Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios D. Š., atstovaujamos advokato Justo Vilio, prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas sutrumpinimo ar šios baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2019-10-24 nuosprendžiu D. Š. pripažinta kalta ir nuteista:

Motyvuojamoji dalis

2. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – laisvės atėmimu 3 metams;

3. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda;

4. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi gaunant materialinę naudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 300 MGL dydžio (11 295 Eur) bauda;

5. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis (duomenys neskelbtini) darbuotojais) – 300 MGL dydžio (11 295 Eur) bauda;

6. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“) – 300 MGL dydžio (11 295 Eur) bauda;

7. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio (5 647,50 Eur) bauda;

8. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (3 765 Eur) bauda.

9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, bei už veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, po to subendrinus dalinio sudėjimo būdu, D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 400 MGL dydžio (15 060 Eur) bauda.

10. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11. Vadovaujantis BK 68¹ straipsniu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

12. Iš D. Š., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuota 9 318,42 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatas.

13. D. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl materialinės naudos gavimo iš I. K.) išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

14. Baudžiamoji byla D. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. 2023-02-23 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2019-10-24 nuosprendžio dalis dėl D. Š. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis.

16. D. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

17. Nuosprendžio dalis dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir turto konfiskavimo pakeista.

18. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta aplinkybę, kad D. Š. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ J. D. per kelis kartus priėmė 24 000 Lt (6 950,88 Eur) kyšį. Nuteistosios D. Š. nusikalstama veika iš BK 226 straipsnio 4 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuota į BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirta jai bausmė – 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.

19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2019-10-24 nuosprendžiu D. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi gaunant materialinę naudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis savivaldybės darbuotojais), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“), BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė D. Š. paskirta 500 MGL dydžio (18 830 Eur) dydžio bauda.

20. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. Š., vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

21. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistosios D. Š. išieškota konfiskuotino turto vertė atitinkanti pinigų sumą – 5 459,38 Eur

22. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

23. Nuteistosios atstovas advokatas Justas Vilys prašo sutrumpinti D. Š. 2019-10-24 ir 2023-02-23 teismo nuosprendžiais pritaikytas baudžiamojo poveikio priemones nuo 3 (trijų) metų iki septyniolikos mėnesių.

24. Nurodo, kad nuteistajai 2019-10-24 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė galioja nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023-02-23 nuosprendžio priėmimo dienos iki 2026-02-23, tačiau realiai D. Š. jokių valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamų ar skiriamų pareigų neina jau nuo pirmojo nuosprendžio paskelbimo, t. y. jau beveik penkis metus. Šio reikalavimo D. Š. nė karto nepažeidė ir neketina pažeidinėti.

25. Šiuo metu nuo 2019-10-24 nuosprendyje inkriminuojamų veikų yra praėję daugiau negu 10 (dešimt) metų. Neabejotina, kad toks ilgas laikotarpis pripažintinas pernelyg ilga proceso trukmė, dėl ko yra pagrindas švelninti baudžiamojo poveikio priemonę.

26. 2024-10-24 nuosprendyje apskritai nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl yra būtina nuteistosios atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, draudimą būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, išskyrus konstatuotiną faktą, jog inkriminuotas veikas ji padarė būdama (duomenys neskelbtini). Tokia motyvacija negali būti pripažinta proporcinga, nes teisės būti išrinkta (duomenys neskelbtini) ar tarybos nare (kuo dabar ir yra išrinkta D. Š.) niekas jai neapribojo.

27. Nuteistoji faktiškai jau įvykdė jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi nuo pat 2019-10-24 nuosprendžio priėmimo, nuo kurio praėjo beveik 5 (penkeri) metai, jai realiai buvo užkirstas kelias įsidarbinti į bet kokią savivaldybės įstaigą, kadangi priėmus nuosprendį, nors dar ir neįsiteisėjusį jau buvo rimtas ir tikrai pakankamas moralinis apribojimas eiti valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

28. Ypatingai neproporcinga minima baudžiamojo poveikio priemonė yra dar ir dėl to, kad 2023-10-26 įsigaliojus Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimui, kuris numato, kad pasyvioji rinkimų teisė ribojama tam, kas “yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės’’. Tai reiškia, kad D. Š. vėlesniu įstatymo pakeitimu, priimtu jau po 2019 m. spalio 24 d., ir 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžių priėmimo įstatyminiu pagrindu yra pabloginta padėtis. Tai yra, visiškai nesvarbu kokia baudžiamojo poveikio priemonė realiai pritaikyta, papildomai apribojama ir pasyvioji rinkimų teisė.

29. Dėl šios nuostatos D. Š. negali dalyvauti jokiuose rinkimuose, nors teismas, taikydamas baudžiamąjį įstatymą, tokio apribojimo ir nenustatė. Toks teisių ribojimas yra antikonstitucinis, nepagrįstas ir neteisingas. Dėl šios teisės normos Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas jau kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį teismą ir skundas 2024-06-06 priimtas nagrinėjimui.

30. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti: tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

31. LR Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus. Siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, tautos valia sudarant valdžios institucijas gali būti išreikšta tik per demokratinius rinkimus. Rinkimai - tai savo esme demokratiškas valstybių valdžios institucijų sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta ar jos atstovai įstatyme nustatytų procedūrų būdu gali spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus. Pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnio 3 dalies nuostatas ši „liaudies valia yra valstybinės valdžios pagrindas: ši valia turi būti išreiškiama teisinguose rinkimuose, kurie turi vykti periodiškai, kai yra visuotinė ir lygi rinkimų teisė ir slaptas balsavimas arba kitos lygiavertės procedūros, garantuojančios balsavimo laisvę“. Rinkimų pagrindinė funkcija - deleguoti atstovus į valdžios institucijas, o rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka parodo valstybės demokratijos lygį.

32. Dėl D. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, jai iki šiol neleidžiama kandidatuoti rinkimuose, nepaisant to, kad ja pasitiki ir noriai suteiktų jai valdingus įgaliojimus labai platus rinkėjų, kitaip tariant, tautos atstovų, ratas.

33. Baudžiamojo poveikio priemonė, kurios realus galiojimo laikotarpis yra ženkliai ilgesnis, nei gerb. Teismo paskirtas, pažeidžia ne tik D. Š. konstitucines teises, bet ir viso (duomenys neskelbtini) krašto. Lietuvos Respublikos piliečiu tiese rinkti ir realizuoti savo aktyvia rinkimu teise.

34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, viso baudžiamojo proceso trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, todėl turi būti sutrumpinta ir panaikinta.

35. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras atsiliepime nurodė, kad 2024-07-30 Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo gautas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pranešimas apie 2024-08-12, 15 val. paskirtą nagrinėti nuteistosios D. Š. gynėjo prašymą sutrumpinti jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, terminą.

36. Nagrinėjant prašymą būtina atsižvelgti į tai, kad teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, priešingai nei teigiama teismui pateiktame prašyme, yra pagrįsta, teisėta ir teisinga.

37. Prašyme išdėstytas teiginys, kad teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė pažeidžia ne tik D. Š. konstitucines teises, bet ir viso (duomenys neskelbtini) krašto, Lietuvos Respublikos piliečių teisę rinkti ir realizuoti savo aktyvią rinkimų teisę, nėra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai nei teigiama prašyme, teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, būtent ir siekė apsaugoti (duomenys neskelbtini) krašto gyventojus, Lietuvos Respublikos piliečius, jų teises ir teisėtus interesus nuo tolimesnių galimai žalingų D. Š. veiksmų ir elgesio.

38. Nuteistoji D. Š. yra pripažinta kalta įvykdžiusi nusikalstamas veikas kurias ji įvykdė eidama (duomenys neskelbtini) pareigas ir kurios yra tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) funkcijų vykdymu, todėl tolimesnis baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra būtinas, o nuteistosios gynėjo prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

D. Š. gynėjo prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. Aptariamame straipsnyje yra nustatytas nebaigtinis sąrašas, kokio pobūdžio nuosprendžio neaiškumai ar kylančios abejonės gali būti išspręstos nuosprendžio vykdymo metu. Kiekvieną kartą, sprendžiant klausimą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo, turi būti vertinama, ar ištaisius nuosprendžio neaiškumus ar pašalinus abejones, nebus pakeista teismo priimto nuosprendžio esmė. Nuosprendžio esmė gali būti keičiama tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine ar kasacine tvarka (BPK VI, VIII dalys), o ne nuosprendžio vykdymo metu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-449/2023).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-10-24 nuosprendžiu D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023-02-23 nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2019-10-24 nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo teisės 3 (trejus) metus D. Š. būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas, paliktas galioti, todėl šiuo konkrečiu atveju pašalinti kylančius neaiškumus vykdymo metu, nepakeičiant nuosprendžio turinio, neįmanoma.

40. Klausimai dėl BK 68-2 straipsnyje (teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) ir BK 68-1 straipsnyje (viešųjų teisių atėmimas) numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apimties, atribojimo ir jų taikymo santykio sudaro nuosprendžio esmę ir pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismų informacinės Liteko sistemos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji D. Š. ir jos gynėjas kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydami pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2023-02-23 nuosprendį ir kasatorę išteisinti pagal visus nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytus BK straipsnius (BK 226 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 72 straipsnio 5 dalį). Kasacinis teismas, išnagrinėjęs kasacinio skundo priėmimo klausimą, 2023-06-05 nutartimi nuteistosios D. Š. ir jos gynėjo advokato Justo Vilio kasacinį skundą atsisakė priimti.

41. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-10-24 nuosprendis, dalyje pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023-02-23 nuosprendžiu, jau yra įsiteisėjęs (2023-02-23), jis privalo būti vykdomas (BPK 346 straipsnis).

BK 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kita baudžiamojo poveikio priemone gali būti keičiami tik nemokami darbai, ar turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, jei asmuo jam paskirtos vienos iš paminėtų baudžiamojo poveikio priemonių negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių. Baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti keičiamos nuosprendžio vykdymo stadijoje sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad visos kitos asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, keičiamos negali būti, o nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo termino sutrumpinimas įstatymo apskritai nėra numatytas. Todėl, remiantis esamu teisiniu reguliavimu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės klausimas nebegali būti peržiūrimas iš naujo.

42. BK 67 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl to, pareiškime nurodyti argumentai nėra išskirtiniai, suteikiantys pagrindą nepaisyti įstatymų ir suteikti išimtines privilegijas nusikaltusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios D. Š. gynėjo Justo Vilio prašymo dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės 3 (trejus) metus D. Š. būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas sutrumpinimo ar šios baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.