Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo akcininko) A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PAJŪRIO TECHNIKA“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-872-524/2014 pagal pareiškėjo (atsakovo akcininko) A. U. pareiškimą dėl uždarajai akcinei bendrovei „PAJŪRIO TECHNIKA“ bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas, susijęs su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

Pareiškėjas (atsakovo akcininkas) A. U. 2013 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ iškėlimo bei bankroto administratoriaus UAB „VERMOSA“ paskyrimo.

Pareiškimą grindė tuo, kad antstolė, vykdydama iš atsakovo 32 153 Lt skolos išieškojimą, priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo dėl išieškojimo negalimumo. Pažymėjo, kad visą UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ turtą sudaro automobilių detalės, kurios buvo įsigytos 1996 metais, todėl turtas yra nelikvidus, į balansą turtas įtrauktas jo įsigijimo kaina ir neatitinka realios jo vertės. Atsakovas yra nemokus, veiklos nevykdo, visi darbuotojai atleisti ir jam keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neteisingai sprendė apie atsakovo nemokumą, nes šiuo metu dar vyksta priverstinis dokumentų ir 199 129,90 Lt turto vertės išieškojimas UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ iš A. U. ir nėra pagrindo teigti, kad įmonė šio turto nebeturi ir tokia suma sumažinti įmonės balanse įrašytą turto vertę.Teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ turimas trumpalaikis turtas – automobilių detalės yra nelikvidžios ir praėjęs laikas gali turėti detalių kokybei ir likvidumui. Teismas neatkreipė dėmesio, kad įmonės veikla sustabdyta ne todėl, kad įmonė neturi likvidžių prekių ir negali dėl to vykdyti veiklos, o dėl įmonės akcininkų nesutarimų. Nesutiktina, kad antstolės išieškojimo negalimumo aktas yra tikrąją įmonės padėtį patvirtinantis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ nemoka valstybės nustatytų privalomųjų mokesčių, 2013 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta atsakovo turto vertė neatitinka realios atsakovo turto vertės, t.y. 199 129,90 Lt vertės turtu atsakovas nedisponuoja, nes jis yra pas UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ akcininką, UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ turto turi tik už 108 554,10 Lt, pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 59 450 Lt, todėl viršija pusę atsakovo turto vertės, 2013 metų duomenimis didžiąją dalį viso bendrovės turto sudarė trumpalaikis turtas – automobilių detalės, įmonės veikla sustabdyta, sprendė, jog yra pagrindas UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ kelti bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

Apeliacinio teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pakankamai pagrįsta byloje esančiais duomenimis.

Apeliacinio teismo nuomone, svarbu pažymėti, kad UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ akcininkai yra pareiškėjai A. U. ir A. S., valdantys po 50 procentų įmonės akcijų (II t., b.l. 120). UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ vadovė laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. buvo A. U.. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2014 m. sausio 17 d. išplėstinio išrašo duomenys apie UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ naują vadovą Juridinių asmenų registrui nepateikti (II t., b.l. 117-119). Bylos medžiaga patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo naujas UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ vadovas nėra paskirtas, įmonės veikla laikinai sustabdyta.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė apie atsakovo nemokumą, nes šiuo metu dar vyksta priverstinis dokumentų ir 199 129,90 Lt turto vertės išieškojimas iš atsakovo akcininko A. U. ir nėra pagrindo teigti, kad įmonė šio turto nebeturi, ir tokia suma teismas nepagrįstai sumažino įmonės balanse įrašytą turto vertę. Atskiruoju skundu įrodinėjama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ turimas trumpalaikis turtas – automobilių detalės yra nelikvidžios ir praėjęs laikas gali turėti reikšmės detalių kokybei ir likvidumui.

ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimas nagrinėtinas atsakovo nemokumo aspektu.

Pažymėtina, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė. Pažymėtina, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuota įmonės nemokumo sąvoka. Viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl įmonės mokumo – tai į įmonės balansą įrašyto turto vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę. Įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1187/2013). Kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė.

Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. priimtoje nutartyje nustatė, jog atsakovo turimos prekių atsargos gali būti realizuotos ir ne bankroto proceso metu, tačiau jų vertė yra pagrindinis rodiklis, remiantis kuriuo pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti atsakovą teisiškai nemokiu. Apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad nepaisant to, jog pareiškėjas A. U. pateikė įrodymus, kurie suponuoja, jog atsakovo 2013 m. rugsėjo 3 d. balanse įrašyto turto nurodyta vertė galimai neatitinka realios jo vertės, pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų išsiaiškinti šios aplinkybės. Apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad nagrinėdamas iš naujo bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti realią atsakovo turimo turto vertę, visapusiškai išanalizuoti atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir turto santykį, aplinkybes dėl atsakovo finansinių sunkumų pobūdžio bei įvertinti, ar atsakovo esama būklė (de facto nevykdo veiklos bei savo įsipareigojimų kreditoriams, neturi vadovo ir kitų darbuotojų) sudaro sąlygas nepažeidžiant pačios įmonės ir jos kreditorių interesų toliau jai funkcionuoti rinkoje.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali įpareigoti pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ne tik įmonės vadovą, bet ir savininką, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą ar kitus asmenis bei teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą. Be to, esant reikalui, teismas gali pasitelkti ir specialių žinių turinčius asmenis (CPK 179, 212 str.). Tik teisingai nustačius atsakovo turto ir jo pradelstų įsipareigojimų santykį, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo (ne)mokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Taigi, nustatant įmonės (ne)mokumą, esminės reikšmės turi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykis, o nustatydamas minėtus rodiklius, teismas privalo būti aktyvus ex officio ir išnaudoti visas įmanomas galimybes jiems kuo tiksliau nustatyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus iki 2014 m. sausio 3 d. Negavus šių dokumentų Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ vadovei A. U. skirti 200 Lt baudą bei nustatyti terminą per 7 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti teismui UAB „PAJŪRIO TECHIKA“ finansinės atskaitomybės dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, negavęs minėtų dokumentų, savo iniciatyva aiškino ir reikalavo duomenų apie atsakovo turtą; iš Juridinių asmenų registro gavo UAB „PAJŪRIO TECHIKA“ balansą, pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitas už 2012 metus (II t., b.l. 59-68). A. U. 2014 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodydama, kad darbo sutartis su UAB „PAJŪRIO TECHIKA“ nutraukta ir ji nėra įmonės vadovė. Pareiškėjas A. U. 2014 m. sausio 15 d. pranešimu informavo Klaipėdos apygardos teismą, kad UAB „PAJŪRIO TECHIKA“ vadovė A. U. nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. atleista iš vadovės pareigų ir pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, neišnaudojo visų galimybių gauti aktualius duomenis apie atsakovo turtinę, finansinę padėtį, pradelstus įsipareigojimus, reikšmingus įmonės mokumo nustatymui. Teismas, nustatęs, kad UAB „PAJŪRIO TECHIKA“ vadovė A. U. nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. buvo atleista iš vadovės pareigų, nereikalavo iš UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ savininkų naujausių įmonės finansinių dokumentų, duomenų dėl pradelstų įsipareigojimų pateikimo, nesiėmė priemonių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti įmonės turto vertės, aplinkybių, turinčių reikšmės įmonės mokumo konstatavimui nustatyti. Nagrinėjamu atveju tai sutrukdė teismui gauti aktualius atsakovo finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, tinkamai įvertinti įmonės tikrąją turtinę padėtį ir teisingai nustatyti atsakovo (ne)mokumą.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ nemokumo pagal byloje esančius 2013 m. rugsėjo 30 d. finansinius duomenis, visapusiškai bei tinkamai nenustatinėjo atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio ir pradelstais įsipareigojimais neteisingai ir nepagrįstai laikė 2013 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytas per vienerius metus mokėtinas sumas (II t., b.l. 100, 129). Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl šias sumas laikė pradelstais įsipareigojimais. Kaip matyti iš į bylą pateiktos kreditorių ir debitorių lentelės įmonės skolos yra 127 908,07 Lt (II t., b.l. 102), bet bylos duomenimis nenustatyta, ar tai yra pradelsti įsipareigojimai. Pažymėtina, kad pagal VSDFV duomenis įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, atsakovas VSDFV biudžetui skolingas 23 280 Lt, pagal VMI duomenis UAB „Pajūrio technika“ skolinga valstybės biudžetui – 22 016 Lt, tačiau vien tokių duomenų ir jų santykio įvertinimas – nepakankamas, sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo, nes pagal įstatymą turi būti įvertinamas įmonės pradelstų įsipareigojimų (pradelstų skolų, neįvykdytų darbų) santykis su jos turto, įrašyto į įmonės balansą, realia verte pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d.).

Kaip minėta, dėl įmonės mokumo ar nemokumo svarbu nustatyti tikrąją atsakovo turto vertę. Kaip matyti iš 2013 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų, atsakovas – besiverčiantis mažmenine prekyba automobilių atsarginėmis detalėmis, nuosavybės teise turi detalių atsargas, kurios balanse įrašytos 302 388 Lt verte. Taigi, šių atsakovo turimų prekių atsargų tikroji vertė yra svarbus ir reikšmingas rodiklis, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią atsakovo turto (turimų prekių atsargų) vertę, byloje nepateikta. Be to, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovo turimos prekių atsargos yra nelikvidžios. Apeliacinis teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visapusiškai bei tinkamai neaiškino ir nenustatinėjo į įmonės balansą įrašyto turto realios vertės, atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio, nes atsakovo 2013 m. rugsėjo 30 d. balanse įrašyto turto nurodyta vertė galimai neatitinka realios jo vertės. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad balanse įrašyta viso įmonės turto vertė 307 684 Lt neatitinka tikrovės, t.y. 199 129 Lt vertės turtu įmonė nedisponuoja, kadangi jis yra pas akcininką, todėl faktiškai UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ turi turto tik už 108 554,10 Lt, nepagrįsta. Aplinkybė, jog atsakovo vienas iš įmonės akcininkų negrąžina UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ turto, pareiškėjo (atsakovo akcininko) A. S. teigimu, už 199 129 Lt sumą, nepatvirtina, kad įmonei šis turtas nepriklauso. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pas UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ akcininką A. U. yra atsakovo prekių už 199 129,90 Lt ir antstolis vykdo išieškojimą būtent dėl tokios sumos, byloje taip nepateikta. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrindo tokia suma sumažinti įmonės balanse įrašytą turto vertę nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismo įpareigojimų neįvykdė, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties motyvus, tik įpareigojo buvusią UAB „PAJŪRIO TECHNIKA“ vadovę, VĮ Registrų centrą pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriais vadovaujantis sprendė klausimą dėl įmonės nemokumo. Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas tenkinti (atmesti) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė suponuoja teismui pareigą reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus, būtinus realios įmonės finansinės būklės atskleidimui ir teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Šios pareigos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė. Taigi iš byloje esančių įrodymų nebuvo galimybės nustatyti nei atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumos, nei realios atsakovo balanse esančio turto vertės, dėl ko pirmosios instancijos teismas negalėjo teisingai nustatyti esminių faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo realia finansine padėtimi, jo mokumu, o teismo išvada, konstatuojant atsakovo nemokumą, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Akivaizdu, kad atsakovas turi finansinių sunkumų (neatsiskaito su kreditoriais), tačiau byloje nepakanka duomenų išvadai dėl tokių sunkumų masto ir ar tai laikini sunkumai, kuriuos galima pašalinti bei atsiskaityti su kreditoriais nelikviduojant atsakovo iš rinkos.

Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai neaiškino ir nenustatė esminių bylos aplinkybių, reikšmingų pareiškimo dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo teisingam išnagrinėjimui, neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PAJŪRIO TECHNIKA“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.