Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei V. A. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, davė papildomus paaiškinimus. Patikslino pirmąjį ieškinio reikalavimą tiksliai nurodydami, jog prašo teismo pripažinti, kad atsakovė V. A. pažeidė Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punkto reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad ginčai tarp kaimynų tęsiasi nuo 2014 – 2015 metų, ieškovas nuolat prašydavo atsakovės ir jos brolio apkarpyti kaukazinių slyvų gyvatvorę, kuri trukdė statytis tvorą. Nurodė, kad kartais pats apgenėdavo šakas iš savo sklypo ribos, kelis kartus rašė skundus į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, tačiau atsakovė ir toliau netvarko augalų, augančių prie pat kaimynų sklypų ribos. Pripažino, kad pareiškus ieškinį teisme, atsakovė išpjovė kaukazines slyvas, tačiau toliau palaiko ieškinio reikalavimus, nes kaukazinės slyvos atželia, auga ūgliai, šiuo metu ataugę apie 1 metrą, todėl esant konfliktiniams santykiams tarp kaimynų, mano, jog vien tik gyvatvorės išpjovimas nepadės, toliau bus pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę iškasti kaukazines slyvas ir perkelti jas ne arčiau nei 1 metro atstumu nuo kaimynų sklypų ribos. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad dabar yra žiemos laikotarpis, prašo teismo įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę nustatant protingą terminą iki vasaros pradžios, t. y. iki birželio 1 d.

Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažino, kad gyvatvorė buvo per aukšta. Patvirtino, kad jai nuvykus į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, sužinojo, kad gyvatvorė neturi būti aukštesnė nei 1,3 metro, tačiau atkreipė dėmesį, jog šį reikalavimą jau įvykdė visiškai, išpjaunant gyvatvorę 2019 metų liepos mėnesį. Nurodo, kad gyvatvorė nė kiek neatželia, kaukazinės slyvos išpjautos palei pat žemę, nėra ko perkėlinėti toliau nuo žemės sklypų ribos, nieko nebelikę, todėl nesupranta, kodėl toliau vyksta bylinėjimasis teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Bylos medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra besiribojančių žemės sklypų savininkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui G. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. psl. 18). G. T. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovei V. A. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (b. psl. 5). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalies savininke tapo 2017 metais, mirus atsakovės broliui M. J. Šalys neginčijo ir teismas laiko nustatyta, kad tuo metu atsakovės broliui M. J. priklausančiame žemės sklype apie 2005-2006 metus atsakovė, kartu su broliu pasodino kaukazinių slyvų gyvatvorę. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad kaimynai sodindami gyvatvorę į ieškovą sutikimo nesikreipė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. rašte į G. T. 2019 m. kovo 25 d. pranešimą konstatuotos aplinkybės, jog atliekant patikrinimą, buvo nustatyta, kad geltonųjų slyvų gyvatvorė tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribos sodinta maždaug prieš 8 metus laiko ir yra apie 4 metrus aukščio, todėl pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.5.2. punkto reikalavimai (gyvatvorė – ne arčiau kaip 1 metro atstumu nuo kaimyno sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 metrų, išskyrus pietinę (tarp 135 ir 225 laipsnių) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 metrų aukščio). (duomenys neskelbtini) sklypo savininkei išsiųstas reikalavimas gyvatvorę iškarpyti iki reikiamo aukščio (b. psl. 7). Antstolės V. D. 2019 m. liepos 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog ties žemės sklypų riba, kaimynės V. A. pusėje dalies augančių medžių viršutinė dalis patenka į ieškovo žemės sklypą. Keliose skirtingose vietose užfiksuoti atsakovės medžių kamienų atstumai iki žemės sklypo riba einančio pamato: nuo medžio kamieno iki pamato krašto apie 27 cm, iki pamato vidurio apie 40 cm, nuo medžio kamieno iki pamato krašto apie 10 cm, iki pamato vidurio apie 25 cm. Taip pat konstatuota, kad atsakovės sklype augančių medžių aukštis siekia daugiau nei 5 metrus (b. psl. 10-16). Tiek ieškovo, tiek atsakovės į bylą teiktos foto nuotraukos, bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2019 m. liepos gale kaukazinės slyvos atsakovės žemės sklype buvo nupjautos.

Dėl ginčo esmės.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl atsakovės sklype augančių želdinių. Ieškovas reiškia reikalavimą gretimo sklypo savininkui pašalinti arba perkelti želdinius, kurie auga arčiau nei 1 metras nuo žemės sklypų ribų. Ieškovas teigia, jog dėl atsakovės netinkamai prižiūrimų želdinių, ieškovas patiria nepatogumus, negali statyti tvoros, augančių kaukazinių slyvų šakos patenka į jo žemės sklypo pusę, mano, kad tai jo savininko teisių pažeidimas. Pažymi, kad net ir išpjautos kaukazinės slyvos pažeidžia jo, kaip žemės sklypo savininko teises, nes augalai pasodinti arti žemės sklypų ribos, jie greit atželia, todėl galutinai neiškasus su visomis šaknimis kaukazinių slyvų gyvatvorės ir toliau bus pažeidinėjamos ieškovo nuosavybės teisės. Atsakovė ginčija ieškovo reikalavimą, mano, kad jis nepagrįstas, nes kaukazinės slyvos jau yra išpjautos ir dėl to ieškovo teisės nėra pažeidžiamos.

Ieškovo pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas.

Dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punktą.

Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo pripažinti, kad atsakovė V. A. pažeidė Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 (toliau – Taisyklės), 5.1, 5.2, 5.3 punktų reikalavimus, vėliau patikslinęs, kad kalbama tik apie Taisyklių 5.2 punkto reikalavimą.

Taisyklių 5 punkte numatyta, kad medžiai ir krūmai veisiami: 5.1. medžiai – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m – 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių; 5.2. medžiai – ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 1,5 m atstumu nuo pastatų (išskyrus nurodytus 5.1 papunktyje) sienų; 5.3. medžiai – 4 m atstumu nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų; 5.4. medžiai – ne arčiau kaip 3 m atstumu, krūmai – 1 m atstumu nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Ieškovo iškeltas savarankiškas reikalavimas pripažinti, jog pažeistas vienas iš Taisyklių punktų, nedarys tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas konstatavimas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl negali būti savarankišku ginčo teisme dalyku. Ieškovas remdamasis konkrečiomis Taisyklėmis gali įrodinėti, kaip pažeidžiamos jo, kaip žemės sklypo savininko teisės, nurodyti kaip konkrečiai trukdoma naudotis jam asmenine nuosavybės teise priklausančiu turtu ir taip reiškiant negatorinį ieškinį prašyti pašalinti nurodytus nuosavybės teisės pažeidimus, tačiau būtent taip nuosavybės teises ieškovas gina reikšdamas antrąjį ieškinio reikalavimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismui konstatavus, jog teismo pripažinimas, kad pažeistas Taisyklių 5.2 punktas jokių materialinių pasekmių ieškovui ir atsakovei nesukels, civilinė byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punktą nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 239 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, auginti ją ne aukštesnę kaip 2 metrų aukščio.

Antruoju reikalavimu ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę perkelti kaukazinių slyvų gyvatvorę toliau nei 1 metro atstumas nuo jo žemės sklypo ribos ir auginti ne aukštesnę nei 2 metrų aukščio, nes atsakovės netvarkoma gyvatvorė jam trukdo tinkamai naudotis savo sklypu. Pagrindinius nepatogumus ieškovas nurodo kaip atsakovės nesirūpinimą želdiniais, kaukazinės slyvos atsakovės nebuvo karpomos, be to nurodė, jog kaukazines slyvas buvo apsiviję vijokliai. Tanki kaukazinių slyvų ir vijoklių siena nustelbia ieškovo sklypą, jame negali augti augalai. Posėdžio metu nurodė, jog ant sklypo ribų jau keletą metų stato tvorą. Iki slyvų gyvatvorės tvora jau yra pastatyta, o nedidelis plotas, prie kurio auga kaukazinės slyvos negali būti sutvarkytas, nėra galimybių užbaigti tvorą, atsakovės augalai trukdo. Pagal Taisyklių 5.5. punktą medžiai ir krūmai veisiami šių taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog remiasi Taisyklių priede nurodytu atstumu, pagal kurį gyvatvorė skirianti kaimyninius sklypus gali būti formuojama iki 1,3 metrų aukščio, o mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 1 metras. Atsakovė pripažino šį reikalavimą, kaip nurodė teismo posėdžio metu, tokius pačius nurodymus (gyvatvorę auginti ne aukštesnę nei 1,3 metrų aukščio) jai pasakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotoja, todėl jį įvykdė nurodymus visiškai išpjaudama kaukazinių slyvų gyvatvorę 2019 metų liepos 30 dieną.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Kiekvienu atveju šie reikalavimai būna detalizuoti, pritaikyti konkrečiai situacijai, kad priimant ir vykdant teismo sprendimą būtų aišku, kokie veiksmai turi būti atliekami ar nuo ko turi būti susilaikoma, kad savininko teisės ir interesai būtų veiksmingai apginti. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36).

Pažymėtina, kad savininkas, gindamas nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo teisės netekimu, gali pareikšti negatorinį ieškinį tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimų sukeltos pasekmės. Pašalinus nuosavybės teisės pažeidimus, išnyksta pagrindas negatoriniam ieškiniui reikšti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2002). Ieškovas patvirtino, jog kaukazinės slyvos yra išpjautos 2019 m. liepos 30 d. Nuo šios dienos ieškovo sklypas nėra užgožiamas augalų sienos iš kaukazinių slyvų ir vijoklių, ieškovo sklype gali būti auginami augalai, ieškovui nesudaromos kliūtys statyti tvorą, t. y. ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, jog nuo 2019 m. liepos 30 d. jam vis dar trukdoma naudotis žemės sklypu. Ieškovas, bei liudytoja S. K., kuri yra ieškovo ir atsakovės kaimynė, nurodė, jog nupjautų slyvų vietoje auga nauji ūgliai, todėl tuo remdamasis ieškovas toliau prašo teismo ginti jo pažeistas teises ir įpareigoti atsakovę iškasti kaukazinių slyvų šaknis, persodinti jas ne arčiau kaip 1 metro atstumu arba atsakovei sodinti naują gyvatvorę, tačiau taip pat ne arčiau kaip 1 metras nuo sklypų ribos. Ieškovas paaiškino, kad atsakovę būtina įpareigoti išsikasti kaukazinių slyvų šaknis, nes santykiai tarp kaimynų yra itin konfliktiški, ateityje gyvatvorė vėl gali ataugti, tikėtina, kad atsakovė ir vėl netvarkys savo sklype esančių želdinių ir tai pažeis ieškovo teises tinkamai naudotis savo žemės sklypu. Byloje pateikti įrodymai (foto nuotraukos), patvirtina, kad išpjovus kaukazines slyvas tarp ieškovo ir atsakovės sklypų nėra jokių želdinių. Ieškovo teiginiai, jog išpjauta gyvatvorė vėl ataugs ir trukdys ieškovui sietini su ateitimi, siekiant prevenciškai išvengti galinčių kilti konfliktų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jam ir toliau trukdoma naudotis jo žemės sklypu, kad paliktos kaukazinių slyvų šaknys ardo jo nuosavybę, trukdo statyti tvorą ar auginti augalus. Ieškovo teiginiai, jog gyvatvorė ataugusi apie 1 metrą nepatvirtinti jokiais įrodymais, priešingai atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad kiemas tvarkomas, pjaunama žolė, todėl nėra jokių kaukazinių slyvų ataugų, ieškovas teismo posėdžio metu taip pat iškėlė abejones jog gal kartą buvo nupjauti ūgliai. Liudytojos S. K. parodymais nustatyta, kad slyvos atauginėja, tačiau negali tiksliai pasakyti kiek kartų buvo nupjautos atžalos. Atsakovė privalo prižiūrėti savo sklype esančius želdinius taip, kad nekenktų ieškovo sklypui. Ieškovas neįrodė, jog nuo 2019 m. liepos 30 d. atsakovė pažeidžia savo pareigas prižiūrėti tinkamai želdinius. Dėl aprašytų aplinkybių šiuo metu nėra pagrindo šį ieškinio reikalavimą patenkinti. Išnykus negatorinio ieškinio pagrindui, jis atmetamas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. rašte, tiek Antstolės V. D. 2019 m. liepos 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos neginčijamos aplinkybės, jog ieškovo nuosavybės teisės buvo pažeidžiamos, atsakovė buvo įpareigota tinkamai pasirūpinti želdiniais, tačiau to laiku nepadarė, ieškovas buvo priverstas pažeistas teises ginti teisme pareikšdamas ieškinį. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 17 d., t. y. atsakovė kaukazines slyvas išpjovė tik po to kai buvo priimtas ieškovo ieškinys, ieškovo nuosavybės teisės pažeidimus pašalino 2019 m. liepos 30 d., o ieškovas reikšdamas ieškinį patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas patirtas iki nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo.

Ieškovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo – 100 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 750 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 100 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 6,96 Eur išlaidos už VĮ „Registrų centras“ išduotus išrašus (b. psl. 4, 6, 17, 19, 43, 51).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 239, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punktą.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. A. 956,96 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. T. naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.