Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja J. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, NŽT), 30 914 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Į jos senelio P. P. nuosavybės teise valdytą iki nacionalizacijos nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), 1991 m. spalio 18 d. prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė pareiškėjos motina A. Ž. (P. P. dukra), taip pat E. D. (P. P. anūkė – sūnaus J. P. dukra), o 1991 m. gruodžio 12 d. – ir A. P. (P. P. marti – sūnaus P. žmona). Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimais Nr. 13-7205, Nr. 13-7204 ir Nr. 13-7203 buvo atkurtos nuosavybės teisės A. Ž., E. D. ir A. P..

2.2. Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 13-7205 (toliau – ir Sprendimas Nr. 13-7205) nuosavybės teisės į 5,33 ha buvusio savininko P. P. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) atkurtos A. P. po jos mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Sprendimas Nr. 13-7205 priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, nes A. P. nebuvo pateikusi pagrindinio giminystės ryšį patvirtinančio dokumento – jos sutuoktinio P. P. gimimo liudijimo, kurio pagrindu nustatomas giminystės ryšys su buvusiu savininku P. P.. Po A. P. mirties niekas dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjos žiniomis, nuosavybės teisių atkūrimo procese minėtos mirusiosios vardu, neturėdama įgaliojimo, veikė O. G. R., į bylą buvo teikiami įvairūs dokumentai, net nenurodant, kas juos teikia.

2.3. NŽT 2016 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 1SS-1155-(7.5.) (toliau – ir NŽT 2016 m. balandžio 15 d. raštas) nurodė, jog iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad A. P. (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą. Byloje yra pateiktas P. P. ir A. Č. sutuoktuvių liudijimas, kuriame yra įrašas ir antspaudas, kad šis dokumentas Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Administracija) Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje gautas 2001 m. sausio 23 d., reg. Nr. 32 (t. y. po A. P. mirties). Šiame dokumente yra nurodyta P. P. gimimo data – (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), bei P. P., P., mirties liudijimas – mirė (duomenys neskelbtini). Be to, byloje yra A. P. mirties liudijimas, kuriame yra spaudas, kad jis Administracijos Utenos žemėtvarkos skyriui pateiktas 2001 m. sausio 23 d., reg. Nr. 32. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos neįmanoma nustatyti, kas pateikė nurodytus dokumentus, nes nė viename iš O. G. R. teiktų prašymų šie dokumentai nėra išvardinti, nes ši veikė neturėdama tokios teisės, kadangi jokie giminystės ryšiai su A. P. jos nesiejo, testamentu ši žemė jai nebuvo palikta.

2.4. Minėtame rašte NŽT taip pat nurodė, kad iki visuotinės žemės nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. ginčo žemę valdė P. P. (miręs (duomenys neskelbtini)), o A. P. prašyme yra nurodytas buvęs žemės savininkas P. P., t. y. ne tas buvęs savininkas, kuris (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos valdė 16 ha žemės. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (dalies) (duomenys neskelbtini) k. žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais žiniaraštyje, kuris skirtas suderinti su pretendentais projektuojamų žemės sklypų išdėstymą ir ribas, prie A. P. pavardės nėra parašo. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio hidroprojektas“ inžinierius natūra ženklino grąžinamus bendrosios dalinės nuosavybės teise 6 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 2003 m. birželio 12 d., ir nustatė žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, kur žemės sklypų parodymo–paženklinimo aktų 9 punkte yra nurodytos pretendenčių pavardės, tačiau iš šių prie pavardžių esančių parašų manytina, kad ženklinant šiuos žemės sklypus dalyvavo O. G. R.. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra 2001 m. balandžio 12 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, kuriame nurodytas konkretus po A. P. mirties O. G. R. paveldėtas turtas. Iš šio paveldėjimo pagal testamentą liudijimo nėra aišku, ar O. G. R. paveldi visą A. P. turtą ir (ar) teises ir pareigas, todėl, NŽT nuomone, minėtas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas negali būti tinkamu dokumentu, leidžiančiu O. G. R. atstovauti mirusiajai A. P. sprendžiant (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus.

2.5. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi, pareiškėja teigė, kad kartu su A. P. prašymu atkurti nuosavybės teises turėjo būti pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, tačiau pastaroji to nebuvo padariusi, o (duomenys neskelbtini) mirus A. P., minėti dokumentai liko nepateikti, palikimo niekas nepriėmė. Nepaisant to, kad kažkas po A. P. mirties teikė nurodytus dokumentus ir kažkas jos vardu pasirašinėjo dokumentus, tačiau veikė neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, todėl laikytina, kad A. P. po jos mirties nuosavybės teisės į žemę atkurtos neteisėtai. Gimimo liudijimas taip ir nebuvo pateiktas, taip pat nėra įmokos kvito.

2.6. Apie visas išdėstytas aplinkybes pareiškėja sužinojo gavusi NŽT 2016 m. balandžio 15 d. raštą, kuriame buvo išdėstytos visos pareiškėją dominančios aplinkybės ir dėl kurių raštus bei skundus NŽT rašė nuo 2004 m. Kiekvieną kartą kreipiantis žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pareiškėją informuodavo, kad yra paveldėtoja, įpėdinė, kad pareiškėja nepretenduotų ir skundų nerašytų. Dar būdama gyva pareiškėjos mama A. Ž. 2004 m. kovo 15 d., iki priimant Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P., kreipėsi į Administraciją prašydama pripažinti A. P. „prašymą niekiniu“. Utenos skyrius 2004 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (3.18)-10-233 ją informavo, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos mirusiosios vardu ir perduodamos įpėdiniui O. G. R., kuri neva pateikė įrodymus, kad ji yra mirusiosios A. P. teisėta įpėdinė ir kad Administracija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo mamos prašymo. Toliau 2004 m. gegužės 4 d. raštu pareiškėja kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus agrarinės reformos tarnybą su prašymu išduoti visus atkūrimo bylos dokumentus, kurie buvo pateikti A. P. vardu, bet gavo neigiamą atsakymą. Pareiškėja kartu su 2004 m. kovo 15 d. prašymu Administracijai pateikė 2001 m. gruodžio 12 d. Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarės J. N. pažymą, jog dėl A. P. palikimo niekas nesikreipė, tačiau Administracija sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P. vis tiek priėmė, patikindama, kad O. G. R. yra teisėta įpėdinė. Tokiu būdu pareiškėja buvo klaidinama daugiau nei 10 metų.

2.7. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą – neteko savo senelio žemės ar bent jos dalies, nes 2016 m. liepos 21 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. IR-5886, pagal kurį A. P. po jos mirties atkurta nuosavybės teisė į žemę pagal Sprendimą Nr. 13-7205 perėjo valstybei. Pareiškėja neteko galimybės į nuosavybės teisių atkūrimą savo ar savo mamos vardu. Patirtą turtinę žalą pareiškėja vertina 30 914 Eur remdamasi vidutinėmis rinkos kainomis žemės sklypų, perėjusių valstybės nuosavybėn. Pagal interneto svetainėje www.aruodas.lt skelbiamą panašių sklypų pardavimo kainą vieno aro kaina siekia 58 Eur. Valstybė paveldėjo 5,33 ha, t. y. 533 arus, todėl pareiškėja prašė priteisti 30 914 Eur turtinei žalai atlyginti.