Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jam išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki gyvos galvos kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Nurodė, kad nuo 2005 metų jam nustatyta II invalidumo grupė, nuo 2011-09-08 VSDFV Kupiškio skyrius paskyrė 578,08 Lt išankstinę senatvės pensiją. Gyvena Rudilių kaime, Kupiškio rajone nuosavybės teise priklausančiame name, kurio plotas 45,52 kv. m. Nuosavybės teise valdo 0,54 ha žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 470 Lt, todėl jį pardavus turtinė padėtis nepasikeistų. Taip pat turi menkavertį 1989 m. laidos automobilį Ford, kuris yra būtina susisiekimo priemonė, nes gyvena kaime. Dėl negalios nuolat tenka lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus, kurie tik iš dalies kompensuojami. Gaunamos pensijos nepakanka pragyvenimui ir todėl jam yra reikalinga parama. Atsakovė yra jo vienintelė dukra, tačiau ji visiškai juo nesirūpina ir nebendrauja. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir pajamas neturi, tačiau nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė dirba ir gyvena Airijoje, kur minimalus darbo užmokestis yra 1‘521 Eur. Mano, kad atsakovė gali skirti jam prašomą išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovo ir atsakovės motinos santuoka nutraukta 1989 m. gruodžio 14 d. sprendimu. Nutraukiant santuoką, atsakovės naudai išlaikymas nebuvo priteistas. Atsakovė yra ieškovo duktė, kitas ieškovo vaikas – sūnus V. B. – miręs (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu paskirta 578,08 Lt išankstinė senatvės pensija nuo 2011-09-01 iki 2014-12-31. Ieškovui mokama 176,98 Eur dydžio pensija, 2015 m. buvo mokama apie 30 Eur dydžio mėnesinė šildymo išlaidų kompensacija. Ieškovas nuosavybės teise turi 0,54 ha žemės sklypą, esantį Rudilių kaime Kupiškio rajone, taip pat gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį Tylučių g. 1 Rudilių kaime Kupiškio rajone, turi automobilį Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m. laidos. Ieškovui nustatyta apatinių galūnių aterosklerozė ir kitos ligos, laikotarpiu nuo 2011-01-13 iki 2012-01-12 ieškovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, 2014 m. buvo išrašomi vaistai. Ieškovas nuo 2001 m. iki 2008 m. įvairiais būdais – dalindamasis santuokinę nuosavybę arba parduodamas – yra perleidęs įvairų turtą. Ieškovas 2005-10-18 priėmė sprendimą likviduoti savo įmonę „Vaidutis“, įmonę baigė likviduoti 2010-07-13.

Atsakovė Lietuvoje nedirba, 2011-08-04 deklaravusi išvykimą į Airiją. Lietuvoje atsakovė neturi nekilnojamųjų daiktų ir automobilių. Atsakovė, gyvendama Airijos Respublikoje, 2015 metais (per 12 mėnesių) gavo 1‘620 Eur dydžio vaiko išmoką ir 11‘771,20 Eur dydžio vienišos motinos išmoką.

Atsakovė už elektrą laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-12-03 turėjo sumokėti 151,57 Eur; už elektrą laikotarpiu nuo 2015-08-08 iki 2015-10-06 turėjo sumokėti 146,03 Eur; už elektrą laikotarpiu nuo 2015-06-09 iki 2015-08-07 turėjo sumokėti 131,33 Eur; už elektrą laikotarpiu nuo 2015-02-07 iki 2015-04-13 turėjo sumokėti 155,47 Eur. Atsakovė už dujas laikotarpiu nuo 2014-12-18 iki 2015-02-20 turėjo sumokėti 169,42 Eur; už dujas laikotarpiu nuo 2015-10-25 iki 2015-12-21 turėjo sumokėti 50,61 Eur; už dujas laikotarpiu nuo 2014-10-17 iki 2014-12-17 turėjo sumokėti 142,84 Eur; už dujas laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-12-03 turėjo sumokėti 151,57 Eur. Atsakovė už atliekų perdirbimą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-01-31 turėjo sumokėti 134,90 Eur, už vandens paslaugas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 turėjo sumokėti 64,10 Eur.

Atsakovė V. B. būstą Airijoje nuomoja. Atsakovė turi nepilnametę dukrą V. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi pilnametį sūnų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mokosi Mallow koledže. Atsakovė santuoką su D. P. nutraukė 2005-03-11.

Kainų lygis galutinio vartojimo išlaidoms, ES vidurkį prilyginant indeksui 100, Lietuvoje yra apie 60, Airijos Respublikoje yra beveik 120.

Teismas sutiko, kad ieškovui būtina parama, tačiau ne tokio dydžio, kokią prašoma priteisti. Ieškovas gauna apie 177 Eur mėnesinę pensiją, gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name be patogumų, šildymo sezono laikotarpiu gauna apie 30 Eur dydžio mėnesinę šildymo išlaidų kompensaciją. Ieškovas pateikė poreikių paskaičiavimą, kuriame nurodė, jog per mėnesį pragyvenimui reikėtų 427 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovo poreikiai nepagrįsti ir per dideli, pateikti kaip pageidavimas ir neatitinka Lietuvoje esančio pragyvenimo lygio realijų. Prašoma priteisti išlaikymo suma yra vidutinio senatvės pensijos dydžio. Be to, nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys dabar esančias ieškovo pragyvenimo išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad vaistams pirkti jam reikėtų apie 100 Lt (apie 29 Eur), tačiau poreikių paskaičiavime nurodo, kad vaistams reikėtų apie 50 Eur per mėnesį. Kitos išlaidos, nurodytos ieškovo poreikiams patenkinti, taip pat teismui kelia abejonių. Ieškovas nurodė, kad dirba vieną arą žemės (užsiaugina daržovių) ir žemės dirbimui išleidžia 84 Eur per metus (7 Eur per mėnesį). Šios išlaidos nepagrįstos ir neįrodytos. Mėnesinės išlaidos gyvūnams – 40 Eur - yra aiškiai per didelės, kai nepakanka lėšų pragyvenimui ir prašoma iš dukters priteisti išlaikymą. Ieškovo išlaidos palydovinei televizijai - 10 Eur per mėnesį – yra per didelės, esant prastai finansinei padėčiai ir trūkstant lėšų pragyvenimui yra galimybė nemokamai stebėti 12 kanalų. Mėnesinės išlaidos elektrai – 20 Eur - nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nors šias išlaidas lengviausia pagrįsti, kadangi už sunaudotą elektros energiją paprastai mokama kiekvieną mėnesį. Mėnesinės išlaidos namo priežiūrai – 15 Eur - ir aprangai bei avalynei – 25 Eur - taip pat niekuo nepagrįstos.

Suprantamas ieškovo poreikis turėti galimybę išleisti maistui pirkti 245 Eur per mėnesį. Tačiau teismas atsižvelgė į esančią ekonominę situaciją Lietuvoje ir valstybės požiūrį į savo piliečius. Lietuvoje virš 20 proc. dirbančiųjų gauna minimalų darbo užmokestį – 350 Eur neatskaičius mokesčių, tokiu atveju atlyginimas „į rankas“ dirbančiajam, neturinčiam nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančiam pensijos kaupime, siekia 286 Eur. Teismas padarė išvadą, kad tokio atlyginimo turėtų pakakti pragyvenimui.

Ieškovas nurodė, kad jam apskaičiuota per maža pensija, tačiau pensijos dydžio neginčija. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje per mėnesį 2015 m. gruodžio mėnesį buvo 246, 95 Eur, o turint būtinąjį stažą -257,23 Eur. Teismas darė išvadą, jog Lietuvos valstybė laikosi nuostatos, jog iš panašaus dydžio pensijos asmuo turėtų pragyventi. Kita vertus, net ir vidutinio dydžio pensija, kuri yra apie 70 Eur didesnė už ieškovo gaunamą, vargu ar leidžia užtikrinti orų pensiją gaunančio asmens gyvenimą. Lietuvoje būtinasis darbo stažas pensijai gauti yra 30 metų, ieškovas turi 36, 275 m. trukmės stažą pensijai skaičiuoti, tačiau ieškovo gaunama pensija yra mažesnė už vidutinę. Kyla retorinis klausimas – ar tikrai vaikai turėtų būti atsakingi už tėvų gaunamas mažas pensijas, jei tėvai turi gana didelį darbo stažą, tačiau gaunamos pensijos nepakanka pragyvenimui. Suprantama, ieškovo pensijos dydį sumažino išankstinės pensijos gavimas, tačiau ieškovas nurodė, jog neturėjo galimybės kitokiu būdu gauti lėšų pragyvenimui.

Asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą - nagrinėjamu atveju dėl per mažos pensijos ieškovas į teismą padavė ne valstybę, bet savo dukrą. Teismo nuomone, abu būdai ginti pažeistas teises tinkami, tik ginčų su valstybe dėl per mažos pensijos srityje mažai teisminės praktikos.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas manė, kad ieškovui reikalinga per mėnesį 70 Eur parama. Tokią sumą teismas nustatė atsižvelgdamas teisingumo ir protingumo kriterijus, pragyvenimo lygį Lietuvoje, Lietuvos finansines galimybes, gaunamą minimalų atlyginimą Lietuvoje, mokamą vidutinę senatvės pensiją Lietuvoje. Prie gaunamos pensijos pridėjus 70 Eur paramą, ieškovas gautų 247 Eur per mėnesį- tai prilygtų vidutinei senatvės pensijai ir turėtų pakakti patenkinti minimalius pargyvenimo poreikius per mėnesį.

Teismas, nustatęs, jog ieškovui reikalinga 70 Eur parama per mėnesį, konstatavo, kad atsakovė- ieškovo duktė - dabartiniu metu pagal turtinę padėtį neturi galimybės teikti išlaikymą ieškovui.

Atsakovė, augindama nepilnametį vaiką, neturi pakankamai lėšų paremti paramos reikalingą tėvą. Ieškovė per mėnesį gauna vidutiniškai 1‘116 Eur pajamų – tai vaiko išmoka ir vienišos motinos išmoka. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė gautų pajamas iš darbo santykių. Ieškovė nuomoja socialinį būstą – per mėnesį nuoma kainuoja 20-30 Eur. Atsakovė turi tokias mėnesines komunalines išlaidas: elektrai – apie 73 Eur; atliekų tvarkymui – 22,5 Eur; vandens tiekimo paslaugoms – 21 Eur; dujoms – 73,50 Eur; būsto nuomai – 25 Eur; - viso 215 Eur.

Atmetus komunalines išlaidas, atsakovės šeimai pragyvenimui lieka apie 900 Eur. Atsakovė augina nepilnametę dukrą V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir privalo išlaikyti pilnametį sūnų, kuris studijuoja dieniniame skyriuje koledže ir jam per mėnesį reikia skirti apie 600 Eur, tačiau atsakovė tokios sumos skirti negali. Atsakovė nenurodė išlaidų maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, transportui ir kitų, tačiau šios išlaidos neabejotinai yra. Atsižvelgęs į tai, kad kainų lygis galutinio vartojimo išlaidoms Lietuvoje yra beveik dvigubai mažesnis nei Airijoje, tai yra prekės ir paslaugos Airijoje kainuoja dvigubai brangiau, teismas sprendė, kad atsakovės pajamos yra nepakankamos teikti išlaikymą paramos reikalingam tėvui.

Atsakovė neturi darbo pajamų, jos pajamos yra Airijos Respublikos socialinė parama mažametį vaiką auginančiai vienišai motinai. Vaiko teisių apsauga, vaiko išlaikymas ir auginimas yra prioritetinė ir besąlyginė tėvų pareiga. Todėl nesant pakankamai lėšų, pirmiausia parama turi būti teikiama mažamečiui vaikui, o ne paramos reikalingam ir nedarbingam tėvui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atitinkamai Lietuvos Respublikos ir Airijos Respublikos socialinės paramos sistemos dalyviai. Atsakovė niekur nedirba, be to, ieškovas taip pat nurodė žinantis, kad jo dukra praktiškai užsienyje niekada nedirbo, augina 2 metų vaiką, kuriam reikia nuolatinė priežiūros. Atsakovė neturi su darbo santykiais susijusių pajamų, jos visos pajamos yra socialinės paramos pobūdžio.

Teismas vertino, kad situacija, kai asmuo, gyvenantis ekonomiškai stipresnėje ES valstybėje ir gaunantis socialinę paramą, susijusią iš esmės su mažamečio vaiko auginimu, privalėtų remti kitos ES valstybės, kad ir ekonomiškai silpnesnės, socialinės paramos sistemos dalyvį, negalima. Atsakovei mokama vaiko išmoka ir vienišos mamos išmoka reiškia, kad atsakovė, gyvendama Airijoje ir augindama mažametį vaiką, reikalinga paramos. Nors ir dalinis ieškinio tenkinimas reikštų, kad atsakovė ieškovui išlaikymą paramos reikalingam tėvui turėtų teikti iš vaiko išmokos arba vienišos motinos išmokos.

Teismas pripažino, kad pagal gaunamas pajamas per mėnesį ieškovui yra reikalinga parama. Atsakovei pradėjus dirbti ir gaunant artimą vidutiniam ar net minimalų atlyginimą Airijoje, ji privalėtų teikti paramą tėvui, jei pastarojo pajamos kurį laiką liktų to paties dydžio. Airijoje minimalus atlyginimas, 2015 m. sausio mėnesio duomenimis, buvo beveik 1‘500 Eur.

Pažymėjo, kad paramos reikalingas asmuo neprivalo teikti išlaikymo kitam paramos reikalingam asmeniui. Tai, kad socialinės paramos sistema Airijoje teikia žymiai didesnes išmokas už analogiškas išmokas Lietuvoje, neturi reikšmės. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai yra atsakovei pradėjus gauti darbines pajamas ir netekus visos ar dalies socialinės paramos, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas atleido atsakovę nuo konstitucinės pareigos vykdymo – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Teismas pervertino aplinkybę, jog atsakovė turi du vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas neturi prioriteto lyginant su nedarbingų ir paramos reikalingų tėvų išlaikymu. Teismas akcentuoja aplinkybę, kad atsakovė turi mažametę dukterį, tačiau tai nelaikytina pateisinančia atsakovės vengimą išlaikyti apeliantą – senatvės sulaukusį jos tėvą.

Savo materialinius išteklius atsakovė turi paskirstyti taip, kad jų pakaktų tiek mažametės dukters, tiek ir senatvės sulaukusio tėvo išlaikymui. Be to, atsakovė pripažino aplinkybę, jog ji nėra sudariusi santuoką su mažametės dukters tėvu, o šis prie vaiko išlaikymo prisideda epizodiškai. Todėl atsakovė galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiai dukteriai iš jos tėvo, nes vaiką turi išlaikyti abu tėvai. Tačiau dėl neaiškių priežasčių ji to nedaro.

Teismas nurodė, kad atsakovė turi išlaikyti pilnametį koledže studijuojantį sūnų. Tačiau pilnametystės sulaukusio, nors ir studijuojančio vaiko, skirtingai nei senatvės sulaukusio tėvo, išlaikymas nėra konstitucinė tėvų pareiga. Be to, atsakovės pilnametis sūnus gyvena Airijoje, todėl turi būti vadovaujamasi Airijos teise dėl pilnamečio išlaikymo. Teismas turėjo savo iniciatyva patikrinti, ar Airijos įstatymai numato tokią tėvų pareigą, tačiau to nepadarė. Mano, jog atsakovės gaunamos pajamos yra pakankamos, kad galėtų teikti jam išlaikymą. Tenkinus jo reikalavimą, atsakovei liktų 886 Eur/mėn. pragyvenimui ir mažametės dukters išlaikymui, kas būtų pakankama netgi vertinant Airijoje egzistuojantį aukštesnį kainų lygį.

Atsakovės pajamų šaltinis neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktiką dėl išlaikymo priteisimo senatvės sulaukusiems tėvams nesuformuota, mano, kad turi būti taikoma įstatymo analogija ir turėtų būti orientuojamasi į tai, kad tėvų išlaikymui reikalinga 350 Eur/mėn., t. y. minimali mėnesinė alga. Jo prašomas išlaikymas būtų tik 77 Eur didesnis, tačiau pastebi, kad turi specialiuosius poreikius vaistų įsigijimui, o atsakovės turtinė padėtis yra gera.

Neturi pagrindo manyti, kad Sodra jam moka mažesnę pensiją, nei privalo mokėti pagal įstatymą. Nesutinka su teismo motyvais apie valstybės požiūrį į piliečius, pilnamečių vaikų neatsakomybę už valstybės mokamas mažas pensijas ir netgi pasiūlymu dėl mokamos pensijos, pakankamos oriam pragyvenimui reikšti reikalavimą valstybei. Pastarasis pasiūlymas yra nerealus ir neįgyvendinamas atsižvelgiant į teismų praktiką. Valstybė nėra įsipareigojusi materialiai išlaikyti nusenusius savo piliečius. Jei nebūtų turėjęs atsakovės, lėšas, skirtas jai išlaikyti, būtų galėjęs kaupti senatvės pensijai. Todėl atsakovė yra atsakinga už tai, jog jis gauna tik 177 Eur/mėn. dydžio pensiją. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, mano, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės 250 Eur/mėn. išlaikymą iš dukters.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apelianto argumentais, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga neturi prioriteto lyginant su vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus.

Nepilnamečio vaiko išlaikymas yra prigimtinė ir besąlyginė tėvų pareiga, turi prioritetą suaugusio tėvo išlaikymo atžvilgiu. Teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovės šeimyninę padėtį, kad ji yra vieniša mama, augina mažametį vaiką ir remia sūnų studentą. Mano, jog apeliantas gyvenime elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai ir neprotingai. Būdamas verslininku ir žinodamas, jog garbingame amžiuje turės turėti pragyvenimo šaltinį, galėjo mokėti didesnes įmokas į valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Be to, jis turėjo daug vertingo nekilnojamojo turto, verslą, tačiau turtą išsipardavė ar perleido, o verslą likvidavo. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių.

Nors apeliantas ir nurodė, jog už realizuotą turtą gautus pinigus išleido sveikatai, tačiau ši aplinkybė byloje niekuo nepagrįsta. Nesutinka su apelianto argumentais, jog skaičiuojant išlaikymo dydį, reiktų orientuotis į minimalią mėnesinę algą, nes aktuali teismų praktika jau seniai nebesieja vaikų išlaikymo dydžio su MMA.

Šiuo atveju analogija su rentos santykiais negalima, o tėvų išlaikymo dydis įrodinėtinas kiekvienu konkrečiu atveju byloje. Ieškovas neįrodė savo poreikių dydžio, todėl jo ieškinys buvo pagrįstai atmestas. Apelianto argumentai, kad jam priteistina didesnė suma, nes jis turi specialių poreikių, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

Atsakovės turtinė padėtis nėra gera, ji yra Airijos socialinės apsaugos dalyvė. Airijoje kainos yra 2 kartus didesnės negu Lietuvoje, todėl ji negali mokėti jokio išlaikymo tėvui. Gaunama socialinę paramą įrodo, jog ji yra sunkioje turtinėje padėtyje. Teismas pagrįstai nurodė, jog valstybė turėtų pasirūpinti pensininkais ir užtikrinti orų jų pragyvenimą senatvėje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliantas teisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, kad įstatymas numato vaikams pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus.

Tačiau kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo konstitucinės pareigos.

Įstatymas reglamentuoja, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį, o jo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.205 straipsnis).

Taigi, įstatyme įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus siejama su dviem sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi; nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje ir CK 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. visapusiškai padėti, paremti, teikti deramą išlaikymą. Jei asmenys šios pareigos tinkamai ir savo noru neatlieka, teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-340/2003; 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-886/2003, kt.).

Apeliantas reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, motyvuoja savo negalia, dėl kurios turi nuolat lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus ir kitokius medikamentus, kuriems nepakanka gaunamos senatvės pensijos.

Įstatymas reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamo klausimo kontekste nurodytina, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jam parama yra reikalinga. Bylos duomenys patvirtina, kad V. B., gimęs 1952 m. yra senatvės pensininkas. Nuo 2016 m. sausio 1 d. jam mokama 176,98 Eur senatvės pensija, papildomai mokama vidutiniškai 31,73 Eur šildymo išlaidų kompensacija (1 t., b. l. 58, 130). Ieškovas yra išsituokęs, gyvena Rudilių kaime, Kupiškio rajone nuosavybės teise priklausančiame name, kurio gyv. plotas yra 45,52 kv. m. Ieškovo sūnus miręs 2008 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 6-7, 97-98, 102-103). Atsakovė yra ieškovo dukra, nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. gyvena Airijoje, augina nepilnametę dukrą, gimusią 2013 m. gruodžio 13 d. ir gauna 217,80 Eur per savaitę vienišos motinos socialinę išmoką.

Apeliantas pateikė Viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pažymą, kuri patvirtina, jog V. B. turi sveikatos problemų (1 t., b. l. 20). Tačiau duomenų, kad ieškovas nuolat lankosi pas gydytojus, kad gydytojų yra paskirti ypatingai brangūs vaistai, kurių jis neišgali nupirkti, kad nuolat perka ir naudoja vaistus ir kitokius medikamentus, atlieka apmokamas procedūras ir pan., byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apelianto argumentai, kad dėl sveikatos problemų jis turi specialių poreikių ir todėl papildomas išlaikymas jam būtinas.

Kaip minėta, išlaikymo dydį nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį bei kitas bylai svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė savo pajamas turi paskirstyti taip, kad jų pakaktų ir mažametei dukrai, ir tėvui išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino atsakovės šiuo metu esamą turtinę padėtį. Kolegija sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad atsakovė neturi galimybės teikti tėvui išlaikymą. Be to, kaip minėta, ieškovas privalo įrodyti, kad išlaikymas jam reikalingas (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu, teisėjų kolegijos nuomone, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo reikalaujamas išlaikymas yra susijęs su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu.

Pritartina atsakovės argumentams, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovo elgesiu perleidžiant turimą nekilnojamąjį turtą ir pinigų už šį turtą išleidimu sveikatai, kaip teigė ieškovas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu V. B. ir R. B. pasidalino santuokinį turtą. Pagal minėtą sprendimą apeliantui atiteko keli nekilnojamojo turto objektai, piniginis indėlis, piniginės lėšos už patalpų nuomą bei 1‘000 Lt kompensaciją (1 t., b. l. 166-167). Apeliantas, reikalaudamas sau išlaikymo, nepateikė duomenų apie jo valdyto nuosavybės teise turto realizavimą, piniginių lėšų, gautų už minėtą turtą panaudojimą, bankuose turėtas ir galimai turimas santaupas. Teigdamas, jog gautas lėšas panaudojo sveikatai, pagrįstų įrodymų (sąskaitų išrašų ir pan.), nepateikė. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo poreikių paskaičiavime (2 t., b. l. 10) nurodomų išlaidų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl išlaikymo ieškovui priteisimo bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93 straipsniai). Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 32-33). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės naujų argumentų atsakovė nenurodė, byla nebuvo labai sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, apeliantui byloje buvo suteikta valstybės garantuojama pagalba (apmokant 100 proc.), o tai reiškia, kad jo turtinė padėtis sunki, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas iki 100 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.