- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-310-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00073-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- M. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė M. S. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas, ir apeliantas) priteisti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtą 424,00 Eur sumą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje, vaikui priteisti iš atsakovo 4 306,15 Eur išlaikymo įsiskolinimą, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal civilinio proceso metu pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
3. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė takyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 424,00 Eur kas mėnesį mokamimos periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, nustatant, kad išlaikymas privalo būti sumokėtas į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, iki einamojo mėnesio 15 d.
4. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. V., atsakovas išlaikymą teikė, tačiau išlaikymui skirtos sumos buvo įvairios ir nepastovios, todėl teikiamas išlaikymas nėra ir nebuvo pakankamas aprūpinti visus dukros poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. sausio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė iš atsakovo A. V. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 424,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nurodė, kad įstatyme nei minimalus, nei maksimalus išlaikymo dydis nenumatytas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išlaikymo suma negali būti mažesnė už mėnesinį minimalų atlyginimą. Atsižvelgęs į šalių nepilnamečio vaiko amžių (šiuo metu vaikui (duomenys neskelbtini)), preliminariai įvertinęs ieškinyje ir prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodytus vaiko poreikius bei kartu su procesiniais dokumentais pateiktus vaiko poreikius patvirtinančius rašytinius įrodymus, į ieškovės nurodytas aplinkybes, į prašomo priteisti išlaikymo dydį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas vertino, kad iš atsakovo priteistina 424,00 Eur per mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma laikytina protinga, galinti užtikrinti fizinį ir socialinį vaiko vystymąsi per tą laikotarpį iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašo panaikini Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1.1. Apelianto teigimu, ieškovė klaidina teismą, kad šalys bendrą ūkį vedė tik iki (duomenys neskelbtini), nes šalys kartu gyveno iki pat (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovė kartu su šalių vaiku išsikėlė iš atsakovo namų, o iki ieškovės išsikėlimo šalys kartu augino vaiką ir bendromis lėšomis jį išlaikė. Po to, kai ieškovė su vaiku išsikėlė gyventi skyrium, vaikas iš esmės leido tiek pat laiko ir su motina, ir su tėvu, t. y. šalių bendravimas su vaiku vyko pagal 50/50 laiko modelį, todėl abu tėvai iš esmės patyrė analogiško dydžio vaiko išlaikymo išlaidas, negana to, atsakovas reguliariai pervesdavo ieškovei jų sutarto dydžio papildomas vaiko išlaikymui skirtas sumas – nuo 100 Eur iki 250 Eur per mėnesį, mokėjo už vaiko lankomą darželį bei papildomai mokėjo už kitas išlaidas.
1.2. Nurodo, kad 2024 m. šalys mediacijos metu sutarė, kad atsakovas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui mokės po 250 Eur, šalys taikiai sutarė ne tik dėl išlaikymo jų vaikui dydžio, bet ir dėl to, kad atsakovas neatlygintinai perleis ieškovei savo automobilį, kurį jis jai ir perleido.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktame ieškinyje nurodytu teiginiu, kad jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta bei atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda, nes atsakovas reguliariai vaiką pasiima pas save ir tuo laiku jį visiškai išlaiko. Be to, iki kitos privalomosios mediacijos, kuri nepavyko, ieškovė reikalavo, kad atsakovas mokėtų šalių nepilnamečiui vaikui po 350 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutiko padidinti jo mokamą išlaikymą vaikui iki 300 Eur per mėnesį, kurį mokėtų nuo 2026 m., taip pat papildomai prisidėti prie vaiko išlaikymo išlaidų, kuomet vaikas laiką leidžia su tėvu, be to, padengti kitas nenumatytas vaiko išlaikymo išlaidas – už būrelius, rūbus, gydymo išlaidas, tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko. Jau vykstant privalomajai mediacijai ieškovė pasiūlė atsakovui sutarimą dėl išlaikymo vaikui dydžio – po 320 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas pasiliko prie savo siūlymo nuo 2026 m. pradžios pradėti vaiko išlaikymui mokėti po 300 Eur per mėnesį ir nuo 2026 m. sausio 17 d. pradėjo mokėti tokio dydžio išlaikymą šalių vaikui.
1.4. Atsakovo teigimu, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovas iš esmės visą laiką mokėjo ieškovei šalių sutarto dydžio išlaikymą vaikui – po 250 Eur per mėnesį, o nuo 2026 m. pradžios laisvanoriškai padidino išlaikymą vaikui iki 300 Eur per mėnesį, kuris yra vos 20 Eur dydžio suma mažesnis nei ieškovės mediacijos laikotarpiu pasiūlytas 320 Eur išlaikymo dydis. Be to, atsakovas ne tik šalių nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą pakankamo dydžio periodinėmis išmokomis, bet ir reguliariai pasiimdamas vaiką pas save patiria kasdienių vaiko išlaikymo išlaidų, taip pat papildomai prisideda prie kitų nenumatytų vaiko išlaikymo išlaidų – už vaiko darželį, būrelius, rūbus, gydymą ir pan. Teigia, kad bendros atsakovo teikiamo išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui išlaidos per mėnesį realiai viršija minimalų vieno iš tėvų skirtino išlaikymo nepilnamečiui vaikui 358,25 Eur dydį, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytus minimalios mėnesinės algos bei valstybės mokamų išmokų vaikams dydžius.
1.5. Mano, kad atsakovas tokia pat dalimi, kaip ir ieškovė, prisideda prie šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimo ir šiuo atveju jokios grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės šalių nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, nėra.
1.6. Nurodo, kad atsakovas savo namuose šalių nepilnamečiui vaikui įrengė atskirą kambarį, kurį apstatė naujais vaikui skirtais baldais, iki šiol šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų net nėra nustatyta, abu tėvai tarpusavyje dalinasi jų vaiko auginimo, priežiūros ir išlaikymo našta, vaikas turi savo namus ir jaučiasi saugus bei prižiūrėtas tiek motinos, tiek ir tėvo namuose. Mano, kad nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja aplinkybės, įrodančios, jog, nagrinėjamu atveju, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės šalių vaiko teisės.
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą.
2.1. Ieškovės teigimu, atsakovas, siekdamas išvengti išlaikymo įsiskolinimo prievolės, klaidina teismą išgalvodamas tvarkas, kurių nebuvo. Maža to, šioje proceso stadijoje atsakovo nurodytos aplinkybės neturėtų būti vertinamos, kadangi jos neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl aktualiu metu teiktino išlaikymo.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovės nuomone, šioje stadijoje nėra tikslinga kalbėti apie mediacijos procesus, kadangi taikos sutartis nebuvo sudaryta ir patvirtinta teisme. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17 straipsnį, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją.
2.3. Teigia, kad atsakovas teisingai nurodo, jog minimali mėnesinė alga Lietuvoje nuo 2026 m. sausio 1 d. sudaro 1153,00 Eur (po mokesčių 846,96 Eur.) per mėnesį, todėl orientacinis išlaikymo dydis sudarytų 424,00 Eur. Toliau atsakovas atima iš valstybės gaunamus vaiko pinigus. Ieškovė su tuo nesutinka, minėtos išmokos tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos turėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
2.4. Mano, kad pateiktas baldų pirkimo kvitas neįrodo kokie baldai buvo pirkti ir kam tie baldai buvo skirti, todėl ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl laikino išlaikymo.
2.5. Ieškovės nuomone, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiu vaiku, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Atsakovas su savo skundu nepateikė jokių įrodymų, kuriais galima būtų spręsti, kad atsakovas teikia reguliarų ir pastovų kas mėnesinį išlaikymą, todėl laikino išlaikymo priteisimas nebuvo perteklinis ar nepagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl naujų įrodymų
2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
3. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus įrodymus – atsakovo banko sąskaitos išrašus, 2023 – 2024 m. mokėjimus už vaikų darželį, baldų įsigijimą, mediatorės pažymą, ieškovės laišką apie šalių taikų susitarimą dėl išlaikymo vaikui dydžio, šalių susirašinėjimų išklotines.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad visi prieš tai paminėti apelianto pateikti rašytiniai įrodymai 2026 m. vasario 13 d. buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį (DOK-4396) ir buvo priimti į bylą, o teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dar kartą pridėti prie bylos tų pačių įrodymų teismui nėra pagrindo, todėl kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
5. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad jis teikią pastovų išlaikymą dukrai, kuris, jo manymu, patenkina vaiko poreikius, be to, prie vaiko išlaikymo prisideda papildomai, vaiką prižiūrėdamas, mokėdamas už papildomas veiklas ir pan., todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš jo laikiną išlaikymą.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, grindė tuo, kad atsakovas nemoka vaikui reikiamo dydžio išlaikymo, o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašoma laikino išlaikymo suma – 424 Eur, atsižvelgus į minimalios algos orientacinį kriterijų, yra pagrįsta.
8. Pagal kasacinio teismo praktiką, nesant galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje išsamiai nustatyti nei tikrosios tėvų turtinės padėties, nei nepilnamečių vaikų poreikių, teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
9. Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo, atsakovas iš esmės neginčija, kad laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius civilinės bylos nagrinėjimo metu, o nustatant tokių poreikių dydį taikomas orientacinis minimalios algos kriterijus. Kaip nurodoma ir atskirajame skunde, 2026 m. Lietuvoje minimali mėnesinė alga siekia 1153 Eur, o atskaičius mokesčius – 847 Eur, todėl vaiko išlaikymui iš kiekvieno iš tėvų teiktina minimali orientacinė išlaikymo suma – 424 Eur, t. y. tiek, kiek skundžiama nutartimi priteisė teismas. Apeliantas, teigdamas, kad šiuo metu jo teikiamas 300 Eur išlaikymas yra pakankamas minimalių vaiko poreikių tenkinimui, turėjo įrodyti, kad šiuo metu, t. y. bylos nagrinėjimo metu, vaiko poreikiai yra mažesni nei nustatyta minimali mėnesinė alga, tačiau savo teiginių, kad 300 Eur (ženkliai mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos) atsakovo teikiamas išlaikymas šiuo metu, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, yra pakankamas – neįrodė. Pažymėtina, kad būtent tas iš tėvų, kuris mano, jog vaikui yra reikalingas mažesnis nei minimalus išlaikymas, privalo tokius savo argumentus įrodyti (CPK 178 straipsnis).
10. Nors apeliantas nurodo argumentus, kad iš 847 Eur sumos turi būti atskaičiuojamos vaiko iš valstybės gaunamos išmokos (129,50 Eur), atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo išaiškinimai, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant tik laikino išlaikymo priteisimo klausimą ir nenustatinėjant tikrosios tėvų turtinės padėties, iš esmės nevertinant aplinkybių dėl kiekvieno iš tėvų galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo, vaikui teiktino laikino išlaikymo suma pagrįstai nesumažinta valstybės teikiamos išmokos vaikui suma.
11. Apeliantas nurodo ir tokius argumentus, kad vaikas tiek su ieškove, tiek su atsakovu praleidžia pusę laiko, kad, nepaisant to, atsakovas vis tiek perveda ieškovei 300 Eur vaiko išlaikymui, nors taip pat patiria papildomų išlaidų vaiko išlaikymui ir jo patiriamos išlaidos yra kur kas didesnės nei prašomas priteisti laikinas išlaikymas. Visų pirma, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų apie šiuo aktualiu metu patiriamas realias vaiko išlaikymo išlaidas, antra, byloje esantys duomenys, įsiteisėjusi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nutartis, atsakovo argumentų apie 50/50 bendravimą su vaiku nepatvirtina, pvz., minėtoje nutartyje nurodoma, kad atsakovas bendravo su vaiku kovo mėn. 1, 6, 8, 10, 11, 13, 14, 21, 25, 28, 29 dienomis, tik kai kurias dienas vaikas pas atsakovą likdavo per naktį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
12. Pažymėtina, kad klausimai, ar tėvai gali teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, ar prašomas priteisti išlaikymas nėra nepagrįstai per didelis realiems vaiko poreikiams tenkinti, klausimai kiek kuris iš tėvų šiuo metu prisideda prie vaiko išlaikymo, ar iš atsakovo priteistinas išlaikymas turi būti sumažintas atsakovo patiriamomis papildomomis išlaidomis vaikui bus sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės, o spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas siekia užtikrinti tik nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus iki ginčo nagrinėjimo iš esmės, t. y. tik laikinai sureguliuoti išlaikymo teikimo klausimą.
13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas šioje bylos procesinėje stadijoje nepagrindė, kad jo teikiamas 300 Eur išlaikymas vaikui yra pakankamas jo minimaliems poreikiams patenkinti. Todėl, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai yra pagrįstas, o iš atsakovo priteisto 424 Eur laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingas. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikino išlaikymo priteisimo būtinybės ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą procesinį sprendimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (laikino išlaikymo priteisimą), siekdamas laikinai (iki bylos išnagrinėjimo) sureguliuoti esamą situaciją, kad iki sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovo nepilnamečiui vaikui teiktina išlaikymo suma tiek atsakovui, tiek ieškovei būtų tiksli ir aiški bei pakankama vaiko poreikiams patenkinti.
14. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su išlaikymo teikimu iki ieškinio pateikimo, su bendravimo tvarka ar šalių gyvenimo skyriumi pradžios momentu, su mediacijos procese priimtais sprendimais apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
15. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai šiame bylos etape nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t. y. būtinybės ginčo metu laikinai užtikrinti šalių nepilnametei dukrai teisę į reguliarų reikalingą išlaikymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnis). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.