- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- eI3-1636-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00394-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- G. L., A. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybei
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. L. ir A. L. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai G. L. ir A. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero 2024 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Savivaldybę (merą) iš naujo išnagrinėti A. L. ir G. L. atstovo advokato K. G. 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas.
Paaiškina, kad jiems bendrosios nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Teigia, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydami organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau Savivaldybės administracija 2023 m. spalio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ atsisakė tenkinti jų prašymą. Todėl jie pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje Nr.AG2-166/14-2023 jų skundą tenkino iš dalies: panaikino Savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą, tačiau atmetė jų skundą dalyje, kurioje buvo prašoma įpareigoti Savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti jų prašymą, nes pasikeitus teisės aktams, prašymus dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciavimo nagrinėja meras, o ne Savivaldybės administracija. Atsižvelgiant į tai, jie 2023 m. gruodžio 4 d. su prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydami organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau Savivaldybės meras 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atsisakė tenkinti jų prašymą iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais jį tenkinti buvo atsisakiusi Savivaldybės administracija 2023 m. spalio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog dėl Savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė skundą LAGK Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2024 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje Nr. AG2-14/16-2024 jų skundą tenkino visiškai ir panaikino Savivaldybės mero minėtą raštą bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti jų atstovo advokato K. G. 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjų teigimu, Savivaldybės meras 2024 m. balandžio 15 d. priėmė skundžiamą Raštą, kuriuo pakartotinai išnagrinėjo jų prašymą bei atsisakė jį tenkinti iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir anksčiau. Skunde pareiškėjai nesutinka su Raštu. Pirmiausia nurodo, kad Savivaldybės meras nepagrindžia, kuo remiantis yra daromos išvados, jog (duomenys neskelbtini) projekte (toliau – ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektas) suprojektuotas privažiavimas prie Žemės sklypo yra nepakankamas. Teigia, kad Savivaldybės meras Rašte objektyviai nepagrindžia, kuo remiantis daromos išvados, kad esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros nepakanka Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatytiems tikslams. Nurodo, jog teisės aktai nepateikia kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama dėl esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros pakankamumo, todėl, mano, jog Rašte dėstomas vertinimas apie jos nepakankamumą privalo būti grindžiamas objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais. Taip pat skunde nesutinka su Savivaldybės mero pozicija, kad nepakanka suprojektuoto privažiavimo prie Žemės sklypo. Pareiškėjų teigimu, Žemės sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) projekte, kuris patvirtintas 2000 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). O prie Žemės sklypo privažiuojama (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektas numatytu 6 m pločio privažiuojamuoju keliu, kuriuo patenkama iki pertvarkomo Žemės sklypo. Esamas privažiuojamasis kelias jungiasi su Klaipėdos rajono inventorizuotu vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tad, pareiškėjai nesupranta, kodėl Savivaldybės merui tokio privažiavimo prie Žemės sklypo nepakanka. Dar nurodo, jog infrastruktūros nepakankamumą Savivaldybės meras sieja su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) nuostatomis, numatančiomis gatvės ir kelio sampratas, statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014, ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“), 33 punkto 10 lentelėje nurodytais D kategorijos gatvei taikomais reikalavimais, 32 punkto nuostatomis, kurios numato, jog akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Tačiau pareiškėjai nesutinka su Savivaldybės mero argumentais, jog ateityje nebus galima užtikrinti sklypo tinkamo naudojimo, nes numatytas privažiuojamasis kelias (6 metrų pločio), neatitinka STR 2.06.04:2014 33 punkto 10 lentelėje nurodytų D kategorijos gatvei taikomų reikalavimų, todėl neužtikrinama galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu. Mano, kad tokie argumentai nėra susiję su teritorijos naudojimo režimo pasikeitimu, bet susiję su klausimais dėl infrastruktūros įrengimo ateityje. Taip pat pažymi, kad Savivaldybės meras įrodymų, jog esama infrastruktūra yra nepakankama siekiant įgyvendinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus nepateikė. Skunde pastebi ir tai, kad Savivaldybė prieštarauja pati sau. Teigia, kad su Žemės sklypu ribojasi kitas jiems priklausantis žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie sklypai turi bendrą ribą, jie abu yra suprojektuoti (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektu ir į abu šiuos sklypus patenkama per tą patį (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte numatytą 6 m pločio privažiuojamąjį kelią. O Savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), jų prašymu, pradėjo rengti šio greta esančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio planavimo tikslas – padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus žemės sklypus, esant būtinumui suformuoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, daliai sklypų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, t. y. Savivaldybė, spręsdama iš esmės tą patį klausimą, leido rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą greta esančiam jų žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai pažymi ir tai, jog Savivaldybės meras taiko dvigubus standartus, kadangi rengiant minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą patekimas į teritoriją buvo numatytas tuo pačiu (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte suprojektuotu privažiavimu, kuris dabar jau yra nepakankamas. Taip pat greta ginčo žemės sklypo Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu patvirtintas Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat numatyta ir leista patekti per ginčo privažiavimą, ir nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektu numatyti privažiavimo sprendiniai būtų nepakankami. Tad, pareiškėjų nuomone, tai rodo, kad Savivaldybė taiko dvigubus standartus, kadangi leidžiant rengti žemės sklypo (kad. Nr.(duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo buvo numatyta suformuoti ne vieną sklypą gyvenamiesiems namas, nebuvo laikoma, kad esama infrastruktūra yra nepakankama, tuo tarpu dabar, kai nedidinamas sklypų skaičius, tik keičiama vieno sklypo paskirtis, jau tas pats privažiavimas laikomas nepakankamu. Skunde pareiškėjai nesutinka ir su Rašto teiginiais, kad esamo valstybinės žemės koridoriaus techniniai parametrai neatitinka STR 2.06.04:2014 33 punkto 10 lentelėje nurodytų D kategorijos gatvei taikomų reikalavimų, todėl neužtikrinama galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu. Mano, jog tokie argumentai yra nepagrįsti, nes Rašte nurodomas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 42 punkte numatytas reikalavimas jau yra išspręstas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektu. Mano ir tai, kad apskritai Savivaldybės mero reikalavimas projektuoti privažiavimą prie Žemės sklypo vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ yra nepagrįstas, kadangi Savivaldybės meras nepagrindžia, kuo remiantis jis teigia, kad iš viso šiuo atveju turi būti taikomas STR 2.06.04:2014. Pareiškėjai nesutinka ir su tuo, kad Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją. Teigia, jog pagal Savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 20 d. tarybos sprendimu T11-333 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinius Žemės sklypas yra ekstensyvaus užstatymo zonoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 36 dalyje numatomos urbanizuojamos teritorijos sąvokos, kuri siejama su numatomomis kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijomis (kompaktiškai užstatyta teritorija yra didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20%). Galiausiai pareiškėjai mano, kad skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes Raštas yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis. Rašte nėra nurodomas joks teisės aktuose numatytas draudimas keisti Žemės sklypo paskirtį, nėra nurodytas joks aiškiai įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintas draudimas, kuris draustų jiems įgyvendinti nuosavybės teisę į Žemės sklypą, keičiant jo paskirtį, kai Bendrojo plano sprendiniai tam neprieštarauja.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Bendrasis planas. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties U–GG–E–F funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N, kur G1 – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, K – komercinės paskirties objektų teritorijos, V – Visuomeninės paskirties teritorijos, R – Rekreacinės paskirties teritorijos, B ? Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, I2 – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, E ? Atskirųjų želdynų teritorijos, N – Naudingųjų iškasenų teritorijos. Taip pat nurodo, kad pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje, kurioje numatyta galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. O (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte yra numatytas 6 m pločio privažiavimo kelias iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Esamas privažiavimo kelias jungiasi su Savivaldybės inventorizuotu vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Privažiavimo kelias nėra Savivaldybės inventorizuotas ir nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) kelio (gatvės) skersinio profilio elementų žiniaraštį. Teigia, kad pagal Taisyklių 42 punktą ir Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6 skyriaus 6.2 punkto VII pastraipą, rengiant detaliojo plano ir žemės sklypų formavimo projektus, privalo būti numatyta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu. O pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punktą, akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Tad, Savivaldybės teigimu, privažiavimo kelias, nuo vietinės ar valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, kuris baigiasi akligatviu, privalo tenkinti minimalius techninius parametrus, nurodytus galiojančiuose teisės aktuose būtent šios kategorijos gatvei. Pažymi, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų (RL) yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tiksluose numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą. Todėl, vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 2 ir 42 punktais, Bendrojo plano sprendiniais, Savivaldybės teigimu, pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Byloje ginčas kilo dėl Savivaldybės mero 2024 m. balandžio 15 d. Rašto, kuriuo pareiškėjų G. L. ir A. L. Prašymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
4.1. Pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuris yra žemės ūkio paskirties.
4.2. Pareiškėjų atstovas 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė Savivaldybės merui prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio planavimo tikslas – pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimosi būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; esant būtinumui išskirti teritorijas inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Prie planuojamos teritorijos bus privažiuojama nuo Vijūnų g. bendro naudojimo keliu, kuriuo jau naudojasi žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai pagal patvirtintą Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini).
4.4. Pareiškėjai nesutikdami su minėtu raštu, kreipėsi į LAGK Klaipėdos apygardos skyrių, kuris 2024 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjų skundą patenkinti, t. y. panaikino Savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 27 d. raštą bei įpareigojo Savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų atstovo 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Rašte, be kita ko, aptariamas teisinis reguliavimas, susijęs su TPĮ ir Kelių įstatymu. Taip pat nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas vadovaujantis Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 2 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ VI skyriaus 2 lentelėje nurodyti pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai, IX skyriaus 10 lentelėje nurodyti pagrindiniai gatvių techniniai parametrai. Bendrojo plano aiškinamojo rašto šešto skyriaus 6.2 poskyryje „Pagrindiniai reglamentai“ nurodyta, kad rengiant detaliuosius planus ir žemės sklypų formavimo projektus, privalo būti numatyta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu. Servitutai gali būti numatomi tik pertvarkomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose kaip 50 arų. Infrastruktūrai reikalingo sklypo dydis ir parametrai turi būti nustatomi pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Bendrajame plane taip pat nustatytos detaliųjų planų rengimo nuostatos (ne mažesnis kaip vienas kvartalas): nesant aiškios urbanizuojamos teritorijos planinės struktūros, urbanizuojamose teritorijose rengiami detalieji planai, jeigu teisės aktai nenumato kitaip. Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Bendrasis planas. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties U–GG–E–F funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N, kur G1 – Vienbuči ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; K – Komercinės paskirties objektų teritorijos; V – Visuomeninės paskirties teritorijos; R – Rekreacinės teritorijos; B – Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos; I2 – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; E - Atskirųjų želdynų teritorijos; N – Naudingųjų iškasenų teritorijos. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje, kurioje numatytas vystymas – galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Rašte Savivaldybės meras dar pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) projekte yra numatytas 6 m pločio privažiavimo kelias iki Žemės sklypo (ariamai žemei ir patekimui prie jos nereikalingi pėsčiųjų ir (ar) dviratininkų takai, inžineriniai tinklai, taršos slopinimo įranga ir kt.). Numatytas privažiavimo kelias jungiasi su Savivaldybės inventorizuotu vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Numatytas privažiavimo kelias nėra Savivaldybės inventorizuotas ir nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) kelio (gatvės) skersinio profilio elementų žiniaraštį. Vadovaujantis Taisyklių 42 punktu ir Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6 skyriaus 6.2 punkto VII pastraipa, kurioje numatyta: „Rengiant DP ir žemės sklypų formavimo projektus, privalo būti numatyta galimybė į kiekvieną sklypą įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu (gatve). Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punkto nuostatomis, akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės, todėl privažiavimo kelias, nuo vietinės ar valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų planuojamos teritorijos, kuris baigiasi akligatviu, privalo tenkinti minimalius techninius parametrus, nurodytus galiojančiuose teisės aktuose, būtent šios kategorijos gatvei. Gatvės juosta tarp raudonųjų linijų (RL) yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 10 lentelės eil. Nr. 4 taikomais minimalus atstumas tarp gatvės RL D kategorijos gatvei – 12 m. Koridoriaus atkarpos, tarp planuojamos teritorijos ir vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini), plotis ties siauriausia vieta yra apie 6 m, todėl į pareiškėjų planuojamą teritoriją nėra galimybės įvažiuoti keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu, nes netenkinamas minimalu infrastruktūros koridoriaus plotis D kategorijos gatvei – 12 m. Atsižvelgiant į tai, Rašte padaryta išvada, kad rengimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą.
4.6. Pareiškėjai, nesutikdami su Savivaldybės mero Raštu, kreipėsi į teismą.
Pagal Taisyklių 21 punktą organizatorius prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti minėtą projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.
Kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti rengti projektą priėmimo dienos, atsižvelgdamas į projekto tikslus ir vadovaudamasis Taisyklių 25 punktu, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo pradėti rengti projektą priėmimo su prašymu pateikti reikalavimus (Taisyklių 2 priedas) per ŽPDRIS kreipiasi į atitinkamas institucijas (Taisyklių 24 punktas). Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Organizatoriaus ir kitų institucijų, nurodytų Taisyklių 24 punkte, pateikiami reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Kai įstatymais ir kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi projektą derinantys asmenys ir institucijos (Taisyklių 25 punktas).
7. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjų Prašymą iš esmės dėl to, kad rengiamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros bei ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą.
Atsakovė atsisakymo tenkinti pareiškėjų Prašymą teisiniu pagrindu nurodė TPĮ 2 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 2 ir 42 punktus, Bendrojo plano sprendinius.
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą; todėl nagrinėjamo ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos teisės normos nevertinamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021).
9. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjai yra tinkami subjektai inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes jie yra šio Žemės sklypo bendrasavininkiai.
Antra, atsakovė skundžiamame Rašte pareiškėjams nėra nurodžiusi, kad jie būtų nepateikę kokių nors būtinų dokumentų, reikalingų priimant sprendimą dėl pradėjimo rengti projektą. Tad laikytina, kad pareiškėjai yra išpildę ir antrą sąlygą.
10. Kas liečia akivaizdžias aplinkybes, kliudančias pradėti planavimo procedūrą, pasakytina, kad šioje byloje ginčas vyksta dėl sprendimo, priimto prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą etape, t. y. pirminiame etape. Minėta, kad iniciatoriaus prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą svarstymo etapo metu patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar jis pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.
Pažymėtina, kad Žemės įstatymas ir Taisyklės numato atvejus, kada projektai yra rengiami, tarp kurių ir projektų rengimą, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Taisyklių 2.7 papunktis). Minėtas reguliavimas numato, jog sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir / ar naudojimo būdo keitimas yra savarankiškas atvejis projekto rengimui. Projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams yra nagrinėjama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape. Kaip matyti iš Taisyklių 3 priedo būtent projekto rengimo reikalavimuose yra nurodoma, kokie teritorijų planavimo dokumentai yra taikomi planuojamoje teritorijoje, taip pat nustatomi kiti reikalavimai, kurių turi laikytis projekto rengėjas (LVAT 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-462-821/2022).
Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai, kad rengiamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimui nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros bei ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą, yra nepagrįsti, nes jie yra per ankstyvi.
11. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad bylos duomenimis Žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius yra teritorijos tvarkymo zonoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties U-GG-E-F funkcinėje zonoje, kurioje galimi žemės naudojimo būdai: G1; K; V; R; B; I2; E; N. Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas yra ekstensyvaus užstatymo intensyvumo zonoje, kurioje numatyta galimybė pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą ? Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taigi, pagal Bendrojo plano sprendinius pareiškėjų Žemės sklypas (šiuo metu – žemės ūkio paskirties) patenka į suplanuotas vienbučių ir dvibučių namų gyvenamųjų namų teritorijas (urbanizuojama teritorija), kurioje numatyta galimybė pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, numatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Taigi, šiuo aspektu taip pat nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.
12. Atsakovė iš esmės nenurodo ir jokios imperatyvios teisės normos, kuri draustų inicijuoti pareiškėjų Žemės sklypo paskirties keitimą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu; taip pat tinkamai nepagrindžia, kad Žemės sklypo paskirtis galėtų būti keičiama tik detaliuoju planavimu. Atsakovė teigia, kad pareiškėjų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tiksluose numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją būtina planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą. Tačiau tokie atsakovės teiginiai, visų pirma, yra nepagrįsti, nes pareiškėjų Prašyme aiškiai nurodyta, kad projekto tikslas yra pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Taigi, pareiškėjai neketina dalinti žemės sklypo į gyvenamųjų pastatų kvartalą ar kitaip ženkliai ją išvystyti. Šiuo metu prie pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo privažiavimas yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) projektu; dėl to ginčo nėra. Antra, tokie atsakovės teiginiai taip pat yra per ankstyvi.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė nenurodė ir jokių akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą.
14. Įvertinus faktinių aplinkybių visumą, aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad skundžiamas Raštas yra neteisėtas, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Patenkinus pareiškėjų skundo pagrindinį reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, patenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taigi, pareiškėjų skundas patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
15. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
16. Pareiškėjų skundas patenkintas pilnoje apimtyje, t. y. sprendimas priimtas jų naudai, todėl pareiškėjai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjai prieš kreipdamiesi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pareiškėjai patyrė 484 Eur atstovavimo išlaidų, kurios yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinkančios teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjams iš atsakovės iš viso priteistina 506,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų G. L. ir A. L. skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2024 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti A. L. ir G. L. atstovo advokato K. G. 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Priteisti pareiškėjams A. L. ir G. L. iš Klaipėdos rajono savivaldybės 506,50 Eur (penkis šimtus šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.