- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2-3175-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00625-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. Ž., J. Ž.-V.
- Advokatai
- Marius Navickas, Gitana Gudaitė, Dovilė Baškytė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei A. L., ieškovės atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei, advokato padėjėjai Dovilei Baškytei, atsakovei J. Ž., atsakovių J. Ž. ir J. Ž.-V. atstovui advokatui Mariui Navickui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovėms J. Ž. ir J. Ž.-V. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir atsakovės J. Ž. priešieškinį A. L. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia bei skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės J. Ž. 256 511,76 Eur skolos; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės J. Ž. 21 365,12 Eur palūkanų; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės J. Ž. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) pripažinti negaliojančia atsakovių J. Ž. ir J. Ž.-V. 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą ir 2019 m. gegužės 8 d. įregistruotą Valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – VĮ Registrų centras) dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją; 5) priteisti solidariai ieškovei iš atsakovių J. Ž. ir J. Ž.-V. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
2. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovei J. Ž. anksčiau nuosavybės teise priklausė butai (duomenys neskelbtini), kurie buvo padovanoti atsakovei J. Ž.-V.. Ieškovė, šių butų įsigijimui ir įrengimui, paskolino atsakovei J. Ž. iš viso 256 511,76 Eur. Tiesioginiais mokėjimo pavedimais ieškovė paskolino atsakovei J. Ž. 198 321,18 Eur. Be šios sumos, skirtos buto pirkimui, ieškovė paskolino atsakovei dar 58 190,58 Eur, kurie buvo skirti abiejų butų įrengimui ir išlaikymo mokesčiams padengti. Teigia, kad atsakovė negrąžina ieškovei paskolintų pinigų, tarp šalių kilo ginčas, dėl to ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl atsakovei paskolintų 256 511,76 Eur grąžinimo, taip pat prašo priteisti iš atsakovės paskaičiuotas įstatymines 5 procentų dydžio palūkanas dėl laiku negrąžintos paskolos už 608 kalendorines dienas (t. y. iki 2020 m. balandžio 30 d.). Pažymi, kad ieškovei pradėjus aktyviai spręsti skolos grąžinimo klausimą, atsakovė J. Ž., jai priklausančius butus (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovei J. Ž.-V.. Ieškovės įsitikinimu, 2019 m. gegužės 6 d. sudarytas buto ((duomenys neskelbtini)) dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovės (kaip atsakovės kreditorės) interesus, dėl to ieškovė prašo pripažinti šį sandorį negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad šiuo atveju yra visos CK 6.66 straipsnyje būtinosios sąlygos (t. y. ieškovė turi reikalavimo teisę; sandoris pažeidžia ieškovės interesus; atsakovė neprivalėjo sudaryti šį sandorį; abi atsakovės nėra sąžiningos; ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino). Pripažinus ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu, butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise natūra turi būti grąžintas atsakovei J. Ž..
Atsiliepimas
3. Atsakovės J. Ž. ir J. Ž.-V. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu, prašo atmesti ieškinio reikalavimus 13 824,33 Eur sumai dėl išlaidų už butų įrengimą; atmesti ieškinio reikalavimus dėl 18 558,15 Eur palūkanų; atmesti ieškinio reikalavimus dėl 100 000 Eur paskolos; priteisti iš ieškovės atsakovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato paslaugoms.
4. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė J. Ž. su savo vyru A. Ž. rūpinosi savo dukromis ir finansiškai jas rėmė. Po atsakovės J. Ž. vyro (ieškovės tėvo) A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), abi dukros paliko motinai bendrą tėvų turtą ir į palikimą po tėvo mirties nepretendavo, tėvo palikimą paliko motinai. 2011 m. lapkričio mėnesį buvo sustabdyta banko „Snoras“ veikla ir bankui buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė J. Ž. dalį savo lėšų laikė banke „Snoras“ ir iki indėlių draudimo fondo išmokų negalėjo disponuoti savo pinigais, dėl to atsakovei pasirodė laikyti pinigus Lietuvos bankuose nesaugu. Apie šiuos rūpesčius atsakovė J. Ž. pranešė savo dukromis. Dukros su motina pasitarė ir nusprendė, kad geriausias būdas apsaugoti dalį J. Ž. pinigų (100 000 Eur) – laikinai pervesti pasaugoti dukrai A. L. į banką Suomijoje. Tuo metu A. L. santykiai su tuometiniu sutuoktiniu D. K. buvo įtempti, dėl to atsakovė J. Ž., siekdama apsaugoti pinigus, sutiko su A. L. siūlymu įforminti pinigų pervedimą kaip dovaną, nes tokiu atveju A. L. skiriantis su sutuoktiniu, sutuoktinis neturėtų formalaus pagrindo reikalauti pusės J. Ž. pervestos sumos. Vykdydama susitarimą dėl pinigų pasaugojimo atsakovė J. Ž. pervedė 100 000 Eur į dukros A. L. sąskaitą Suomijos banke, paskirtyje nurodant, jog tai „dovana“. 2011 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartis papildomai buvo pasirašyta pas notarą. Visos šalys žinojo apie šį susitarimą ir suprato, kad atsakovė suteikė šiuos pinigus tik pasaugoti, kol pinigus bus vėl saugu laikyti Lietuvoje, arba iki kol motinai jų prireiks. 2014 m. atsakovė J. Ž. domėjosi investicijomis ir susidomėjo galimybe investuoti į nekilnojamąjį turtą, konkrečiai įsigyti du butus projekte (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. Ž. sudarė preliminarias dviejų butų pirkimo–pardavimo sutartis, o 2017 metais sudarė notarines butų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė J. Ž. turėjo nuosavų lėšų savo banko sąskaitoje ir minėtus 100 000 Eur, kurie buvo suteikti pasaugoti ieškovei, taip pat ieškovė A. L. turėjo laisvų lėšų, kurias buvo pasiruošusi paskolinti. Už visas šias lėšas ir buvo įsigyti ir įrengti butai 2017–2018 metais. Atsakovei J. Ž. dukros taip pat padėjo įrengiant butus. A. J. Ž. leido bute (duomenys neskelbtini), apsigyventi ieškovei su anūkėmis. Vėliau ieškovė susipažino su dabartiniu savo sutuoktiniu ir nuo jų pažinties ieškovės santykiai su motina pradėjo keistis į blogąją pusę, kol galiausiai 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė išsikraustė iš ginčo buto. Tarp šalių vyko pokalbiai dėl atsiskaitymo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Apibendrintai atsakovė nurodo, kad ieškovė A. L. nepagrįstai vengė susitikti su atsakove J. Ž., kad būtų išsiaiškintos tarpusavio reikalavimų sumos ir situacija būtų išspręsta šeimos rate, nesikreipiant į teismą; iš ieškovės ieškiniu reikalaujamos 256 511,76 Eur sumos nepagrįsta yra 113 824,33 Eur suma; iš ieškovės reikalaujamų 21 365,12 Eur palūkanų nepagrįstos yra 18 558,15 Eur; atsižvelgiant į atsakovės ieškovei sumokėtą neginčijamą reikalavimų dalį ir atsakovės J. Ž. turimą turtą, nėra pagrindo Actio Pauliana reikalavimo taikymui.
Šalies argumentai
5. Atsakovė J. Ž. pateikė priešieškinį, prašydama: 1) pripažinti 2011 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartį dėl 100 000 Eur tarp atsakovės J. Ž. ir ieškovės A. L. apsimestine ir negaliojančia, pripažįstant sutartį pasaugos sutartimi ir priteisiant iš ieškovės A. L. atsakovės J. Ž. naudai 100 000 Eur; 2) priteisti iš ieškovės A. L. atsakovės J. Ž. naudai 3 150,68 Eur palūkanas už laiku negrąžintas lėšas; 3) priteisti iš ieškovės A. L. atsakovės J. Ž. naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti iš ieškovės A. L. atsakovės J. Ž. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato paslaugoms.
Atsiliepimas
6. Priešieškinyje iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį bei papildomai nurodo, kad 2011 metais vienas po kito įvykę skaudūs smūgiai – vyro netekimas ir netrukus prarasta galimybė disponuoti stambia pinigų suma, atsakovei J. Ž. sukėlė didelį nesaugumo jausmą. Atsakovei pasirodė laikyti visus turimus pinigus Lietuvoje nesaugu, dėl to ji nusprendė ieškoti būdų laikinai dalį pinigų laikyti užsienio valstybėse. Apie šiuos rūpesčius atsakovė J. Ž. kalbėjosi su savo dukromis. Tuo metu ieškovė A. L. gyveno ir dirbo Suomijoje, dėl to buvo nuspręsta dalį atsakovės J. Ž. pinigų (100 000 Eur) laikinai pervesti pasaugoti ieškovei A. L. į banką Suomijoje. Kadangi ieškovės A. L. santykiai su tuometiniu sutuoktiniu D. K. (D. K.) jau buvo įtempti, dėl to buvo nuspręsta pinigų pervedimą įforminti kaip dovanojimą, nes tokiu atveju A. L. skiriantis su sutuoktiniu, sutuoktinis neturėtų formalaus pagrindo reikalauti pusės atsakovės J. Ž. pervestos sumos. Visos ginčo šalys žinojo apie šį susitarimą. Vėliau įvyko ieškovės A. L. ir jos sutuoktinio skyrybos, ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą. Dėl šių aplinkybių 2011 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sandoris turi būti pripažintas apsimestiniu sandoriu ir pripažintas pasaugos sutartimi, priteisiant iš ieškovės 100 000 Eur pasaugai duotų lėšų. Pažymi, kad 2014 m. atsakovė J. Ž. sudarė preliminarias sutartis dėl butų pirkimo, o 2017 metais sudarė butų pirkimo sutartis. Tuomet atsakovė paprašė, kad ieškovė grąžintų pasaugai pervestas 100 000 Eur lėšas. Ieškovė įvykdė susitarimą ir iš viso pervedė atsakovei 198 321,18 Eur. Pabrėžia, kad atsakovei nebuvo jokių priežasčių ir motyvų 2011 m. gruodžio 28 d. dovanoti dukrai 100 000 Eur, nes ieškovė jau turėjo tėvų jai nupirktą dviejų kambarių butą, ieškovė gyveno ir dirbo Suomijoje, ir nesakė, kad planuoja apie kokius nors stambius pirkinius.
7. Atsakovė J. Ž.-V. atsiliepime į priešieškinį visiškai palaiko atsakovės J. Ž. priešieškinį ir prašo jį tenkinti. Palaiko atsakovės J. Ž. nurodytas faktines aplinkybes.
8. Ieškovė A. L. atsiliepime į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad šalių tikroji valia buvo sudaryti dovanojimo sandorį, todėl buvo sudaryta ginčo notarinė dovanojimo sutartis. Jokių susitarimų dėl 100 000 Eur pasaugos santykių tarp šalių nebuvo. Piniginės lėšos buvo padovanotos ieškovei ir tapo jos nuosavybe. Pažymi, kad atsakovė J. Ž. su vyru visada stengėsi lygiai vienodai rūpintis abejomis dukromis. Atsakovė su sutuoktiniu nupirko dukroms butus (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovei nupirktas butas buvo ženkliai mažesnis ir mažiau vertingas nei nupirktas atsakovei J. Ž.-V.. Taip pat atsakovės butas tėvų lėšomis buvo prabangiai įrengtas, atsakovei nupirktos ir automobilių parkavimo vietos, kurios abi atiteko atsakovei J. Ž.-V.. Todėl po ieškovės tėvo mirties buvo nuspręsta išlyginti nelygią seserų turtinę padėtį ir ieškovei padovanoti 100 000 Eur. Tokiu būdu seserys atsisakė paveldėjimo teisių į po tėčio mirties likusį palikimą, tačiau ieškovei buvo dovanoti 100 000 Eur, užtikrinant abiejų seserų lygybę. Pažymi, kad atsakovei J. Ž. buvo įprasta laikyti indėlius bankuose, tačiau jos tikslas buvo ne šiaip laikyti pinigus (santaupas) banke, tačiau juos „įdarbinti“ ir gauti palūkanas už laikomus indėlius, dėl to atsakovė nebūtų pervedusi savo santaupų tiesiog pasaugojimui neribotam laikui. Faktą, kad tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, patvirtina ir tai, jog dovanoti pinigai ieškovei grįžus iš Suomijos ir uždarius suomiško banko sąskaitą, buvo pervesti į Lietuvos banką ir naudojami pagal ieškovės nuožiūrą, investuojami. Jeigu atsakovė, kaip teigiama priešieškinyje, taip nepasitikėjo lietuviškais bankais, ji nebūtų sutikusi, kad ieškovė pervestų neva pasaugai perduotus pinigus į lietuvišką banką ir būtų prašiusi grąžinti saugomą sumą. Pabrėžia, kad atsakovės argumentas, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti šių pinigų dalybų ieškovės skyrybų atveju, yra visiškai nelogiškas, nes net ir skyrybų atveju pasaugai perduoti pinigai nebūtų dalinami tarp sutuoktinių, kadangi tokie pinigai nėra sutuoktinių nuosavybė. Visa ieškovės pervesta 198 321,18 Eur suma buvo paskolinta atsakovei buto pirkimui. Ieškovės manymu, atsakovė neturi nuoseklios pozicijos, kadangi atsiliepime į ieškinį teigia, jog ji nepripažįsta ieškinio 100 000 Eur dalyje, kadangi 2017 m. liepos mėn. mokėjimo pavedimais ieškovė ne visą sumą paskolino atsakovei, o 100 000 Eur grąžino kaip pasaugai perduotus pinigus. Tuo tarpu priešieškinyje atsakovė teigia, kad ieškovė iki šiol nėra grąžinusi neva pasaugai perduotų 100 000 Eur, dėl to reikalauja iš ieškovės priteisti 100 000 Eur ir palūkanas. Kas reiškia, kad vadovaujantis atsakovės pozicija, ieškovė atsakovės naudai turėtų perduoti iš viso 200 000 Eur. Pripažinus, kad dovanojimo sandoris nėra apsimestinis, nėra pagrindo skaičiuoti ir priteisti palūkanas už neva laiku negrąžintus pasaugai perduotus pinigus.
9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad po ieškinio pateikimo atsakovė į ieškovės sąskaitą banką pervedė 110 283,25 Eur, pareiškė teismui atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo – pripažinti negaliojančiu atsakovių 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją.
10. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai patikslino likusius ieškinio reikalavimus: 1) ieškinio suma (skola be palūkanų) buvo 256 511,76 Eur, ieškovės pripažįstama nepagrįstai buvo paskaičiuota skolos suma 108 Eur, atsakovės jau grąžinta skolos suma po ieškinio pateikimo 138 521,20 Eur; likusi negrąžinta skolos suma 117 882,56 Eur; 2) palūkanos paskaičiuotos (atėmus nepagrįstą 108 Eur sumą) nuo 256 403,76 Eur sumos skolos ieškinio pateikimo dienai už 1 metus ir 243 dienas sudaro 21 331,95 Eur. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. spalio 15 d. pavedimais atsakovė pervedė ieškovei 138 521,20 Eur, tačiau toks skolinių įsipareigojimų tenkinimas įvyko tik po ieškinio pateikimo teismui, dėl to dalies skolos grąžinimą lėmė ne atsakovės geranoriškumas, o teisminio proceso pradėjimas. Teigia, kad ieškinio reikalavimas dalyje dėl 100 000 Eur yra visiškai pagrįstas ir turi būti tenkintas, o priešieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 100 000 Eur priteisimo atsakovei turi būti atmestas. Pabrėžia, kad atsakovė ginčija 6 480,03 Eur ieškinio sumą, tačiau atsakovės argumentai nepagrįsti, bet ieškovė pripažįsta, kad per klaidą į sąrašą įtraukė šviestuvą (58 Eur) ir nurodytas ne tas stalas (50 Eur), bendrai 108 Eur suma nurodyta ieškinyje nepagrįstai, tačiau kitos sumos negali būti mažintos. Nesutinka su atsakovės nurodyta 7 344,30 Eur suma, kurios neva ieškovė neįskaičiavo į skolos grąžinimą, nes iš šių mokėjimų pavedimų matyti, kad 3 000 Eur buvo skirti ieškovės dukros (D.) breketams ir vaikų išlaikymui, t. y. mokėjimai nesusiję su skolos grąžinimu. Tuo tarpu 15 000 Lt mokėjimas atliktas 2014 m. gegužės 22 d., kai ieškovė dar nebuvo pasiskolinusi atsakovei pinigų, dėl to objektyviai negali būti laikomas skolos grąžinimu. Taip pat ieškovė pagrįstai apskaičiavo palūkanas (palūkanų pradžios momentą), dėl to jų mažinti nėra pagrindo.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu atsakovė J. Ž. ir atsakovių atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės reikalaujamos priteisti sumos dalis yra tiesioginiai pervedimai atsakovei, kurie iš viso sudaro 198 321,18 Eur. Ši suma susidaro iš 3 pavedimų (49 104,74 Eur; 50 000 Eur ir 99 216,44 Eur). Atsakovė buvo pervedusi pasaugojimui ieškovei 100 000 Eur (99 216,44 Eur pavedimas beveik idealiai atitinka duotą pasaugoti sumą), dėl to iš ieškovės tiesiogiai pervestų sumų 198 321,18 Eur atėmus atsakovės ieškovei duotas pasaugoti lėšas, lieka reali ieškovės atsakovei skolinta suma, dėl to atsakovė nesutinka su ieškinio dalimi dėl tiesiogiai ieškovės paskolintų 100 000 Eur sumai. Taip pat atsakovė nesutinka su likusia ieškinio reikalavimo dėl skolos dalimi 7 836,03 Eur sumai, tačiau kadangi atsakovės bute yra dar likusių ieškovės pirktų ir apmokėtų daiktų, kurių kaina yra 1 356 Eur, dėl to atsakovė nesutinka tik su 6 480,03 Eur likusia ieškinio reikalavimo dėl skolos suma. Be to, atsakovė grąžino ieškovei 10 000 Eur (4000 Eur; 5000 Eur; 1000 Eur pervedimai), kurių ieškovė nepaminėjo, o taip pat aktualūs mokėjimai 7 344,30 Eur sumai (4 344,30 Eur; 1 500 Eur, 1 500 Eur pervedimai), dėl kurių turėtų būti mažinami ieškovės reikalavimai. Tokiu būdu iš ieškovės ieškiniu reikalaujamos 256 511,76 Eur sumos nepagrįsta yra 113 824,33 Eur. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis, kadangi ieškovė nepagrįstai reikalauja 18 558,15 Eur palūkanų. Atsakovė sutiko su 145 353,23 Eur ieškinio reikalavimais, dėl to atliko pavedimus ieškovei dėl 110 283,25 Eur ir 28 237,95 Eur sumų pervedimo, bendrai sumokėjo 138 521,20 Eur, dėl to likusi nesumokėta suma, kuria atsakovė taip pat pripažįsta, yra 6 973,20 Eur ir ją sumokės ieškovei ateinančią savaitę.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė J. Ž. yra ieškovės A. L. ir atsakovės J. Ž.-V. motina. 2011 m. spalio 19 d. buvo sudaryta notarinė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuria ieškovė A. L. (buvusi A. Ž.-K.) ir atsakovė J. Ž.-V. padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises bei neturtines teises, likusias po tėvo A. Ž. mirties, paveldėjimo teisių apdovanotojai atsakovei J. Ž.. 2011 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta notarinė pinigų dovanojimo sutartis, kuria atsakovė J. Ž. padovanojo ieškovei A. L. (buvusi A. Ž.-K.) 100 000 Eur, tą pačią dieną atliktas mokėjimo nurodymas. 2014 m. gegužės 22 d. atsakovė J. Ž. atliko mokėjimo pavedimą (15 000 Lt) ieškovei A. L. (Ž.); 2017 m. liepos 5 d. ieškovė A. L. (Ž.) atliko atsakovei J. Ž. mokėjimo pavedimą (49 104,74 Eur sumai); 2017 m. liepos 18 d. ieškovė A. L. (Ž.) atliko atsakovei J. Ž. mokėjimo nurodymą (99 216,44 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „pagal susitarimą“; 2017 m. liepos 18 d. ieškovė A. L. (Ž.) atliko atsakovei J. Ž. mokėjimo pavedimą (50 000 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „pagal susitarimą“; 2017 m. rugsėjo 28 d. atsakovė J. Ž. atliko ieškovei A. L. (Ž.) mokėjimo nurodymą (1 500 Eur), nurodant mokėjimo paskirtyje „D. breketams“; 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovė J. Ž. atliko ieškovei A. L. (Ž.) mokėjimo nurodymą (1 500 Eur), nurodant mokėjimo paskirtyje „vaiko išlaikymui“; 2018 m. gegužės 18 d. atsakovė J. Ž. atliko ieškovei A. L. (Ž.) mokėjimo nurodymą (5 000 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „papildymas“; 2018 m. birželio 15 d. atsakovė J. Ž. atliko ieškovei A. L. (Ž.) mokėjimo nurodymą (4 000 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „už baldus“; 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovė J. Ž. atliko ieškovei A. L. (Ž.) mokėjimo nurodymą (1 000 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „už baldus“. 2019 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. JŠ-3377 atsakovė J. Ž. padovanojo atsakovei J. Ž.-V. butą (duomenys neskelbtini), o 2019 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartimi Nr. JŠ-11060 buvo padovanotas butas (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovės atstovė pateikė atsakovei J. Ž. pretenziją dėl skolos (256 905 Eur) grąžinimo. 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė J. Ž. elektroniniu paštu pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją. 2020 m. birželio 18 d. atsakovė J. Ž. atliko ieškovei A. L. (Ž.) mokėjimo nurodymą (110 283,25 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „skolos grąžinimas. Neginčijama abipusių reikalavimų dalis“. 2020 m. spalio 15 d. atsakovė J. Ž. atliko ieškovei A. L. (Ž.) mokėjimo nurodymą (28 237,95 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „skolos grąžinimas. Neginčijama abipusių reikalavimų dalis“. Byloje taip pat pateikta 2009 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė A. L. (buvusi A. Ž.-K.) su D. K. (D. K.) pardavė atsakovei J. Ž.-V. ½ garažo (duomenys neskelbtini); ieškovės A. L. (Ž.) banko (akcinės bendrovės Luminor Bank) sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki lapkričio 11 d. dėl pervedimų iš Suomijos banko į Lietuvos banką; duomenis iš untu.lt apie butų (duomenys neskelbtini), preliminarias vertes; 2016 m. kovo 4 d. interjero projekto sutartis Nr. 29/02-2016 tarp ieškovės A. L. (Ž.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Dizu“ (toliau – UAB „Dizu“) dėl projektavimo (duomenys neskelbtini) (projektuojamas plotas 95,40 kv. m) su priedais, kartu pateikti mokėjimo nurodymai UAB „Dizu“ atstovei R. M.; 2016 m. gruodžio 20 d. prekių užsakymo mažmeninėje prekyboje sutartis tarp ieškovės A. L. (Ž.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Aquahome“ (toliau – UAB „Aquahome“) dėl sutartyje nurodytų prekių pirkimo–pardavimo su priedais, kartu pateikti mokėjimo nurodymai; 2017 m. sausio 24 d. komercinis pasiūlymas dėl durų pirkimo; 2017 m. gegužės 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų matavimo grupė“ (toliau – UAB „Pastatų matavimo grupė“) PVM sąskaita faktūra ieškovei A. L. (Ž.) dėl kadastrinių matavimų tikslinimo ir kadastrinių bylų suformavimo ir mokėjimo orderis; 2017 m. rugpjūčio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „Landero“ (toliau – UAB „Landero“) komercinis pasiūlymas (ir kiti komerciniai pasiūlymai) ieškovei A. L. (Ž.) ir J. Ž. dėl įvairių prekių pirkimo ir mokėjimo nurodymai (apmokėjo ieškovė); 2017 m. rugpjūčio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Artesana“ PVM sąskaita faktūra atsakovei J. Ž. ir mokėjimo nurodymai (apmokėjo ieškovė); 2017 m. rugsėjo 7 d. prekių užsakymo sutartis Nr. 2024 tarp ieškovės A. L. (Ž.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Apdailos namai“ (toliau – UAB „Apdailos namai“) dėl sutartyje nurodytų prekių pirkimo–pardavimo su priedais, kartu pateikti mokėjimo nurodymai; 2017 m. spalio 22 d. uždarosios akcinės bendrovės „Nutika“ (toliau – UAB „Nutika“) ir ieškovės A. L. (Ž.) 2017 m. spalio 22 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. N-014 su priedais ir mokėjimo orderiu; 2017 m. lapkričio 13 d. R. M. išrašyta sąskaita faktūra ieškovei A. L. (Ž.) dėl interjero projektavimo pagal sutartį ir mokėjimo nurodymas; 2018 m. kovo 3 d. baldų gamybos sutartis Nr. B76 tarp uždarosios akcinės bendrovės „Arpolis“ (toliau – UAB „Arpolis“) ir ieškovės A. L. (Ž.) dėl sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka užsakymo specifikacijoje nurodytų prekių pagaminimo ir perdavimo su priedais, kartu pateikti pinigų priėmimo kvitai, mokėjimo nurodymai pagal sutarties sąlygas (taip pat pateikta kita 2018 m. gegužės 28 d. sutartis su priedais); 2018 m. kovo 5 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bijūnai prie namo“ (toliau – UAB „Bijūnai prie namo“) sąskaita už sieninį šviestuvą išankstiniam apmokėjimui ieškovei A. L. (Ž.) ir mokėjimo nurodymas; uždarosios akcinės bendrovės „Luksaros sprendimai“ (toliau – UAB „Luksaros sprendimai“) PVM sąskaitos faktūros už įvairias prekes ieškovei A. L. (Ž.), priėmimo perdavimo aktai, mokėjimo orderiai, komercinis pasiūlymas; 2018 m. kovo 13 d. uždarosios akcinės bendrovės „SP Project“ (toliau – UAB „SP Project“) pasiūlymas ieškovei A. L. (Ž.) dėl įvairių prekių pirkimo ir mokėjimo nurodymas; 2018 m. balandžio 11 d. prekių pirkimo užsakymo sutartis tarp uždarosios akcinės bendrovės „Deco Home“ (toliau – UAB „Deco Home“) ir ieškovės A. L. (Ž.) su mokėjimo orderiu ir mokėjimo nurodymais; 2018 m. balandžio 18 d. atsakovės J. Ž. užsakymas pas akcinę bendrovę „Balticsofa“ dėl sofos pirkimo ir mokėjimo orderis (apmokėjo ieškovė); 2018 m. balandžio 18 d. uždarosios akcinės bendrovės „Lonas“ (toliau – UAB „Lonas“) sąskaita išankstiniam apmokėjimui (ir kitos sąskaitos) ieškovei A. L. (Ž.) už įvairias prekes ir mokėjimo orderiai; 2018 m. gegužės 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „210 Lux“ (toliau – UAB „210 Lux“) išrašyta ieškovei A. L. (Ž.) PVM sąskaita faktūra (ir kitos sąskaitos) dėl įvairių prekių pardavimo ir mokėjimo nurodymai; 2018 m. gegužės 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „AcrylicStone Lt“ (toliau – UAB „AcrylicStone Lt“) pasiūlymo (dėl prekių pirkimo) komercinė dalis kartu su mokėjimo orderiais; 2018 m. gegužės 23 d. KB Tradux išankstinė sąskaita faktūra ieškovei A. L. (Ž.) už skaidrų veidrodį ir pinigų priėmimo kvitas; 2018 m. gegužės 25 d. ieškovės A. L. (Ž.) mokėjimo nurodymas parduotuvei Spynų centras Vilniuje už pirkinį; 2018 m. gegužės 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Inside Design Studio“ (toliau – Inside Design Studio“) PVM sąskaita faktūra ieškovei A. L. (Ž.) už įvairių prekių pirkimą ir mokėjimo orderiai; uždarosios akcinės bendrovės „Esima“ (toliau – UAB „Esima“) sąmata–sutartis Nr. 502 dėl įvairių darbų atlikimo ieškovės A. L. (Ž.) objekte Vilniuje, Užupio krantinės; lapas su Europos informacijos centro rekvizitais, kuriame nurodyta E-2-2 buto įrengimo darbai, sumos, parašai ir patvirtinimas apie gavimą; 2018 m. birželio 22 d. ieškovės A. L. (Ž.) užsakymo Ekoliumenas.lt informacija ir mokėjimo nurodymas; 2018 m. birželio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „TCH“ pasiūlymas atsakovei J. Ž. dėl įvairių baldų pirkimo ir mokėjimo orderis (apmokėjo ieškovė); 2018 m. liepos 7 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2018/07/07/01 tarp uždarosios akcinės bendrovės „A. J. baldai“ ir atsakovės J. Ž. dėl stalo pirkimo ir mokėjimo nurodymas (apmokėjo ieškovė); ieškovės A. Ž. mokėjimai Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitas (2018 m. vasario 23 d.; 2018 m. kovo 20 d.; 2018 m. balandžio 22 d.; 2018 m. gegužės 29 d., 2018 m. birželio 30 d.); ieškovės A. Ž. mokėjimai akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ pagal sąskaitas (2018 m. kovo 1 d.; 2018 m. kovo 27 d.; 2018 m. balandžio 25 d.; 2018 m. gegužės 25 d.; 2018 m. birželio 30 d.); ieškovės A. Ž. mokėjimai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (2018 m. vasario 26 d.; 2018 m. kovo 27 d.; 2018 m. gegužės 25 d.; 2018 m. birželio 30 d.; pateiktas ieškovės 2017 m. elektroninis surašinėjimas su UAB „Dizu“ atstovais, butų pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės „MG Valda“ atstovais; atsakovės J. Ž. sąskaitų, esančių Danske Bank A/S Lietuvos filiale, AB Snoras banke, AB Šiaulių banke, AB SEB banke, AB Swedbank banke sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
13. Byloje svarbu nustatyti, ar šalis (A. L. ir J. Ž.) siejo paskolos ar jungtinės veiklos santykiai.
14. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Bendras turtas gali būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos.
15. Byloje nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties, tačiau vien ši aplinkybė nebūtų pagrindas pripažinti, kad toks susitarimas neegzistavo. Tačiau svarbu tai, kad ieškovė, mokėdama už darbus butų įrengimui, daiktus, kurie buvo skirti remontui ar pastatyti atsakovei priklausančiuose butuose, nesiekė įgyti turto bendrąja daline nuosavybės teise. Nors viename iš butų ieškovė planavo gyventi su savo vaikais ir kambariai buvo įrengiami ir apstatomi būtent konkrečių vaikų (atsakovės anūkių interesais), tačiau tikslas buvo laikinas naudojimasis butu, o ne turto įsigijimas. Šią aplinkybę abi šalys teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir, nors nebuvo pasirašyti jokie rašytiniai susitarimai dėl piniginių lėšų investavimo, šalys laikė, kad ieškovės sumokėtos piniginės lėšos butų įrengimui turės būti grąžintos, o bendras turtas nebus įgyjamas. Įvertinus nurodytą, darytina išvada, kad šalių nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.
16. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
17. Tam, kad sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip sudaryta, reikalingi šie elementai: pirma, šalių veiksnumas, antra, šalių susitarimas, trečia, įstatymo nustatytais atvejais – sutarties forma (CK 6.154 ir 6.159 straipsniai). Pagal CK 6.160 straipsnio 1 dalį sandoriai yra skirstomi į realinius ir konsensualinius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstamas, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).
18. Žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dalis piniginių lėšų pervedimų buvo įvardinti kaip susitarimas, pavedimuose nurodant „pagal susitarimą“: 2017 m. liepos 5 d. ieškovė atliko atsakovei J. Ž. mokėjimo pavedimą (49 104,74 Eur sumai); 2017 m. liepos 18 d. ieškovė atliko atsakovei J. Ž. mokėjimo nurodymą (99 216,44 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „pagal susitarimą“; 2017 m. liepos 18 d. ieškovė atliko atsakovei J. Ž. mokėjimo pavedimą (50 000 Eur sumai), nurodant mokėjimo paskirtyje „pagal susitarimą“. Byloje nagrinėjamu atveju šalys nepateikė jokių kitų įrodymų apie rašytinius susitarimus ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija sudarytus susitarimus, tačiau šalys neginčija žodiniu susitarimu sudarytos paskolos sutarties fakto.
19. Teismo vertinimu, pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl piniginių lėšų pervedimo, atsakovės apmokėjimų už remonto ir interjero projektavimo darbus, baldus, prekes ir daiktus, skirtus butų įrengimui, paskolos sutartis kvalifikuotina kaip sudaryta žodžiu, pripažįstant, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui. Pažymėtina, tai, kad paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas ne vien tik pinigų, bet ir rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, kas šiuo atveju iš dalies ir buvo (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Ieškovė atsakovei ne tiesiogiai perdavė pinigines lėšas, o, atsakovės sutikimu, grįstu abipusiais pasitikėjimo santykiais bei žodiniu susitarimu, pervedė pinigines lėšas atsakovei, mokėjo už remonto darbus, paslaugas ir daiktus, skirtus atsakovei priklausiusių būtų įrengimui. Duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi ar kitu būdu nesutikusi priimti paskolos dalyką byloje nėra. Priešingai, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė, būdama atsakingas ir taupus žmogus, tinkamai tvarkėsi su skolinamomis lėšomis. Teismui konstatavus, kad paskola buvo suteikta, suponuojama išvada, kad atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimą pinigines lėšas grąžinti, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo dėl skolos grąžinimo termino.
20. Teismas laiko nepagrįstus ieškovės argumentus, kad šalys buvo susitarę dėl skolos grąžinimo termino, t. y. kad skola turėjo būti grąžinta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Byloje nesant rašytinio susitarimo paskolos suteikimo ir skolos grąžinimo termino, nėra pagrindo sieti skolos grąžinimo terminą su atsakovės padarytais mokėjimais (10 000 Eur) 2018 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais. Pagal į bylą pateiktą 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovės el. laišką, ieškovė kreipėsi į atsakoves, įvardindama, kaip pati teigė, sumą, kurią „investavo į projektą“ ir siūlydama atsakovei, kad 265905,32 Eur investicija jai būtų atiduota butu, o turtas padalintas tarp seserų. Taigi, 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovė inicijavo taikų ginčo išsprendimo būdą, tačiau nekalbėjo apie suėjusį skolos grąžinimo terminą. Priešingai, 2018 m. rugsėjo 3 d. mėnesio el. paštu vykusio susirašinėjimo metu ieškovė teigė, kad „per 1,5 metų negavau informacijos, kaip ir kada ketinate skolą grąžinti“. Teismo vertinimu, jeigu šalys būtų buvę susitarę dėl skolos grąžinimo termino, kilus konfliktui, ieškovė būtų įvardijusi konkretų susitarimą dėl termino ir juo grįstą reikalavimą grąžinti skolą sutartu laiku. Įvertinus nurodytą, darytina išvada, jog šalys dėl skolos grąžinimo termino nebuvo susitarusios.
21. Šalims nesusitarus dėl paskolos sumos grąžinimo termino, paskolos sumą gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė įstatyme nustatytą pareigą dėl pareikalavimo grąžinti skolos sumą įvykdė, 2019 m. lapkričio 18 d. pateikdama atsakovei J. Ž. pretenziją dėl skolos (256 905 Eur) grąžinimo. 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė J. Ž. elektroniniu paštu pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, o 2020 m. birželio 18 d. atsakovė J. Ž. atliko ieškovei A. L. (Ž.) 110 283,25 Eur mokėjimo nurodymą, nurodydama mokėjimo paskirtyje „skolos grąžinimas. Neginčijama abipusių reikalavimų dalis“. Šie įrodymai papildomai patvirtina, jog ginčo dėl paskolos sutarties sudarymo fakto tarp šalių nėra, o teisme spręstinas ginčas dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų dydžio.
22. Atsakovei sumokėjus dalį skolos (skola be palūkanų buvo 256 511,76 Eur, ieškovė pripažino nepagrįstai paskaičiuotą 108 Eur skolos dalį, atsakovė po ieškinio pateikimo grąžino 138 521,20 Eur), pagal patikslintus ieškinio reikalavimus prašoma priteisti 117 882,56 Eur skolos.
23. Atsakovė nesutinka su likusia skolos dalimi, vertindama, jog 100 000 Eur buvo grąžinta pagal pasaugos sutartį, reikalavimas priteisti 6 480,03 Eur nepagrįstas mokėjimo dokumentais, o mokėjimai padaryti pačiai ieškovei naudojantis butu, o 7 344,30 Eur suma yra grąžinta ir į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai.
24. Pasisakant dėl 6 480,03 Eur sumos, pažymėtina, kad dalis minėtos sumos susijusi su ieškovės atliktais mokėjimais už langus, palanges ir parketo montavimą butuose. Tai, kad pati atsakovė būtų sumokėjusi už minėtus daiktus ir darbus rašytinių įrodymų nepateikta, tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsakovė neneigė, kad langai, palangės ir parketas bute yra, o įrodymų, kad už daiktus ir darbą būtų apmokėjęs kitas asmuo nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad už minėtus daiktus ir darbus sumokėjo ieškovė (kaip teigia, mokėjo grynais pinigais dizainerei), kuri organizavo ir vykdė butų remonto darbus nuo pat pradžios, t. y. nuo dizainerio paslaugų užsakymo, remonto darbų vykdymo iki baldų nupirkimo, t. y. buto apstatymo. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių, jog už minimus daiktus ir darbus sumokėjo atsakovė, atsakovė nepateikė. Vien tai, kad nebuvo išsaugoti mokėjimus patvirtinantys dokumentai būtų neteisinga nepriteisti ieškovės skolintas lėšas atsakovės buto įrengimui. Teismas kaip nenuoseklią vertina atsakovės poziciją, kad dalį baldų išsivežė ieškovė, o už juos prašo priteisti sumokėtą sumą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovei pripažinus, kad lova „Soprano“ ir čiužinys yra bute, kuris šiuo metu priklauso nuosavybės teise kitai dukra – J. Ž.-V., teismas laiko, jog minėti daiktai buvo nupirkti atsakovei ieškovės lėšomis.
25. Pasisakant dėl ieškovės atliktų komunalinių mokėjimų (2018 m. vasario 26 d.; 2018 m. kovo 27 d.; 2018 m. gegužės 25 d.; 2018 m. birželio 30 d. mokėjimai) ir jų siejimo su ieškovės interesais ir jos prievolėmis mokėti už komunalinius patarnavimas gyvenant bute, akcentuotina, jog ieškovės galimybės laikotarpiu nuo 2018 m. vasario iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio, kada atsakovės teigimu, ieškovė išsikraustė iš buto, gyventi bute tikėtina buvo itin ribotos. Pagal į bylą pateiktą 2018 m. gegužės 7 d. pasiūlymą, teiktą el. paštu, buvo siūloma įsigyti baldus vaikų kambariui, miegamiesiems kambariams, 2018 m. gegužės 25 d. ieškovės mokėjimo nurodymu parduotuvei Spynų centras Vilniuje apmokėjo už spynas, 2018 m. birželio 25 d. el. laišku vienas iš rangovų buvo raginamas už baigti remonto darbus (plytelių klijavimą vonioje ir virtuvėje, pajungti santechniką ir kt.) bute, 2018 m. birželio 28 d. uždaroji akcinė bendrovė „TCH“ pateikė pasiūlymą atsakovei J. Ž. dėl baldų pirkimo ir mokėjimo orderį (apmokėjo ieškovė), 2018 m. liepos 7 d. buvo pasirašyta baldų pirkimo–pardavimo sutartis su uždarąja akcine bendrove „A. J. baldai“, kas patvirtina, jog 2018 m. gegužės mėnesį nebuvo bent dalies spynų, o 2018 m. gegužės – liepos mėnesiais dar tik buvo siekiam baigti remonto darbus, prijungti santechniką, įsigyti baldus vaikų ir miegamiesiems kambariams, o ne gyvenama bute be baldų, neprijungus santechnikos įrenginių (ieškovė turėjo nuosavybės teise jai priklausantį butą ir neatidėliotino poreikio keltis su mažamečiais vaikais į neįrengtą butą nebuvo). Įvertinus tai, kad, kaip pripažino atsakovė teisminio nagrinėjimo metu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai nebuvo baigti iki 2018 m. birželio mėnesio, ieškovė su mažametėmis dukromis ten gyventi negalėjo, ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo mokėti buto išlaikymo mokesčius, todėl už buto išlaikymą ieškovės sumokėtos sumos laikytinos suteiktos paskolos dalimi.
26. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad yra grąžinusi dalį piniginių lėšų, 2017 m. rugsėjo 28 d. pervesdama ieškovei 1 500 Eur, o 2017 m. lapkričio 17 d. – 1 500 Eur. Tiek 2017 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. lapkričio 17 d. pavedime buvo nurodytos tikslinės paskirstys, t. y. pinigai skirti ne ieškovei, o jos vaikams. 2017 m. rugsėjo 28 d atsakovė įvykdė atliko ieškovei 1 500 Eur mokėjimo nurodymą, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „D. breketams“; 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovė įvykdė 1 500 Eur pavedimą ieškovei, nurodydama paskirtį: „vaiko išlaikymui“. Teismo vertinimu, kadangi pavedimų paskirtis buvo nurodyta, ieškovė šias lėšas galėjo valdyti tik uzufrukto teise ir panaudoti išimtinai atsakovės anūkių interesais, o ne padengti atsakovės skolą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų pasielgusi ne pagal atsakovės valią, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl šios dalies skolos sugrąžinimo.
27. Nors atsakovės teigia, kad dalis skolos sumokėta ir pateikia, jos nuomone, tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad 2014 m. gegužės 22 d. atlikdama 15 000 Lt mokėjimo pavedimą sugrąžino dalį skolos, teismas pritaria ieškovei, jog minėta suma negali būti siejama su skolos grąžinimu, kadangi 2014 m. gegužės mėnesį šalių nesiejo sutartiniai santykiai, iš kurių kildinamas reikalavimas dėl skolos priteisimo. Pirmasis pavedimas, kuriuo grindžiamas skolos atsiradimas buvo padarytas 2017 m. liepos 5 d., ieškovei atlikus atsakovei J. Ž. mokėjimo pavedimą 49 104,74 Eur sumai. Kadangi, vertinant protingo žmogaus požiūriu, skola negalėjo būti grąžinta anksčiau nei paskola suteikta, nėra faktinio pagrindo 15 000 Lt mokėjimą priskirti skolos grąžinimui.
28. Kadangi atsakovės argumentai dėl 100 000 Eur skolos (jai vertinant, jog 100 000 Eur ieškovė grąžino pagal pasaugos sutartį) tiesiogiai susiję su jos pareikštu priešieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia bei reikalavimu pripažinti dovanojimo sutartį pasaugos sutartimi, priteisiant iš ieškovės atsakovei J. Ž. 100 000 Eur, teismas pasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
29. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Byloje nagrinėjamu atveju šalys 2011 m. gruodžio 28 d. pasirašė ir notarine tvarka patvirtino dovanojimo sutartį, kuria atsakovė J. Ž. padovanojo ieškovei 100 000 Eur.
30. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
32. Kadangi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška, tam, kad galiotų tam tikras sandoris, būtina jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Nagrinėjamu atveju šalių valia buvo išreikšta rašytinėje sutartyje patvirtintoje notaro, o, teismo vertinimu, argumentai dėl sandorio apsimestinumo, t. y. kad dovanojimo sandoriu buvo pridengtas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys, pagal byloje pateiktus įrodymus atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl skolos priteisimo.
33. Ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atsakovė, susirašinėdama su ieškove dėl ginčijamų sumų grąžinimo, nereikalavo dukros grąžinti pasaugai pervestas pinigines lėšas. 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovės atstovė pateikė atsakovei 256 905 Eur pretenziją dėl skolos grąžinimo, o 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė, elektroniniu paštu atsakydama į pretenziją, prašė persiųsti skolą patvirtinančius įrodymus ir informavo apie ieškovės 100 000 Eur įsiskolinimą, reikalaudama grąžinti paskolintus pinigus iki 2019 m. gruodžio 24 d., siūlydama suderinti skolą (100 000 Eur skolos ir 28 962 Eur įmoką už automobilį) ir perimti nuosavybės teise butą, esant (duomenys neskelbtini). Taigi, ikiteisminio proceso metu apie pasaugai perduotus pinigus ir jų grąžinimą nebuvo kalbama. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad apie pasaugos teisinius santykius (tokią teisinę galimybę) sužinojo konsultuodamasi su advokatu, civilinę bylą dėl skolos priteisimo nagrinėjant teisme.
34. Akcentuotinas atsakovės argumentų prieštaringumas bei nenuosekli procesinė pozicija teisminio nagrinėjimo metu, kadangi atsiliepime į patikslintą ieškinį pasisakė, jog nepripažįsta ieškinio reikalavimo dalyje dėl 100 000 Eur skolos priteisimo, nes 2017 m. liepos mėnesio mokėjimo pavedimais ieškovė ne visą sumą paskolino atsakovei, o 100 000 Eur grąžino kaip pasaugai perduotus pinigus, tuo tarpu priešieškinyje atsakovė teigia, kad ieškovė iki šiol nėra grąžinusi neva pasaugai perduotų 100 000 Eur, dėl to reikalauja iš ieškovės priteisti 100 000 Eur ir palūkanas. Šių prieštaravimų, t. y. ar ieškovė jau grąžino pasaugai perduotus pinigus, ar jie turėtų būti priteisti teismo sprendimu patenkinus priešieškinio reikalavimą, teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo pašalinti ir jų pagrįsti.
35. Esminiu argumentu, kuriuo grindžiamas priešieškinis atsakovė nurodo tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesį buvo sustabdyta AB „Snoras“ banko veikla, paskelbtas banko bankrotas, dalis turėtų piniginių lėšų buvo laikoma minėtame banke, todėl, pasitarusi su dukromis, nusprendė, kad geriausias būdas apsaugoti dalį piniginių lėšų (100 000 Eur) – laikinai pervesti pasaugoti dukrai A. L. į banką Suomijoje.
36. Teismo vertinimu, argumentą dėl susirūpinimo pinigų saugojimu Lietuvos bankuose paneigia tai, kad tuo pačiu laikotarpiu ieškovė laikė itin dideles sumas kituose Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Danske Bank sąskaitoje atsakovė turėjo (duomenys neskelbtini), Ūkio banke – (duomenys neskelbtini), Šiaulių banke – (duomenys neskelbtini), SEB banke – (duomenys neskelbtini).
37. Be to, atsakovė Suomijos banke laikomais ieškovės sąskaitoje buvusiais pinigais nesidomėjo, nutrūkus ieškovės santuokai, ji grįžo į Lietuvą, Suomijos banke buvusi sąskaita buvo uždaryta, o Suomijos banke turėtos lėšos dalimis pervestos į Lietuvos bankus, ieškovė jomis disponavo savo nuožiūra, kaip savais. Vertinant protingo žmogaus požiūriu, jeigu atsakovei būtų buvęs svarbus piniginių lėšų laikymas būtent Suomijos ar kitos užsienio valstybės banke, taip pat būtų pasirūpinta ir kitais pinigais ar siekiama juos laikyti itin aukštą patikimumo reitingą turinčiuose užsienio bankuose. Svarbu ir tai, kad dalis Lietuvoje veikiančių bankų (Danske Bank ir SEB bankas, kuriuose atsakovė turėjo sąskaitas ir laikė pinigus) buvo užsienio valstybių bankai, tame tarpe ir Suomijos, o Lietuvoje veikė jų filialai, todėl saugumo prasme buvo tos pačios sąlygos, kaip ir Suomijoje veikiančiame banke.
38. Akcentuotina kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Byloje nagrinėjamu atveju, notariškai patvirtinus 2011 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartį, piniginės lėšos buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, t. y. ginčijamas sandoris buvo įvykdytas tą pačią dieną, t. y. atsirado dovanojimo sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai: dovanotojas padovanojo, o apdovanotasis dovaną priėmė (CK 6.465 straipsnio 1 dalis, 6.468 straipsnio 1 dalis).
39. Vertinant byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymus dėl sandorio šalių elgesio pasirašant dovanojimo sutartį motyvų ir tikslų, teismo nuomone, šioje byloje labai svarbu tai, kad ieškovė ir atsakovė yra dukra ir motina, po sutuoktinio mirties paveldėjusi labai didelės vertės turtą. Atsakovė, kaip ji įvardija, kartu su sutuoktiniu, turėdami finansines galimybes, siekė dukroms suteikti patikimą finansinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai. Abiem dukroms buvo nupirkti butai prestižiniame rajone Vilniuje, kaip įvardija atsakovė „duoti kraičiai“, perkamas kitas turtas (automobiliai), finansiškai rūpinamasi anūkais, planuojama leisti neterminuotai gyventi naujai įrengtame, specialiai ieškovės šeimai pritaikytame bute. Akivaizdu, kad iki konflikto kilimo (antrosios ieškovės santuokos) atsakovė savo iniciatyva, nedarydama skaičiavimų dėl proporcingumo, kiek skiriama vienai ar kitai dukrai, jas finansiškai rėmė. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad dovanojimo sutartimi padovanoti pinigai buvo skirti ieškovei kaip dovana, kadangi gyvenant užsienyje ji išlaikė savo šeimą be motinos finansinės paramos, sutuoktinių santykiai tuo metu buvo konfliktiški, kas galėjo turėti įtakos šeimos finansinei gerovei (CPK 185 straipsnis). Svarbu ir tai, kad 2011 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi ieškovė (kaip ir kita atsakovės dukra) padovanojo atsakovei visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines bei neturtines teises likusias po tėvo A. Ž. mirties. Taigi, esant nepalankiai situacijai dukros šeimoje, motinos sprendimas, esant pačiai labai gerai finansiškai aprūpintai (be nekilnojamojo turto, sąskaitose bankuose ji turėjo virš 600 000 Eur) dovanoti 100 000 Eur dukrai, žmogiškąja prasme yra suprantamas ir priimtinas.
40. Įvertinus nurodytą, konstatuotina, kad ieškovė ir atsakovė J. Ž., pasirašant ginčo dovanojimo sutartį, nebuvo padariusios kito susitarimo, atspindinčio jų tikruosius ketinimus, t. y. susitarimo dėl piniginių lėšų pasaugojimo. Teismo vertinimu, atsakovė J. Ž. savo valia nusprendė padovanoti pinigus ieškovei, kuri dovaną priėmė, o šalys sutartį patvirtino notariškai.
41. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, priešieškinio reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį pasaugos sutartimi, priteisiant iš ieškovės atsakovei J. Ž. 100 000 Eur atmetamas.
42. Atmetus priešieškinio reikalavimus dėl 2011 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia, pripažįstant sutartį pasaugos sutartimi, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo, kadangi reikalavimai dėl palūkanų prieisimo galėjo būti nagrinėjami tik patenkinus atsakovės pareikštus reikalavimus dėl sandorio negaliojimo ir sandorio pripažinimo.
43. Įvertinus anksčiau minėtus argumentus, ieškovei iš atsakovės priteisina 117 882,56 Eur skolos (CK 6.873 straipsnio 1, 2 dalis).
Dėl palūkanų priteisimo
44. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 21 365,12 Eur palūkanų, t. y. 5 procentų dydžio palūkanas nuo laiku negrąžintos paskolos už 608 kalendorines dienas (t. y. iki 2020 m. balandžio 30 d.).
45. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Pagrindas priteisti palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu. CK 6.210 straipsnyje nustatytos penkių procentų metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
46. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nurodo, kad, nesant šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties metu; šio straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanų mokėjimo terminas, o 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad, paskolos dalykui esant pinigams, paskola yra atlygintinė. CK 6.873 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu paskolos sutartis nenustato ką kita.
47. 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovei pareiškus pretenziją atsakovei J. Ž. dėl 256 905 Eur skolos grąžinimo, todėl laikytina, jog pareikalavus skolą grąžinti per 30 dienų nuo 2019 m. lapkričio 8 d. skolos grąžinimo terminas pasibaigė po 30 dienų, t. y. 2019 m. gruodžio 8 d. Pažymėtina tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovė, skolindama pinigus atsakovei, neturėjo lūkesčių gauti palūkanas už paskolintus pinigus, kadangi lūkestis buvo kitas – gyventi įrengtame bute, taip pasigerinant buities sąlygas savo šeimai.
48. Taigi, nesant šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio, 5 procentų įstatyminės palūkanos skaičiuotinos nuo 2019 m. gruodžio 8 d. (reikalavimo grąžinti skolos sumą termino pabaigos) iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. ieškinio pateikimo teismui dienos (144 dienos) ir sudaro 5 057,82 Eur (256 403,76 x (144/365) x 5 proc. (0,05) = 5 057,82 Eur). Įvertinus nurodytą, ieškovei iš atsakovės J. Ž. priteistina 5 057,82 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
49. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškovė patikslintu reikalavimu prašė priteisti įstatymines palūkanas, todėl, vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 117 882,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Dėl bylos nutraukino patikslinto ieškinio atsisakymo dalyje
50. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo patikslinto ieškinio dalies reikalavimų, t. y. reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovių 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją.
51. Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Jo atsisakymas kartu reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Asmens galimybė disponuoti turima materialiąja subjektine teise yra absoliuti ir, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, ribojama, jeigu toks atsisakymas prieštarauja įstatymui. Atsižvelgiant į disponavimo savo materialiąja subjektine teise prigimtį, įstatymas numato, jog pareikšto ieškinio galima atsisakyti esant bet kuriai proceso stadijai. Spręsdamas klausimą, ar priimti pareikšto ieškinio atsisakymą, teismas privalo patikrinti, ar tai neprieštarauja įstatymams.
52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisako ieškinio ir jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, teismui nenustačius aplinkybių, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, atsisakymas nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovių 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad nutraukus bylą šioje dalyje, ieškovė nereiškia reikalavimų J. Ž.-V.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. L. prašė ieškiniu priteisti iš atsakovės J. Ž. 256 511,76 Eur skolos ir 21 365,12 Eur palūkanų (bendrai 277 876,88 Eur), taip pat buvo prašoma pripažinti negaliojančia atsakovių J. Ž. ir J. Ž.-V. 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą ir 2019 m. gegužės 8 d. įregistruotą VĮ Registrų centras dovanojimo sandorį bei taikyti restituciją (turtinis reikalavimas 199 000 Eur sumai). Bylos nagrinėjimo metu (po ieškinio pateikimo) atsakovė J. Ž. sumokėjo ieškovei 138 521,20 Eur, dėl to ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovių 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją. Ieškovė taip pat pripažino, kad 108 Eur reikalautos skolos suma yra nepagrįsta. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 117 882,56 Eur skolos ir 5 057,82 Eur palūkanų, t. y. iš viso 122 940,38 Eur, likusi atmestų reikalavimų suma 16 415,30 Eur (277 876,88 Eur -138521,20 Eur -122940,38 Eur).
55. Taip pat byloje buvo pareikštas turtinis reikalavimas dėl buto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (2020 m. gegužės 12 d. nutartimi toks reikalavimas pripažintas turtiniu – 199 000 Eur ieškinio suma). Kaip minėta, šio reikalavimo ieškovė atsisakė, kai atsakovė J. Ž. sumokėjo ieškovei 138 521,20 Eur.
56. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, taip pat įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; kt.).
57. Teismo vertinimu, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl bylos nagrinėjimo metu atsakovės J. Ž. sumokėtos ieškovei 138 521,20 Eur sumos. Pažymėtina, kad ieškinys šio reikalavimo dalyje buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovei pradėjus aktyviai spręsti skolos grąžinimo klausimą, atsakovė J. Ž., jai priklausančius butus (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovei J. Ž.-V., siekdama išvengti skolos sumokėjimo. Kaip byloje nustatyta, atsakovė J. Ž. buvo skolinga ieškovei ženklias sumas (viršijančias nurodytų butų vertes), dėl to toks ginčytas sandoris galėjo būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį (jeigu būtų nustatytos ir kitos būtinosios Actio Pauliana sąlygos), toks reikalavimas buvo tikėtinai pagrįstas. Atsakovei sumokėjus nurodytą sumą, ieškovei išnyko poreikis ginčyti minėtą sandorį, dėl to kaltė (atsakomybė) dėl proceso ir šio reikalavimo dalyje tenka atsakovei J. Ž..
58. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, kad ieškinio sumai buvus 476 876,88 Eur (277 876,88 Eur+199 000Eur), pagrįsti reikalavimai atsakovės J. Ž. atžvilgiu buvo 460 461,58 Eur sumai (t. y. 96,56 proc. reikalavimų), nepagrįsti 16 415,30 Eur sumai (t. y. 3,44 proc. reikalavimų). Priešieškinio reikalavimai buvo atmesti visa apimtimi.
59. Ieškovė prašo priteisti 7 152,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 000 Eur išlaidos už teisinę pagalbą ir 3 152,27 Eur kitos išlaidos (3 065 Eur sumokėtas žyminis mokestis; 15 Eur sumokėta akcinei bendrovei SEB bankui už pažymos pagal teismo liudijimą pateikimą; 8,81 Eur sumokėta notarui už dokumentų pagal teismo liudijimą pateikimą; 57,67 Eur sumokėta Valstybės įmonei Registrų centrui už butų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijų pateikimą; 5,79 Eur sumokėta Valstybės įmonei Registrų centrui už GRT pažymos pateikimą). Atsakovės prašo priteisti iš ieškovės 5 988 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4000 Eur išlaidos už teisinę pagalbą ir 1 988 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
60. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė atsisakė reikalavimo dėl buto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, už kurį mokėtinas žyminis mokestis – 2 468 Eur. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, dėl to ieškovei grąžintina 1 851 Eur žyminio mokesčio. Dėl to ieškovei negrąžinta sumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 1 214 Eur (3 065 Eur -1861 Eur =1 214 Eur).
61. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovės prašo priteisti 1 988 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, pateikė teismui įrodymą, kad 2020 m. birželio 23 d. atsakovė J. Ž.-V. sumokėjo 1 988 Eur žyminį mokestį, tačiau už priešieškinį reikėjo sumokėti 1 749 Eur žyminį mokestį, kuris ir buvo užskaitytas byloje, dėl to byloje susidarė 239 Eur žyminio mokesčio permoka, kuri grąžinama atsakovei J. Ž.-V.. Likęs reikalavimas dėl žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį, priteisimo nepriteistinas, kadangi priešieškinio reikalavimai buvo atmesti.
62. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų už teisinę pagalbą dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinio dokumento pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės šių bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Teismo vertinimu, šiuo atveju šalių nurodytos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstos ir protingos, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, taip pat išlaikytas advokatų lygiavertiškumas (kadangi patirtos vienodo dydžio išlaidos už teisines paslaugas). Teismas taip pat sutinka su ieškovės nurodytomis kitomis patirtomis išlaidomis (15 Eur sumokėta akcinei bendrovei SEB bankui už pažymos pagal teismo liudijimą pateikimą; 8,81 Eur sumokėta notarui už dokumentų pagal teismo liudijimą pateikimą; 57,67 Eur sumokėta Valstybės įmonei Registrų centrui už butų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijų pateikimą; 5,79 Eur sumokėta Valstybės įmonei Registrų centrui už GRT pažymos pateikimą), kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais.
63. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė patyrė 5 301,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (4000 Eur už teisines paslaugas ir 1 301,27 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos). A. J. Žukienė patyrė 4 000 Eur išlaidų už teisines paslaugas (išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį, atmetus priešieškinį, laikomos nepagrįstomis), dėl to byloje tenkinus 96,56 proc. ieškinio reikalavimų ir atmetus 3,44 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės J. Ž. priteistina 5 118,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei J. Ž. iš ieškovės priteistina 137,60 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės J. Ž. priteistina 4 981,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
64. 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi teismas atidėjo ieškovei dalies žyminio mokesčio (2 500 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, dėl to, atsižvelgus į priteistų ir atmestų reikalavimų proporcijas, valstybės naudai iš ieškovės A. L. priteistina 86 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės J. Ž. 2 414 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 117 882,56 Eur (šimtas septyniolika tūkstančių aštuoni šimtai aštuoniasdešimt du Eur 56 ct) Eur skolos, 5 057,82 Eur (penki tūkstančiai penkiasdešimt septyni Eur 82 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (122 940,38 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 981,31 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt vienas Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1214 Eur (tūkstantis du šimtai keturiolika Eur) žyminio mokesčio (sumokėto 2020 m. gegužės 22 d.).
Grąžinti atsakovei J. Ž.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) 239 Eur (du šimtai trisdešimt devyni Eur) žyminio mokesčio permokos (sumokėto 2020 m. birželio 23 d.).
Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 86 Eur (aštuoniasdešimt šeši Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2 414 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai keturiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovių 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.