- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-100-958/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00409-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- D. Š., D. Š. Panevėžio
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios D. Š. gynėjo advokato J. V. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistosios D. Š. gynėjo advokato J. V. prašymas dėl nuteistajai D. Š. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės 3(trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu D. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 226 str. 4 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 red.), 226 str. 2 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 red.), 228 str. 2 d., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 400 MGL (15 060 Eur) dydžio bauda. Pagal BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) jai skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68¹ straipsniu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas, tačiau jo dalis dėl nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagal BK 68¹ str. palikta galioti.
Šalies argumentai
3. Nuteistosios gynėjas advokatas J. V. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams 2024 m. liepos 25 d. pateikė prašymą, kuriuo prašoma sutrumpinti jo ginamajai D. Š. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės 3(trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas uždraudimo naudotis specialia teise terminą arba šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi D. Š. gynėjo advokato J. V. prašymas buvo atmestas.
4. Apeliacinės instancijos teismui adresuotu skundu advokatas J. V. skundžia apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti D. Š. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas, terminą.
5. Skunde advokatas J. V. dėsto analogiškas aplinkybes kaip ir pirmos instancijos teismui pateiktame prašyme, dėl ko jo ginamajai D. Š. turėtų būti sutrumpinta 2019 m. spalio 24 ir 2023 vasario 23 d. nuosprendžiais paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Skunde cituojama teismų praktika, proporcingumo principas bei BK straipsnių nuostatos. Teigiama, kad pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai yra absoliučiai nepagrįsti, nes teismas netenkindamas pareiškėjo prašymo neatsižvelgė į tai, kad jo ginamajai baudžiamojo poveikio priemonė galioja daug ilgesnį laiko tarpą nei buvo paskirta nuosprendžiu. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kurioje numatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Teigiama, kad minimo straipsnio 2 d. įstatymų leidėjas pasisako, kad teismas turi teisę priimti sprendimą panaikinti kardomąją priemonę. Toliau skunde akcentuojama, kad D. Š. charakterizuojama teigiamai, praeityje neteista, nebausta administracine tvarka. Teigiama, kad nuo D. Š. atžvilgiu priimto nuosprendžio dienos yra praėję daugiau nei 10 metų ir toks laiko tarpas neabejotinai yra per ilgas, dėl ko yra pagrindas švelninti baudžiamojo poveikio priemonę. Toliau skunde apeliuojama į 2019 m. spalio 24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Tikinama, kad minimo nuosprendžio dalis dėl D. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra nemotyvuota, o pati baudžiamoji poveikio priemonė - teisė 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas, riboja pačios nuteistosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisę – žmogui pačiam laisvai pasirinkti darbą bei verslą, bei pažeidžia Visagino krašte gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisę - rinkti į valdžią patinkančius tautos atstovus.
Atsiliepimas
6. 2024 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. B. atsiliepimas į skundą. Atsiliepimu prašoma atmesti nuteistosios gynėjo advokato J. V. skundą kaip nepagrįstą, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 dienos nutartį palikti galioti be pakitimų. Prokuroras pažymi, kad D. Š. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra ir negali būti tapatinama ar prilyginama kardomajai priemonei, o jos termino sutrumpinimas – kitokių nuosprendžio netikslumų ištaisymui. Toliau atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamame skunde išdėstytas teiginys, jog nuteistoji faktiškai jau įvykdė jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra tik pačios nuteistosios ir jos gynėjo manymas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat atsiliepime pažymima, kad baudžiamosios taikymo terminai yra skaičiuojami nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir teismo paskirtas terminas dar nėra pasibaigęs. Akcentuojama, kad baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajai paskirta teisėtai, ji yra teisinga ir būtina, kadangi D. Š. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteista, įvykdė eidama Visagino miesto merės pareigas ir jos buvo tiesiogiai susijusios su mero funkcijų vykdymų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
7. BK 67 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. taisomai veikti nuteistą asmenį.
8. Teismas gali uždrausti asmeniui dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, nagrinėjamu atveju, teise būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68¹ straipsnio 3 dalis).
9. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. Š. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. vasario 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, buvo nuteista už nusikalstamas veikas, kurias padarė eidama atsakingas Visagino savivaldybės merės pareigas t. y. dirbo darbą ir užsiėmė veikla, kuri tiesiogiai susijusi su jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. D. Š. apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista už kelis tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, tarp kurių yra ir sunkūs nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Jos neteisėtais veiksmais, piktnaudžiaujant jai suteiktomis viešosiomis teisėmis, Visagino miesto savivaldybei padaryta ne tik turtinė, bet ir didelė neturtinė žala, be to, padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Todėl jai parinkta baudžiamojo poveikio priemone buvo siekiama laikinai apriboti jos teises, tarp jų – ir konstitucines, užimti tokias pareigas, kurias eidama ji vėl galėtų daryti analogiškus nusikaltimus.
10. Skundu prašoma baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo ar termino sutrumpinimo klausimą išspręsti vadovaujantis BPK 361 str. 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, kuriame numatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Aptariamame straipsnyje yra nustatytas nebaigtinis sąrašas, kokio pobūdžio nuosprendžio neaiškumai ar kylančios abejonės gali būti išspręstos nuosprendžio vykdymo metu. Kiekvieną kartą, sprendžiant klausimą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo, turi būti vertinama, ar ištaisius nuosprendžio neaiškumus ar pašalinus abejones, nebus pakeista teismo priimto nuosprendžio esmė. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimas ar baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimas neabejotinai reikštų įsiteisėjusio nuosprendžio esmės pakeitimą, kuris galimas tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine ar kasacine tvarka (BPK VI, VIII dalys), o ne nuosprendžio vykdymo metu. Juo labiau nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra ir negali būti tapatinama ar prilyginama kardomajai priemonei, kadangi kardomųjų priemonių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslai yra skirtingi.
11. Pažymėtina ir tai, kad neteisingos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistoji D. Š. pasinaudojo teise apskųsti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį apeliacine tvarka ir nors Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas, tačiau jo dalis dėl nuteistajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagal BK 68¹ str. buvo palikta galioti. Iš to seka, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo paskirtos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumas bei pagrįstumas, o tuo pačiu įvertintas tokios baudžiamojo poveikio priemonės termino tikslingumas.
12. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 74 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nurodė baigtinį sąrašą baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti keičiamos. Keistinos baudžiamojo poveikio priemonės yra tik nemokami darbai, ar turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, jei asmuo jam paskirtos vienos iš paminėtų baudžiamojo poveikio priemonių negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių. Tuo tarpu kitų BK 67 straipsnyje išvardintų baudžiamojo poveikio priemonių keitimas ar jų terminų sutrumpinimas BK IX skyriuje, kuriame nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys ir jų skyrimas, nėra numatytas.
13. Skunde nepagrįstai nurodoma, jog nuteistoji faktiškai jau įvykdė jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi nuo pat 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio priėmimo (nuo kurio parėjo beveik 5 metai), jai realiai buvo užkirstas kelias įsidarbinti į bet kokią savivaldybės įstaigą, todėl baudžiamojo poveikio priemonė jau yra pilnai įvykdyta. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pradžia yra siejama su nuosprendžio įsiteisėjimu, todėl visiškai nepagrįsti skundo argumentai, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra jau įvykdyta.
14. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, keisti ją ar naikinti nuteistosios D. Š. gynėjo advokato J. V. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios D. Š. gynėjo advokato J. V. skundą atmesti, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.