Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geoprojektas ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-958-479/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geoprojektas“ ir Ko (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kojora“, A. Š., U. J. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“) iškelta uždarosios akcinės bendrovės „Geoprojektas“ ir Ko bankroto byla, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar atsakovas UAB „Geoprojektas“ ir Ko yra nemoki įmonė ir jai dėl nemokumo keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas nepasisakė dėl ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu. Kadangi jis nesumokėtas, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismo motyvai tinkami ir pakankami pagrįsti atsakovo nemokumą.

2. Teismas pagrįstai kriterijus atsakovo (ne)mokumui nustatyti vertino ne formaliai, o pagal visas aplinkybes, įskaitant ir duomenis kitoje byloje, kurioje ieškinys pareikštas dėl atsakovo perleisto turto.

3. Atsakovas pripažino, kad neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

4. Ženkliai skiriasi atsakovo 2012 metų ir 2014 balanse nurodyto ilgalaikio turto vertė.

5. Atsakovas nesilaiko apskaitos standartų. Pagal 12ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialus turtas“ balanse turtas neturi būti apskaitomas atkuriamąja verte.

6. Turto perkainojimą atsakovas padarė pažeisdamas teisės aktus – nepateiktas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl turto perkainojimo ir rezervo sudarymo, neatliktas turto vertinimas, o draudimo polisai nėra patikimi turto vertės įrodymai.

7. Nelogiška, kad bėgant laikui besidėvinčio turto vertė didėja.

8. Nors atsakovas teisme nurodė, kad nebeturi įrodymų apie kitiems kreditoriams pradelstus įsipareigojimus (97 803,73 Lt), tačiau nepateikė skolos padengimo įrodymų.

9. Atsakovas turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 2 133,80 Lt.

10. Banko iš laiduotojo reikalaujama suma skiriasi dėl tos priežasties, kad ne už visų sutarčių su atsakovu vykdymą buvo laiduota, be to, byloje laiduotojui palūkanos paskaičiuotos ieškinio padavimo dienai – 2014-02-28.

11. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo žyminiu mokesčiu pagal CPK neapmokestinamas.

Tretysis asmuo UAB „Kojora“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visetą.

2. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą vadovautasi realia atsakovo turto verte.

3. Įsiteisėjusiu teismo įsakymu UAB „Kojora“ naudai iš atsakovo yra priteista 90 733,06 Lt (2014-03-27 Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-696-730/2014).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskirojo skundo išnagrinėjimui būtina patikrinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė UAB „Geoprojektas“ ir Ko yra nemoki įmonė, pagrįstumą. Tam būtina įvertinti atsakovo pradelstų įsipareigojimų apimtį bei turimo turto vertę. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Šiuose įstatymuose įtvirtintų teisės normų sisteminė analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje, bet ir suteikti galimybę vykdyti įmonės įstatuose apibrėžtą veiklą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas tiesiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, t. y. nemokioms įmonėms. Įmonės nemokumas – tai būsena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų: nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt., ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Vadovaujanti ĮBĮ nuostatomis, vertinant ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyta reali įmonės turtinė padėtis: pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos), jos turimo turto vertė, balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis. Todėl teismas, šioje byloje kilus ginčui dėl pradelstų atsakovo įsipareigojimų ir jo turto vertės bei santykio tarp pradelstų įsipareigojimų ir jo turto vertės, pasisako atskirai dėl pardelstų įsipareigojimų bei turto vertės.

Dėl pradelstų įsipareigojimų

Pagal 2014-01-01-2014-01-27 laikotarpio duomenis (t. 1, b. l. 120) atsakovės debitorių įsiskolinimas sudaro 470 697,86 Lt, o įsipareigojimai šio laikotarpio kreditoriams – 1 085 468 Lt (t.1, b. l. 122), tačiau iš šio dokumento nėra galimybės įvertinti, kurie įsipareigojimai kreditoriams yra pradelsti (būtent pradelsti įsipareigojimai vertintini sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo).

Kreditorius AB DNB bankas 2014-01-20 ieškinyje dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo AB DNB bankas pradelstus įsipareigojimus pagal tris (2006-11-29, 2006-06-30, 2012-04-30) sutartis nurodė 915 176,75 Lt (t. 1, b.l. 5). Vėliau 2014-05-14 dienai bankas nurodė, kad atsakovo skola bankui 2014-05-14 dieną sudaro 530 333,43 Lt pagal 2006-11-29 sutartį Nr. 06/423-1240 (t.3, b.l. 23) bei 2016,97 pagal antstolės V. D. 2014-04-28 išieškotojui lėšų paskirstymo patvarkymą, o atsakovas teigė, kad bendra skola bankui yra 455 003,51 Lt (t. 3, b. l. 14-15), taigi sutiko (nėra ginčo) dėl mažesnės skolos bankui sumos. Bet kuriuo atveju nėra ginčo, kad per keletą mėnesių atsakovas sugebėjo sumažinti įsiskolinimą bankui maždaug dvigubai. Tik nedidelę dalį įsiskolinimo (7000 Lt + 9000 Lt) padengė laiduotojas A. Š. (t. 2, b. l. 38-39), o likusią sumą padengė atsakovo debitorius UAB „Druvingis“ (151 561,59 Lt + 245 000 Lt, t. 3, b.l. 10-11). Tik laiduotojas įvykdęs pagrindinio skolininko įsipareigojimus įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.83 straipsnio 1 dalis), o debitoriaus UAB „Druvingis“ įvykdytas mokėjimas už atsakovą realiai sumažino atsakovo įsipareigojimų kreditoriams mastą ir pakeitė atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų balansą mokumo linkme.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių ir rezultatus davusių veiksmų gauti pajamų. Su skolininku UAB „Druvingis“ atsakovas susitarė, kad UAB „Druvingis“, kurio skola atsakovui 440 586,5 Lt, dės pastangas iki 2014-03-31 realizuoti savo turtą tikslu atsiskaityti su UAB „Geoprojektas“ ir Ko ar išpirkti iš banko jo patalpas (duomenys neskelbtini), nors skolos apmokėjimo terminas – 2022-12-31 (t. 2, b. l. 121). Numatytu laiku UAB „Druvingis“ lėšų neturėjo, tačiau buvo teigiama, kad jų turės artimiausiu metu (t. 2, b. l. 187) ir UAB „Druvingis“ 2014-04-24 įvykdė 151 561,59 Lt mokėjimą už atsakovą pagal 2014-02-17 Vilniaus miesto 41 notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą Nr. 14-1202 (t. 3, b. l. 10), o 2014-04-24 padarė 245 000 Lt pavedimą už atsakovą dengiant atsakovo skolą AB DNB bankui pagal 2006-06-30 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-530 ir likusia suma dengiant skolą pagal 2006-11-29 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1240 (t.3, b. l. 11).

Atsakovo įsiskolinimas kreditoriui UAB „Kojora“ grindžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-15371-122/2013 (t. 1, b. l. 124). Teismas, vadovaudamasis teismo įsakymu (t. 1, b. l. 124) bei duomenimis, kad su šiuo kreditoriumi iš dalies atsiskaityta (A. Š. 2014-02-27 už atsakovą kreditoriui UAB „Kojora“ pervedė 7000 Lt (t. 2, b. l. 39), sprendžia, kad įrodyta skolos suma yra 81 360,06 Lt (iš 88 360,06 Lt, priteistų teismo įsakymu – sumokėti 7 000 Lt). Nors, sumokėjęs už atsakovą, A. Š. įgyja į jį atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis), byloje nėra duomenų apie A. Š. ir atsakovo susitarimus, ar šia teise A. Š. naudojasi ir, jeigu taip, kada atsakovas įsipareigoja su juo atsiskaityti, todėl nėra galimybės šios sumos įvertinti (vienareikšmiškai pasisakyti, ar ji įskaičiuotina į atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę).

Nors atsakovė Valstybinės mokesčių inspekcijos nenurodo kaip kreditoriaus, pastaroji yra nurodžiusi, kad pagal 2014-03-03 duomenis atsakovas skolingas 2 434,37 Lt (t. 2, b. l. 52), o pagal bylos duomenis 2014-03-05 inspekcija išieškojo 829,65 Lt skolą (t.2, b.l. 140), kas leidžia abejoti, ar kreditorių sąrašą atsakovas nurodė išsamų. Teismo nuomone, sprendžiant dėl atsakovo mokumo reikšmingi ir duomenys apie atsakovo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Patikrinus duomenis apie įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nustatyta, jog įsiskolinimo nėra (duomenys byloje).

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2014 metais atsakovui ieškinį dėl 5103, 07 Lt priteisimo pagal 2013-03-19 PVM sąskaitą – faktūrą HAS000062 už atliktus hidraulinės sistemos remonto darbus pareiškė tik HYDRAULIC ARSENAL, UAB, tačiau ieškinys nepriimtas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1309-730/2014). Be to, šis kreditorius yra nurodytas atsakovo kreditorių sąraše (t.3, b.l. 15). 2013 metais prieš atsakovę teismuose priimti trys teismo įsakymai: UAB „Kojora“ naudai (minėtas 2013-12-05 Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-15371-122/2013, 2014-03-27 Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-696-730/2014) bei kreditoriui UAB „Skubios siuntos“ naudai priimtas teismo įsakymas dėl 1303,35 ir 6 procentų procesinių palūkanų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-07 įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-15224-642/2013). 2014 metais atsakovui buvo iškeltos kelios bylos (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-6858-618/2014, L2-4946-323/2014, L2-4691-889/2014, duomenys iš LITEKO byloje) dėl tam tikrų sumų priteisimo, tačiau šios sumos yra nedidelės ir neturėtų esminės įtakos vertinant atsakovo nemokumą, be to šios bylos yra nutrauktos dėl tos priežasties, kad atsakovas su kreditoriais atsiskaitė.

Įvertinęs minėtų duomenų apie atsakovo kreditorius visumą, teismas vadovaujasi paskutiniais 2014-05-14 duomenimis apie atsakovo kreditorius, pagal kuriuos atsakovo pradelstos trumpalaikės skolos – 547 027,09, iš jų 455 003,51 Lt skola AB DNB bankui. Tiesa, bankas skolą nurodo kaip didesnę - 530 333,43 Lt pagal 2006-11-29 sutartį Nr. 06/423-1240 (t.3, b.l. 23) bei 2016,97 pagal antstolės V. D. 2014-04-28 išieškotojui lėšų paskirstymo patvarkymą. Įvertinti skolos dydžio pagrįstumo teismas neturi galimybių, kaip teisingai nurodė atsakovas, bankui nepateikus išsamaus skolos apskaičiavimo, kur atsispindėtų ir atsakovo ar trečiųjų asmenų mokėjimai.

Taigi atsakovo neginčijamos pradelstos skolos pagal teismo turimus duomenis sudaro 547 027,09 + skola biudžetui (2 434,37-829,65) = 548 631,81 Lt, o įvertinus ir ginčijamą įsiskolinimo bankui sumą, bendra atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma sudarytų 623 961,73 Lt.

Dėl į balansą įrašyto turto vertės

Kitas įvertintinas aspektas – kokia bankroto bylos iškėlimo metu buvo atsakovo turimo (balanse nurodyto) turto vertė.

Byloje yra kilęs ginčas, kokia atsakovo turto verte (nurodyta balanse verte, vertintojo nustatyta rinkos verte ar likvidacine verte) teismas turėtų vadovautis spręsdamas dėl atsakovo nemokumo. Pažymėtina, kad šio klausimo ĮBĮ 2 tiesiogiai nereglamentuoja. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nukreipia į balansą, tačiau, vadovavimasis vien į balansą įrašyta verte ir neatsižvelgimas į ją paneigiančius kitus įrodymus neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, neatitiktų bankroto proceso paskirties ir tikslų, skolininko kreditorių interesų bei sudarytų prielaidas skolininkui nesąžiningai išvengti bankroto balanse nurodant realybės neatitinkančias (padidintas) turimo turto vertes. Todėl, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, teismų praktikoje vertinama reali situacija. Kilus ginčui dėl balanse nurodyto turto vertės, siekiama nustatyti realią rinkos vertę, nes būtent atsakovo turto vertė rinkoje geriausiai atspindi, kokią pinigų sumą kreditorių interesų tenkinimui realu gauti realizavus skolininko turtą. Kad teismas turi atsižvelgti į įrodymus apie realią atsakovo turto vertę ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2014-03-07 2-540/2014, 2013-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013) 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013).

Pagal teismui pateiktą 2014-01-27 atsakovo balansą nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso – 2 200 395 Lt (ankstesniu laikotarpiu – 2 224 687 Lt; t.1, b.l. 118), o pagal tos pačios dienos pelno (nuostolių) ataskaitą pelnas – 672 ir -375 589 Lt nuostolis (t. 1, b. l. 119). Tiesa iš pastarojo dokumento nėra aiškus ataskaitinis laikotarpis, todėl įrodymas nepakankamai informatyvus spręsti apie atsakovo pelną (nuostolį). Pagal 2014-03-07 pelno ataskaitą pelnas (sutampant duomenimis su ankstesne ataskaita, darytina prielaida, kad už laikotarpį nuo 2014-01-27 yra 36 218 Lt pelno (t. 2, b. l. 128)). Pagal 2014-03-07 atsakovo balansą (t. 2, b. l. 129) atsakovo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso – 2 191 345 Lt. Pagal 2014-05-15 balansą nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso – 1 849 832 (t. 3, b. l. 12), o pelnas – 29 829 (t. 3, b. l. 13). Taigi matyti nuoseklus, tačiau nežymus atsakovo turto apimties mažėjimas.

Atsakovo turtą sudaro šie svarbiausi objektai: internetinė svetainė – 1401,87 Lt, pastatas (duomenys neskelbtini) – 827 000 Lt vertės ir staklės – 895 568 Lt vertės (t.1, b.l. 123). Į bylą yra pateikti keli pastato ir staklių įvertinimai.

Į bylą yra pateikta AB DNB bankui atlikta atsakovo nekilnojamojo turto – administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, pagal kurią šio turto rinkos vertė – 350 000 Lt, o likvidacinė vertė – 245 000 Lt (t.2, b.l. 25). Iš pažymos neaišku, kada buvo atliktas turto vertinimas, nors nekilnojamojo turto kainoms rinkoje keičiantis tai gali būti aktualu ir prieš kelis metus atliktas vertinimas gali nebeatspindėti aktualios padėties rinkoje. Iš bylos medžiagos (t. 2, b. l. 84-117) spręstina, kad šis vertinimas buvo atliktas dar 2009 metais, taigi, tikėtina, neatspindi dabartinės vertės rinkoje. Pagal šio turto vertės nustatymo 2012-07-19 pažymą (t. 2, b. l. 28) šio turto rinkos vertė – 270 000 Lt, o likvidacinė vertė – 190 000 Lt. Pagal 2014-05-13 administracinių patalpų (duomenys neskelbtini), vertinimą jų rinkos vertė – 340 000 Lt (t. 3, b. l. 28), o pagal UAB „Turto spektras“ taip pat 2014 metų vertinimą (t. 3, b. l. 87) - 433 000 Lt. Pagal priedą prie draudimo liudijimo (t. 2, b. l. 130) draudžiamo objekto - pastato (duomenys neskelbtini), draudimo suma (atkūrimo verte) 2012 metais buvo 827 000 Lt. Pagal aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis vidutinė rinkos vertė (nustatyta masinio vertinimo būdu) yra 218 269 Lt (duomenys byloje). Esant tokiems prieštaringiems duomenims, teismas vadovaujasi aktualiu, t.y. 2014-05-13 atliktu vertinimu ir jame nurodyta rinkos verte – 433 000 Lt (t. 3, b. l. 87).

Pagal 2012-07-19 atsakovo turto vertės nustatymo pažymą (t. 2, b. l. 26) automobilio IVECO ir grunto gręžimo staklių rinkos vertė – 680 000 Lt, o likvidacinė vertė – 410 000 Lt, draudimo suma 2012 metais – 895 568 Lt (t.2, b.l. 131). Teismas vadovaujasi vertintojo nustatyta ir kitais byloje esančiais įrodymais nepaneigta rinkos verte – 680 000 Lt. Draudimo suma vertintina tik kaip vienas iš įrodymų apie realią vertę, tačiau ji, fiksuota ne įvertinimo pagrindu, nelaikytina tikslia ir paneigiančia 2012-07-19 vertės nustatymo išvadas.

Vadovaujantis šiais motyvais atsakovo turto vertė - 1 114 404,87 Lt (1404,87 internetinė svetainė + 433 000 Lt pastatas + staklės 680 000 Lt). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal atsakovo turto 2014-01-30 arešto aktą, atsakovo turto yra ir daugiau nei minėti trys objektai, todėl bendrą atsakovo turto vertę teismas apskaičiuoja iš 2014-05-14 balanse nurodytos bendros sumos 1 849 832 Lt atimdamas skirtumą tarp balanse nurodytų pastato ir staklių vertės bei šių objektų vertės, nustatytos vertintojų. Taip gauta atsakovo turto bendra vertė sudaro 1 240 264 Lt (1 849 832 – ( 827 000 - 433 000 Lt) – (895 568 - 680 000)) ir daugiau nei dvigubai viršija atsakovo pripažįstamus pradelstus įsipareigojimus. Vertinant ir atsakovo nepripažįstamą įsipareigojimo bankui dalį, pradelstų įsipareigojimų suma būtų tik nežymiai didesnė už pusę turimo turto vertės. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad atsakovo įsipareigojimų ir turto santykis balansuoja ant mokumo/nemokumo ribos, atsakovė akivaizdžiai turi finansinių sunkumų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau teismas, įvertinęs faktinę aplinkybę, kad atsakovui nėra iškelta daug bylų, kuriose būtų siekiama išsiieškoti skolas, nėra daug kreditorių, reikalaujančių atsiskaityti, atsakovas atsiskaitinėja su kreditoriais bei deda aktyvias ir rezultatyvias pastangas iš esmės sumažinti įsiskolinimus, nagrinėjamos bylos atveju tikslinga suteikti prioritetą siekiui išsaugoti rinkoje funkcionuojančią įmonę. Iš rinkos tikslinga pašalinti tik neabejotinai nemokias įmones. Jeigu atsakovo finansinė padėtis ateityje pablogėtų, kiltų didesnių sunkumų atsiskaitant su kreditoriais ir finansiniai rodikliai rodytų nebeabejotiną atsakovo nemokumą, jam tuomet galės būti iškelta bankroto byla.

Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teismas nebepasisako kaip dėl nebereikšmingų bylos išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Geoprojektas ir Ko“ bankroto bylą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. civilinėje byloje Nr. B2-958-479/2014 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.