavo kartu, kiekvienas turėjo savo planus. Sutuoktiniai bandė išsaugoti šeimą, bet jiems nepavyko. Nustatyta, kad ir ieškovas, ir atsakovė nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, pasunkėjo jų tarpusavio bendravimas ir vienas kito supratimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo bei kilusių problemų sprendimo būdų, kurie ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, dėl minėtų priežasčių bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, atsakovui neginčijant savo kaltės, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė prašo, nutraukus santuoką, palikti jai santuokinę pavardę „Ž.“. CK 3.69 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Byloje nenustatyta šio straipsnio 2 d. nurodytų aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėtų pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas prieštaravimų dėl to nepareiškė, todėl, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė.
Ieškovė nurodo, kad ji darbinga ir neprašo priteisti jai išlaikymą iš atsakovo, atitinkamai ir atsakovas yra darbingas ir gali save pats išlaikyti.
Ieškovė prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 30 d.) jos 2025 m. balandžio 17 d. įgytas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, taip pat prašo pripažinti, kad pagal 2025 m. balandžio 17 d. kredito sutartį ieškovė turi 121100 (duomenys neskelbtini) svarų (143 653 Eur) kreditorinių įsipareigojimų, už kuriuos atsakinga lieka ji. CK 3.67 str. 1 d. įtvirtinta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos. Byla pagal ieškovės reikalavimą atsakovui dėl santuokos nutraukimo iškelta 2024 m. lapkričio 8 d., todėl, pagal minėtas įstatymo nuostatas, nuo 2024 m. lapkričio 8 d. šalių įgytas turtas ir pajamos yra asmeninės. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo 2025 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, nekilnojamasis turtas įgytas už ieškovės vardu gautą kreditą, todėl nėra pagrindo minėtą nekilnojamąjį turtą vertinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. balandžio 17 d. kredito sutarties pagrindu ieškovei suteiktas 121100 (duomenys neskelbtini) svarų (143653 Eur) kreditas. Kredito sutartis ieškovės vardu sudaryta po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, gautos lėšos panaudotos ieškovės asmeniniams poreikiams (būsto įgijimui), todėl prievolės pagal minėtą sutartį yra asmeninės ieškovės prievolės.
Pagal LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas –žyminį mokestį ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 110 Eur dydžio žyminį mokestį, ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama sumokėto žyminio mokesčio suma. Taip pat ieškovė prašo priteisti 1500 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas pagrįstas – byloje esančiu banko sąskaitos išrašu patvirtinama, kad ieškovė atstovui už suteiktas paslaugas sumokėjo 1500 Eur, prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiama 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Byloje nustatytos 24,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 265, 268, 270, 385 str., CK 3.60, 3.61, 3.67, 3.69 str., teismas
nusprendžia:
Nutraukti D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos CMS skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, D. Ž. palikti santuokinę pavardę „Ž.“.
Pripažinti, kad 2025 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi D. Ž. įgytas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Pripažinti, kad D. Ž. prievolės pagal 2025 m. balandžio 17 d. kredito sutartį, kuria suteiktas 121100 (duomenys neskelbtini) svarų (143653 Eur) kreditas, yra asmeninės D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės.
Priteisti iš A. Ž. D. Ž. 1610 (vieną tūkstantį šešis šimtus 10) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. Ž. į valstybės biudžetą 24,20 Eur (dvidešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.