Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-2182-1114/2026 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00820-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.2.2; 55.1.3

2026 m. kovo 26 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. L. ir A. L. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjų G. L. ir A. L. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2025-06-17 raštą Nr. T17-859 (5.1.48 Mr) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę (merą) priimti sprendimą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; esant būtinumui išskirti teritorijas susisiekimo ir inžinerinių infrastruktūrų plėtrai; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis bei 726,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą parengiant skundą teismui. Pareiškėjai skunde paaiškino:

1.1. Pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties Žemės sklypas.

1.2. Pareiškėjai 2023-12-04 prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Merą, prašydami organizuoti Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (projekto tikslai: pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; esant būtinumui išskirti teritorijas susisiekimo ir inžineriniu infrastruktūrų plėtrai)

1.3. Meras 2024-04-15 raštu Nr. T17-575 (5.1.23 Mr) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, motyvuodamas tuo, kad esamos suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros (esamo suprojektuoto privažiavimo iki sklypo) nepakanka, todėl būtina suplanuoti pakankamą patekimą, ir tam būtina rengti detalųjį planą. Pareiškėjai dėl Mero 2024-04-15 rašto Nr. T17-575 (5.1.23 Mr) pateikė skundą Regionų administraciniam teismui, kuris 2025-04-09 sprendimu pareiškėjų skundą tenkino. Vykdydamas minėtą teismo sprendimą, Meras priėmė šiuo skundu skundžiamą Raštą. Lyginant ankstesniame Mero 2024-04-15 rašte Nr. T17-575 (5.1.23 Mr) nurodytus motyvus su skundžiamame Rašte nurodytais motyvais, matyti, kad esminių skirtumų tarp motyvų nėra.

1.4. Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, nuo kurių įrodinėjimo pareiškėjai yra atleidžiami, todėl pareiškėjai remiasi Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendime nurodytu tų pačių atsakovės argumentų vertinimu ir papildomai jų nebeįrodinėja.

1.5. Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendime nurodoma, kad LVAT praktikoje pažymėta, jog savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą; todėl nagrinėjamo ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos teisės normos nevertinamos (žr., pvz., LVAT 2021-04-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021). Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjai yra tinkami subjektai inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes jie yra Žemės sklypo bendrasavininkiai; antra, skundžiamame Rašte pareiškėjams nėra nurodyta, kad jie būtų nepateikę kokių nors būtinų dokumentų, reikalingų priimant sprendimą dėl pradėjimo rengti projektą. Taigi, laikytina, kad pareiškėjai yra išpildę ir antrą sąlygą. Teismas minėtame sprendime nurodė, kad byloje ginčas vyksta dėl sprendimo, priimto prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą etape, t. y. pirminiame etape. Iniciatoriaus prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą svarstymo etapo metu patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar jis pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą. Kaip pažymėjo Teismas, Žemės įstatymas ir Taisyklės numato atvejus, kada projektai yra rengiami, tarp kurių ir projektų rengimą, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Taisyklių 2.7 papunktis). Minėtas reguliavimas numato, jog sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir / ar naudojimo būdo keitimas yra savarankiškas atvejis projekto rengimui. Projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams yra nagrinėjama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape. Kaip matyti iš Taisyklių 3 priedo būtent projekto rengimo reikalavimuose yra nurodoma, kokie teritorijų planavimo dokumentai yra taikomi planuojamoje teritorijoje, taip pat nustatomi kiti reikalavimai, kurių turi laikytis projekto rengėjas (LVAT 2022-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-462-821/2022). Atsižvelgiant į tai minėtoje byloje buvo atmesti kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad rengiamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros bei ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą, nes jie yra per ankstyvi.

1.6. Šis minėtoje kitoje byloje pateiktas tų pačių atsakovės argumentų vertinimas taikytinas iš šioje byloje skundžiamame Rašte nurodytai atsakovės pozicijai. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovės argumentai dėl būtinumo projektuoti platesnį privažiavimą būtų pagrįsti, ar ne, bet kuriuo atveju tokie reikalavimai negali būti priežastis atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir galėtų būti aktualūs tik jau šio projekto rengimo metu.

1.7. Minėtoje kitoje byloje teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bylos duomenimis, Žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties (duomenys neskelbtini) funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra ekstensyvaus užstatymo intensyvumo zonoje, kurioje numatyta galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą ? Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, pagal Bendrojo plano sprendinius, pareiškėjų Žemės sklypas (šiuo metu – žemės ūkio paskirties) patenka į suplanuotas vienbučių ir dvibučių namų gyvenamųjų namų teritorijas (urbanizuojama teritorija), kurioje numatyta galimybė pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, numatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Todėl Regionų administracinis teismas konstatavo, kad šiuo aspektu nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.

1.8. Skundžiamame Rašte iš esmės nenurodyta jokia imperatyvi teisės norma, kuri draustų inicijuoti pareiškėjų Žemės sklypo paskirties keitimą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu; taip pat tinkamai nepagrindžia, kad Žemės sklypo paskirtis galėtų būti keičiama tik detaliuoju planavimu.

1.9. Atsakovė teigia, kad pareiškėjų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tiksluose numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą. Tačiau, kaip jau konstatuota Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendime, tokie atsakovės teiginiai, visų pirma, yra nepagrįsti, nes pareiškėjų Prašyme aiškiai nurodyta, kad projekto tikslas yra pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Taigi, pareiškėjai neketina dalinti Žemės sklypo į gyvenamųjų pastatų kvartalą ar kitaip reikšmingai ją išvystyti. Šiuo metu prie pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo privažiavimas yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu; dėl to ginčo nėra. Antra, kaip pažymėjo Regionų administracinis teismas, tokie atsakovės teiginiai taip pat yra per ankstyvi.

1.10. Skundžiamame Rašte išdėstyti motyvai yra nepagrįsti dėl tų pačių Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendime nurodytų motyvų.

1.11. Skundžiamame Rašte nurodoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) aiškinamojo rašto 6.2.8 punkte nurodoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose urbanizuoti (urbanizuojamose) teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių), inicijuojant žemės sklypų formavimą ir/ar pertvarkymą, ir /ar žemės sklypų paskirčių keitimą į kitą paskirtį, turi būti užtikrinta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), atitinkančiu teisės aktuose apibrėžtus kelių (gatvių) koridoriaus reikalavimus, besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu (gatve). Nesant užtikrintam susisiekimui su pertvarkomu žemės sklypu/ais ir siekiant vystyti teritoriją (urbanizuoti), turi būti rengiamas teritorijos kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, apimantis vietinės ir/ar valstybinės reikšmės kelius (gatves) ir pertvarkomus sklypus, bet ne mažesnė teritorija nei numatyta teisės aktų reikalavimuose. Rengiant detaliuosius planus ir žemėtvarkos projektus infrastruktūros koridoriai/ žemės sklypai infrastruktūros koridoriams turi būti formuojami pagal teisės aktuose nustatytus kelių (gatvių) techninius parametrus. Servitutai gali būti numatomi tik pertvarkomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose, kaip 50 arų.

1.12. Tačiau šis argumentais nekeičia Rašto pagrįstumo ir teisinio jo vertinimo dėl šių priežasčių.

1.12.1. Pirma, kaip konstatuota Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendime, projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams yra nagrinėjama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape, todėl tokie argumentai negali būti pagrindas iš viso atsisakyti pradėti procedūrą, jeigu tam yra visos kitos teisės aktuose numatytos prielaidos.

1.12.2. Antra, pagal Rašte nurodomą Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto nuostatą, inicijuojant žemės sklypų formavimą ir/ar pertvarkymą, ir /ar žemės sklypų paskirčių keitimą į kitą paskirtį turi būti užtikrinta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), atitinkančiu teisės aktuose apibrėžtus kelių (gatvių) koridoriaus reikalavimus, besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu (gatve), tik Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose urbanizuoti (urbanizuojamose) teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad būtent patekimui į pareiškėjų Žemės sklypą inžinerinė infrastruktūra yra suprojektuota (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriame numatytas 6 m pločio privažiavimo kelias iki Žemės sklypo. Taigi, privažiavimo sprendiniai jau yra numatyti, todėl taikant minėtą Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto nuostatą, joje numatyti reikalavimai šiuo atveju yra neaktualūs.

1.12.3. Trečia, Rašte atsakovė nutyli, kad Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto nuostata bendrajame plane atsirado tik 2025-01-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-34 patvirtinus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūras. Prieš tai galiojusioje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020-08-20 sprendimu T11-333 patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano redakcijoje tokių nuostatų nebuvo.

1.13. Mero 2024-04-15 raštas Nr.T17-575 (5.1.23 Mr) ir skundžiamas Raštas savo motyvais iš esmės yra identiški, išskyrus minėtą nuorodą į Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto nuostatą. Todėl jeigu būtų daroma išvada, kad būtent dėl šios naujos nuostatos pareiškėjų Prašymas tampa netenkintinu, tai reikštų, kad iki tol nebuvo jokių teisinių kliūčių pareiškėjų Prašymui tenkinti. Tai taip pat reikštų, kad atsakovė net tris kartus nepagrįstai atsisakė tenkinti pagrįstą pareiškėjų prašymą, kol galiausiai pati padarė tokiam neteisėtam savo elgesiui pateisinti reikalingus Bendrojo plano pakeitimus. Toks atsakovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo padėtimi ir galiomis, nes tokie Bendrojo plano pakeitimai, juose pateiktos formuluotės, jų priėmimo momentas akivaizdžiai rodo, kad šie norminio teisės akto pakeitimai buvo priimti išimtinai pareiškėjų atžvilgiu. Tokiu būdu atsakovė savo neteisėtą veikimą siektų pateisinti savo pačios priimtu kitu sprendimu. Kartu tokiu būdu būtų paneigtos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, pažeisti jų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, kadangi jie Prašymą atsakovei pateikė dar galiojant iki Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto priėmimo buvusiam reguliavimui.

1.14. Visgi, kaip minėta, Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto nuostata netaikytina Prašymo nagrinėjimo stadijoje, o joje numatyti ribojimai neaktualūs, nes patekimas į pareiškėjų Žemės sklypą jau yra suplanuotas.

1.15. Papildomai pažymėtina, kad Meras savo poziciją iš esmės grindžia Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 str. 1 d. 1 p. – detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti.

1.16. Kaip matyti iš šios nuostatos, ji taikoma esant šioms sąlygoms: 1) teritorija turi būti urbanizuota arba urbanizuojama; 2) numatomas teritorijos vystymas; 3) numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros; 4) ją reikia planuoti.

1.17. Meras Rašte objektyviai nepagrindžia, kuo remiantis daromos išvados, kad esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros nepakanka Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytiems tikslams. Teisės aktai nepateikia kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama dėl esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros pakankamumo, todėl Rašte dėstomas vertinimas apie jos nepakankamumą privalo būti grindžiamas objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais.

1.18. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų prašomo pradėti rengti projekto tikslai: pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, pareiškėjai neketina dalinti žemės sklypo į gyvenamųjų pastatų kvartalą ar kitaip reikšmingai urbanistiškai išplėsti šią teritoriją.

1.19. Žemės sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), kuris patvirtintas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Prie Žemės sklypo privažiuojama Žemėtvarkos projektu numatytu 6 m pločio privažiuojamuoju keliu, kuriuo patenkama iki pertvarkomo Žemės sklypo. Esamas privažiuojamasis kelias jungiasi su Klaipėdos rajono inventorizuotu vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Apie Žemėtvarkos projektu suprojektuotą privažiavimą 6 metrų pločio keliu patvirtina žinantis ir Meras Rašte, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Meras sprendžia, kad tokio privažiavimo prie Žemės sklypo nepakanka.

1.20. Infrastruktūros nepakankamumą Meras sieja su Kelių įstatymo nuostatomis, numatančiomis gatvės ir kelio sampratas, STR 2.06.04:2014 33 punkto 10 lentelėje nurodytais D kategorijos gatvei taikomais reikalavimais, 32 punkto nuostatomis, kurios numato, jog akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Iš esmės Meras atsisakė tenkinti Prašymą, kadangi ateityje nebus galima užtikrinti sklypo tinkamo naudojimo, nes numatytas privažiuojamasis kelias (6 metrų pločio), neatitinka STR 2.06.04:2014 33 punkto 10 lentelėje nurodytų D kategorijos gatvei taikomų reikalavimų, todėl neužtikrinama galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu. Tačiau tokie argumentai nėra susiję su teritorijos naudojimo režimo pasikeitimu, bet susiję su klausimais dėl infrastruktūros įrengimo ateityje. Meras pripažįsta, kad 6 m pločio kelias priskirtinas inžinerinei infrastruktūrai, nes nurodo, kad esamos infrastruktūros nepakanka, bet įrodymų, jog esama infrastruktūra yra nepakankama siekiant įgyvendinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus, byloje nėra pateikta.

1.21. Taip pat tokiomis išvadomis Klaipėdos rajono savivaldybė prieštarauja pati sau.

1.22. Su Žemės sklypu ribojasi kitas pareiškėjams priklausantis žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie sklypai turi bendrą ribą, jie abu yra suprojektuoti Žemėtvarkos projektu ir į abu šiuos sklypus patenkama per tą patį Žemėtvarkos projekte numatytą 6 m pločio privažiuojamąjį kelią.

1.23. Administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėju prašymu, pradėjo rengti šio greta esančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio planavimo tikslas – padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus žemės sklypus, esant būtinumui suformuoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, daliai sklypų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms.

1.24. Taigi, minėtu įsakymu Klaipėdos rajono savivaldybė, spręsdama iš esmės tą patį klausimą, leido rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą greta esančiam pareiškėjų žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Rengiant šį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą patekimas į teritoriją buvo numatyta tuo pačiu Žemėtvarkos projektu suprojektuotu privažiavimu, kuris, pasak Mero, dabar jau neva yra nepakankamas. Taip pat greta ginčo Žemės sklypo Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu patvirtintas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat numatyta ir leista patekti per ginčo privažiavimą, ir nebuvo nustatyta, kad Žemėtvarkos projektu numatyti privažiavimo sprendiniai būtų nepakankami.

1.25. Tai rodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė taiko dvigubus standartus. Leidžiant rengti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo buvo numatyta suformuoti ne vieną sklypą gyvenamiesiems namas, nebuvo laikoma, kad esama infrastruktūra yra nepakankama, tuo tarpu dabar, kai nedidinamas sklypų skaičius, tik keičiama vieno sklypo paskirtis, jau tas pats privažiavimas laikomas nepakankamu. Visgi, Meras nepagrindžia, kuo remiantis yra daromos išvados, kad Žemėtvarkos projektu suprojektuotas privažiavimas prie Žemės sklypo yra nepakankamas.

1.26. Meras nurodo, kad esamo valstybinės žemės koridoriaus techniniai parametrai neatitinka STR 2.06.04:2014 33 p. 10 lentelėje nurodytų D kategorijos gatvei taikomų reikalavimų, todėl neužtikrinama galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu. Tačiau tokie Rašto motyvai yra nepagrįsti.

1.27. Mero minimame Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 42 p. nurodoma, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

1.28. Tačiau šis Taisyklių 42 p. numatytas reikalavimas jau yra išspręstas Žemėtvarkos projektu.

1.29. Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. reglamentuojama, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose.

1.30. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 1 punkte nustatyta, kad Metodika reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektas) ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – projektui prilyginamas planas), turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką.

1.31. Metodikos 46 punktas numato, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais. Analogišką nuostatą numatė ir projekto rengimo metu galiojusios Metodikos redakcijos 31 punktas. Pagal Metodikos 49 punktą naujai projektuojami keliai turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesni kaip 4,5 m.

1.32. Taigi, rengiant Žemės reformos žemėtvarkos projektus privaloma suprojektuoti ir privažiavimo kelius prie formuojamų žemės sklypų, bei numatoma, kad tokie keliai turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kaip matyti iš Žemėtvarkos projekto sprendinių, būtent tai ir buvo padaryta, numatant patekimą prie pareiškėjų Žemės sklypo. Dėl nurodytos priežasties Mero atsisakymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą motyvuojant tuo, kad nepakanka esamo kelio pločio, todėl reikalinga projektuoti susisiekimo inžinerinę infrastruktūrą numatytai veiklai vystyti, yra nepagrįstas. Patekimo į Žemės sklypą klausimas jau yra išspręstas žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris yra privalomas visiems, įskaitant ir Merą. Taip pat matyti, kad Žemėtvarkos projektu suformuotas privažiavimas prie Žemės sklypo visiškai atitinka Metodikoje nurodytus leidžiamus kelio pločius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pagal Metodiką suprojektuoti patekimo prie žemės sklypo sprendiniai būtų nepakankami ar netinkami.

1.33. Meras nepateikia jokių teisinių argumentų, kodėl šiuo atveju pagal Metodiką jau suprojektuoti privažiavimo sprendiniai laikytini nepakankami. Tiek Metodika, tiek Taisyklės, tiek STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ yra poįstatyminiai aktai, savaime neturintys viršenybės vienas prieš kitą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pagal Metodiką išsprendus patekimo į Žemės sklypą klausimą, toks patekimas laikytinas nepakankamu kitų poįstatyminių teisės aktų aspektu.

1.34. Nepagrįstas Mero reikalavimas projektuoti privažiavimą prie Žemės sklypo vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numatytų reikalavimų. Meras nepagrindžia, kuo remiantis jis teigia, kad iš viso šiuo atveju turi būti taikomas STR 2.06.04:2014.

1.35. Taisyklės nenumato, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus privažiavimo prie žemės sklypo klausimas privalo būti sprendžiamas vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (išskyrus vieną 491.2 p., kuris pareiškėjų Žemės sklypo atveju netaikomas).

1.36. Taisyklių 42 p. numato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Tokia galimybė jau yra numatyta ir suprojektuota Žemėtvarkos projektu, todėl žemėtvarkos planavimo dokumentu šis klausimas jau yra išspręstas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Žemės įstatymo 37 str., žemės reformos žemėtvarkos projektas yra aukštesnės galios, nei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, todėl rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus privaloma vadovautis jau esamais žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniais, inter alia, dėl privažiavimo prie žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuotų žemės sklypų.

1.37. Taisyklių 49¹.2 p. numato, kad turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 "Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai".

1.38. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, pirma, šis reikalavimas taikomas tik tada, kai yra formuojamas žemės sklypas privažiavimo keliui. Šiuo atveju privažiavimo sklypo formavimas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nėra numatomas, nes privažiavimo klausimas jau yra išspręstas Žemėtvarkos projektu.

1.39. Antra, kaip nurodoma 49¹ p., šie reikalavimai taikomi tik formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų. Teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, nėra urbanizuota ar urbanizuojama teritorija. Pagal TPĮ 2 str. 36 d., urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Atitinkamai šio straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad kompaktiškai užstatyta teritorija yra didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20%.

1.40. Teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, nėra kompaktiškai užstatyta. Taip pat ji nėra numatoma kompaktiškam užstatymui. Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą, Žemės sklypas yra ekstensyvaus užstatymo zonoje.

1.41. Atkreiptinas dėmesys, kad Rašte visą savo poziciją Meras grindžia darydamas išvadą, kad Žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje. Tačiau, kaip jau minėta, pagal Bendrojo plano sprendinius, Žemės sklypas iš tiesų yra ekstensyvaus užstatymo zonoje, kuri neatitinka TPĮ 2 str. 36 d. numatomos urbanizuojamos teritorijos sąvokos, kuri, kaip minėta, siejama su numatomomis kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijomis (kompaktiškai užstatyta teritorija yra didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20%).

1.42. Taisyklėse bei TPĮ naudojamos sąvokos urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijos apibrėžtos minėtose TPĮ nuostatose ir savivaldybei nėra suteikiama teisė suteikti šioms sąvokoms kitokį turinį, nei tas, kuris numatytas TPĮ. Tam, kad teritorija būtų laikoma urbanizuota ir urbanizuojama, ji turi atitikti būtent TPĮ numatytus kriterijus.

1.43. Todėl Mero išvados apie tai, kad Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, neatitinka faktinės situacijos ir TPĮ pateikto šios sąvokos turinio.

1.44. Atsižvelgiant į išdėstytą, tiek atsakovės nurodomi reikalavimai dėl pagrindo rengti detalųjį planą, tiek ir Taisyklių 49¹.2 p. reikalavimai pareiškėjų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui nėra ir negali būti taikomi.

1.45. Meras nurodo, kad jam žinoma ir suprantama, kad Žemėtvarkos projektu jau suprojektuotas būtent 6 metrų pločio privažiavimo kelias, o apie jį iš šonų jau suformuoti kiti žemės sklypai. Todėl Rašte Meras nurodo, kad būtent esamo koridoriaus techniniai parametrai neatitinka STR 2.06.04:2014 33 p. 10 lentelėje nurodytų D kategorijos gatvei taikomų reikalavimų, todėl neva neužtikrinama galimybė į sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu (Taisyklių 42 p. ir Bendrojo plano 6 skyrius, 6.2 p. VII pastraipa).

1.46. Tačiau šie Mero argumentai patvirtina, kad Meras pareiškėjams kelia reikalavimą, kurio objektyviai neįmanoma įgyvendinti. Kaip teigia Meras, D kategorijos gatvės reikalavimų neatitinka jau pats Žemėtvarkos projektu numatytas privažiavimui skirtas valstybinės žemės koridorius. Tai reiškia, kad faktiškai nebėra vietoje laisvos žemės, kurioje būtų galima suformuoti platesnį kelią, nei jau suprojektuotas pagal Žemėtvarkos projektą. Šiame kontekste nesuprantamas Mero reikalavimas pareiškėjams rengti detalųjį planą, kadangi jo rengimo metu neatsiras papildomos žemės, o esamoje, pasak Mero, D kategorijos gatvė ir taip netelpa. Nėra galimybės rengiant detalųjį planą praplatinti Žemėtvarkos projektu numatytą privažiavimo kelią, kadangi tai reikštų tuo pačiu Žemėtvarkos projektu suformuotų greta esančių žemės sklypų ribų keitimą, privačios nuosavybės paėmimą platesniam keliui suformuoti. Akivaizdu, kad to nebus galima padaryti, nepaimant nuosavybės visuomenės poreikiams. Pagal Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr.924 (2021-08-04 nutarimo Nr.612 redakcija) patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisykles būtent savivaldybė teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Tačiau nėra jokių duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė ketintų atlikti tokius veiksmus ir kad turėtų tam reikiamus resursus. Todėl Meras iškelia pareiškėjams reikalavimą rengti detalųjį planą ir suplanuoti platesnį koridorių pravažiavimui, puikiai žinodamas, kad tai bus neįmanoma nepaėmus greta esančių žemės sklypų dalių visuomenės poreikiams, nors pati savivaldybė tuo aspektu nieko neketina daryti.

1.47. LVAT ne kartą pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, tarp kurių ir tokį reikalavimą, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2004-12-29, 2005-09-29, 2006-01-16 nutarimai) (2009-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A822-616/2009). Todėl neleidžiant pareiškėjams pradėti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros ir siejant jos galimybę su platesnio kelio suprojektavimu, nustatomas reikalavimas, kurio įvykdymas yra tiesiog neįmanomas. Kadangi patekimo į pareiškėjų Žemės sklypą klausimas jau yra išspręstas Žemėtvarkos projektu, kuris galioja ir yra privalomas savivaldybei bei pareiškėjams, Meras nepagrįstai reikalauja perprojektuoti patekimo į Žemės sklypą klausimus. Pareiškėjai turi teisę vadovautis Žemėtvarkos projektu suprojektuotais patekimo į jų Žemės sklypą sprendiniais ir juos įgyvendinti, o Meras neturi teisės reikalauti pareiškėjus iš esmės pakeisti Žemėtvarkos projekto sprendinius šiuo aspektu, ypač žinodamas, kad faktiškai tiesiog nėra žemės, kurioje būtų galima formuoti platesnį privažiavimą prie Žemės sklypo.

1.48. Be to, Rašte nurodytas teisinis pagrindas turi būti taikomas sistemiškai su TPĮ 17 str. 5 d. nuostatomis, pagal kurias detaliųjų planų objektai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, yra: 1) esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai; 2) esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. Taigi reikalavimas rengti Žemės sklypo detalųjį planą būtų pagrįstas tuo atveju, jei Žemės sklypas galėtų būti laikomas detaliojo plano objektu. Tačiau Meras nepagrindžia, kad pareiškėjų Žemės sklypas ar aplinkinė teritorija atitiktų kvartalo sąvoką pagal TPĮ 2 str. 10 d. Nėra jokių duomenų, kad Žemės sklypo užimamą teritoriją galima apibrėžti kaip kvartalą. Todėl Rašte nustatant reikalavimą Žemės sklypui rengti detalųjį planą nebuvo įvertintos TPĮ 2 str. 10 d. ir 17 str. 5 d. nuostatos, sprendžiant ar iš viso Žemės sklypas gali būti laikomas detaliojo plano objektu.

1.49. Atsižvelgiant į išdėstytą, Mero Raštas yra neteisėtas, nes nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis. Prašymo netenkinimas nėra grindžiamas jokia imperatyvia teisės norma, aiškiai reguliuojančia žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, kai keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Rašte nėra nurodomas joks teisės aktuose numatytas draudimas keisti Žemės sklypo paskirtį, nėra nurodytas joks aiškiai įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintas draudimas, kuris draustų pareiškėjams įgyvendinti nuosavybės teisę į Žemės sklypą, keičiant jo paskirtį, kai Bendrojo plano sprendiniai tam neprieštarauja. Be to, projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams yra nagrinėjama ne šioje stadijoje, o jau žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape (pvz., LVAT 2022-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr.eA-462-821/2022).

1.50. Pareiškėjai mano, jog nėra prasmės vėl prašyti teismą įpareigoti atsakovę nagrinėti jų prašymą iš naujo, kadangi toks teisių gynimo būdas yra neveiksmingas ir neišsprendžia ginčo iš esmės. Jau keturis kartus tais pačiais nepagrįstais argumentais atsakovei atsisakius tenkinti Prašymą, tai rodo tikslingą atsakovės sprendimą pareiškėjų prašymo netenkinti niekada ir toliau piktnaudžiaujant padėtimi vilkinti šį procesą, užkertant kelią pareiškėjams įgyvendinti savo teises. Kadangi pareiškėjų prašymas organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą atsakovės buvo nagrinėjamas keturis kartus, ir visada buvo nurodomi tie patys, neteisėtais Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) ir Regionų administracinio teismo pripažinti motyvai, akivaizdu, kad jokių kitų kliūčių tokio pareiškėjų Prašymo tenkinimui nėra. Taip pat prejudiciniu sprendimu konstatuota, kad pareiškėjai yra pateikę visus tokio Prašymo tenkinimui būtinus dokumentus ir atitinka visas tokio prašymo tenkinimui keliamas sąlygas.

1.51. Taisyklių 21 p. numato, kad organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.

1.52. Kadangi atsakovė akivaizdžiai vilkina procesą ir nėra jokio pagrindo tikėtis, jog penktą kartą nagrinėdama prašymą atsakovė priims kitokį sprendimą, yra pagrindas prašyti teismą išspręsti ginčą iš esmės ir įpareigoti atsakovę atlikti konkretų pareiškėjų prašomą atlikti Taisyklių 21 p. numatytą veiksmą – priimti sprendimą rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Esant būtinumui išskirti teritorijas susisiekimo ir inžinerinių infrastruktūrų plėtrai.

2. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime teismo prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo:

2.1. Atsakovė remiasi TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 14 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 dalies 2 punkte, 6 dalies 3 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, taip pat Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 2 straipsnio 3 punkte ir 5 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

2.2. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarka nustatyta Taisyklėse. Atsakovė remiasi Taisyklių 2, 42 punktais. Paaiškina, kad Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ VI skyriaus 2 lentelėje, nurodyti pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai, IX skyriaus 10 lentelėje, nurodyti pagrindiniai gatvių techniniai parametrai.

2.3. Klaipėdos rajono bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkte nurodoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose urbanizuoti (urbanizuojamose) teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių), inicijuojant žemės sklypų formavimą ir/ar pertvarkymą, ir /ar žemės sklypų paskirčių keitimą į Kitą paskirtį, turi būti užtikrinta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), atitinkančiu teisės aktuose apibrėžtus kelių (gatvių) koridoriaus reikalavimus, besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu (gatve). Nesant užtikrintam susisiekimui su pertvarkomu žemės sklypu/ais ir siekiant vystyti teritoriją (urbanizuoti), turi būti rengiamas teritorijos kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, apimantis vietinės ir/ar valstybinės reikšmės kelius (gatves) ir pertvarkomus sklypus, bet ne mažesnė teritorija nei numatyta teisės aktų reikalavimuose. Rengiant detaliuosius planus ir žemėtvarkos projektus infrastruktūros koridoriai/ žemės sklypai infrastruktūros koridoriams turi būti formuojami pagal teisės aktuose nustatytus kelių (gatvių) techninius parametrus. Servitutai gali būti numatomi tik pertvarkomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose kaip 50 arų.

2.4. Bendrajame plane taip pat nustatytos detaliųjų planų rengimo nuostatos (ne mažesnis kaip vienas kvartalas): nesant aiškios urbanizuojamos teritorijos planinės struktūros, urbanizuojamose teritorijose rengiami detalieji planai, jeigu teisės aktai nenumato kitaip.

2.5. Ginčo Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Bendrasis planas. Pagal Bendrojo plano sprendinius, Žemės sklypas yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties (duomenys neskelbtini) funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N, kur G1 – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; K – Komercinės paskirties objektų teritorijos; V – Visuomeninės paskirties teritorijos; R – Rekreacinės teritorijos; B – Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos; I2 – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; E – Atskirųjų želdynų teritorijos; N – Naudingųjų iškasenų teritorijos.

2.6. Pagal Bendrojo plano sprendinius, Žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje, kurioje numatytas vystymas – galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (patvirtintame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) yra numatytas 6 m pločio laisvos valstybinės žemės plotas (toliau – Plotas) privažiavimui iki žemės ūkio paskirties Žemės sklypo (-ų) (ariamai žemei ir patekimui prie jos nereikalingi pėsčiųjų ir (ar) dviratininkų takai, inžineriniai tinklai, taršos slopinimo įranga ir kt.). Numatytas Plotas jungiasi su Klaipėdos rajono savivaldybės inventorizuotu vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Numatytas Plotas nėra savivaldybės inventorizuotas ir nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) sen. kelio (gatvės) skersinio profilio elementų žiniaraštį.

2.7. Vadovaujantis Reglamento 32 punkto nuostatomis, akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės, todėl Plotas, nuo posūkio ties sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, kuris baigiasi akligatviu, privalo tenkinti minimalius techninius parametrus, nurodytus galiojančiuose teisės aktuose, būtent šios kategorijos gatvei.

2.8. Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

2.9. Vadovaujantis Reglamento 10 lentele, minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų D kategorijos gatvei yra 12 metrų.

2.10. Vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, žemiausios kategorijos vietinės reikšmės kelių minimalus juostos plotis yra 8 metrai (IV kategorijos kelio).

2.11. Ploto, nuo posūkio ties sklypu, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, plotis ties siauriausia vieta yra apie 6 m, todėl į pareiškėjų planuojamą teritoriją nėra galimybės įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu, nes netenkinamas minimalus Ploto plotis D kategorijos gatvei – 12 metrų, IV kategorijos vietinės reikšmės keliui – 8 metrai.

2.12. Remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių), sklypų paskirties keitimas ar jų formavimas/pertvarkymas galimas tik tuo atveju, kai yra užtikrintas tinkamas susisiekimas. Tai reiškia, kad į kiekvieną formuojamą (planuojamą) sklypą privalo būti galimybė patekti keliu (gatve), kuris atitinka teisės aktuose nustatytus minimalius techninius reikalavimus.

2.13. Konstatuotina, kad esama susisiekimo infrastruktūra iki planuojamos teritorijos neatitinka teisės aktuose nustatytų kelių (gatvių) minimalių techninių reikalavimų, t. y. Ploto, nuo posūkio ties sklypu, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, plotis ties siauriausia vieta yra apie 6 m, todėl į pareiškėjų planuojamą teritoriją nėra galimybės įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu, nes netenkinamas minimalus Ploto plotis D kategorijos gatvei – 12 metrų, IV kategorijos vietinės reikšmės keliui – 8 metrai.

2.14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalies 3 punktu, Taisyklių 2 ir 42 punktais, taip pat Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punktu bei įvertinus tai, kad nuo posūkio ties Žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki pareiškėjų planuojamos teritorijos esantis valstybinės žemės plotis yra tik apie 6 metrus (siauriausioje vietoje), kas neatitinka teisės aktuose nustatytų minimalių techninių reikalavimų keliams (gatvėms) – t. y. D kategorijos gatvei nustatytas plotis tarp raudonųjų linijų turi būti ne mažesnis kaip 12 metrų, žemiausios kategorijos vietinės reikšmės kelių minimalus juostos plotis – 8 metrai (IV kategorijos kelio) – pareiškėjai informuoti, kad esamos susisiekimo infrastruktūros nepakanka planuojamos teritorijos vystymui ir pareiškėjai negali rengti žemės valdos projekto, todėl Administracija atsisakė organizuoti projekto rengimą ir prašymo netenkino.

2.15. Pareiškėjams buvo siūlyta rengti teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, kurio rengimo metu būtų galima kompleksiškai spręsti inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros problemas. Detaliojo plano rengimo metu būtų galima suplanuoti optimalų inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą planuojamoje teritorijoje, taip pat nustatyti atitinkamus teritorijos naudojimo reglamentus.

2.16. Pareiškėjai skunde nurodo, kad: „<...> bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto nuostata netaikytina Prašymo nagrinėjimo stadijoje, o joje numatyti ribojimai neaktualūs, nes patekimas į pareiškėjų Žemės sklypą jau yra suplanuotas.“ bei, kad: „Rašte Atsakovė nutyli, kad Klaipėdos rajono bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto nuostata bendrajame plane atsirado tik 2025-01-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-34 patvirtinus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūras. Prieš tai galiojusioje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020-08-20 sprendimu T11-333 patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano redakcijoje tokių nuostatų nebuvo. 2024-04-15 raštas Nr.T17-575 (5.1.23 Mr) ir skundžiamas 2025-06-17 raštas Nr. T17-859 (5.1.48 Mr) savo motyvais iš esmės yra identiški, išskyrus minėtą nuorodą į Klaipėdos rajono bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkto nuostatą. Todėl jeigu būtų daroma išvada, kad būtent dėl šios naujos nuostatos pareiškėjų Prašymas tampa netenkintinu, tai reikštų, kad iki tol nebuvo jokių teisinių kliūčių pareiškėjų Prašymui tenkinti. Tai taip pat reikštų, kad Atsakovė net tris kartus nepagrįstai atsisakė tenkinti pagrįstą pareiškėjų prašymą, kol galiausiai pati padarė tokiam neteisėtam savo elgesiui pateisinti reikalingus bendrojo plano pakeitimus. Toks Atsakovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo padėtimi ir galiomis, nes tokie bendrojo plano pakeitimai, juose pateiktos formuluotės, jų priėmimo momentas akivaizdžiai rodo, kad šie norminio teisės akto pakeitimai buvo priimti išimtinai pareiškėjų atžvilgiu“.

2.17. Atsakovas nesutinka su šiais pareiškėjų argumentais, nes esminė nuostata, kad rengiant detaliuosius planus ir žemės sklypų formavimo projektus, privalo būti numatyta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu, buvo numatyta tiek Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020-08-20 sprendimu Nr. T11-333 aiškinamojo rašto 6 skyriaus 6.2 poskyryje „Pagrindiniai reglamentai“ nurodyta, kad rengiant detaliuosius planus ir žemės sklypų formavimo projektus, privalo būti numatyta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu. Servitutai gali būti numatomi tik pertvarkomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose kaip 50 arų. Infrastruktūrai reikalingo sklypo dydis ir parametrai turi būti nustatomi pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.), tiek ir 2025-01-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-34 patvirtinus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūras, tik labiau detalizuotos – aiškinamojo rašto 6.2.8 punkte nurodoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose urbanizuoti (urbanizuojamose) teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių), inicijuojant žemės sklypų formavimą ir/ar pertvarkymą, ir /ar žemės sklypų paskirčių keitimą į Kitą paskirtį, turi būti užtikrinta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), atitinkančiu teisės aktuose apibrėžtus kelių (gatvių) koridoriaus reikalavimus, besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu (gatve). Nesant užtikrintam susisiekimui su pertvarkomu žemės sklypu/ais ir siekiant vystyti teritoriją (urbanizuoti), turi būti rengiamas teritorijos kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, apimantis vietinės ir/ar valstybinės reikšmės kelius (gatves) ir pertvarkomus sklypus, bet ne mažesnė teritorija nei numatyta teisės aktų reikalavimuose. Rengiant detaliuosius planus ir žemėtvarkos projektus infrastruktūros koridoriai/ žemės sklypai infrastruktūros koridoriams turi būti formuojami pagal teisės aktuose nustatytus kelių (gatvių) techninius parametrus. Servitutai gali būti numatomi tik pertvarkomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose, kaip 50 arų.

2.18. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrojo plano korektūros planavimo pagrindas: Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2022-11-24 sprendimas Nr. T11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių koregavimo“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-28 įsakymas Nr. AV-550 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo sprendinių koregavimo“, visos procedūros atliktos teisės aktų nustatyta tvarka. Vienas iš Bendrojo plano koregavimo uždavinių buvo Bendrojo plano koregavimo sprendiniuose patikslinti infrastruktūrai reikalingų koridorių formavimą, žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir žemėtvarkos dokumentuose ir žemės paskirties keitimo atvejais.

2.19. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjų argumentais, kad: „Meras Rašte objektyviai nepagrindžia, kuo remiantis daromos išvados, kad esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros nepakanka žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytiems tikslams. Teisės aktai nepateikia kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama dėl esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros pakankamumo, todėl Rašte dėstomas vertinimas apie jos nepakankamumą privalo būti grindžiamas objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais.“, nes ginčijamame sprendime išdėstytas teisinis reglamentavimas ir konstatuota, kad: „Remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių), sklypų paskirties keitimas ar jų formavimas/pertvarkymas galimas tik tuo atveju, kai yra užtikrintas tinkamas susisiekimas. Tai reiškia, kad į kiekvieną formuojamą (planuojamą) sklypą privalo būti galimybė patekti keliu (gatve), kuris atitinka teisės aktuose nustatytus minimalius techninius reikalavimus.“ Bei, kad: „esama susisiekimo infrastruktūra iki planuojamos teritorijos neatitinka teisės aktuose nustatytų kelių (gatvių) minimalių techninių reikalavimų, t. y. Ploto, nuo posūkio ties sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, plotis ties siauriausia vieta yra apie 6 m, todėl į pareiškėjų planuojamą teritoriją nėra galimybės įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu, nes netenkinamas minimalus Ploto plotis D kategorijos gatvei – 12 metrų, IV kategorijos vietinės reikšmės keliui – 8 metrai“.

2.20. Pareiškėjai skunde teismui nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu bei Metodika. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis numato, kad žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Šiuo konkrečiu atveju siekiama pakeisti privataus žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, atitinkamai taikomas ginčijamame Rašte išdėstytas teisinis reglamentavimas.

2.21. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad: „Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Žemės įstatymo 37 str., žemės reformos žemėtvarkos projektas yra aukštesnės galios nei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, todėl rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus privaloma vadovautis jau esamais žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniais, inter alia, dėl privažiavimo prie žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuotų žemės sklypų“.

2.22. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis nurodo žemės valdos projektų skirstymą pagal jų tikslus ir uždavinius, o ne jų galią vienas kito atžvilgiu:1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; 3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus; 5) karinės infrastruktūros projektus.

2.23. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjai prieštarauja patys sau, nors skunde nurodo, kad: „Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LVAT 2022-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-422-822/2022, 2022-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-341-415/2022).“ bei, kad: „Minėtoje kitoje byloje teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bylos duomenimis Žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties (duomenys neskelbtini) funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra ekstensyvaus užstatymo intensyvumo zonoje, kurioje numatyta galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą ? Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, pagal Bendrojo plano sprendinius pareiškėjų Žemės sklypas (šiuo metu – žemės ūkio paskirties) patenka į suplanuotas vienbučių ir dvibučių namų gyvenamųjų namų teritorijas (urbanizuojama teritorija), kurioje numatyta galimybė pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, numatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.“, tačiau kitoje skundo dalyje tai paneigia: „63. Antra, kaip nurodoma 491 p., šie reikalavimai taikomi tik formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų. Teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, nėra urbanizuota ar urbanizuojama teritorija.“.

2.24. Pareiškėjų skunde ne kartą akcentuojama, kad: „Meras pripažįsta, kad 6 m pločio kelias priskirtinas inžinerinei infrastruktūrai, nes nurodo, kad esamos infrastruktūros nepakanka...“, „Meras nurodo, kad jam žinoma ir suprantama, kad Žemėtvarkos projektu jau suprojektuotas būtent 6 metrų pločio privažiavimo kelias,“, tačiau atkreipiame dėmesį, kaip jau minėta prieš tai atsiliepime, minimas 6 metrų plotas yra: „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (patvirtintame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) yra numatytas 6 m pločio laisvos valstybinės žemės plotas (Plotas), o ginčo atveju, kaip jau minėta prieš tai šiame atsiliepime, siekiama pakeisti privataus žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir minėto ploto nepakanka infrastruktūrai (keliui iki sklypo) formuoti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus keliui.

2.25. Dėl pareiškėjų skunde nurodomų argumentų, kad: „Atsižvelgiant į tai minėtoje byloje buvo atmesti kaip nepagrįsti Atsakovės teiginiai, kad rengiamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros bei ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą, nes jie yra per ankstyvi. Šis minėtoje kitoje byloje pateiktas tų pačių Atsakovės argumentų vertinimas taikytinas iš šioje byloje skundžiamame Rašte nurodytai Atsakovės pozicijai. Nepriklausomai nuo to, ar Atsakovės argumentai dėl būtinumo projektuoti platesnį privažiavimą būtų pagrįsti, ar ne, bet kuriuo atveju tokie reikalavimai negali būti priežastis atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, ir galėtų būti aktualūs tik jau šio projekto rengimo metu.“, Klaipėdos rajono savivaldybės manymu, priimant sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kompleksiškai bendrame planuojamos teritorijos kontekste neįvertinus galimybių, leidus rengti minėtą projektą ir jo nederinus vėliau būtent dėl nepakankamai suplanuotos infrastruktūros būtų suteikiami nepagrįsti lūkesčiai dėl projekto patvirtinimo, dėl ko, tikėtina, projekto netvirtinimo atveju pareiškėjai keltų žalos atlyginimo klausimą dėl turėtų lūkesčių neįgyvendinimo leidus rengti projektą nekeliant reikalavimų dėl infrastruktūros, o vėliau minėtus reikalavimus nustatant.

2.26. Dėl kitų pareiškėjų skunde nurodytų žemės sklypų, nesusijusių su pareiškėjų prašymu, Klaipėdos rajono savivaldybė nepasisakys, nes tai nėra ginčo objektas.

2.27. Nesutiktina su pareiškėjų argumentais, kad Klaipėdos rajono savivaldybė vilkina, piktnaudžiauja padėtimi ar neatlieka veiksmų pareiškėjų atžvilgiu, nes priešingai, Klaipėdos rajono savivaldybė vykdo LAGK ir teismų sprendimus, iš naujo išnagrinėja ir priima sprendimus dėl nagrinėjamų prašymų. Vien tai, kad atsakovės priimami sprendimai pareiškėjų netenkina, nereiškia vilkinimo ar veiksmų neatlikimo.

2.28. Be to, viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks jo neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo, vengia atlikti veiksmus prašomu išspręsti klausimu per teisės aktų nustatytą ar išplaukiantį iš teisinio reguliavimo terminą. LVAT yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti.

2.29. Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., LVAT 2009-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.).

2.30. Atsakovė mano, kad pareiškėjų skunde nurodyti argumentai dėl ginčijamo Rašto prieštaravimų teisės aktams nepagrįsti. Ginčo dėl administravimo subjektų kompetencijos priimant ginčo sprendimą nėra, Sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis ir teritorijų planavimo dokumentais.

2.31. Atsižvelgdami į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, atsakvė mano, kad nėra pagrindo naikinti Raštą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl Mero Rašto, kuriuo pareiškėjų Prašymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai teismo prašo: 1) panaikinti Mero Raštą; 2) įpareigoti Merą priimti sprendimą rengti pareiškėjų Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas

4.1. Pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio plotas: 1,2004 ha, naudojimo paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

4.2. Pareiškėjai 2023-09-12 prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydami organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (projekto tikslai: pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; esant būtinumui, išskirti teritorijas susisiekimo ir inžinerinių infrastruktūrų plėtrai).

4.2.1. Administracija 2023-10-06 raštu Nr. (5.1.23 Mr) A5-4288 atsisakė tenkinti pareiškėjų 2023-09-12 prašymą.

4.2.2. Dėl Administracijos 2023-10-06 rašto pareiškėjai pateikė skundą LAGK Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2023-11-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. AG2-166/14-2023 panaikino Administracijos 2023-10-06 raštą.

4.3. Pareiškėjai pateikė Merui 2023-12-04 prašymą (Prašymas) organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (projekto tikslas – pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimosi būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; esant būtinumui išskirti teritorijas inžinerinės infrastruktūros plėtrai).

4.3.1. Meras 2023-12-27 raštu Nr. T17-1434(5.1.48 Mr) nusprendė Prašymo netenkinti.

4.3.2. Pareiškėjai nesutikdami su Mero 2023-12-27 raštu, kreipėsi į LAGK Klaipėdos apygardos skyrių, kuris 2024-02-13 sprendimu Nr. 21RE2-30(AG2-14/16-2024) nusprendė pareiškėjų skundą patenkinti: panaikino Mero 2023-12-27 raštą bei įpareigojo Merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023-12-04 prašymą.

4.3.3. Meras pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2023-12-04 prašymą ir Mero 2024-04-15 raštu Nr. T17-575 (5.1.23 Mr) pareiškėjų prašymo netenkino.

4.3.4. Pareiškėjai dėl Mero 2024-04-15 rašto pateikė skundą Regionų administraciniam teismui.

4.3.5. Regionų administracinis teismas 2025-04-09 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-1636-860/2025, pareiškėjų skundą patenkino: panaikino Mero 2024-04-15 raštą ir įpareigojo atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023-12-04 prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendime, be kita ko, konstatuota:

4.3.5.1. Kaip matyti iš skundžiamo 2024-04-15 rašto, atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjų 2023-12-04 prašymą iš esmės dėl to, kad rengiamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros bei ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą. Atsakovė atsisakymo tenkinti pareiškėjų 2023-12-04 prašymą teisiniu pagrindu nurodė TPĮ 2 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 2 ir 42 punktus, Bendrojo plano sprendinius.

4.3.5.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą; todėl nagrinėjamo ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos teisės normos nevertinamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021).

4.3.5.3. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjai yra tinkami subjektai inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes jie yra šio Žemės sklypo bendrasavininkiai. Antra, atsakovė skundžiamame 2024-04-15 rašte pareiškėjams nėra nurodžiusi, kad jie būtų nepateikę kokių nors būtinų dokumentų, reikalingų priimant sprendimą dėl pradėjimo rengti projektą. Tad laikytina, kad pareiškėjai yra išpildę ir antrą sąlygą.

4.3.5.4. Kas liečia akivaizdžias aplinkybes, kliudančias pradėti planavimo procedūrą, pasakytina, kad šioje byloje ginčas vyksta dėl sprendimo, priimto prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą etape, t. y. pirminiame etape. Minėta, kad iniciatoriaus prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą svarstymo etapo metu patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar jis pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.

4.3.5.5. Pažymėtina, kad Žemės įstatymas ir Taisyklės numato atvejus, kada projektai yra rengiami, tarp kurių ir projektų rengimą, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Taisyklių 2.7 papunktis). Minėtas reguliavimas numato, jog sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir / ar naudojimo būdo keitimas yra savarankiškas atvejis projekto rengimui. Projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams yra nagrinėjama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape. Kaip matyti iš Taisyklių 3 priedo būtent projekto rengimo reikalavimuose yra nurodoma, kokie teritorijų planavimo dokumentai yra taikomi planuojamoje teritorijoje, taip pat nustatomi kiti reikalavimai, kurių turi laikytis projekto rengėjas (LVAT 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-462-821/2022). Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai, kad rengiamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros bei ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą, yra nepagrįsti, nes jie yra per ankstyvi.

4.3.5.6. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad bylos duomenimis Žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties (duomenys neskelbtini) funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra ekstensyvaus užstatymo intensyvumo zonoje, kurioje numatyta galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą ? Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, pagal Bendrojo plano sprendinius pareiškėjų Žemės sklypas (šiuo metu – žemės ūkio paskirties) patenka į suplanuotas vienbučių ir dvibučių namų gyvenamųjų namų teritorijas (urbanizuojama teritorija), kurioje numatyta galimybė pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, numatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, šiuo aspektu taip pat nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.

4.3.5.7. Atsakovė iš esmės nenurodo ir jokios imperatyvios teisės normos, kuri draustų inicijuoti pareiškėjų Žemės sklypo paskirties keitimą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu; taip pat tinkamai nepagrindžia, kad Žemės sklypo paskirtis galėtų būti keičiama tik detaliuoju planavimu. Atsakovė teigia, kad pareiškėjų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tiksluose numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą. Tačiau tokie atsakovės teiginiai, visų pirma, yra nepagrįsti, nes pareiškėjų 2023-12-04 prašyme aiškiai nurodyta, kad projekto tikslas yra pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Taigi, pareiškėjai neketina dalinti žemės sklypo į gyvenamųjų pastatų kvartalą ar kitaip ženkliai ją išvystyti. Šiuo metu prie pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo privažiavimas yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu; dėl to ginčo nėra. Antra, tokie atsakovės teiginiai taip pat yra per ankstyvi.

4.3.5.8. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė nenurodė ir jokių akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.

4.3.6. Meras 2025-06-17 raštu Nr. T17-859 (5.1.48 Mr) (Raštas) pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2023-12-04 prašymą ir atsisakė jį patenkinti. Rašte nurodyta:

4.3.7. Remiamasi TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 14 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 dalies 2 punkte, 6 dalies 3 punkte, taip pat Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte ir 5 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

4.3.8. Projektas rengiamas Taisyklių nustatyta tvarka. Remiamasi Taisyklių 2 ir 42 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

4.3.9. Reglamento VI skyriaus 2 lentelėje, nurodyti pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai, IX skyriaus 10 lentelėje, nurodyti pagrindiniai gatvių techniniai parametrai.

4.3.10. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punkte nurodoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose urbanizuoti (urbanizuojamose) teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių ), inicijuojant žemės sklypų formavimą ir/ar pertvarkymą, ir /ar žemės sklypų paskirčių keitimą į Kitą paskirtį, turi būti užtikrinta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), atitinkančiu teisės aktuose apibrėžtus kelių (gatvių ) koridoriaus reikalavimus, besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu (gatve). Nesant užtikrintam susisiekimui su pertvarkomu žemės sklypu/ais ir siekiant vystyti teritoriją (urbanizuoti), turi būti rengiamas teritorijos kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, apimantis vietinės ir/ar valstybinės reikšmės kelius (gatves) ir pertvarkomus sklypus, bet ne mažesnė teritorija nei numatyta teisės aktų reikalavimuose. Rengiant detaliuosius planus ir žemėtvarkos projektus infrastruktūros koridoriai/ žemės sklypai infrastruktūros koridoriams turi būti formuojami pagal teisės aktuose nustatytus kelių (gatvių ) techninius parametrus. Servitutai gali būti numatomi tik pertvarkomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose, kaip 50 arų

4.3.11. Bendrajame plane taip pat nustatytos detalių jų planų rengimo nuostatos (ne mažesnis kaip vienas kvartalas): nesant aiškios urbanizuojamos teritorijos planinės struktūros, urbanizuojamose teritorijose rengiami detalieji planai, jeigu teisės aktai nenumato kitaip.

4.3.12. Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Bendrasis planas. Pagal Bendrojo plano sprendinius Sklypas yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties (duomenys neskelbtini) funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N, kur G1 - Vienbučių ir dvibučių gyvenamų jų pastatų teritorijos; K - Komercinės paskirties objektų teritorijos; V-Visuomeninės paskirties teritorijos; R -Rekreacinės teritorijos; B-Bendro naudojimo (miestų , miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos; I2 - Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; E - Atskirų jų želdynų teritorijos; N - Naudingų jų iškasenų teritorijos.

4.3.13. Pagal Bendrojo plano sprendinius sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje, kurioje numatytas vystymas - galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamų jų pastatų teritorijos. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (patvirtintame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) yra numatytas 6 m pločio laisvos valstybinės žemės plotas (Plotas) privažiavimui iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo (-ų ) (ariamai žemei ir patekimui prie jos nereikalingi pėsčių jų ir (ar) dviratininkų takai, inžineriniai tinklai, taršos slopinimo įranga ir kt.). Numatytas Plotas jungiasi su Klaipėdos rajono savivaldybės inventorizuotu vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Numatytas Plotas nėra savivaldybės inventorizuotas ir nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) šen. kelio (gatvės) skersinio profilio elementų žiniaraštį.

4.3.14. Vadovaujantis Reglamento 32 punkto nuostatomis, akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės, todėl Plotas nuo posūkio ties sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, kuris baigiasi akligatviu, privalo tenkinti minimalius techninius parametrus, nurodytus galiojančiuose teisės aktuose, būtent šios kategorijos gatvei.

4.3.15. Gatvės juosta tarp raudonų jų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčių jų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius.

4.3.16. Vadovaujantis Reglamento 10 lentele, minimalus atstumas tarp gatvės raudonų jų linijų D kategorijos gatvei yra 12 metrų .

4.3.17. Vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, žemiausios kategorijos vietinės reikšmės kelių minimalus juostos plotis yra 8 metrai (IV kategorijos kelio).

4.3.18. Ploto, nuo posūkio ties sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, plotis ties siauriausia vieta yra apie 6 m, todėl į pareiškėjų planuojamą teritoriją nėra galimybės įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu, nes netenkinamas minimalus Ploto plotis D kategorijos gatvei - 12 metrų, IV kategorijos vietinės reikšmės keliui - 8 metrai.

4.3.19. Remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių), sklypų paskirties keitimas ar jų formavimas/pertvarkymas galimas tik tuo atveju, kai yra užtikrintas tinkamas susisiekimas. Tai reiškia, kad į kiekvieną formuojamą (planuojamą) sklypą privalo būti galimybė patekti keliu (gatve), kuris atitinka teisės aktuose nustatytus minimalius techninius reikalavimus.

4.3.20. Konstatavo, kad esama susisiekimo infrastruktūra iki planuojamos teritorijos neatitinka teisės aktuose nustatytų kelių (gatvių) minimalių techninių reikalavimų, t. y. Ploto, nuo posūkio ties sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, plotis ties siauriausia vieta yra apie 6 m, todėl į pareiškėjų planuojamą teritoriją nėra galimybės įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu, nes netenkinamas minimalus Ploto plotis D kategorijos gatvei - 12 metrų , IV kategorijos vietinės reikšmės keliui - 8 metrai.

4.3.21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalies 3 punktu, Taisyklių 2 ir 42 punktais, taip pat Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 punktu bei įvertinus tai, kad nuo posūkio ties sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki pareiškėjų planuojamos teritorijos esantis valstybinės žemės plotis yra tik apie 6 metrus (siauriausioje vietoje), kas neatitinka teisės aktuose nustatytų minimalių techninių reikalavimų keliams (gatvėms) - t. y. D kategorijos gatvei nustatytas plotis tarp raudonų jų linijų turi būti ne mažesnis kaip 12 metrų , žemiausios kategorijos vietinės reikšmės kelių minimalus juostos plotis - 8 metrai (IV kategorijos kelio) - informavo, kad esamos susisiekimo infrastruktūros nepakanka planuojamos teritorijos vystymui ir negalite rengti žemės valdos projekto, todėl Kauno rajono savivaldybės administracija atsisako organizuoti projekto rengimą ir prašymo netenkina.

4.3.22. Kauno rajono savivaldybės Administracija pasiūlė rengti teritorijų planavimo dokumentą – detalų jį planą, kurio rengimo metu būtų galima kompleksiškai spręsti inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros problemas. Detaliojo plano rengimo metu būtų galima suplanuoti optimalų inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą planuojamoje teritorijoje, taip pat nustatyti atitinkamus teritorijos naudojimo reglamentus.

Aktualus bylai teisinis reguliavimas, įskaitant tą, kuriuo savo procesiniuose dokumentuose remiasi pareiškėjai ir atsakovė

5.1. Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai (2 straipsnio 1 dalis).

5.2. Detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 straipsnio 2 dalis).

5.3. Inžinerinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai (2 straipsnio 4 dalis).

5.4. Kompaktiškai užstatyta teritorija – didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų (2 straipsnio 7 dalis).

5.5. Kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt. (2 straipsnio 10 dalis).

5.6. Urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose (2 straipsnio 36 dalis).

5.7. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu); 2) savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai; 3) detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu) (5 straipsnio 2 dalis).

5.8. „5. Savivaldybės institucijos: 1) įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo srityje rengiant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus; 2) atlieka savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo stebėseną; <...>.“ (7 straipsnio 5 dalis).

5.9. Bendrieji planai privalo būti parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai (14 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės lygmens bendrieji planai galioja neterminuotai (14 straipsnio 2 dalis). Savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus; savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti (14 straipsnio 5 dalis).

5.10. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Žemės įstatymas (16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5.11. Detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; <...> (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5.12. Detaliųjų planų objektai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, yra: 1) esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai; 2) esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai (17 straipsnio 5 dalis).

5.13. Detaliųjų planų uždaviniai yra: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą; 4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai; 5) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti; 6) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui; 7) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą; 8) nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus (17 straipsnio 6 dalis).

5.14. Detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: 1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai; 2) leidžiamasis pastatų aukštis; 3) leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis; 4) leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose); 5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija; 6) inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapai; 7) galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai); 8) atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais (18 straipsnio 1 dalis).

6. Kelių įstatyme aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

6.1. Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (2 straipsnio 3 dalis).

6.2. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (2 straipsnio 5 punktas).

6.3. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (3 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius; tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius; tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (3 straipsnio 3 dalis).

6.4. Vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra: 1) I kategorijos kelių – 15 metrų; 2) II kategorijos kelių – 12 metrų; 3) III kategorijos kelių – 10 metrų. 4) IV kategorijos kelių – 8 metrai (11 straipsnio 2 dalis).

7. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

7.1. Žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę (2 straipsnis).

7.2. „1. Vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: <...>.“ (10 straipsnio 1 dalis).

8. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

8.1. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (2 straipsnio 25 dalis).

8.2. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai; 2) žemės valdos projektai (37 straipsnio 1 dalis). Žemės valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į: <...>; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; <...>. (37 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

8.3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais, kai: <...> 2) keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; <...> (40 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8.4. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (40 straipsnio 2 dalis).

8.5. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi privačios žemės savininkai (40 straipsnio 3 dalis).

8.6. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia merui (40 straipsnio 4 dalis, redakcija, galiojusi 2023-12-04 prašymo pateikimo metu). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui (40 straipsnio 4 dalis, redakcija, galiojusi Rašto priėmimo metu).

8.7. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (40 straipsnio 5 dalis, redakcija, galiojusi 2023-12-04 prašymo pateikimo metu). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo ir koregavimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (40 straipsnio 5 dalis, redakcija, galiojusi Rašto priėmimo metu).

9. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:

9.1. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: <...>; 2.7. kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.“ (2 punktas).

9.2. Organizatorius prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti minėta projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti minėto projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Sprendime pradėti rengti žemė sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nurodomi tokio projekto tikslai, kurie turi būti konkretūs (21 punktas).

9.3. „24. Organizatorius per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti rengti Projektą priėmimo dienos, atsižvelgdamas į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus ir vadovaudamasis Taisyklių 25 punktu, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo pradėti rengti Projektą priėmimo su prašymu pateikti reikalavimus (Taisyklių 2 priedas) per ŽPDRIS kreipiasi į: 24.1. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės; 24.2. kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.“ (24 punktas).

9.4. „25. Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Organizatoriaus ir kitų institucijų, nurodytų Taisyklių 24 punkte, pateikiami reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Kai įstatymais ir kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos.“ (25 punktas).

9.5. Reikalavimai nepateikiami, jei numatomo rengti Projekto tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, kodėl nepateikti reikalavimai, nurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, draudžiantys numatomus Projekto tikslus (25(1) punktas).

9.6. Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (42 punktas).

9.7. Organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, pratęsti reikalavimų galiojimo terminą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai pateikti reikalavimus, pratęsti jų galiojimo terminą, organizatoriaus atsisakymai derinti Projektą, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių atsisakymai pateikti reikalavimus, pratęsti jų galiojimo terminą, atsisakymai derinti Projektą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas – administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka (69 punktas).

9.8. „49¹. Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai: <...>; 49¹.2. turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“; 49¹.3. formuojant ir (ar) pertvarkant žemės sklypą: <...>.“ (49¹ punktas).

10. Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta, kad:

10.1. Gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui (6.10 papunktis).

10.2. Akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. <...> Galimos ir kitokios akligatvių formos ar matmenys, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti projektinio automobilio apsisukimą. Akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti (32 punktas).

10.3. Gatvių techniniai parametrai nustatomi vadovaujantis 10 lentele (33 punktas).

11. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta, kad:

11.1. Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Jeigu už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio nurodytą vertę nėra galimybės suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto žemės sklypo, pretendentų prašymu vienas žemės sklypas gali būti projektuojamas keliems pretendentams. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis. Žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus (atskirais žemės sklypais gali būti projektuojami žemės plotai su natūraliomis žemės naudmenomis – pelkėmis, krūmais, šaltinynais, akmenynais ir kt.), žemės dirbimo sąlygas (lygumose – tiesiomis linijomis, kalvotose vietovėse – atsižvelgiant į reljefo pobūdį), kultūros paveldą (atsižvelgiant į buvusių dvarų, jų parkų, palivarkų ir kitų kultūros paveldo objektų teritorijų ar kultūros paveldo vietovių ribas) ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (46 punktas).

11.2. „48. Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius su: 48.1. nekilnojamojo turto objektais; 48.2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendrojo naudojimo teritorijomis; 48.3. esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias.“ (48 punktas).

11.3. Naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m. (49 punktas).

12. Kaip minėta, pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio plotas: 1,2004 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjai pateikė Merui 2023-12-04 prašymą (Prašymas) organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (nurodydami, kad projekto tikslas – pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimosi būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos).

13. Meras Raštu pareiškėjų Prašymo netenkino, atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, argumentuodamas tuo, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių), sklypų paskirties keitimas ar jų formavimas/pertvarkymas galimas tik tuo atveju, kai yra užtikrintas tinkamas susisiekimas; tai reiškia, kad į kiekvieną formuojamą (planuojamą) sklypą privalo būti galimybė patekti keliu (gatve), kuris atitinka teisės aktuose nustatytus minimalius techninius reikalavimus; esamos susisiekimo infrastruktūros nepakanka planuojamos teritorijos vystymui. Raštu pareiškėjams pasiūlyta rengti teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, kurio rengimo metu būtų galima kompleksiškai spręsti inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros problemas.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjų Žemės sklypas (šiuo metu žemės ūkio paskirties) yra didelio ploto – 1,2004 ha, t. y. 120 arų arba 12 000 m². Pareiškėjai Prašyme nurodė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimosi būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

15. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad pareiškėjų Prašyme aiškiai nurodytas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas, pareiškėjai neketina dalinti Žemės sklypo į gyvenamųjų pastatų kvartalą ar kitaip reikšmingai jį vystyti. Teismo vertinimu, pareiškėjų siekis pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą nėra savitikslis, t. y. tiesiog pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą ir tiek. Pažymėtina, kad žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (arba) naudojimo būdas visų pirma nurodo, kokią veiklą tokiame žemės sklype galima vykdyti, ar galima statyti statinius, kokius statinius, kt. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

16. Pareiškėjai skunde akcentuoja, kad Rašte visą savo poziciją Meras grindžia darydamas išvadą, kad Žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje; Mero išvados, kad Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, neatitinka faktinės situacijos ir TPĮ pateikto šios sąvokos turinio.

17. Dėl šių pareiškėjų argumentų pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI3-1636-860/2025 (kuriuo savo skunde remiasi pareiškėjai ir akcentuoja, kad Regionų administracinio teismo 2025-04-09 sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, nuo kurių įrodinėjimo pareiškėjai yra atleidžiami) buvo konstatuota, kad Žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties (duomenys neskelbtini) funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N; pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra ekstensyvaus užstatymo intensyvumo zonoje, kurioje numatyta galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą ? Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; taigi, pagal Bendrojo plano sprendinius, pareiškėjų Žemės sklypas (šiuo metu – žemės ūkio paskirties) patenka į suplanuotas vienbučių ir dvibučių namų gyvenamųjų namų teritorijas (urbanizuojama teritorija), kurioje numatyta galimybė pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, numatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šie Bendrojo plano sprendiniai būtų pasikeitę ir būtų nebeaktualūs nagrinėjamoje byloje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7, 25.1 papunktyje nustatyta, kad urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos vienas iš naudojimo tipų: vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė); <...>. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentu, kad Žemės sklypas nepatenka į urbanizuojamą teritoriją.

18. Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Rašte iš esmės nenurodyta jokia imperatyvi teisės norma, kuri draustų inicijuoti pareiškėjų Žemės sklypo paskirties keitimą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.

19. Vertinant šiuos pareiškėjų argumentus, pažymėtina, kad Mero Raštu nėra atsisakoma pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimosi būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau Rašte yra nurodyta, kad siūloma tai spręsti kitu būdu – rengti teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, kurio rengimo metu būtų galima kompleksiškai spręsti inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros problemas.

20. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad savarankiškosios (Konstitucijoje ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, be kita ko, yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. TPĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos įgyvendina valstybės politiką teritorijų planavimo srityje rengiant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. TPĮ 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerija pagal kompetenciją rengia teritorijų planavimo politikai formuoti ir TPĮ įgyvendinti reikalingus teisės aktus, teritorijų planavimo normas teritorijų planavimo dokumentams rengti, kiek tai reikalinga TPĮ vienodam taikymui ir aiškinimui. Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7, 25.1 papunktyje nustatyta, kad urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos vienas iš naudojimo tipų: vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė); ekstensyviai užstatyta teritorija, skirta vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais.

21. LVAT praktikoje pažymėta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą; todėl nagrinėjamo ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos teisės normos nevertinamos (žr., pvz., LVAT 2021-04-07 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021).

22. Byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjai yra tinkami subjektai inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Rašte nėra nurodyta, kad pareiškėjai būtų nepateikę kokių nors būtinų dokumentų. Vertinant, ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, pažymėtina, kad:

22.0.1. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ir pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

22.0.2. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2025-01-30 sprendimu Nr. T11-34 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ patvirtinus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūras nauja redakcija išdėstyto 6.2 papunkčio „Pagrindiniai tekstiniai reglamentai“ 8 punkte nustatyta, kad „Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose urbanizuoti (urbanizuojamose) teritorijose, kuriose nėra suplanuotos savivaldybės inžinerinės infrastruktūros ir/ar nėra registruotų savivaldybės vietinės reikšmės kelių(gatvių), inicijuojant žemės sklypų formavimą ir/ar pertvarkymą, ir /ar žemės sklypų paskirčių keitimą į Kitą paskirtį, turi būti užtikrinta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), atitinkančiu teisės aktuose apibrėžtus kelių (gatvių) koridoriaus reikalavimus, besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu (gatve). Nesant užtikrintam susisiekimui su pertvarkomu žemės sklypu/ais ir siekiant vystyti teritoriją (urbanizuoti), turi būti rengiamas teritorijos kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, apimantis vietinės ir/ar valstybinės reikšmės kelius (gatves) ir pertvarkomus sklypus, bet ne mažesnė teritorija nei numatyta teisės aktų reikalavimuose. Rengiant detaliuosius planus ir žemėtvarkos projektus infrastruktūros koridoriai/ žemės sklypai infrastruktūros koridoriams turi būti formuojami pagal teisės aktuose nustatytus kelių (gatvių) techninius parametrus. Servitutai gali būti numatomi tik pertvarkomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose, kaip 50 arų.“

22.0.3. Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7, 25.1 papunktyje nustatyta, kad urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos vienas iš naudojimo tipų: vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamoji teritorija (kitos paskirties žemė); ekstensyviai užstatyta teritorija, skirta vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų kvartalams su šios teritorijos gyventojų aptarnavimui reikalinga paslaugų, socialine, inžinerine ir kita infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais.

22.0.4. Pareiškėjai siekia pakeisti 1,2 hektaro Žemės sklypo, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, o pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

22.0.5. TPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti.

22.0.6. Nors, kaip minėta, pareiškėjai skunde paaiškino, kad pareiškėjų Prašyme aiškiai nurodytas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas, pareiškėjai neketina dalinti Žemės sklypo į gyvenamųjų pastatų kvartalą ar kitaip reikšmingai jį vystyti, teismo vertinimu, pareiškėjų siekis pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą nėra savitikslis, t. y. tiesiog pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą ir tiek. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai siekia vystyti Žemės sklypą (teritoriją), siekdami žemės ūkio paskirties Žemės sklypą urbanizuoti – pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimosi būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

22.0.7. Pareiškėjai skunde teigia, kad patekimui į pareiškėjų Žemės sklypą inžinerinė infrastruktūra yra suprojektuota (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projektu, kuriame numatytas 6 m pločio privažiavimo kelias iki Žemės sklypo.

22.0.8. TPĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad inžinerinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai. Kaip minėta, Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ir pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Kelio ir gatvės sąvokos pateiktos Kelių įstatyme. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad į Žemės sklypą yra galimybė įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, kaip jis apibrėžtas Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 2 straipsnio 5 punkte.

22.0.9. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (patvirtintame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) yra numatytas 6 m pločio laisvos valstybinės žemės plotas (Plotas) privažiavimui iki žemės ūkio paskirties Žemės sklypo (-ų) (ariamai žemei ir patekimui prie jos nereikalingi pėsčiųjų ir (ar) dviratininkų takai, inžineriniai tinklai, taršos slopinimo įranga ir kt.); numatytas Plotas jungiasi su Klaipėdos rajono savivaldybės inventorizuotu vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); numatytas Plotas nėra savivaldybės inventorizuotas ir nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) sen. kelio (gatvės) skersinio profilio elementų žiniaraštį.

22.0.10. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinama Taisyklių 42 punkto nuostata, nes nėra galimybės į Žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliu, sudarančiais kelių tinklą, o kaip matyti iš aukščiau šiame teismo sprendime aptartų TPĮ nuostatų, apibrėžiančių detaliųjų planų sampratą, objektus, uždavinius, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, rengiami detalieji planai.

22.0.11. Pažymėtina, kad Taisyklių 42 punktas, aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos TPĮ nuostatos dėl detaliųjų planų sampratos, objektų, uždavinių, Kelių įstatymo nuostatos dėl gatvių, kelių sampratos galiojo tiek Prašymo pateikimo, tiek Rašto priėmimo metu. Taip pat pažymėtina, kad Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.2.8 papunktis galiojo Rašto priėmimo metu, todėl atsakovė turėjo pagrindą juo remtis Rašte.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus panaikinti Mero Raštą, įpareigoti Merą priimti sprendimą rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

24. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽŽT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

25. Pareiškėjai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad jų skundas atmestas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų G. L. ir A. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.