Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo T. S. prašymas atnaujinti procesą byloje Nr. 2-36264-432/2018, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-36264-432-2018 medžiagos, atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Visi atsakovui siųsti procesiniai dokumentai grįžo teismui su žyma, jog jie neatsiimti pašte. Dėl nurodyto adreso (duomenys neskelbtini), pažymi, kad atsakovas tuo adresu niekada nėra gyvenęs ir nėra duomenų, kad kada nors tuo adresu būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Pažymėtina, kad 2016-2022 metais atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos ir dirbo užsienyje. Dėl nurodytų aplinkybių jis niekaip negalėjo nueiti ir į paštą pasiimti jam adresuotos korespondencijos, taip pat negalėjo niekaip atsiliepti į teisme pareikštus ieškovo reikalavimus, kurie yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą.

Nurodo, kad teismas 2018 m. spalio 29 d. priėmė nutartį, kurioje nusprendė ieškinio, jo priedų patvirtintas kopijas ir teismo pranešimą įteikti viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjas nurodo, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė. Teismas turėjo ne iškart taikyti viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti pastangas išaiškinti realų atsakovo adresą ar kitus kontaktinius duomenis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į ieškovo elgesį. Pavyzdžiui, jis prie ieškinio pridėjo dvi pretenzijas dėl 681,39 Eur grąžinimo: viena rašyta 2018 m. balandžio 10 d., kita 2018 m. gegužės 21 d. Abiejose pretenzijose nurodytas atsakovo šis adresas – (duomenys neskelbtini). Tačiau prie ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, kad šios pretenzijos apskritai buvo siųstos atsakovui. Todėl visiškai neaiški tų pretenzijų reikšmė ieškinio pagrindui ir dalykui. Iš pridedamos 2022 m. liepos 27 d. pažymos Nr. SD-161-(1.16) matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2020 m. birželio 21 d. buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas mano, kad teismas esmingai pažeidė CPK normas dėl dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo posėdį – nepagrįstai taikė įteikimą viešo paskelbimo būdu, nagrinėjant bylą buvo pažeista atsakovo teisė būti informuotam apie prasidėjusį procesą, t. y. nebuvo išnaudoti visi CPK numatyti procesinių dokumentų jam įteikimo būdai, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, nes atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo poziciją ir argumentus paneigiančius pareikšto reikalavimo pagrįstumą ar sudarančius pagrindą spręsti dėl kitokio civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. 2-36264-432/2018) tenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo T. S. 681,39 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas T. S. 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 2-36264-432/2018, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, jog proceso atnaujinimo pagrindas yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 9 punktas. Pareiškėjas nurodė, kad kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-36264-432-2018 medžiagos, atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Pažymėjo, kad 2016-2022 metais atsakovas buvo išvykęs iš Lietuvos ir dirbo užsienyje. Dėl nurodytų aplinkybių jis niekaip negalėjo nueiti ir į paštą pasiimti jam adresuotos korespondencijos, taip pat negalėjo niekaip atsiliepti į teisme pareikštus ieškovo reikalavimus, kurie yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovas nėra atsakingas už ieškovui padarytą žalą. Antra, pareiškėjas mano, kad teismas esmingai pažeidė CPK normas dėl dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo posėdį – nepagrįstai taikė įteikimą viešo paskelbimo būdu, nagrinėjant bylą buvo pažeista atsakovo teisė būti informuotam apie prasidėjusį procesą, t. y. nebuvo išnaudoti visi CPK numatyti procesinių dokumentų jam įteikimo būdai. Trečia, atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, nes eismo įvykio deklaracijoje nurodytą įvykio dieną buvo ne Lietuvoje, todėl negalėjo būti deklaracijoje nurodytoje vietoje ir negalėjo ieškovui padaryti jokios žalos. Atsakovo atstovui advokatui Arvydui Peneliui 2022 m. liepos 7 d. susipažįstant su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13119-21 medžiaga, jis rado Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. gruodžio 8 d. surašytą specialisto išvadą, kurioje daroma išvada, jog aukščiau minėtoje eismo įvykio deklaracijoje grafoje Nr. 14 rankraštinis įrašas „S. T.“ ir parašas, esantys grafoje Nr. 15, yra atlikti nei T. S., o kito asmens. Šis dokumentas paneigia vienintelį, lemiamą bei pagrindinį atsakovo ryšį su ieškovui padaryta žala. Todėl daugiau negu akivaizdu – jeigu tokios aplinkybės būtų žinomos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-36264-432/2018, būtų priimtas visiškai kitoks sprendimas, t. y. ieškinys atmestas. Pareiškėjas mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina esant civilinio proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 28 punktas). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima būtinybė taikytiną atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą kiekvienu atveju individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2022 m. liepos 7 d., kai advokatas Arvydas Penelis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-1311-21, todėl, 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreipdamasis su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nurodo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas pateikė 2022 m. liepos 7 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolą.

Tačiau teismas su tokiu vertinimu negali sutikti, kadangi iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, jog tiek apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tiek apie jo metu atliktą 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad eismo įvykio deklaracijoje yra ne atsakovo parašai, atsakovui buvo žinoma anksčiau nei jis nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kaip galima spręsti iš minėto 2022 m. liepos 7 d. supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolo, taip pat ieškovo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas pradėtas paties pareiškėjo 2021 m. balandžio 26 d. pareiškimo pagrindu. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. gruodžio 8 d. specialisto išvados kopijos, ji patvirtinta 2021 m. gruodžio 28 d., taigi teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškėjas apie šią išvadą sužinojo tik tuo metu, kai jam atstovaujantis advokatas 2022 m. liepos 7 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje rado šią išvadą. Iš aptartų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjas apie minėtą išvadą sužinojo vėliausiai 2021 m. gruodžio 28 d., todėl trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), suėjo 2022 m. kovo 28 d.

Teismas negali sutikti ir su pareiškėjo vertinimu, kad trijų mėnesių terminas prašyti atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 7 d., kai pareiškėjui atstovaujantis advokatas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo ir civilinės bylos medžiagos kopija. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad apie išnagrinėtą civilinę bylą pareiškėjui turėjo būti žinoma 2020 m. balandžio 17 d., kai ieškovas elektroniniu paštu nusiuntė atsakovui bylos dokumentus, taip pat 2021 m. sausio 4 d., kai antstoliui pradėjus vykdyti teismo sprendimą pirmą kartą pareiškėjo lėšos buvo nuskaičiuotos. Taigi pareiškėjui apie jo teisių galimą pažeidimą objektyviai turėjo būti žinoma anksčiau, nei nurodo pats pareiškėjas, t. y. pareiškėjas apie išnagrinėtą civilinę bylą, kurioje prašo atnaujinti procesą, sužinojo ne 2022 m. liepos 7 d., kaip nurodo prašyme, o 2020 m. balandžio 17 d., kada ieškovas elektroniniu paštu nusiuntė bylos duomenis atsakovui.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko savo galbūt pažeistas teises ginti, kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau toks kreipimasis nebuvo kliūtis laiku ir tinkamai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, net ir konstatavus esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus.

Kadangi šioje byloje konstatuota, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinti paduoti dėl abiejų prašyme nurodomų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų yra praleistas, pareiškėjas neprašė jo atnaujinti, todėl tai yra savarankiškas pagrindas tokiam prašymui atmesti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, o dėl kitų pareiškėjo prašyme nurodomų argumentų nėra tikslinga pasisakyti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.