Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistosios D. Š. ir jos gynėjo advokato Justo Vilio kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 226 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 72 straipsnio 5 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, kadangi nuosprendį grindė prielaidomis, atskirais įrodymais, o ne jų visumos išsamia teisine analize, nenurodė, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, tinkamai neįvertino kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų, dėl to dalis byloje surinktų duomenų negalėjo būti pripažinti įrodymais ir grindžiama kasatorės kaltė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas bei jų pakankamumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.‏‏‎ ‏‏‎

Pažymėtina, kad kasacinio skundo dalyje, įvardytoje ,,I epizodas Kyšio reikalavimas iš UAB „V.“ direktoriaus O. K.“ pasisakoma dėl liudytojų O. K., V. M. duotų parodymų vertinimo, teigiama, kad aptarti įrodymai patvirtina, jog kyšio reikalavimo nebuvo ir kasatorės nuteisimas šiame epizode yra nepagrįstas įrodymais. Tačiau skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis būtent dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už kyšio reikalavimą iš UAB „V.“ direktoriaus O. K. ir toje dalyje priimtas naujas nuosprendis – D. Š. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi šie kasacinio skundo argumentai yra nesusiję su skunde išdėstytu prašymu išteisinti nuteistąją ir yra nebeaktualūs.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, skundas grindžiamas tik ginčijant teismų atliktą įrodymų (nurodomų liudytojų parodymų, telefoninių pokalbių turinio ir kt.) vertinimą, pateikiant savą jų interpretaciją. Antai teigiama, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų kasatorės kaltės įrodymų (dėl II, III, V epizodų); nuteistosios kaltė grindžiama išimtinai ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais liudytojų, kuriems buvo daromas neteisėtas psichologinis poveikis, parodymais, kuriuos jie teisme paneigė (dėl II, IV epizodų) ar tam tikromis kaltinimui naudingomis telefoninių pokalbių vietomis (dėl III epizodo) ir kt. Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Taigi minėti kasaciniame skunde pateikti argumentai kasacinio apskundimo pagrindo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko buvimo nepatvirtina.

Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat grindžiamas subjektyvia kasatorių pozicija dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo ir nesutikimu su nustatytomis faktinėmis nusikalstamų veikų aplinkybėmis, t. y. savaip vertinant faktines aplinkybes bei įrodymus ir neigiant neteisėtus D. Š. veiksmus (III epizodas), tvirtinant, jog neįrodyta, kad kasatorė būtų reikalavusi ir priėmusi didelės vertės kyšį (II epizodas) (atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino kyšio vertę ir kasatorės veiksmus perkvalifikavo iš BK 226 straipsnio 4 dalies į 2 dalį) ir kad kasatorei inkriminuotais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei ir savivaldybei (IV, V epizodai), kad nenurodyta, už kokių dokumentų klastojimą ji nuteista (IV epizodas) ir kt. Kasaciniame skunde neišdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys galimai padarytų konkrečiai nurodomų baudžiamojo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo klaidų buvimą.

Kasaciniame skunde nėra ir teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, skunde nenurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentų ar prašymų ir padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą. Kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimų. Skunde dėstomos abejonės dėl kasatorės atžvilgiu vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo nekreipiant dėmesio į apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tuo klausimu išdėstytus argumentus ir padarytas išdavas (nuosprendžio 12-20 punktai). Šiame nuosprendyje taip pat pasisakyta ir dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymų bei teisiamajame posėdyje pakeistų liudytojų parodymų vertinimo (nuosprendžio 21-25 punktai).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde nurodytas prašymas – išteisinti nuteistąją – suformuluotas netinkamai, nes kasacinės instancijos teismas turi įgaliojimą ne išteisinti, bet panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti (BPK 382 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios D. Š. ir jos gynėjo advokato Justo Vilio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.