Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. atstovo advokato A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Lietuvos Transporto saugos administracijos specialistas surašė 2022-11-25 administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, už tai, kad P. P. būdamas, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (Duomenys neskelbtini) transporto vadybininku ir atsakingu už vykdomą krovinių vežimo veiklą, organizuodamas darbą, neparinko tinkamų techninių organizacinių priemonių įmonei kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, vykdant komercinį krovinio vežimą pagal medienos perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą medienos pardavėjo UAB (Duomenys neskelbtini) krovinio gavėjui (Duomenys neskelbtini) UAB su transporto priemone „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri neturi priskirtos licencijos vidaus maršrutais LIC-005218-SL arba Europos bendrijos licencijos LIC-004235-EBKR kopijos suteikiančios teisę šia transporto priemone vežti krovinius už atlygį. Be to, neparinko techninių organizacinių priemonių, kad transporto priemonių junginiu vežant apvalią medieną, kurios rietuvės ilgis 6,00 m, ji būtų sutvirtinta pakankamu, ne mažiau, kaip trimis specialiais diržais (rietuvės sutvirtintos tik dviem diržais, privalo būti ne mažiau kaip trimis specialiais diržais). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1434 Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 14 punkto reikalavimus; N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 49 punkto ir Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, 6 ir 7 punktų reikalavimus bei Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.

2. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Institucija) 2022-12-27 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. pripažino kaltu ir pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskyrė 2100 Eur baudą. Minėtu nutarimu P. P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 459 straipsnio 4 ir 5 dalis nutraukta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. atstovas advokatas A. V. nutarimą apskundė pirmosios instancijos teismui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su P. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn, vertinimu, paskirtos nuobaudos dydžiu, manoma, kad nusižengimas netinkamai kvalifikuotas, pažeistos procesinės teisės normos dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, taip pat ir paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir dėl P. P. kaltės klausimo jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų 450 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje padaryme, paskirtos nuobaudos dydžio, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog P. P. neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti skundžiamą nutartį, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai, kurie buvo nurodyti skunde dėl Institucijos nutarimo, apie kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

7. ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemone neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos) ir užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 8 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ (toliau – Licencijavimo taisyklės) 14 pukte (redakcija, galiojusi iki 2022-11-25) numatyta, kad „Vežėjui išduotoje licencijos kopijoje konkreti kelių transporto priemonė nenurodoma, tačiau vežėjas, prisijungęs per Administracijos interneto svetainę prie Administracijos administracinių paslaugų svetainės „e. VKTI“, licencijos kopiją susieja su konkrečia kelių transporto priemone – įrašo kelių transporto priemonės valstybinį registracijos numerį. Iš to seka, jog vežėjas atsako už tai, kad licencijos kopija būtų laiku, prieš pradedant kelionę, ir tinkamai, laikantis KTK 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, susieta su konkrečia kelių transporto priemone.

8. ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 495.2.2. punkte nustatyta, kad „kai mediena vežama transporto priemone (jų junginiu), kuriame tarp vairuotojo kabinos ir medienos nėra įrengtas priekinis bortas arba borto stiprumas neatitinka standarte EN 12642 XL kategorijai keliamus reikalavimus: tris diržai, jeigu rąstai ne ilgesni kaip 5 m, pirmasis diržas juosiamas 1 m atstumu nuo pakrauto krovinio sekcijos (rietuvės) pradžios, kiti – kas 2 metrai.

10. Nagrinėjamu atveju vairuotojas A. S. vykdė komercinį krovinio vežimą pagal medienos perdavimo aktą, vairuodamas transporto priemonę „Scania“, kuri neturi priskirtos licencijos vidaus maršrutais LIC-005218-SL arba Europos bendrijos licencijos LIC-004235-EBKR kopijos suteikiančios teisę šia transporto priemone vežti krovinius už atlygį ir vežė apvalią medieną, sutvirtinęs nepakankamu skaičiumi specialių diržų – kiekviena rietuvė buvo sutvirtinta tik dviem diržais, nors sutvirtinimui privalėjo būti ne mažiau kaip trys specialūs diržai. Už tai P. P. Institucijos 2022-12-27 nutarimu buvo nubaustas 2100 eurų dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar P. P. taip pat privalo atsakyti pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 1 dalį, kadangi vairuotojas A. S. apie licencijos kopijos nebuvimą neinformavo transporto vadybininko pareigas bendrovėje vykdžiusio P. P. ar kito atsakingo bendrovės asmens, nors tai padaryti, prieš darbo pradžią, įpareigoja bendrovės direktoriaus įsakymas. Taip pat, vairuotojas A. S. neinformavo P. P. apie tai, kad 2022-11-16 reisui, automobilyje nėra pakankamai diržų kroviniui pagal reikalavimus sutvirtinti. Nors pagal UAB (Duomenys neskelbtini) direktoriaus M. V. pasirašyto 2021 m. liepos 29 d. įsakymo „Dėl darbo transporto priemonėmis, krovinių pakrovimo ir gabenimo vidaus taisyklių“, su kuriuo pasirašytinai buvo supažindintas ir vairuotojas A. S., 1.6. punktą būtent vairuotojas įpareigojamas išvažiuojant į reisą įsitikinti, kad transporto priemonėje yra pakankamas saugiam krovinio tvirtinimui diržų bei diržų sagčių kiekis. Po krovinio pakrovimo užtikrinti saugumo reikalavimus atitinkantį krovinio tvirtinimą diržais. Esant nepakankam krovinio tvirtinimo diržų ir/ ar sagčių kiekiui gabenti krovinį draudžiama ir privaloma nedelsiant informuoti atsakingą įmonės darbuotoją. Tačiau kaip minėta, atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 1 dalį numatyta ne tik vairuotojams, bet ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Todėl vieno iš ANK 450 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje, numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės.

11. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, jis turi atitikti šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus (būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją) ir kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB (Duomenys neskelbtini) transporto veiklą organizuoja P. P., kuris nuo 2013-06-13 yra išsilaikęs krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais bei krovinių vežimo vidaus maršrutais egzaminą. Taip pat patvirtina, kad įmonei UAB (Duomenys neskelbtini) tik 2022-11-25, t. y. praėjus kiek mažiau nei 10 dienų po vairuotojo A. S. užfiksuoto administracinio nusižengimo, buvo išduota licencijos kopija, kuri tą pačią dieną buvo susisieta su transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotojas neturi nei galimybės, nei pareigos tikrinti administracijos interneto svetainėje, ar jo vairuojama transporto priemonė yra susieta su licencijos kopija. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad vairuotojams jokia apimtimi, nei per pareiginius nuostatus, nei įvairiais vidiniais įsakymais negali būti perduodamos pareigos, išimtinai susijusios su vežėjo statusu ar transporto vadybininko funkcijomis. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pagal UAB (Duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021-07-29 įsakymą „Dėl darbo transporto priemonėmis, krovinių pakrovimo ir gabenimo vidaus taisyklių“ (toliau – Įsakymas) vairuotojas A. S. apie licencijos kopijos nebuvimą neinformavo transporto vadybininko pareigas bendrovėje vykdžiusio P. P., atmestini kaip nepagrįsti.

13. Pagal KTK 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.

14. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. atstovo nuomone, P. P. tinkamai organizavo krovinių vežimą, sudarė visas būtinas sąlygas ir galimybes, jog nebūtų padaryti nusižengimai, kadangi UAB (Duomenys neskelbtini) direktoriaus M. V. pasirašytame 2021 m. liepos 29 d. įsakyme „Dėl darbo transporto priemonėmis, krovinių pakrovimo ir gabenimo vidaus taisyklių“ detaliai reglamentuojamos vairuotojų pareigos, susijusios su visu krovinių vežimo procesu, tačiau nustatyti nusižengimai leidžia manyti, kad P. P., kaip asmens, kuris įmonėje atsakingas už transporto veiklą, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nusižengimai nebūtų padaryti.

15. Apelianto manymu, kad nesant konkrečių teisinių normų, apibrėžiančių tinkamo tokių funkcijų atlikimo reikalavimus ar bent jau kriterijus jiems nustatyti, negali būti laikoma pagrįsta ir pagrindžiančia P. P. kaltę. Pažymėtina, kad jo pareiga yra rūpintis, jog tokie pažeidimai nebūtų daromi, žinodamas, kad įmonė, norėdama vykdyti krovinių pervežimo profesinę veiklą, privalo iš pradžių gauti licenciją, tuomet užsisakyti licencijos kopiją, po ko gautą licencijos kopiją susieti su konkrečia transporto priemone, visada tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. P. organizuodamas UAB (Duomenys neskelbtini) transporto veiklą, nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir sukontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis bendrovei vykdant krovinių pervežimus. Jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, jis veikia rizikingai. Taigi, akivaizdu, kad P. P. nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir sukontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis bendrovei vykdant krovinių pervežimus.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

17. Apeliacinio skundo teiginiai, kad administracinio nusižengimo protokole neatskleista administracinių nusižengimų, už kurį atsakomybėn patrauktas P. P. sudėtys, kaip šito reikalauja ANK 609 straipsnis, administracinio nusižengimo protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia apelianto nuomone, todėl laikytini deklaratyviais. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje P. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas dėl to, kad P. P. būdamas UAB (Duomenys neskelbtini) transporto vadybininku ir atsakingu už vykdomą krovinių vežimo veiklą, organizuodamas darbą, neparinko tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad įmonei vykdant komercinį vežimą, toks vežimas būtų atliekamas su transporto priemone, kuri yra priskirta (susieta) su licencijos kopija ir organizuodamas darbą, neparinko tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad transporto priemonių junginiu vežant apvalią medieną, kurios rietuvės ilgis 6,00 m, ji būtų sutvirtinta pakankamu, ne mažiau, kaip trimis specialiais diržais (rietuvės sutvirtintos tik dviem diržais, nors privalo būti sutvirtintos ne mažiau kaip trimis specialiais diržais). Protokole ir nutarime aprašytos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su pažeidimo esme, aiškiai išdėstyta už ką P. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad P. P. UAB (Duomenys neskelbtini), transporto vadybininko pareigas, atsižvelgiant į jo amžių, vykdo (dirba) po l val. per dieną, todėl jo darbo užmokestis šioje bendrovėje nesiekia ir 100 Eur per mėnesį. Šie duomenys patvirtina, kad tokios pajamos negali būti pripažintos pakankamomis paskirtai 2 100 Eur dydžio piniginei baudai sumokėti, todėl tokio dydžio bauda jam objektyviuoju požiūriu yra labai didelė, kadangi sudaro daugiau kaip jo 4 mėnesių atlyginimo už darbą dydį ir todėl negali būti laikoma teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus atitinkančia. Taip pat P. P. pripažinimas kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo ir patraukimas administracinėn atsakomybėn sąlygoja papildomų neigiamų pasekmių atsiradimą - nepriekaištingos reputacijos pažeidimą ir P. P. už tai bus taikoma papildoma atsakomybė - leidimo vykdyti transporto vadybininko veiklą sustabdymas arba panaikinimas. Taip pat, kad esamu metu P. P. yra 64 metų amžiaus ir tai yra tik metais mažiau, nei ANK 35 straipsnio l dalies 9 punkte numatytas amžius, esant kuriam yra laikoma, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą esant lengvinančiai aplinkybei. Kaip matyti iš bylos, P. P. nepripažino jam inkriminuojamų nusižengimų aplinkybių. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Kaip matyti P. P. nėra sulaukęs 65 metų, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

19. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde išdėstytos aplinkybės nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį ir sprendžia, kad P. P. nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, ir nėra aiškiai per griežta.

22. Skunde prašoma pratęsti P. P. paskirtos 2100 Eur baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgiant į objektyvias galimybes per tokį terminą paskirtą nuobaudą įvykdyti. Pažymėtina, jog ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas pratęsti paskirtos baudos sumokėjimo terminą ar išdėstyti paskirtą baudą apylinkės teismui nebuvo pareikštas, jis pateiktas tik apeliaciniame skunde, sprendžiama, kad apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo svarstyti šį klausimą ir keisti teisėtą apylinkės teismo nutartį. P. P., manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais.

23. Apeliaciniame skunde buvo išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti pagal į bylą pateiktus, šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus.

24. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas netenkintas, todėl prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestinas.

25. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog P. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį ir 459 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas pagrįstai, kadangi byloje surinktų duomenų pakanka spręsti, jog būtent jis administracinių nusižengimų padarymo metu buvo UAB (Duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog P. P. padarė ANK 450 straipsnio 6 dalyje ir 459 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus ir jam už atskirus administracinius nusižengimus paskirtos baudos, ir galutinė subendrinta bauda nėra laikytinos aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis. Plungės apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti ar grąžinti Institucijai apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

26. Tačiau ištaisoma nutarties motyvuojamoje dalyje padaryta klaida. Iš bylos medžiagos matyti, jog P. P. buvo nubaustas pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 1 dalį, tačiau nutarties motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad skunde pareiškėjas nepagrindė, kodėl administracinė nuobauda pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį yra per griežta, nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl kurių vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi nuobauda galėtų būti mažinama. Teismo vertinimu, Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto 2022-12-27 nutarimu skirta bauda pagal ANK 560 straipsnio 6 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai nėra aiškiai per griežta, kadangi skirta bauda artima minimaliai baudai ir yra mažesnė nei baudos vidurkis, atitinka protingumo ir proporcingumo principus, kaip matyti iš bylos medžiagos, nutarties turinio, tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris taisytinas nekeičiant pačios nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. atstovo advokato A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutarties motyvuojamoje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad teismo vertinimu, Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu skirta bauda ne pagal ANK 560 straipsnio 6 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai nėra aiškiai per griežta, kadangi skirta bauda artima minimaliai baudai ir yra mažesnė nei baudos vidurkis, atitinka protingumo ir proporcingumo principus, o pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.