- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-767-479/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06591-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- M. N.
- Ieškovas
- R. N.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Gintautas Daugėla
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-767-479/2010
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-06591-2009-3)
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės įgaliotam atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovui M. N. bei jo įgaliotam atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R.N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, t. y., kad atsakovas M. N. su sūnumi M. N. bendrautų 1 savaitę vaiko žiemos atostogų metu, 1 savaitę vaiko pavasario atostogų metu, 1 mėnesį vaiko vasaros atostogų metu ir 1 savaitę vaiko rudens atostogų metu, atsakovui pasiimant ir grąžinant sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą. Ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo metu (2008-02-15) nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, be kitų sąlygų, buvo nurodyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja be apribojimų pagal išankstinį susitarimą. Nutraukus santuoką nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį teikti vaikui 450 Lt išlaikymą. Ieškovė teigė, kad niekada neprieštaravo, kad atsakovas bendrautų su vaiku, dalyvautų jo ugdyme, tačiau ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės kilo dėl to, kad motina su vaiku ir kita nepilnamete dukra išvyko gyventi ir dirbti į Airiją, kur gyvena jos tėvai, t. y. sūnaus seneliai. Iš pradžių į užsienį vyko tik pasisvečiuoti, tačiau vaikams išreiškus norą ilgiau pasilikti Airijoje, lankyti mokyklą ir ieškovei pavykus susirasti darbą, nusprendė Airijoje pasilikti ilgesniam laikui. Tokį sprendimą ieškovė priėmė šeimos labui, t. y. siekdama maksimaliai patenkinti nepilnamečių vaikų interesus. Abu vaikai lanko mokyklą, o šeštadieniais ir vietinę lietuvių mokyklą, vaikams patinka gyventi Airijoje, nes jie turi geras gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, yra užtikrinta teisė į jų gyvenamąjį būstą, tinkamą laisvalaikį ir poilsį. Vaikų teisės ir interesai yra užtikrinti ir nei G., nei M. grįžti gyventi į Lietuvą nenori. Ieškovė siekdama užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais nekliudo vaikui bendrauti su tėvu, jie kiek tik nori bendrauja ryšio priemonėmis. Ieškovė siūlė atsakovui atvykti pas sūnų, taip pat neprieštaravo, kad per mokyklines atostogas vaikas grįžtų į Lietuvą ir pasisvečiuotų pas atsakovą, jo tėvus, tačiau atsakovas pas sūnų neatvyko, taip pat nesiėmė jokių nepilnamečio vaiko interesus atitinkančių priemonių, kad sūnus galėtų atvykti pasisvečiuoti pas jį. Atsakovas nesiekia įgyvendinti savo pareigos bendrauti su vaiku ir užtikrinti vaiko teisės bendrauti su tėvu. Todėl norėdama užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu ir susidariusią situaciją sureguliuoti, t. y., apibrėžti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kuri atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Atsakovas M. N. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo pakeisti 2008-02-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-68-777/2008 patvirtintos M. N. ir R. N. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1–3 punktus ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu ir kad R. Naudžiūnienė vaiko išlaikymui mokėtų po 550 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, ieškovė pažeidė jo ir Lietuvos pilietybę turinčio jo sūnaus teises, tarp jų, ieškovė pažeidė įsipareigojimą leisti atsakovui netrukdomai bendrauti su sūnumi bei teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodyta, jog sūnus gyvena su motina, kurios gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Atsakovo manymu, ieškovė, visą skyrybų procesą žadėjusi gyventi Lietuvoje, vos pasibaigus bylai slapta nuo atsakovo išveždama vaiką į užsienio šalį, padarė didelę žalą vaikui ir atsakovui, nes sūnus faktiškai neteko galimybių bendrauti su tėvu, jis prievarta buvo atskirtas nuo atsakovo ir išvežtas iš Tėvynės. Be to, atsakovas teigia, kad ieškovė nėra pajėgi užtikrinti šalių sūnaus auklėjimą ir normalų ugdymą, ji piktybiškai ignoruoja tėvo ir sūnaus teisę bendrauti, o sūnaus teisę – gyventi Tėvynėje Lietuvoje. Tėvo ir motinos teisės auklėti vaiką yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra Lietuvos pilietis ir jo tėvynė yra Lietuva, į tai, kad jo tėvas gyvena Lietuvoje, turi gyvenamąjį plotą, darbą bei yra pajėgus tinkamai išauklėti ir užauginti sūnų, jo gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, o iš ieškovės priteistinas išlaikymas sūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-07 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – nustatė, kad M. N. su sūnumi M. N. bendrauja vieną savaitę vaiko žiemos atostogų metu, vieną savaitę vaiko pavasario atostogų metu, vieną mėnesį vaiko vasaros atostogų metu ir vieną savaitę vaiko rudens atostogų metu, M. N. pasiimant ir grąžinant sūnų į ieškovės R. N. gyvenamąją vietą; ieškovei iš atsakovo priteisė 3 132 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovo priteisė 9,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas M. N. dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo su sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė sprendimą neįsigilinęs į tikrąją padėtį, nepagrįstai vadovavosi vaiko su psichoterapeute pokalbio Airijoje duomenimis, nors vaikas nebuvo apklaustas teisme ir galima teigi, kad tikroji jo nuomonė taip ir nebuvo išaiškinta, nenustatyta, ar vaiko motina nedarė jam įtakos. Apeliantas pažymi, kad ieškovė savavališkai ir slapta išsivežė sūnų ir atskyrė jį nuo tėvo, apribojo tėvo galimybes bendrauti su sūnumi, todėl vaikas turi būti grąžintas ir jo gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės įgaliotas atstovas adv. E. K. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jo netenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino jo reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš motinos išlaikymą sūnui. Teigia, kad palikus vaiką gyventi su motina, kuri be tėvo žinios ir sutikimo išsivežė vaiką į užsienį, bus pažeistos tiek vaiko, tiek tėvo teisės ir teisėti interesai. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kitas reikalavimas dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo laikytini išvestiniais ir spręstini tik išsprendus klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai ištyrė šiuo klausimu nagrinėtinus aspektus. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Tokio pobūdžio ginčuose tėvui ar motinai negalima teikti privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT CBS kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada palikti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad abu tėvai yra materialiai apsirūpinę bei gali užtikrinti normalias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas. Berniukas šiuo metu yra beveik 8 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)) ir iš byloje pateiktos kvalifikuotos specialistės psichoterapeutės apklausos protokole padarytų išvadų matyti, kad gali suformuoti ir aiškiai išreikšti savo nuomonę. Berniukas nurodo pasiilgęs tėvo ir norintis bendrauti su juo, tačiau teigia nenorintis grįžti gyventi į Lietuvą ir pas tėvą, jam labiau patinka gyventi Airijoje su motina, seserimi ir seneliais. Teismui nėra pagrindo netikėti protokole išdėstytais vaiko pasisakymais ir nesivadovauti šiame protokole padarytomis specialistės išvadomis, nes jos atliktos kompetentingų teismo pareigūnų, nėra nuginčytos ir teismui abejoti, kad apklausiant vaiką jam buvo daroma įtaka ar pan., nėra pagrindo. Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai taip pat teigia, kad vaikui geriau likti gyventi su motina jam jau įprastoje aplinkoje, kurioje jis gyvena antrus metus, yra puikiai adaptavęsis, lanko mokyklą, turi draugų, yra supamas artimųjų. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad motina pasirinko gyvenamąją vietą užsienio valstybėje savaime nereiškia vaiko ir tėvo bendravimo teisių pažeidimo. Ieškovė taip pasielgė siekdama susirasti geriau apmokamą darbą ir suteikti vaikams kuo geresnes gyvenimo sąlygas, be to, byloje surinkti įrodymai, kad ji nedarė ir nedaro tėvui jokių kliūčių bendrauti su sūnumi tiek šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, tiek atvykstant aplankyti sūnaus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas ne nuolat vykdė savo pareigą teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą sūnui ir tai patvirtina, kad ieškovei vienai išlaikyti du nepilnamečius vaikus nebuvo lengva, todėl jos siekis būti kartu su savo tėvais, kurie jai padeda materialiai, negali būti vertinamas neigiamai. Vaiko motinos išvykimas iš Lietuvos taip pat negali būti laikomas neteisėtu, kaip teigia atsakovas, o būtent dėl to, kad tuo atsakovė pažeidė 2008-02-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo ir sutarties dėl jos pasekmių, kuria vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Pažymėtina, kad šiuo sprendimu atsakovė neįsipareigojo nekeisti gyvenamosios vietos ar keitimą derinti su atsakovu. Vien ta aplinkybė, kad santuokos nutraukimo metu ieškovė gyveno Lietuvoje, neapribojo jos galimybių ir konstitucinių teisių laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šios ieškovės teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymo ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą (Konstitucijos 32 str.).
Iš visumos aplinkybių akivaizdu, kad gyvenant su motina sūnui yra užtikrintos normalios sąlygos augti ir tobulėti, jis yra supamas artimų žmonių, todėl staigus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas nustatant ją su tėvu neatitiktų vaiko interesų. Kolegijos vertinimu, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei atsižvelgė į abiejų šalių teises ir teisėtus interesus, pagrįstai vadovavosi prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais. Dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių ginčo iš esmės nėra, teismas patvirtino abiem šalims priimtiną bei vaiko interesus labiausiai atitinkantį variantą, todėl kolegija dėl šios tvarkos nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas galioti.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš jo ieškovei priteistina atlyginti jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.). Byloje pateikti įrodymai, jog R. N. už adv. E. Karbausko teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 600 Lt. Atsižvelgdama į ieškovės atstovo parengto procesinio dokumento pobūdį, jo apimtį ir sudėtingumą, taip pat posėdžių apeliacinės instancijos teisme kiekį ir jų trukmę, kolegija šių išlaidų atlyginimą mažina iki 1 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-07 sprendimą palikti nepakeistą.
Iš M. N. priteisti R. N. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.